Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, kaltinamojo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 14 kartų, iš jų paskutinius kartus:

- 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

- 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

- 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo;

- 2020 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 parų areštu;

- 2020 gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta;

-2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto (bausmė neatlikta);

- 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutine 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką J. P. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 12 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 16.03 val. (vieną parą) bei bausmės laiką, atliktą ir įskaičiuotą vykdant jo atžvilgiu priimtus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. rugpjūčio 22 d. apie 5.42 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris pateko į bendro naudojimo patalpą - požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, ir pagrobė nukentėjusiajam R. Š. priklausantį 580 Eur vertės vyrišką kalnų dviratį „Focus Black Forest“. Tokiu būdu J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. P. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. spalio 4 d., nuo 14.10 val. iki 14.16 val., (duomenys neskelbtini), pateko į bendro naudojimo patalpą - universiteto laiptinę ir pagrobė nukentėjusiajai K. K. priklausantį, 439 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Xiaomi Pro2”. Tokiu būdu J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. Dėl 2021 m. rugpjūčio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos parodė, kad eidamas šalia savo namų pamatė neuždarytas duris. Buvo išgėręs. Nusileidęs į požeminį garažą, kur buvo daug automobilių ir dviračių, vieną iš dviračių paėmė ir nuvažiavo. Dviratis prirakintas nebuvo. Dviratis buvo padėvėtas, rėmas subraižytas. Pavažinėjęs dviračiu jį pardavė už 100 Eur ar daugiau, šiuo metu nepamena. Jo manymu, dviračio vertė nurodyta neteisingai. Šio dviračio vertė gali būti apie 600 Eur.

Dėl 2021 m. spalio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos parodė, kad užsukęs į tualetą pastebėjo koridoriuje stovintį neprirakintą paspirtuką. Paspaudus mygtuką viskas užsidegė. Paėmęs šį paspirtuką juo išvažiavo. Paspirtukas nebuvo užrakintas elektronine spyna. Paspirtukas buvo beveik naujas, kaltinime nurodyta jo vertė yra reali. Su paspirtuku važinėjo tol, kol nusėdo jo baterija. Nusėdus baterijai, prie turgaus žmogui paklausus ar jis parduoda paspirtuką, paspirtuką pardavė. Už paspirtuką gavo apie 100 Eur. Savo poelgius vertina blogai. Žalą sutinka atlyginti.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl 2021 m. spalio 4 d. nusikalstamos veikos

Nukentėjusiosios K. K. parodymai, kad ji 2021 m. spalio 4 d., apie 9 val., atvyko į paskaitas, vykusias (duomenys neskelbtini). Į paskaitas atvyko su savo juodos spalvos elektriniu paspirtuku „Xiaomi Pro2”, kurio individualus serijos numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas paspirtukas individualių savybių ar specialių identifikacinių požymių neturėjo. Jai paskaita vyko trečiame aukšte. Prie auditorijos durų yra bendra patalpa, kurioje asmenys gali lankytis be atskiro leidimo. Priešais duris yra stalas, po kuriuo ji ir paliko savo elektrinį paspirtuką. Paspirtuką paliko neprirakintą. Paskutinį kartą paspirtuką paliktoje vietoje matė apie 13.20 val. Išėjusi iš paskaitų apie 14.20 val. pastebėjo, kad nėra jos elektrinio paspirtuko. Nepavykus jo rasti, kreipėsi į policiją bendruoju pagalbos telefonu 112. Paspirtuką „Xiaomi Pro2” ji pirko liepos mėnesį ir jį vertina 439 Eur (1 t., b. l. 33-36).

Bendrojo pagalbos centro ir K. K. protokolo – pareiškimo duomenimis, nukentėjusioji nurodė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 4 d., 13.10 val. iki 2021 m. spalio 4 d., 14.20 val., iš (duomenys neskelbtini) universiteto patalpų, (duomenys neskelbtini), pavogtas jai priklausantis elektrinis paspirtukas „Xiaomi Pro2”, 439 Eur vertės (1 t., b. l. 6, 11).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto patalpos, (duomenys neskelbtini). Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta fotolentelė (1 t., 14, b. l. 17-30).

Trijų vaizdo įrašų, kuriuos pateikė Vilniaus (duomenys neskelbtini) universitetas, ir jų apžiūros protokolo duomenimis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus tyrėjo A. B. 2021 m. lapkričio 8 d. tarnybinio pranešimo duomenimis — vaizdo įraše „D2_S20211004072810E20211004230539_part2”, matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo laukas nukreiptas į (duomenys neskelbtini) universiteto vestibiulį, esantį pirmame universiteto aukšte. Apie 07:55 min. vaizdo įrašo laiko vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauke pasirodo K. K. rankomis varydama juodos spalvos elektrinį paspirtuką. K. K. su elektroniniu paspirtuku nueina į universitete esantį liftą. Vaizdo įraše „D2_S20211004072810E20211004230539_part15” matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo laukas nukreiptas į universiteto vestibiulį, esantį pirmame universiteto aukšte. Apie 11:20 min. vaizdo įrašo laiko vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauke pasirodo kaltinamasis, kuris ant veido dėvi juodos spalvos nosį bei burną dengiančią kaukę, vilki tamsios spalvos sportinį kostiumą, ant kurio rankovių matyti baltos spalvos akcentai, mūvi mėlynos spalvos kelnes ir dėvi juodos spalvos batus su baltos spalvos padu. Kaltinamais vaikšto po vestibiulį ir nueina link universitete esančios laiptinės. Kaltinamasis be elektrinio paspirtuko. Vaizo įraše „D9_S20211004130426E20211004132158” matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo laukas nukreiptas į universitete esančią laiptinę, kuria galima patekti į kitus universiteto aukštus. Apie 08:30 min. vaizdo įrašo laiko vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauke pasirodo kaltinamasis, kuris rankose nešasi juodos spalvos elektrinį paspirtuką ir leidžiasi laiptais, vedančiais žemyn link išėjimo iš universiteto į vidinį kiemą. Prieš išeidamas iš laiptinės kaltinamasis užsideda gaubtuvą ir su elektroniniu paspirtuku pasišalina iš laiptinės. 2021 m. spalio 23 d. elektroniniu paštu E. J. pateiktame laiške nurodyta, kad ne visose kamerose nustatytas geras laikas, įrašo laikas rodomas 1 valanda anksčiau, t. y. 9 val. Tyrėjo 2021 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal asmens bruožus, aprangą ir braižą, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarė J. P. (1 t. b. l. 61, 62-68, 69).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad J. P. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) (1 t., 90-97 b. l.).

2021 m. liepos 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“ apskaitos kvitas T0087001305 patvirtina, kad paspirtuko „Xiaomi Pro2”, individualus serijos Nr. yra: (duomenys neskelbtini), kaina - 439 Eur (1 t., b. l. 33-36, 37).

Dėl 2021 m. rugpjūčio 22 d. nusikalstamos veikos

Nukentėjusiojo R. Š. parodymai, kad maždaug prieš 5 metus įsigijo vyrišką kalnų dviratį: modelis „Focus Black Forest“, M dydžio rėmas, juodai, raudonai, baltos spalvos, 29 colių ratais, stabdžiai diskiniai, amortizatoriai „Fox“. Dviratį visuomet laiko neprirakintą bendro naudojimo patalpoje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastatytą dviračių stove su kitais dviračiais. 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 18 val., grįžęs namo dviratį pastatė bendro naudojimo patalpoje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dviratį pastatė į dviračių stovą, neprirakino. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 13 val. nusileidęs į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo kad yra pavogtas jo kalnų dviratis. Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra rakinama iš lauko pusės, įvažiavimo/išvažiavimo vartai atidaromi pulteliu. Į požeminę stovėjimo aikštelę galima patekti pro laiptinę, durys visos rakinamos raktu. Požemine automobilių stovėjimo aikštele naudojasi visi namo gyventojai, taip pat šia aikštele naudojasi žmonės, gyvenantys šalia gyvenamų namų. Jis turi dviračio dokumentus, dviratis yra registruotas (2 t., b. l. 20-23).

Nukentėjusiojo R. Š. 2021 m. rugpjūčio 29 d. protokolo – pareiškimo ir Bendrojo pagalbos centro duomenimis, nukentėjusysis nurodė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., 20.00 val., iki 2021 m. rugpjūčio 29 d., 13.00 val., iš bendro naudojimo patalpos, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis vyriškas kalnų dviratis modelis „Focus Black Forest“, M dydžio rėmas, juodai, raudonai, baltos spalvos, 29 colių ratais, stabdžiai diskiniai, amortizatoriai "Fox", ant vairo nupieštas numeris (galimai – 29). Dviračio vertė – 1250 Eur. Dviratis registruotas sistemoje (2 t., b. l. 5, 8).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir dviračių stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini). Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta fotolentelė (2 t., b. l. 12-16).

2021 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis R. Š. savanoriškai, skaitmeniniu formatu, pateikė dviračio dokumento nuotraukos kopiją ir dviračio nuotrauką (2 t., b. l. 28-32).

Vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo duomenimis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo duomenimis — 2021 m. rugpjūčio 22 d., 05:22:40 val., vyriškos lyties asmuo, liekno kūno sudėjimo ateina prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 05:23:13 val. asmuo (kaltinamasis) eina gatve link požeminės aikštelės vartų; 05:23:35 val., per šalia vartų esančias stiklines duris, asmuo įeina į vidų. Nusileidęs į požeminės aikštelės teritoriją kaltinamasis vaikšto po teritoriją, apžiūrinėja patalpas. Vaizdo įraše 39_13_R_20210822054052 užfiksuota, kad kaltinamasi apsirengęs juodai mėlynos spalvos sportine striuke, juodos spalvos treningais, juodos spalvos sportbačiais. Kaltinamasis prieina prie dviračių stovėjimo vietos, paima dviratį, atsisėda ir 05:42:00 val. pradeda važiuoti nuo dviračio stovėjimo vietos link išvažiavimo iš požeminės aikštelės; 05:45:06 val. per minėtas duris vaikinas su dviračiu išeina į gatvę; 05:45:13 val. išvažiuoja dviračiu per kiemus. Vyriausiasis tyrėjas tarnybiniame pranešime 2021 m. rugsėjo 16 d. nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašus nustatė, jog juose užfiksuotas jam gerai žinomas J. P., su kuriuo jam ne kartą tekę atlikti procesinius veiksmus (2 t. b. l. 49-55, 57).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad J. P. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77-83).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos ir nėra BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. P. kaltė padarius abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog užsukęs į universiteto tualetą, pastebėjo koridoriuje stovintį neprirakintą paspirtuką, kurį pasiėmė su savimi, o vėliau jį pardavė. Dėl antros vagystės nurodė, kad pro neužrakintas duris užėjęs į požeminį garažą pagrobė iš jo stovėjusį neužrakintą kalnų dviratį.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl elektrinio paspirtuko vagystės patvirtina nukentėjusiosios K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Be to, J. P. kaltę patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat vaizdo įrašai, kur užfiksuotas universiteto patalpose, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis, vaikštantis po vestibiulį ir nueinantis link universitete esančios laiptinės, vėliau kaltinamasis užfiksuotas nešantis rankose juodos spalvos elektrinį paspirtuką ir pasišalinantis iš patalpų. Protokole – pareiškime nurodyta pavogto elektrinio paspirtuko „Xiaomi Pro 2“ vertė – 439 Eur. Paspirtuko vertę patvirtina ir 2021 m. liepos 21 d. UAB „Topo grupė“ apskaitos kvitas T0087001305, iš kurio matyti, kad elektrinis paspirtukas pirktas 2021 m. liepos 21 d. (apie tris mėnesius iki vagystės) už 439 Eur. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti pagrobto daikto verte. To neginčijo ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad J. P. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius. Vertinant pagrobto daikto rūšį (elektrinis paspirtukas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad asmuo išvažiavo pagrobtu paspirtuku, ir tokiu būdu pasisavino svetimą K. K. priklausantį turtą, kurį vėliau pardavė, konstatuotina, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) siekdamas.

Atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kuri pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad J. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl dviračio vagystės iš esmės patvirtino nukentėjusysis R. Š., kuris nurodė, jog kalnų dviratį paliko neužrakintą dviračių stove, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). J. P. kaltę taip pat patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota 2021 m. rugpjūčio 22 d., kad 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 5.22 val., į požeminę aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įėjęs kaltinamasis, nusileidęs į požeminės aikštelės teritoriją, apžiūrėjęs patalpas, priėjęs prie dviračių stovėjimo vietos, paėmęs dviratį juo išvažiavo iš požeminės aikštelės.

Tai, kad J. P. pagrobtą turtą pardavė, įrodo, kad jis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, t. y. galėjo spręsti dėl daikto likimo, todėl jo nusikalstama veika laikytina baigta.

Nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad įėjęs į patalpą iš jos paima svetimą turtą - dviratį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs žalos, ir norėjo taip veikti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau tais atvejais, kai daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Minėtos nuostatos įpareigoja atsižvelgti į pagrobto turto nusidėvėjimą – jo faktinę vertę veikos padarymo metu. J. P. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis pagrobė R. Š. priklausantį 1 250 Eur vertės turtą – dviratį „Focus Black Forest“. Bylos duomenimis nustatyta, kad dviratį R. Š. įgijo 2012 m. (t. 2, b. l. 31), taigi, dviratis buvo ne naujas, naudotas virš aštuonių metų. Šiuo metu panašaus, padėvėto dviračio vidutinė rinkos vertė yra apie 580 Eur. Pareiškiant kaltinimą nebuvo atsižvelgta į pagrobto turto nusidėvėjimą, todėl teismas tikslina J. P. pareikštą kaltinimą, nurodant kad jis pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį – 580 Eur vertės turtą.

Vertinant tai, jog pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad J. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P. praeityje teistas 14 kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis), nusikaltimais padaryta žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta, nusikaltimai yra baigti. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. P. būdamas brandaus amžiaus ir darbingas įsidarbinti ir gauti nuolatinių pajamų nesiekia, nevedęs, nėra saistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais, teistas 14 kartų, dauguma už nusikalstamas veikas nuosavybei. Taip pat bylos duomenimis J. P. linkęs daryti administracinius nusižengimus (per vienerius metus baustas 8 kartus administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, du kartus už vairavimą automobilio, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, nei dėl vienos nuobaudos nėra informacijos, kad būtų sumokėta) (t. 1, b. l. 108-114). Byloje nėra duomenų, kad J. P. nusikalstamų veikų padarymo metu būtų turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. P. nusikalto dėl antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kadangi jokiomis kitomis švelnesnėmis bausmėmis nebūtų užtikrinama BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Kaltinamajam J. P. skirtinų bausmių dydis parinktinas vadovaujantis BK 49 straipsniu, t. y. J. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugpjūčio 22 d. veiką) skirtina vidutinė – 45 parų arešto bausmė; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2021 m. spalio 4 d.) skirtina taip pat vidutinė – 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skirtos bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, ir J. P. skirtina subendrinta maksimalaus termino — 90 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent šios rūšies bausmė atitiks bausmės paskirtį ir bus proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir neprieštaraus teisingumo bei proporcingumo principams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimas nesvarstytinas, nes J. P. ne pirmą kartą baudžiamas šia bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminių tyrimų metu 01-1-34492-21 ir 01-1-29778-21 buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis J. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, tačiau šiame nuosprendyje bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas, nes pirmesnis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka.

Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Nukentėjusioji K. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriam prašo priteisti iš kalto asmens 439 Eur už pavogtą elektrinį paspirtuką. Reikalavimui pagrįsti pateikė 2021 m. liepos 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“ apskaitos kvitą T0087001305, kurio duomenimis, paspirtukas pirktas 2021 m. liepos 21 d., jo kaina 439 Eur (1 t., b. l. 33-36, 37, 41, 45). Kaltinamasis J. P. su ieškiniu sutiko. K. K. ieškinys įrodytas, pagrįstas, žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl visiškai tenkintinas ir jai iš kaltinamojo J. P. priteistini 439 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis R. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame už pavogtą dviratį prašė priteisti iš kaltininko 1 250 Eur turinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 24, 35). Teismui pasiūlius labiau pagrįsti ieškinio dydį, nukentėjusysis atsiuntė teismui atsakymą, kad ieškinio atsisako (t. 2, b. l. 182). BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, jog asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakymas ieškinio pateiktas laiku, R. Š. patvirtino, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priima nukentėjusiojo ieškinio atsisakymą ir procesą dėl ieškinio nutraukia Nukentėjusiajam išaiškinama, kad atsisakius civilinio ieškinio neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendžiama BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykių vietų (1 t., b. l. 68, 2 t. 56), kurie nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. (J. P.), pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (K. K. turto vagystė) paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. Š. turto vagystė) paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir J. P. (J. P.) paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės atlikimo pradžios.

J. P. (J. P.) ikiteisminių tyrimų 01-1-34492-21 ir 01-1-29778-21 metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Visiškai tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. K. civilinį ieškinį ir jai iš J. P. (J. P.) priteisti 439 (keturis šimtus trisdešimt devynis) Eur turtinei žalai atlyginti.

Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykių vietų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.