Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo,vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2014 m. gegužės 25 d., apie 20 val. 15 min., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia sudavė rankose laikytu pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajai savo žmonai A. S. per kairės rankos pirštus ir ne mažiau kaip vieną smūgį pagaliu į nugarą, po to ne mažiau kaip du smūgius iš delno sudavė nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, po to ne mažiau kaip tris kartus spyrė į nukentėjusiosios dešinę koją ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į šoną, taip pastarajai padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame žaste, kairės plaštakos 4-5–me pirštuose, nugaros srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, taip pastarajai nežymiai sutrikdė sveikatą,

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokių smūgių A. S. nesudavė, kad tą dieną 2014-05-25 buvo namuose, kartu su J. G. betonavo aikštelę. Kol betonavo, negėrė jokių alkoholinių gėrimų. Atėjo jo brolis R. S. ir jis jiems davė butelį alaus, o pats išvažiavo. Apie 17 val. J. G. išėjo į namus. O jis grįžo apie 18 val. Tuo laiku atvažiavo A.S. brolis su A.S. motina P. B.. Ją paliko ir išvažiavo. Abi moterys nuėjo melžti karvių į ganyklą. Matė, jog karvės nesiduoda melžti. O jis tuo metu nuėjo pašerti kiaules. Pašėręs kiaules, atėjo iš priestato į namus pavalgyti. Eidamas į namus matė kaip A.S. su mama stovi prie šiltnamio. P. B. kažką ironiškai pasakė, kad jau nebeturi darbo, kad eina miegoti. Po šių žodžių jis pyktelėjo ir priėjo prie jų sakydamas, kad niekad tokiu laiku nenueina miegoti. Ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, konflikto metu jis pastebėjo, kad žmona iš kišenės traukia mobiliojo ryšio telefoną. Kai tik išgirdo, kad žmona nurodo adresą ir aplinkybes, kad vyras namuose dirbo ir gėrė, o dabar kelia triukšmą, jis nuėjo į namus, atsigėrė kavos, susirinko daiktus, nusinešė į garažą ir iš garažo išvažiavo dviračiu į laukus apžiūrėti pasėlių. Į namus grįžo apie 23 val., išsiplovė rūbus ir nuėjo miegoti, o ryte išvyko į darbą. Nesudavė jokių smūgių nei savo žmonai, nei P. B., jokio fizinio kontakto nebuvo. A. S. iš pykčio ir keršto jį apkalba. Sužalojimus galėjo padaryti karvė, kurią žmonai sunku pamelžti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. – jos vyras. 2014-05-25 buvo sekmadienis, rinkimų diena, daug dirbo, ruošėsi gimtadieniui, kepė vyniotinius, pjovė žolę. Jos vyras V. S. prieš tai dvi savaites su darbininkais ir broliu R. S. gėrė. Alų atveždavo liudytojas J. G.. Prašė, kad J. G. nebevežtų alaus. Dėl vyro girtavimo nuolat vyksta konfliktai. Tą dieną, vakare nuėjusi melžti karvių pastebėjo, kad nėra miltų, kurie buvo palikti prie vandens cisternos, o jos karvės yra įpratusios melžiamos gauti miltų. Karvės nelakstė, tačiau nestovėjo vietoje ir negalėjo jų pamelžti. Paskambino mamai P. B., paprašė, kad atvažiuotų padėti pamelžti karves. Stovinėjo prie karvių, laukė, kol atvažiuos mama. V. S. tuo metu buvo sandėlyje. Nedrįso eiti į sandėlį, nes sandėlyje yra išbetonuota grūdų duobę, į kurią vyras buvo ją įstūmęs. Brolis atvežė mamą. Mamai pasakė, kad nėra miltų, kuriuos per pietus buvo palikusi prie vandens cisternos. Mama nuėjo į sandėlį ir rado padėtus miltus, atnešė ir jos pasimelžė karves, karvės nesispardė, stovėjo, užtruko gal 20 minučių. Grįžo į kiemą. Bešnekant, iškošė pieną, susitvarkė ir nuėjo su mama prie šiltnamio. Kai melžė paskutinę karvę, matė, kad V. S. iš sandėlio parėjo į namus. Su mama šiltnamyje apžiūrėjo gėles, mamai pasakė, kad bus blogai, nes V. S. jau 3 kartus praėjo, V.S. buvo girtas, akys – baltos, į virtuvę nuėjo nusiavęs guminius batus, atgal į sandėlį per kiemą nuėjo su kojinėmis, grįžęs atgal, vėl apsiavė guminius batus ir nuėjo neva kavos gerti. Lakstydamas V. S. matė, kad jos su mama į jį nereaguoja ir negražiai ją pavadino. Ji atsakė, kad prie tokių žodžių įpratusi. Tada įsikišo mama, pasakė „Kaip tu kalbi?“ tada V. S. atėjo prie jų. Prie šiltnamio buvo sudėti maždaug 80-90 centimetrų ilgio pagaliukai pomidorams rišti. V. S., priėjęs prie jų, pasiėmė vieną pagalį ir pradėjo juo mosikuotis. Jei būtų pataikęs, tai smūgių būtų labai daug. Ir spardėsi kojomis. Juto skausmą tai vienoje, tai kitoje kojoje. Paskui V.S. sudavė jai pagaliu per kairės rankos pirštus. Trys pirštai buvo sutinę, galvojo, kad bus lūžę, tos rankos net nevaldė. Po to trenkė jai pagaliu į kairį šoną, nugarą. Su ranka buvo suėmęs kairį žastą, buvo likęs nubrozdinimas. Nuo spyrių kojomis visa dešinė koja buvo mėlyna. Nugaros kairiame šone, inkstų srityje buvo mėlynė. Taip daužydamasis pagaliu, V. S. koja užkliuvo už akmens ir pargriuvo. Turbūt pajuto pažeminimą, kad pargriuvo ir pašoko su įniršiu. Tada pribėgo prie jos ir kumščiu smogė į dešinį smilkinį ir ji po šio smūgio nieko nebeatsimena. Tai įvyko ant asfalto, einant link naujai iškasto tvenkinio, kur, kaip visada sako V. S., yra jos kapavietė. V. S., būdamas girtas, visada sakydavo, kad naujai iškastas tvenkinys yra jos kapavietė. Kai po smūgio kumščiu į smilkinį parkrito, daugiau nieko neatsimena. Kai prabudo, pamatė, kad V. S. prie kito tvenkinio ant akmenų muša jos mamą. Matė, kad V. S. kojomis spardė mamą. Nuo patirto smūgio, ta akimi gerai nemato, nors grįžusi iš eksperto, tą pačią dieną kreipėsi į akių gydytoją, išrašė vaistų, sakė, gal praeis, tačiau nepraėjo. Tuoj pat prireikė akinių rašymui, skaitymui, vairavimui. V.S. jai į veidą kumščiu sudavė du kartus. Pamatė, kad V. S. kojomis spardo mamą, bando atimti telefoną, nes galvojo, kad mama skambins policijai, o mama norėjo išsikviesti jos brolį. Kai pamatė, kad spardo mamą, nubėgo į pievą ir skambino policijai. V. S. išgirdo, kad skambina policijai, atsitraukė nuo jų, nuėjo į garažą ir dviračiu išvažiavo iš namų. Paskambino broliui. Kai brolis atvažiavo, mama pasakė, kad niekur nenori dalyvauti. Iš karto matė, kad mamos ranka mėlyna, sutinusi. Mama pasakė, kad ranką ir šoną jai paskaudės ir praeis. Mama išvažiavo į namus. Apie 20.15 val. atvažiavo policija, ji dar buvo pievoje. Atvažiavo pareigūnas A. S. ir dar vienas pareigūnas. Pareigūnai pirmiausiai jai davė papūsti į alkotesterį. Ji atrodė blogai, buvo susivėlusi, žolėta, išpurvinta. Prašė pareigūnų, kad važiuotų ieškoti smurtautojo, o pareigūnai tik klausė, ar ji rašys pareiškimą. Pareigūnai ieškoti V. S. nevažiavo, net nenuėjo į sandėlį, nes V. S. buvo sandėlyje ir viską matė, laukė, kol visi išvažiuos. Pareigūnai pagalio, kuriuo ją mušė V.S., nepaėmė, nors pagalys mėtėsi garaže kartu su mamos kepure. Ji išvažiavo pas mamą. 4.50 val. grįžo į namus, V. S. jau buvo išvažiavęs į darbą. Pasimelžė karves, paslėpė visas mėlynes ir išvažiavo į darbą. Ji nuo pat pradžių taip gyveno, nuolat patirdavo smurtą, tačiau slėpė nuo vaikų.

Liudytoja P. B. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jos dukters A. S. vyras. 2014-05-25 dienos metu nuvažiavo pas dukterį A. S. į jos namus. Kieme stovėjo vienas darbininkas ir V. S. brolis. Matėsi, kad išgėrę. V. S. nesimatė, jis buvo daržinėje. Grįžo į namus, apsiruošė. Apie 18.30 val. pasižiūrėjusi į telefoną, pamatė, kad praleisti 14 dukters A. S. skambučių. Pagalvojo, kad kažkas atsitiko. Kai paskambino, dukra pasakė, kad negali pamelžti karvių, nes nebėra prie vandens boso padėtų miltų, o be miltų negali pamelžti karvių. Dukra paprašė, kad atvažiuotų ir padėtų. Dukra sakė, kad karvės nesispardo, tačiau vaikšto, nestovi. Sūnus nuvežė pas dukrą. Karvės buvo pririštos už sandėlio. Dukra pasakė, kad nėra miltų ir ji negali pamelžti karvių. Į sandėlį dukra bijojo eiti. Greitai įėjo į sandėlio vidų, paėmė miltus. Dukra nunešė miltus karvėms ir jas pamelžė. Grįžo su dukra į kiemą, nuėjo prie šiltnamio. Kieme iš kažkur atsirado V. S., kelis kartus pralėkė kaip nesavas pro jas, matėsi, kad girtas. Matė kad V. S. prie kiemo virtuvės nusimovė batus, ruošėsi eiti į virtuvę. Pasakė, kad tikriausiai jau eis miegoti. V. S. išgirdo, atlėkė prie jų, pradėjo taškytis, pagriebė žoliapjovę, trenkė ją, žoliapjovė išsiskyrė. Prie šiltnamio buvo sudėti pagaliukai pomidorams. V. S. pagriebė vieną pagaliuką. Išsigando, kad V. S. pradės muštis. V. S. ėjo link jų. Ji bandė dukrą užstoti, abi ėjo atbulomis. V. S. liepė liautis. V. S. buvo labai girtas, vos ant kojų stovėjo. V. S. pradėjo spirti kojomis dukrai. Spyrė daug kartų ir užsimoję pagaliu, norėjo trenkti dukrai, tačiau pats užkliuvo už akmens ir griuvo aukštielninkas. Tada jos nubėgo į priekį, tačiau V. S. pasivijo ir trenkė pagaliu dukrai į dešinę galvos pusę. Dukra nugriuvo ant kelio. Ji pradėjo šaukti. V. S. ėjo link jos. Ji išsigando, bėgo į sandėlio pusę, išsitraukė iš kišenės telefoną, norėjo skambinti sūnui, kad jis atvažiuotų. V. S. prilėkė prie jos ir du kartus kumščiu trenkė į šoną. Ji sukniubo ir nugriuvo ant pievos. V. S. nugriuvo šalia ir norėjo atimti telefoną. Tempė ranką, kad V. S. nepagriebtų telefono. Vėliau ranka buvo labai sutinusi. Buvo netoli tvenkinio. V. S. pagrasino įmesti į tvenkinį. Ji išsigando, bet telefono stengėsi nepaleisti iš rankų. Rėkė pagalbos. Dukra atgavo sąmonę, bėgo į kelią, dukra paskambino policijai. Ji paskambino sūnui, paprašė, kad ją parvežtų. Policijos nebelaukė. Policija atvažiavo neužilgo. Blogai padarė, kad nesulaukė policijos, gal nebūtų V. S. pabėgęs, jį būtų išvežę. V. S. buvo girtas. V. S. iš pradžių spardė kojomis A. S. į kojas, švaistėsi pagaliu. Matė, kad pagaliu sudavė per rankos pirštus, tada nugriuvo aukštielninkas ant akmenų. Tada atsistojo, pasivijo ir trenkė A. S. į smilkinį. A. S. nugriuvo. Tada V. S. pasivijo ją, trenkė kumščiu į dešinį šoną. Vėliau kai peršvietė, nustatė, kad lūžo šonkaulis, tačiau ji nenorėjo bylinėtis. Iš pradžių į gydytojus nesikreipė, trynė šoną įvairias tepalais, galvojo, kad praeis. Tačiau labai skaudėjo, negalėjo miegoti, nuėjo pas gydytoją. Peršveitė, nustatė, kad lūžo šonkaulis. Tokių įvykių buvo ir anksčiau. V. S. girtas taip elgesi, nors nedažnai geria. Išgeria vienas namuose arba su broliu R. S.. Kai V. S. švaistėsi pagaliu, ji buvo su skrybėle nuo saulės, skrybėlė nukrito.

Liudytoja B. V. parodė, kad V. S. yra kaimynas. Nukentėjusioji A. S. – kaimynė. Daugiau nei 20 metų gyvena šalia. V. S. nuomoja žemę, su A. S. artimai nebendrauja, tačiau pasikalba. 2014-05-25 apie 12-13 val išvažiavo, nebuvo namuose. Iš vakaro 2014-05-24 , apie 18 val. dviračiu važiavo iš kapinių, matė, kad A. S. ganykloje ruošiasi melžti karvę. Karvė nestovėjo, muistėsi, nesileido melžiama. Šalia karvės stovėjo A. S. motina, padėjo laikyti jai karvę, padėjo pamelžti. A.S. taip pat buvo prie karvės. Tačiau nematė ar karvė spyrė A.S. Girdėjo, kad tarp V. S. ir A. S. vyksta konfliktai, barniai, važiuoja policija. Ar jie mušasi, negali pasakyti, nematė. Niekada nėra mačiusi, kad kuris kurį muštų. A.S. sumuštos nematė. Negirdėjo, jog A.S. skundėsi, kad vyras ją primušė. Niekada nematė V. S. girto. Ir A.S. niekada nematė girtos. Jie negeria. Konfliktai – jų keršto įrankis. Nieko blogo negali pasakyti nei apie V. S., nei apie A. S.. Nuoskaudų, piktumo neturi.

Liudytojas J. G. parodė, kad dirba pas V. S. ūkyje darbininku. Nukentėjusiąją A. S. taip pat pažįsta. 2014-05-25 buvo pas V. S.. Apie konfliktą tarp V. S. ir jo žmonos nieko nežino. Dirbo, apie 17 val. baigė darbą. Buvo atėjęs ir V. S. brolis R. S.. V. S. jam ir R.S. atvežė butelį alaus. V. S. alaus negėrė, kažkur išėjo, išvažiavo savo reikalais. Jis su R. S. sėdėjo sandėlio tarpduryje, gėrė alų. Matė, kad A. S. ganykloje, už 20-30 metrų, tramdė karvę, negalėjo jos pamelžti. Karvė nestovėjo, spyrė, muistėsi ragais. Nematė ar karvė puolė ant A.S. Karvė gal ir galėjo sužaloti A.S., bet jis to nematė. Nematė nei spyrimo, nei dūrimo. Tik matė, kad karvė nestovėjo, muistėsi, A.S. negalėjo karvės pamelžti. Konfliktų tarp V. S. ir A. S. nematė. Tą dieną A.S. motinos nematė. Į namus išėjo apie 17.30-18 val. Kai A. S. praėjo pro sandėlį, nematė, ar jos veide, kitose kūno dalyse buvo sužalojimai. Po kokių 3 dienų V. S. pasakė, kad A.S. išvažiavo pas gydytojus. Apie tai, kad A. S. buvo padaryti sužalojimai ir kaip jie buvo padaryti, V. S. nekalbėjo. Tiek V. S., tiek A. S. – geri žmonės. V. S. nėra mėgėjas išgerti. Su V. S. alkoholio kartu negeria, dirba už vairo, vairuoja ūkio transportą. Išgeria po darbo. Tą kartą V. S. su jais negėrė, nežino kur gėrė, nematė.

Liudytoja S. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. jos tėtis, nukentėjusioji A. S. – jos mam. Įvykio metu namuose nebuvo, buvo Vilniuje, studijavo. Apie įvykį pirmiausiai sužinojo iš tėčio V. S.. Su mama apie įvykį nekalbėjo. Kadangi vasarą dirbo į namus grįžo rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tuomet iš tėčio sužinojo, kad bus teisiamas. Tėtis sakė, kad dirbo sandėlyje, po darbo atėjo į kiemą. Kieme buvo mama su močiute. Močiutė prisikabino prie tėčio, pasakė: „O, taip anksti eini miegoti?“ Jie susiginčijo. Mama su močiute pasakė tėčiui, kad jis girtas ir jos iškvies policiją. Tėtis išsigando ir išvažiavo į laukus. Daugiau nieko nežino. Apie muštynes nieko nežino. Ryšius palaiko ir su tėčiu, ir su mama. Bendraujant su mama dažnai nuomonės išsiskiria, jos susipyksta. Kai kyla koks konfliktas tarp tėvų, į konfliktą dažnai įtarukiamos ir jos. Jau kokie 6 metai, kai dar mokėsi mokykloje ir jau treti metai būdama studente, bijodavo grįžti po pamokų, teko miegoti pas mamos brolį, pusbrolius, nes bijodavo būti namie. Kiek kartų yra buvę, kai grįžusi iš mokyklos, susidėdavo daiktus ir išeidavo, nes bijodavo miegoti namuose. Tėtis dirbdavo paromis, ji likdavo viena namuose ir bijodavo, ruošdavo pamokas ir galvodavo, kad mama greičiau nueitų miegoti, nes jausdavo tą psichologinį spaudimą. Norėjo kuo greičiau išvažiuoti studijuoti, galvojo, kad bus ramiau. Visi konfliktai prasidėdavo iš mamos pusės, nekalbėdavo kartais net mėnesį. Tėvai susitaikydavo, mėnesį kalbasi, poto mėnesį vėl nekalba. Po šio įvykio tėvai nebendravo gal metus. Po įvykio ji iš karto negrįžo į namus, nes nebegali pakęsti psichologinio spaudimo, nebenori bendrauti. Anksčiau jos rūbus mama išmesdavo iš spintos, laike juos tėčio automobilyje. Ji nebenori ten grįžti. Klausė mamos, gal jai kas negerai su sveikata, tačiau mama tai priima kaip įžeidimą. Jai neteko matyti tarp tėvų su fiziniu smurtu susijusių konfliktų, tiesiog tėvai susipyksta ir nebendrauja. Mano, kad konfliktų tarp tėvų iniciatorė – mama. Mamai visada viskas nepatinka. Tėtis linkęs mamai nusileisti. Mama visada tėtį žemina. Į šeimos konfliktus įtraukdavo ir jas –vaikus. Jos su seserimi visada tikėjosi, kad tėvai susitaikys ir viskas baigsis, tačiau taip nėra. Susitaikymai būna trumpi, trunka mėnesį, du, o paskui vėl tas pats. Prie jos tarp tėvų vykdavo tik žodiniai konfliktai. Mano, kad tėtis negalėjo mamai suduoti smūgius pagaliu.

Liudytoja I. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jos tėtis, nukentėjusioji A. S. – mama. Įvykio metu nebuvo namuose, visų aplinkybių nežino, tik tiek, kiek telefonu apie įvykį jai sakė tėtis ir mama. Apie įvykį bendravo su tėčiu, mama, močiute. Visi pasakoja šiek tiek skirtingai. Tėtis pasakojo, kad susipyko su mama, ginčijosi. Tėtis nesakė, kad buvo muštynės. Mama ir močiutė sakė, kad muštynės buvo. Mama sakė, kad tą vakarą negalėjo prieiti prie vienos karvės. Paprašė močiutės pagalbos. Močiutė atvažiavo padėti. Mama kartu su močiute grįžo į kiemą, jos bendravo. Į kiemą atėjo tėtis ir kažką joms pasakė. Jie pradėjo ginčytis, pyktis. Mama sakė, kad prie šiltnamio buvo pagalys, tėtis paėmė tą pagalį ir trenkė pagaliu jai per galvą. Mama sakė, kad nuo smūgių pagaliu buvo daug mėlynių, tačiau kai grįžo mėlynių jau nebebuvo. Buvo pageltonavimų. Matė, kad mamos paakys buvo pageltonavęs. Konflikto metu buvo močiutė, ji bandė gintis pati ir ginti mamą. Žino, kad įvykio metu močiutė skaudžiai nukentėjo. Mama buvo praradusi sąmonę. Tėvų santykiai visada buvo labai įtempti. Po įvykio apie metus laiko tėvai nekalbėjo. Šią vasarą 1,5 mėnesio viskas buvo gerai, šnekėjo, bendravo, jokių pykčių nebuvo. Dabar vėl viskas iš naujo. Pykčių, apsižodžiavimų tarp tėvų buvo ir anksčiau. Iki įvykio yra buvę, kad mamai tėtis buvo išrovęs plaukus, išmušęs dantį. Tėvai susipykdavo dėl menkniekio, tačiau maži pykčiai išprovokuodavo rimtus ginčus, konfliktus, buvo visokių apsižodžiavimų, grasinimų. Pykčiai prasidėdavo iš mamos pusės. Tėvai susipykdavo dėl menkniekių. Tėtis smurto pastoviai nevartojo. Prieš įvykį, kai mamai buvo išrauti plaukai, tėvai buvo labai stipriai susipykę. Tėčiui tikriausiai trūko kantrybė. Kitų atvejų, kai tėtis vartojo smurtą prieš mamą, neatsimena.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Jis 2014-05-25 apie 15-16 val. nuėjo pas brolį į namus. Jis su J. G. betonavo aikštelę. Pabaigus darbą, brolis jam su J. G. atnešė butelį alaus, o pats išvažiavo. Jis su J. G. nuėjo į sandėlį ir ten išgėrė alų. Durys buvo praviros ir jie matė kaip A. S. ėjo melžti karvių.Viena karvė muistėsi, nesidavė pamelžiama. Kas vyko toliau nematė, išgėrė alų ir išėjo. Nematė ar A. S. ėjo į sandėlį miltų. Jam žinoma, kad V. S. ir A. S. santykiai nebuvo geri. Tačiau muštynių nėra matęs, A. S. sumuštos taip pat nėra matęs.

Liudytojas V. N. parodė, kad jis buvo nuvykęs pagal iškvietimą dėl smurto artomoje aplinkoje. Rado A. S., kuri paaiškino, kad jos vyras V. S. ją sumušė, nurodė aplinkybes, taip pat, kad pagaliu sudavė į nugarą. Įvykio vietą apžiūrėjo, nufotografavo, pagalio įvykio vietoje nerado, pati A. S. negalėjo nurodyti kur tas pagalys, parodė prie šiltnamio krūvą pagalių, iš kurios V. S. paėmęs, jai sudavė. V. S. namuose nerado. Tą pačią dieną paėmė iš jos paaiškinimą- pareiškimą dėl sumušimo aplinkybių.

Ekspertė S. M. paaiškino, kad nukentėjusiąją A. S. apžiūrėjo 2014-05-29, po įvykio praėjusius 4 dienoms. Tiksliai neatsimena, ką tuo metu pasakojo nukentėjusioji. Neįmanoma atsakyti, ar smūgiai suduoti delnu ar kumščiu. Išvadoje surašyti sužalojimai tuo metu buvo matomi. Sužalojimai padaryti delnu ar pagaliuku briaunuotu paviršiumi gali ir nesiskirti. Jei sužalojimuose būtų užsifiksavę sužalojimai būdingi sužalojimui pagaliu, taip būtų nurodžiusi. Jei karvė tik priliestų koja, tai gal sužalojimas nuo sužalojimo delnu gal ir nesiskirtų. Jei charakteringų požymių nėra, tai ir negali to rašyti. Negalėtų išskirti, kurie sužalojimai padaryti kumščiu, o kurie įspiriant koja. Nesvarbu, kad pagalys briaunuotas, tačiau jei pagalys turi plokštumą, su kuria trenkta, sužalojimas bus toks, kaip trenkiant delnu ar kumščiu. Sužalojimai susiformavo ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. Smūgių negali įvertinti. Gali tik atsakyti, kiek buvo trauminių poveikių, o trauminius poveikius įvertina žmogaus apžiūros metu pagal susiformavusius sužalojimus. Apžiūros metu nustatė sužalojimus: violetinės spalvos gelsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos, o odos nubrozdinimai besidalinančiais šašais, tai galėjo būti praėję 4-7 paros, bet kitos kraujosruvos praėjus 7 paroms neišlieka, tačiau gelsvais pakraščiais gali būti išlikę ir daugiau nei 7 parų kraujosruvos.

Iš 2014 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie šiltnamio sudėta krūva pagaliukų pririšti pomidorams (1 t. 5-7 b.l.).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014 metų gegužės 25 dieną, 20.50 val., atvykusį įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. S.. Ji buvo smarkiai susijaudinusi, verkė. Paaiškino, kad jos sutuoktinis V. S., su kuriuo daug metų gyvena, nuolat ją terorizuoja, būdamas girtas pradeda mušti. 2014-05-25, apie 20.15 val., sutuoktinis į namus grįžo neblaivus, namų kieme sudavė smūgį į rankos pirštus, pagaliu smogė per nugarą, sudavė smūgį į dešinę veido pusę, taip sukeldamas A. S. fizinį skausmą (1 t. 8-10 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. G 777/14 (P-05) matyti, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose, kairiajame žaste, kairės plaštakos 4-5-me pirštuose, nugaros srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant pagaliu, kumščiu, įspiriant ar panašiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimai susiformavo ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų A. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t. 24 b.l.).

Nors kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino, parodė, jog jokių smūgių A. S. nesudavėjo, šiuos parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiosios A. S. parodymams, liudytojų P. B., S. S.,I. S., V. N. parodymams, specialisto išvadai, ekspertės S. M. paaiškinimui dėl sužalojimo pobūdžio ir kitai rašytinei medžiagai. Nukentėjusioji A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jos sutuoktinis V. S., būdamas girtas, konflikto metu, sudavė jai pagaliu per kairės rankos pirštus, trys pirštai buvo sutinę, galvojo, kad bus lūžę, tos rankos net nevaldė, po to trenkė pagaliu į kairį šoną, nugarą. Ranka buvo suėmęs kairį žastą, nuo ko liko nubrozdinimas. Nuo spyrių kojomis visa dešinė koja buvo mėlyna. Nugaros kairiame šone, inkstų srityje buvo mėlynė. Daužydamasis, mosikuodamas pagaliu, V. S. koja užkliuvo už akmens ir pargriuvo, supykęs, dėl to, kad pargriuvo ir pašokęs su įniršiu, pribėgo prie jos ir kumščiu smogė į dešinį smilkinį ir ji po šio smūgio nieko nebeatsimena. Po to atsipeikėjusi matė, kaip V. S. prie kito tvenkinio ant akmenų muša jos mamą, matė, kad V. S. kojomis spardė mamą. Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina liudytoja P. B., kuri parodė, kad dalyvavo tame konflikte ir pati patyrė smurtą V. S. veiksmais. V. S. tą vakarą buvo neblaivus, pradėjo kabinėtis, atlėkė prie jų, pagriebė žoliapjovę, trenkė ją, žoliapjovė išsiskyrė. Prie šiltnamio buvo sudėti pagaliukai pomidorams. V. S. pagriebė vieną pagaliuką. Ji išsigando, kad V. S. pradės muštis, nes ėjo link jų. Ji bandė dukrą užstoti, abi ėjo atbulomis. V. S. liepė liautis. V. S. pradėjo spirti kojomis dukrai. Spyrė daug kartų ir užsimojęs pagaliu, norėjo trenkti dukrai, tačiau pats užkliuvo už akmens ir griuvo aukštielninkas. Tada jos nubėgo į priekį, tačiau V. S. pasivijo ir trenkė pagaliu dukrai į dešinę galvos pusę. Dukra nugriuvo ant kelio. Ji pradėjo šaukti. V. S. ėjo link jos. Ji išsigando, bėgo į sandėlio pusę, išsitraukė iš kišenės telefoną, norėjo skambinti sūnui, kad jis atvažiuotų. V. S. prilėkė prie jos ir du kartus kumščiu trenkė į šoną. Ji sukniubo ir nugriuvo ant pievos. V. S. nugriuvo šalia ir norėjo atimti telefoną. Tempė ranką, kad V. S. nepagriebtų telefono. Vėliau ranka buvo labai sutinusi. Šiuos nukentėjusios ir liudytojos P. B. parodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai, tai liudytojų S. S. ir I. S. parodymai, iškurių matyti, jog jos konfilkto metu nebuvo namuose, tačiau iš tėčio V. S. ir mamos A. S. pasakojimų sužinojo, jog tėvai tą vakarą susipyko, tėtis paaiškino, jog ginčas kilo dėl gyvulių priežiūros ir tėtis paaiškino, kad mama galėjo būti sužalota karvės, nes jos nesidavė melžiamos. O mama papasakojo, kad tėtis įpykęs, pasiėmęs iš šiltnamio pagaliuką sudavė juo mamai per rankas, kojas ir kumščiu sudavė į galvą, kad ją stojo ginti močiūtė, kuriai tėtis taip pat sudavė pagaliu per šonus, kad nuo smūgių močiūtei lužo šonkauliai. Taigi šie liudytojų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusios A. S. parodymais, ji apie konfliktą ir sumušimus pasisakė iš karto po įvykio, nuvyko pas med. ekspertus, kurie jai nustatė sužalojimus. A. S. padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. G 777/14 (P-05) , kur konstatuojamama, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose, kairiajame žaste, kairės plaštakos 4-5-me pirštuose, nugaros srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant pagaliu, kumščiu, įspiriant ar panašiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimai susiformavo ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų A. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (1t. 24 b.l.). Ekspertė S. M. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiąją A. S. apžiūrėjo 2014-05-29, po įvykio praėjusius 4 dienoms. Sužalojimai nurodyti: violetinės spalvos gelsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos, o odos nubrozdinimai besidalinančiais šašais, tai galėjo būti praėję 4-7 paros, bet kitos kraujosruvos praėjus 7 paroms neišlieka, tačiau gelsvais pakraščiais gali būti išlikę ir daugiau nei 7 parų kraujosruvos. Išvadoje surašyti sužalojimai tuo metu buvo matomi. Sužalojimai padaryti delnu ar pagaliuku briaunuotu paviršiumi gali ir neskirti. Jei charakteringų požymių nėra, negalėtų išskirti, kurie sužalojimai padaryti kumščiu, o kurie įspiriant koja. Nesvarbu, kad pagalys briaunuotas, tačiau jei pagalys turi plokštumą, su kuria trenkta, sužalojimas bus toks, kaip trenkiant delnu ar kumščiu. Sužalojimai susiformavo ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. Trauminius poveikius įvertina žmogaus apžiūros metu pagal susiformavusius sužalojimus. Jog nukentėjusioji tą pačią dieną kvietėsi policijos pareigūnus patvirtina liudytojo V. N. parodymai, kad A. S. iš karto, apžiūrint įvykio vietą paaiškino, jog sutuoktinis V. S. ją mušė pagaliu, paimtu iš krūvos prie šiltnamio, nurodė sumušimo aplinkybes, liudytojas V. N. užfiksavo įvykį, nufotografavo įvykio vietą, paėmė A. S. rašytinį pareiškimą, paaiškinimą, surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2014 metų gegužės 25 dieną, 20.50 val., atvykusį įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. S.. Ji buvo smarkiai susijaudinusi, verkė. Paaiškino, kad jos sutuoktinis V. S., su kuriuo daug metų gyvena, nuolat ją terorizuoja, būdamas girtas pradeda mušti. 2014-05-25, apie 20.15 val., sutuoktinis į namus grįžo neblaivus, namų kieme sudavė smūgį į rankos pirštus, pagaliu smogė per nugarą, sudavė smūgį į dešinę veido pusę, taip sukeldamas A. S. fizinį skausmą (1t. 8-10 b.l.). Liudytojai R. S., J. G. nors paties konflikto nematė, tačiau patvirtino, kad tą vakarą buvo namuose V. S., jie dirbo darbus, kad buvo A. S. namuose, ėjo melžti karvių. Atmetama kaltinamojo V. S. versija, jog A. S. galėjo sužaloti karvė, kuri neklausė, nesileido melžiama. Šiuos parodymus paneigia nukentėjusios A. S. ir liudytojos P. B. parodymai, kad karvės nesispardė ir nesibadė, o nesileido melžiamos, nes nestovėjo vietoje, vaikščiojo. Jos patvirtino, tai, kad ėjo ieškoti į sandėlį miltų ir atsinešus miltų ir padavus joms, jos stovėjo ramiai ir leidosi melžiamos. Liudytoja B. V. matė važiuodama pro šalį, kad A.S. nesusitvarko su karvėmis, tačiau nematė, jog karvė būtų sužalojusi A.S. Taip pat liudytojai R. S. ir J. G. parodė, jog matė kaip A.S. sunkiai sekasi melžti karvę, nes ši nestovi vietoje, tačiau minėti liudytojai nematė, kad jos būtų kažkaip tai sužalojusios A. S.. Medicinos ekspertė S. M. paaiškino, jog apžiūrėjusi A. S. nurodė, jog negalėtų išskirti sužalojimų charakteringų požymių, būdingų karvės kojai. Sužalojimai susiformavo ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. Trauminius poveikius įvertina žmogaus apžiūros metu pagal susiformavusius sužalojimus. Taigi įvertinus nukentėjusios A. S., liudytojų P. B., V. N., I. S.,S. S. parodymus, specialisto išvadą ir ekspertės S. M. paaiškinimus teismas atmeta versiją, jog A. S. sužalojimus galėjo padaryti karvė. Taigi įvertinus visų aukščiau aptartų įrodymų visumą, laikytina, jog šie įrodymai yra surinkti tinkamai, teisme ištirti ir vertinami kaip kaltinamojo kaltės įrodymai, jie atitinka vieni kitus ir faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia sudavė rankose laikytu pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajai savo žmonai A. S. per kairės rankos pirštus ir ne mažiau kaip vieną smūgį pagaliu į nugarą, po to ne mažiau kaip du smūgius iš delno sudavė nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, po to ne mažiau kaip tris kartus spyrė į nukentėjusiosios dešinę koją ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į šoną, taip pastarajai padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame žaste, kairės plaštakos 4-5–me pirštuose, nugaros srityje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, taip pastarajai nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. ). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino, neteistas (1 t.60 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t.57-59 b.l.), psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas ( 1 t.56 b.l.), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t.53 b.l.),ūkininkauja. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jam skirtinas bausmės dydis, artimas įstatyme numatytam vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. str. prokurorės prašymu, kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį sutuoktinę A. S., V. S. skirtinas įpareigojimas – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2d. išieškotinos iš V. S. 400 Eur nukentėjusiosios A. S. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, nukentėjusiosios A. S. naudai ( 2t.4 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str.6 p. pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotinos išlaidos teismo šaukimams 25,26 Eur į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. V. S. paskirti įpareigojimą– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš V. S. 25,26 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Išieškoti iš V. S. nukentėjusiosios A. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 400 Eur nukentėjusiosios A. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.