Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-634/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-47-946/2021Nutartis · 2021-02-18Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-30Kauno apygardos teismas
  3. TS-273-753/2021Nutartis · 2021-12-17Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-18Kauno apygardos teismas
  5. TS-76-753/2022Nutartis · 2022-04-25Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-23Kauno apygardos teismas
  7. T-384-899/2023Nutartis · 2023-04-17Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
1S-35-634/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37305-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-634/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37305-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. M. nuteistas Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi skirta ir neatlikta bausme, ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 15 d., pabaiga – 2023 m. birželio 13 d. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos.

3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam L. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino nuteistojo L. M. skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistasis L. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis įsidarbino santechniku, dirbo nenutraukiamai, tik suteikus leidimą išvykti be sargybos pakeitė kvalifikaciją ir įsidarbino staliumi. Taip pat nurodo, kad pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Teismas nepagrįstai konstatavo daug kriminogeninių veiksnių.

5.2. Teigia, kad jam nepakanka gaunamo atlyginimo įgyvendinti Komisijos nurodytą nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendaciją – savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, kadangi L. M. gautą atlyginimą siunčia šeimai.

5.3. Nuteistasis pažymi, jog nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau, pasak L. M., skyriaus viršininkas nurodęs jam, kad nuteistajam neįmanoma sumažinti šios rizikos, todėl nepagrįstai nurodoma, kad šią riziką jis turi mažinti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju L. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, drausmine tvarka nebaustas, 4 kartus skatintas, turi teigiamas darbo nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Vis dėl to minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

11. Šiuo atveju matyti, kad L. M. atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, ne kartą atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto.

12. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą leidžia spręsti būtent 2021 m. lapkričio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuodyti duomenys apie nuteistajam L. M. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam L. M. nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimo pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.

13. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuo 2013 metų teisės pažeidėjas savo kriminalinę veiklą tęsė sistemingai, ko pasėkoje buvo nuteistas 9 kartus už turtinio pobūdžio veikas. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinus tai, kad visi nusikaltimai buvo vykdomi siekiant gauti finansinės naudos, o nuteistasis ne visą laiką apgalvoja savo veiksmų sukeliančias pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Nuteistasis skunde nurodė, jog jam yra neįmanoma sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nuteistajam buvo nustatytos net keturios rekomendacijos, padėsiančios sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Taigi nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose yra gauta vykdomųjų patvarkymų ieškinių išieškojimui 39 077,44 Eur sumai, atlyginta suma 557,02 Eur, tame skaičiuje pagal asmeninius prašymus 2021 m. išskaičiuota 12,00 Eur. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistojo argumentas, jog siunčia visus uždirbtus pinigus šeimai, todėl negali įgyvendinti Komisijos nurodytos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos – savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistasis pataisos namuose dirba, todėl turi galimybę imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti turimas skolas, skiriant prioritetą civilinių ieškovų interesų patenkinimui.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Apygardos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam L. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo L. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė