- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-331-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37305-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- L. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. M. (toliau – L. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria nuteistojo L. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 95-250 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. M. Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi L. M. skirta ir neatlikta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 15 d., pabaiga – 2023 m. birželio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 95-250 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistojo L. M. atžvilgiu. Komisijos vertinimu, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio riziką privalo mažinti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis ne kartą teistas, jam taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nesilaikė probacijos sąlygų, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl buvo grąžintas į pataisos įstaigą. Įvertinusi šias aplinkybes, komisija sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis L. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi, visiškai pritariant Komisijos išvadoms, nuteistojo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis L. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, be pagrindo nutartyje nepaminėta, kad jam nebepavyksta sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymi, kad kreipėsi dėl dalyvavimo 12 žingsnių programoje, tačiau tai neįvertinama. Pastebi, kad gauna mažą atlyginimą, kurį visą siunčia šeimai, įsidarbino atvykęs į įstaigą ir toje pačioje vietoje dirba jau daugiau nei 2 metus, todėl nesuprantama specialistų išvada, jog jo darbo patirtis nestabili. Nuteistojo nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į jo gyvenimą.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza atsiliepime į nuteistojo skundą prašo nuteistojo L. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį. Pažymi, kad, atsižvelgiant į visą byloje surinktą medžiagą, nuteistasis vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. M. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, jokių skunde įvardintų teisingumo principų nepažeidė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
7. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau vien tik maža likusi neatliktos bausmės dalis nėra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Būtina įvertinti ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nustatyti, kad asmens elgesio korekcija jau yra pakankama ir toliau jo elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės, kas nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta.
9. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam L. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo nustatytiems kriminogeniniams rizikos veiksniams.
10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, L. M. jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones bei lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas, palaiko artimus santykius su šeima, pas ją grįžtų gyventi ir lygtinio paleidimo taikymo atveju, dengia iš jo priteistus civilinius ieškinius ir kitas sumas. Be to, nuteistasis taip pat turi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie tai, jog L. M. prašymu jis lygtinio paleidimo taikymo atveju yra priimamas į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“ tęsti gydymo pagal 12 žingsnių programą. Atsižvelgiant į nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį (finansiniai nusikaltimai), svarbu ir tai, jog pataisos įstaigoje L. M. dirba, lygtinio paleidimo taikymo atveju tikisi įsidarbinti vairuotoju dėvėtų drabužių parduotuvėje, išklausė teisinio ir socialinio užsiėmimų ciklą ir paskaitas įvairiomis temomis, tame tarpe paskaitas „Užimtumo problemų sprendimas“. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja L. M. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
11. Darant šią išvadą skundo argumentų kontekste visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis turi specialybę, pataisos namuose dirba, ir nors rodo didelį norą tęsti darbus ir jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, nėra pateikęs dokumentų dėl galimo įsidarbinimo jo nurodomoje dėvėtų drabužių parduotuvėje. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos aišku, kad praeityje L. M. dirbo, tačiau jo darbinė veikla nebuvo pastovi. Ir vis dėlto, nei darbo turėjimas, nei artimų santykių su žmona ir vaikais palaikymas nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė. Priešingai, dauguma jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo susijusios su turtinės naudos siekimu, siekiant prisidurti lėšų pragyvenimui, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad oficialių pajamų nuteistojo ir jo šeimos finansinių poreikių tenkinimui L. M. nepakako, L. M. analogišką turtinį nusikaltimą padarė net jam taikius lygtinį paleidimą, todėl pagrįstai abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali atgrasyti jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad šiuo metu L. M. turi nepadengtų turtinių įsipareigojimų net 39 077,44 Eur sumai, kas asmeniui, neturinčiam santaupų ar realizuotino turto, yra pakankamai didelė finansinė našta, galinti paskatinti pakartotinai užsiimti nusikalstama veika, siekiant greito lėšų gavimo.
12. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 9 dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai – nestabili darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, užsiėmimas nusikalstamumą skatinančia veikla, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus elgesys, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/ apribojimų pažeidimai, motyvacijos keisti savo elgesį stoka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis, nors teigia nebegalintis, tačiau privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
13. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šis teistumas L. M. nėra pirmasis. Praeityje už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jis teistas 8 kartus. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jokios teigiamos įtakos L. M. elgesio korekcijai tai neturėjo. Jis pažeidė probacijos sąlygas, padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko buvo grąžintas į pataisos įstaigą, taigi, L. M. išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto, padarydamas analogiško (turtinio) pobūdžio nusikalstamą veiką, tokiu būdu, parodydamas visišką nepagarbą tiek teismo parodytam pasitikėjimui, tiek visuomenėje priimtinoms elgesio ir geros moralės normoms. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įvykdymas bei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis.
14. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia L. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
15. Taip pat būtina pažymėti, kad nors šiuo metu L. M. ir prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, kenčia dėl tokių veiksmų sukeltų praradimų (laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir atskirtis nuo šeimos), tačiau dėl būdingo teisės pažeidimų modelio, nesugeba tinkamai, teisėtais būdais spręsti problemų, ir vis dar nesugeba gyventi nenusikalsdamas, nesugeba pakankamai finansinių lėšų pragyvenimui užsidirbti tik legaliu būdu. Iš aptarto akivaizdu, kad net ir šiuo metu L. M. apie savo neteisėto elgesio pasekmes mąsto paviršutiniškai, realiai neįvertindamas pasekmių, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad, nors ir teigia priešingai, kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, nesistengia eliminuoti jų galimos pasikartojimo rizikos, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai. Vien tai, kad pataisos įstaigoje jis aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume ir socialinės reabilitacijos programose, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asmuo nuolat daro tas pačias klaidas, tinkamai neįvertina ankstesnio patyrimo, vis dar nėra linkęs vadovautis nustatytomis visuomenės normomis, dėl ko egzistuoja didelė tikimybė, jog vėl paleistas lygtinai L. M. gali nusikalsti.
16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe nuteistojo asmenybę ir tokiu būdu pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus L. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti L. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.