- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- 1-973-963/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48476-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
2022 m. gruodžio 25 d., apie 21.30 val., pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, (duomenys neskelbtini), ties 120 A namu, kieme ant važiuojamosios kelio dalies, Klaipėdoje, dėl mažareikšmės dingsties, neva jam trukdė pravažiuoti automobiliu, išlipęs iš automobilio sudavė kumščiu nemažiau kaip 3 kartus į galvos sritį V. B. ir šiam nugriuvus, įspyrė į šoną ir galvą ne mažiau kaip 2 kartus, padarydamas šiuos kūno sužalojimus: muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kaktikaulio lūžį kairėje, nusitęsiantį į kairės akiduobės viršutinę ir vidinę sieneles, viršutinio žandikaulio lūžius abipus, pleištikaulio dešinio didžiojo sparno lūžį, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu). Po ko, T. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, be jokios dingsties pastūmė R. B. ir smogė jai kumščiu į dešinę veido pusę, nuo ko ši pargriuvo. Taip T. J. sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką
Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tai įvyko Kalėdų išvakarėse, parvežė draugą namo, prieš paleidžiant draugą, matė tris neblaivius asmenis, vienas iš jų „skėričiavosi“, rėkavo. Paleido draugą, ir važiavo link išvažiavimo, tada tie neblaivūs piliečiai ėjo vidury kelio, nesitraukė, nukentėjusysis pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, kiti pasitraukė į šoną, jis po truputį judėjo į priekį, o V. B. stovėjo vidury kelio ir užšoko ant jo automobilio kapoto, po to, pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiai, jis spustelėjo akseleratoriaus pedalą ir kai spustelėjo, pamatė, kad neblaivi moteris spyrė į automobilio dureles, jis išlipęs iš automobilio pažiūrėti, ant jo nukentėjusysis puolė smūgiuoti, jis norėjo, kad jis atsiremtų, bet nukentėjusysis nukrito ant žemės. V. B. mamą nustūmė, kai ją nustūmė, matė, kad ji nukrito ant žemės, nereikėjo taip stipriai stumti. V. B. atsistojęs vėl puolė ant jo, pradėjo smūgiuoti, tada jis sutrenkė jam kumščiu, užvaldė emocijos, neapskaičiavo jėgų, sudavė turbūt per daug. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi. Su nukentėjusiuoju nebendravo. Nukentėjusiojo V. B. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atlygino visiškai. Paaiškino, kad įvykio metu buvo blaivus, nukentėjusysis ir kiti asmenys buvo neblaivūs, tik nežino dėl paskutinio asmens, kuris buvo išbėgęs. Dėl darbo nurodė, kad užsiima automobilių nuoma, pajamos iki 2 000 Eur per mėnesį, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, sūnui bus 12 metų, o dukrytei metai ir du mėnesiai, žmona nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, moka būsto paskolą, šiuo metu yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje. Dėl A. P. nurodė, kad jis paleido jį, kai prasidėjo konfliktas jis parbėgo, bet pats dar gavo. Prašo teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, skirti švelnesnę bausmę, nes yra vienintelis šeimos maitintojas.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusysis V. B., apklaustas ikiteismini tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., vakare, iš (duomenys neskelbtini) 120 A namo, kur gyveno brolis, jis išėjo link savo automobilio apsižiūrėti, ar nepaliko kokių daiktų ir atrakinto automobilio. Jau eidamas link savojo automobilio, kuris stovėjo stovėjimo vietoje maždaug ties (duomenys neskelbtini) 120 B ir C namais, kaip ir kiti automobiliai beveik šalia jo automobilio, bet jau važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo džipas-didelis automobilis, bet markės ir spalvos neprisimena. To automobilio viduje sėdėjo du vyrai. V. B. mergina liko stovėti prie namo, iš kurio jie išėjo. Mama su draugu nuėjo link kito namo, tai yra į kitą pusę, nei jis ėjo. Motinos draugas žadėjo parvežti namo. Jau einant link savojo automobilio, per važiuojamą kelio dalį kai ėjo, džipas stovėjo, ir iš keleivio pusės per langą išgirdo jam sakant, ko čia vaikštai ar kažką panašaus. Neatsimena ką atsakė, bet galimai pasakė ne tavo reikalas. Grįžtant jam atgal, jis ėjo važiuojama kelio dalimi, nes turėjo ją kirsti, kad eiti atgal, kur buvo draugė ir, kad ant šaligatvio užlipti. Kai jis tik ėmė eiti atgal per kelią, džipas ėmė judėti nuo B namo link A kryptimi. Kai jis buvo vidury gatvės, džipas sustojo. Jis nepastebėjo ar kas nors išlipo iš to džipo, kol jis ėjo savo automobilį apsižiūrėti. Jis kai išgirdo važiuojant automobilį, automatiškai atsisuko. Automobilis sustojo. Matė, jog atsidarė abejos durelės, bet kas išlipo, tikrai nieko neatsimena. Negali pasakyti iš ko ir kiek smūgių patyrė, nes neteko sąmonės. Jis žino, nes juto, kad patyrė smūgį į galvą, ir mano, jog dėl to galėjo prarasti sąmonę. Ant automobilio kapoto užlipti, užšokti tikrai negalėjo. Nebent netekdamas sąmonės, kur užkliuvo už automobilio. Ką darė, kur buvo artimieji, ir kas jiems atsitiko tuo metu, nežino. Elgtis iššaukiančiai eidamas link savo automobilio ir po to per kelią atgal negalėjo, nes taip nesielgia. Kad jis buvo spardomas, pats nejuto, tik jam mama sakė, jog įspyrė jam. Minėjo, jog vyriškis, kuris buvo su barzda labai agresyviai elgėsi. Iš mamos žodžių žino, jog tai galimai vairuotojas ir jis būtent ją pastūmė, kai ji priėjo prie jo. Daugiau nieko patikslinti negali. Draugė jam sakė, kad konflikto metu spėjo nufotografuoti automobilio numerius ir tai perdavė atvykusiems pareigūnams. Dėl įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, jis pateko į ligoninę. Kas kvietė pagalbą jis nežino. Ligoninėje prabuvo iki 2022 m. gruodžio 27 d. Net išleistas iš ligoninės dar apie mėnesį laiko jautė veido skausmus. Net ir šiai dienai palietus ranka veidą, jis skausmingas. Buvo sutrikęs regėjimas, todėl konsultavosi pas okulistą. Gavosi kaip uždegiminis procesas dėl traumos. Pirko tepalą nuo randų, akių lašus. Nedarbingumo pažymos jis neėmė, nes dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, tačiau buvo nedarbingas mėnesį laiko. Labai skaudėjo galvą. Vertindamas kritiškai savo elgesį, gali pasakyti tik tiek, kad jei jis ir buvo neblaivus, tikrai negalėjo elgtis, kad daužyti automobilį. Jis pripažintų nebent tai, kad galėjo eidamas ką nors pasakyti, bet jis pats to neprisimena. Bet jį mušti dėl to tikrai nereikėjo. Jis neatsimena, jog būtų pats kam nors smūgiavęs. Jis negalėjo dirbti patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Turi lūkesčių savo karjerą susieti su profesionale karo tarnyba, todėl toks jo sveikatos sutrikdymas jam padarė didelės žalos. Materialiai šią žalą įvertina 2000 Eur – moralinė žala. Į tą sumą jis įvertino ir išlaidas dėl vaistų (t. 2, b. l. 82-85).
Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. pas jį švęsti Kalėdų atvyko brolis V. B. su savo drauge M. B., mama R. B. su savo sugyventiniu V. N.. Gėrė alkoholį. Vakare, po 21.00 val., tikslaus laiko nepamena, svečiai susiruošė vykti į namus. Maždaug po 10 minučių po jų išėjimo, jam paskambino V. N. ir pasakė, kad yra sumuštas jo brolis V. B.. Jis tuoj pat išėjo į kiemą. Pamatė, kad prie kelkraščio, kur stovi automobiliai, ties įėjimu, ant žemės guli V. B.. Jis atrodė be sąmonės. Veidas kruvinas. Netoliese buvo du nepažįstami vyrai, vienas jų su barzda, daugiau požymių neįsidėmėjo. Su jais vyko žodinis konfliktas. Kaip buvo sužalotas V. B. jis nematė. Kas įvyko, dėl kokių priežasčių nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 94-96).
Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., dienos metu, ji su savo vaikinu V. B., su kuriuo kartu gyvena, veda bendrą ūkį, atvyko pas V. B. brolį T. B. švęsti Kalėdų. Svečiuose ji išgėrė porą taurių vyno. V. B. išgėrė stipresnio alkoholio, bet girtas neatrodė. Apie 21.00 val. nusprendė vykti namo. Jas parvežti pasisiūlė V. B. mamos R. B. draugas V., pavardės nežino, kuris buvo visiškai blaivus. Ji girta, apsvaigusi nesijautė ir įvykio eigą prisimena gerai. Jie išėjo į (duomenys neskelbtini) pr. 120A namo kiemą, Klaipėdos m. Ji, R. B. ir V. nuėjo link jo automobilio, stovėjusio kiek toliau nuo namo. V. B. pasakė, kad eina patikrinti, ar užrakino savo automobilį, kuris buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) 120 C namo, Klaipėdos m. Kiemas buvo apšviestas. Atsisukusi pamatė, kad prie V. B., kuris buvo prie savo automobilio vairuotojo durelių, yra sustojęs tamsios spalvos visureigis, kurį vėliau, po įvykio nufotografavo – „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip suprato, šio automobilio vairuotojas, kuris buvo išlipęs iš savo automobilio, ir V. B. tarpusavyje kalbėjo. Ką kalbėjo, jai nesigirdėjo, nes iki jų buvo nemažas atstumas. Matė, kaip vairuotojas įsėdo į savo automobilį. V. B. pradėjo eiti link jų. Automobilis „Mercedes-Benz“ kiek pastovėjo ir pradėjo važiuoti paskui V. B., kuris ėjo kiemo pravažiavimu, pasitraukęs į šoną. Automobilis „Mercedes-Benz“ sustojo. Iš jo išlipo vairuotojas ir priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis. V. B. ėjo link jų. Matė, kaip abu vyrai pribėgo prie V. B., jam iš nugaros. V. B. atsisuko. Matė, kaip vairuotojas jam kumščiu smogė į veidą. Kiek tiksliai kartų jis smogė negali pasakyti, bet tikrai ne mažiau dviejų smūgių. Nuo šių smūgių V. B. parkrito ant asfalto. Nukrito kniūbsčias. V. B. bandė sotis, bet tuo metu vairuotojas spyrė jam du kartus į veidą. Su juo buvęs antras vyriškis spyrė jam du kartus, pataikė į pilvą ir pečių sritį. V. B. ant asfalto gulėjo dešiniuoju šonu. Viskas įvyko labai greitai. Ji pribėgo prie jų. Tuomet abu vyrai atsitraukė. V. B. veidas buvo kruvinas. Atrodė be sąmonės. Tuoj pat atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. V. B. buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyti kūno sužalojimai. Nežino, dėl kokių priežasčių sumušė V. B.. Negirdėjo, kad tarp V. B. ir tų nepažįstamų vyriškių būtų buvęs koks konfliktas. Nematė, kad V. B. būtų spyręs į automobilį „Mercedes-Benz“. Su V. B. gyvena trejus metus. Gali jį apibūdinti, kaip ramų, nekonfliktišką žmogų. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas buvo vidutinio ūgio, tamsių plaukų, su juoda ilgesne barzda, buvo apsirengęs tamsiais rūbais, antras vyras buvo aukštesnio ūgio, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę, vilkėjo kelių spalvų striukę. Papildomos apklausos metu M. B. nurodė, kad Šv. Kalėdų vakarą iš V. B. brolio T. B. namų (duomenys neskelbtini) 120 A name, išėjo visa kompanija kartu – ji ,V. B., jo motina R. B. ir jos draugas – V. N., kuris jas visus buvo pažadėjęs parvežti namo, nes nevartojo alkoholio. T. V. B. liko namuose – bute. Prie laiptinės ar laiptinėje, ar prie namo vaikštant kaimynų, gyventojų tuo momentu kai išėjo, kad vykti namo, nebuvo. Kaip ir minėjo R. B. su draugu V. N. pasuko eiti link savo automobilio, kuris stovėjo atokiau nuo T. B. namo, jei žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) 120 A namo, būtų į kairę pusę. O tiksliau V. N. greitesniu žingsniu nešdamas daiktus pirmas ėjo į automobilį, buvo jau nuo jų ir namo nutolęs gal apie 50 m. Ji liko su R. B., ir jos labai lėtu žingsniu ėjo link tos pusės kur V. N. nuėjo. Nuo namo galėjo būti nuėjusios apie 10 m. Ėjo lėtai palaukdamos V. B., kuris sakė eina apsižiūrėti savojo automobilio, ar nepaliko atrakinto ar jame ko nors atvirai iš daiktų padėta. Ji su R. B. ėjo šaligatviu, kuris yra iš karto kai išeinama iš T. B. namo. Kaltinamasis V. B. nuėjo link savojo automobilio, nematė jokio kito važiuojamąja kelio dalimi važiuojančio automobilio. V. B. automobilis stovėjo išėjus iš T. B. namo į dešinę pusę, labiau prie kito namo, aikštelėje. Jam reikėjo kirsti važiuojamą kelio dalį ir jis ėjo palei kitus automobilius link savosios. Kol iki savo automobilio V. N. nuėjo, nei ji nei R. B. nestebėjo, ji tik trumpai matė, kad eina palei kitus automobilius. V. B. automobilis galėjo būti apie 50 m atstumu nuo T. B. namų, tik į dešinę pusę. V. B. galėjo užtrukti keletą minučių kol nuėjo, kol pasižiūrėjo į automobilį, nes nieko neketino daryti automobilio salone. Po tų kelių minučių žingsniuodama su R. B., ji išgirdo kaip ir V. B. balsą ir kito vyro balsą, kas privertė ją atsisukti pasižiūrėti kas vyksta ir tada ji pamatė „Mersedes-Benz“ automobilį-džipą, kuris buvo ant važiuojamosios kelio dalies, praktiškai lygiagrečiai V. B. pastatytam automobiliui aikštelėje. Girdėjo tik kad abu kažką kalbą, bet frazių nėjo suprasti dėl didelio atstumo iki jų. Ji ir R. B. sustojo ir žiūrėjo kas čia vyksta. Po to pokalbio jų abiejų, matė kaip vyriškis įlipo į automobilį, suprato, kad tai vairuotojas ir buvo išlipęs. Po to, matė kaip vairuotojas įsėdo į automobilį keletą sekundžių ar minučių pastovėjo ir lėtai pradėjo važiuoti. Per tą laiką V. B. jau grįžinėjo atgal ir buvo beveik priėjęs iki jos su R. B., trūko gal kokio 10-15 m, kai tas džipas pradėjo važiuoti. Ji negali pasakyti, ar iš džipo kas nors išlipo ir nuėjo į namą, nes tiesiog to nestebėjo, ir nematė. V. B. ėjo važiuojamąja kelio dalimi, nes tiesiog toje vietoje kitaip neina ir eiti, nes visur pakraščiuose pristatyta automobilių, ėjo arti sustatytų automobilių. Tas džipo vairuotojas privažiavęs prie V. B. einančio dar važiuojamąja kelio dalimi link jų. Vairuotojas išlipo ir tiesiog priėjęs prie V. B. smogė jam kumščiu, ir V. B. krito jai atrodo, kad aukštielninkas. V. B. tuo momentu kaip tik ėjo skersai kelio, kad žengti ant šaligatvio, kuriuo jos-ji ir R. B. ėjo. Kai trenkė smūgį ir V. B. nugriuvo, ji su R. B. ėjo jau link jo, ir R. B. sakė priėjusi „ką tu čia dabar darai?“, tada tas vairuotojas sugriebė už drabužių R. B. ir tiesiog kaip numetė į šalį. Tiesiogiai, kad būtų smogęs jai kumščiu nematė. R. B. parkrito, jai pasirodė, kaip ant kelėnų būtų kritusi. Ji pati atsikėlė. Ji taip ir liko stovėti. Jai nieko nesakė ir nedarė. Jos manymu, V. B. ėjo pakankamai pasitraukęs į šoną važiuojamosios dalies, ir automobiliui netrukdė pravažiuoti. Ar jis ką nors sakė automobilio vairuotojui, mosikavo rankomis, to nežino. V. B. tikrai buvo neblaivus, bet ne tiek, kad virstų, ar nepaeitų. Vairuotojas galėjo tiesiog palaukti kol pereis kelią ir užlips ant šaligatvio ir būtų ramiai nuvažiavęs. Kai V. B. ir R. B. atsistojo, visi apsižodžiavo, ir ji nesuprato, kas įvyko, nes viskas labai staiga atsitiko. Ji tik spėjo pamatyti, anksčiau kaip minėjo smūgius į galvą ir V. B. susmuko ant žemės ten pat. Tada pamatė iš kažkur atsiradusį dar vieną vyriškį, kaip suprato vairuotojo draugą. Ankstesnėje apklausoje sakė, jog tas vairuotojo draugas spyrė V. B., bet negali to tvirtinti, nes buvo tokia sumaištis, spyrius galėjo padaryti ir džipo vairuotojas. Iš kur atsirado tas vairuotojo pažįstamas asmuo, ji nematė. Nieko neaiškino, kodėl taip elgiasi-smūgiuoja V. B.. V. B. ėmė springti krauju, todėl buvo prie jo ir bandė jį prikelti kažkiek. Tada atsirado ir V. brolis-T. B., be striukės iš namų atėjo. T. B. paklausė kaip V. B., ir nuėjo. Ji daugiau nebežiūrėjo kas vyksta, nes matė atvykstant pareigūnų automobilį. Pareigūnai medikus iškvietė. Visas incidentas vyko apie 5 minutes. Kai atvyko pareigūnai, atkreipė dėmesį, jog ir V. yra sugrįžęs nuo savo automobilio. „Mercedes-Benz“ džipo vairuotojas buvo su barzdele, jis ir smūgiavo V. B., bei R. B. numetė į šoną. Kito vyriškio neįsidėmėjo visiškai, ir negali nurodyti jokių jo veiksmų. Jos manymu, visas incidentas pradėtas to agresyvaus vyriškio-džipo vairuotojo, kuris tiesiog neturėjo kantrybės palaukti kol V. pereis važiuojamą kelio dalį ir užlips ant šaligatvio. Ji nefilmavo, tik kai konfliktas įvyko, nufotografavo automobilio valstybinius numerius, kuriuos atvykus pareigūnams įvardino ir apklausoje paminėjo. Nuotrauką padarė, tam jei kartais sugalvotų pabėgti iš įvykio vietos. To vairuotojo elgesys ypatingai agresyvus jai pasirodė, nors vizualiai buvo blaivus (t. 1, b. l. 63-66; t. 2, b. l. 141-145).
Liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., dienos metu ji atvyko pas sūnų T. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) 120 A, Klaipėdos m., švęsti Kalėdų. Kartu buvo sūnus V. B. su savo drauge M. B., sugyventinis V. N.. Gėrė alkoholį. Vakare, po 21.00 val., tikslaus laiko nepamena, ruošėsi vykti į namus. Pasiūlė į namus parvežti V. B. ir M. B.. Ji, V. N., V. B. ir M. B. kartu išėjo iš T. B. buto, išėjo į (duomenys neskelbtini) 120 A namo kiemą, Klaipėdos m. Tik išėjus iš laiptinės, ji sustojo parūkyti. V. N. nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo kiek toliau, prie (duomenys neskelbtini) 120 A namo. V. B. nuėjo patikrinti, ar užrakinęs savo automobilį, kuris buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) 120 C namo, Klaipėdos m. Ji buvo nusisukusi nuo jų. Po kelių minučių atsisukusi pamatė, kaip V. B. ir nepažįstamas vyras tarpusavyje stumdosi, kažkas vyksta. Buvo atstumas, blogas apšvietimas ir ji konkrečiai neįžiūrėjo, kas ten vyksta. Ant važiuojamosios dalies stovėjo tamsios spalvos visureigis. Ji pradėjo eiti link sūnaus, vyras buvo įsėdęs į savo visureigį ir važiavo prieš ją. Kai prie jos privažiavo, vairuotojas išlipo ir nieko nesakęs kumščiu jai smogė į dešinę veido pusę. Ji krito aukštielninka. Krisdama susitrenkė dešinės kojos kelią. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai atsistojo ir pamatė, kad vėl vyksta muštynės. Pamatė, kad tas pats vyras – visureigio vairuotojas su barzda, muša V. B.. V. B. gulėjo kniūbsčias. Matė, kaip jis V. B. ne mažiau dviejų kartų spyrė į nugarą, ne mažiau trijų kartų kumščiu smogė į veidą. Buvo dar vienas vyras, bet jis stovėjo toliau ir nesikišo. Kiek ji matė, tas vyras jokių smūgių nesudavė. Viskas įvyko labai greitai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitoji. V. B. buvo nuvežtas į universitetinę ligoninę. Ji vyko kartu su sūnumi. Ligoninėje apžiūrėta nebuvo, nes sakė, kad jai nieko neskauda. Į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė. Nuosekliai visų įvykio detalių ir eigos gali neprisiminti. Dėl ko viskas prasidėjo, ji nematė. Nematė, kad kas būtų spyręs į tą visureigį. Ji pati į visureigį nespyrė ir tokio tikslo neturėjo. Gal krisdama prie šio automobilio, galėjo kliudyti koja, bet tyčia tikrai nespyrė. Dėl įvykio metu jai sukelto fizinio skausmo tyrimo nepageidauja. Papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad smurtavusio jos atžvilgiu asmens nei ji, nei sūnūs nepažinojo ir niekada nėra su juo anksčiau bendravę. Tą Kalėdų vakarą visa šeima-ji, draugas V. N., sūnus V. B. ir jo draugė M. B. išėjo iš laiptinės. S. T. B., pas kurį svečiavosi, liko namie. V. N. automobilis buvo į kairę pusę nuo laiptinės. V. iš karto nuėjo link savo automobilio. V. pasakė jog eina savojo automobilio pasitikrinti ar tvarkoje- ėjo į dešinę nuo laiptinės žiūrint. Ji nuo laiptinės paėjusi porą metrų užsirūkė cigaretę. M. B. buvo šalia. Neatsimena kas atsitiko, bet ji atsisuko atgal ir pamatė jog M. B. eina link V. B., t. y. pamatė automobilį-džipą juodą, sustojusį ant važiuojamosios kelio dalies ir vairuotojas iš jos buvo išlipęs. Koks buvo atstumas nuo jos iki to automobilio, nežino. M. B. irgi ėjo link to džipo kartu su ja. Eiti link džipo pradėjo todėl, kad kažkoks šurmulys gavosi, o gatvėje daugiau jokių žmonių nebuvo tik jos ir tas džipas. Pamatė tik, kad V. B. guli šalia to džipo parkritęs, automobilių aikštelės pusėje, o tas džipo vairuotojas rėkavo kažką šalia, o joms priartėjus, dar jai pasakė: „pasiimk savo...“ ir necenzūriniu žodžiu įvardino. Ji ėmė rėkti, ką jis daro. V. B. atsikėlė. Ji neatsimena kaip gavosi, bet tas vairuotojas įsėdo į savo džipą, ir ėmė važiuoti. Negali pasakyti kas įvyko, kodėl vėl tas džipas pavažiavęs sustojo, tiesiog neatsimena dėl patirto streso, bet sustojus kai ji priėjo tikrai šaukdama ko jis nori ir panašiai, kas vyksta klausė, matė jog buvo susikibęs su V. B., ir ji neatsimena dabar ar lindo į tarpą išskirti, bet galėjo taip būti, ji pajuto kad tas džipo vairuotojas su barzdele, jai smogė į žandą dešinį ir ji nuo to smūgio nukrito. Smūgis tikrai buvo stiprus. Neatsimena jog jai būtų griebę už rūbų. Nubrozdino ir kelėną. Kol atsikėlė, pamatė jog V. B. guli sumuštas. Viskas įvyko labai greitai. Kai atsikėlė pamatė jog ir sūnus T. B. atbėgęs ir iš kažkur atsirado dar vienas vyras, kaip suprato to vairuotojo pažįstamas. Kas vyko toliau, kaip kas kam dar sudavė, ji nematė, iš streso neatsimena daugiau nieko. Į automobilį ji tyčia nespyrė ir tikrai nežino kas iš jos artimųjų ar galėjo taip padaryti. Ankstesnėje apklausoje užfiksuota, jog galėjo automobilį netyčia užkliūti, tai ji to neneigia, tik tokio fakto neatsimena, nes patyrė stiprų smūgį. Yra įsitikinusi, jog smūgį patyrė iš vairuotojo, kuris su barzdele. Kito vyriškio jokių veiksmų negali nurodyti, nes tiesiog nematė (t. 1, b. l. 82-85; t. 2, 146-152).
Liudytojas V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., dienos metu jis su savo sugyventine R. B. atvyko pas jos sūnų T. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini) 120 A, Klaipėdos m., švęsti Kalėdų. Kartu buvo R. B. sūnus V. B. su savo drauge M. B.. Visi gėrė alkoholį. Jis buvo blaivus. M. B. išgėrė gal taurę vyno. Vakare, po 21.00 val., tikslaus laiko nepamena, susiruošė vykti į namus. V. B. vairuoti negalėjo, todėl jį ir M. B. būtų parvežęs į namus. Jis, R. B., V. B. ir M. B. kartu išėjo iš T. B. buto, išėjo į (duomenys neskelbtini) 120 A namo kiemą, Klaipėdos m. Jis pirmesnis nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) 120 A namo, Klaipėdos m., prie laiptinės. V. B. nuėjo patikrinti savo automobilio, kuris stovėjo, kuris buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) 120 C namo, Klaipėdos m. Kiemas buvo apšviestas. R. B. ir M. B. liko stovėti prie laiptinės, laukė V. B.. Jis įsėdo į savo automobilį, laukė jų. Pagalvojo, kad kažko ilgai neateina ir išlipo. Pamatė, kad maždaug 20 m atstumu vyksta kažkoks šurmulys, girdėjosi šūkavimai, triukšmas. Jis priėjo pažiūrėti, kas vyksta. Atėjęs pamatė, kad V. B. guli ant žemės, važiuojamosios dalies krašte. Šalia jo buvo M. B.. V. B. veidas buvo kruvinas. Maždaug 3-4 m atstumu nuo jo, važiuojamojoje dalyje stovėjo tamsios spalvos visureigis. Matė, kad prie visureigio stovi du nepažįstami vyrai. Vienas jų, kuris buvo su barzda, buvo prirėmęs R. B. prie automobilio, kažką jie ten tarpusavyje aiškinosi. Girdėjo, kaip tas vyras aiškino, kad V. B. ėjo važiuojama dalimi, užkliuvo jo automobilį, spyrė. Antras vyras stovėjo per metrą nuo jų. Jis priėjo prie jų, klausė, kas čia vyksta, stojo į tarpą. V. B. atsistojo, šaukė tam vyrui, kad paleistų mamą. Tada tas vyras su barzda trenkė kumščiu V. B. į veidą, jis parkrito. Tada jis tris kartus spyrė V. B. į galvos sritį. Kur konkrečiai pataikė, negali pasakyti. V. B. gulėjo, nejudėjo. Antras vyras buvo ramesnis, nieko nedarė, stovėjo kelių metrų atstumu. Visi tarpusavyje rėkė, šaukė, aiškinosi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Viskas įvyko labai greitai. Nuosekliai visų įvykio detalių ir eigos gali neprisiminti. Dėl ko viskas prasidėjo, jis nematė. Nematė, kad kas būtų spyręs į tą visureigį. Tik iš kalbų suprato, kad V. B. trukdė tam visureigiui važiuoti (t. 1, b. l. 74-77).
Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d., apie 21.30 val. tiksliau laiko neatsimena, draugas T. J. savo automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinių numerių neatsimena, parvežė jį namo, prie (duomenys neskelbtini) 120 B, Klaipėdos m. Įvažiavus į kiemą, atkreipė dėmesį, jog važiuojamoje dalyje, per vidurį ėjo nepažįstamas, pasirodė jaunas vyras. Vyriškis atrodė labai girtas, sklaidėsi rankomis. Tuo metu jis buvo vienas. Ar šalia arti namo, kuriame pats gyveno ar buvo matyti žmonių jis neatkreipė dėmesio. Prie namo laiptinės tikrai nebuvo. Tas jaunas vyriškis ėjo važiuojamąja kelio dalimi ties 120 B namu. Draugas sustojo, dar keletą žodžių atsisveikinant kažką pasikalbėjo tarpusavyje ir jis išlipo iš draugo automobilio, bei pamatęs, kad tas girtas vyriškis eina priešais T. J. automobilį „skiriačiodamasis“, pasakė: „eik iš čia“ ir pats ėjo link laiptinės. T. J. pagal automobilio važiavimo trajektoriją turėjo važiuoti tiesiai. Kai jis nuėjo link laiptinės, T. J. pradėjo lėtai važiuoti. Išgirdo automobilio garsinį signalą. Pamatė, kad tas vyras vis dar ėjo per kelio viduriu ir nesitraukė. Jis stovėjo iškėlęs abi rankas prieš T. J. automobilio kapotą ir, kaip suprato iš garso, trenkė į automobilio kapotą. T. J. negalėjo pravažiuoti. Ten nebuvo vietos aplenkti. Išgirdo kažkokius riksmus. Iki jų buvo apie 50, gal 80 me, nes kaip sakė T. J. buvo pavažiavęs tiesiai, kai jį paleido. Suprato, kad kažkas vyksta ir nuo laiptinės atbėgo prie draugo automobilio. T. J. buvo jau išlipęs iš savo automobilio. Pamatė, kad tas girtas vyriškis agresyviai puolė ant T. J.-mosikavo rankomis, stumdėsi, rėkė keiksmažodžiais, net nesuprato jo žodžių prasmės. T. J., ir tas girtas vyriškis tarpusavyje susistumdė. Kiek jis tuo metu matė, T. J. tam vyriškiui smūgių nesudavė. Iš kažkur atsirado daugiau žmonių-vyras, moteris, kaip suprato to jaunuolio mama. Jie visi rėkė vienas per kitą. Jis prašė ramintis, vestis tą girtą vyriškį, tačiau niekas nereagavo, nes visi girti buvo. Iš kito namo laiptinės, kaip suprato atbėgo dar vienas girtas vyras, kaip suprato jų kažkoks giminaitis-kažką tokio pasakė, kad jis suprato jog giminaitis. Tas nuo laiptinės atbėgęs agresyviai rėkavo. Jis bandė raminti jį, kad nekeltų konflikto, bet tas vyriškis puolė ant jo, kumščiu smogė jam į veidą ir jis įsikando į liežuvį. Iš karto jam smogęs jis nubėgo, negali pasakyti kur, bet ten pat kažkur kur buvo susitelkimas savų žmonių, ir toliau jo veiksmų negali pasakyti. Toje visoje sumaištyje jis pamatė, kad tas girtas vyriškis, kuris „skiriačiojosi“ prieš T. J. trukdydamas pravažiuoti, buvo nukritęs ant asfalto, bet nežino dėl kokių priežasčių jis nukrito. Nematė, kad jam būtų suduoti smūgiai. Nematė, kad jo veidas būtų buvęs kruvinas, nes nėjo artyn ir nežiūrėjo, prie nukritusio kažkas buvo pasilenkęs. Jam pačiam kraujavo iš liežuvio. Viskas įvyko labai greitai. Tuoj pat atvyko policijos pareigūnai, greitoji. Jis pretenzijų niekam neturėjo ir pareiškimo nerašė. Iš šiuo metu niekam pretenzijų neturi ir tyrimo nepageidauja. Į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Kiek konflikte buvo asmenų jis tiksliai neatsimena, žino tik tai ką pasakė surašant protokolą. Viso įvykio metu niekam jokių smūgių nesudavė, jis tik ramino konfliktą (t. 2, b. l. 31-34, 161-164).
Iš V. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 25 d. patruliuojant nustatytame maršrute kartu su tyrėju M. L. ir tarnybiniu automobiliu „L1711” iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad prie laiptinės mušasi apie 4 vyrai ir moterys, guli vienas vyras ant žemės, ginklų neturi, pranešėjas iš namo pro langą mato. Atvykus nurodytu adresu, prie laiptinės sėdėjo sužalotas vyras, tai buvo V. B., šalia stovėjo T. B. ir R. B.. V. B. paaiškino, kad spyrė į stovintį automobilį, dėl ko ir kilo muštynės. Lauke prie automobilio stovėjo vairuotojas T. J. ir keleivis A. P.. T. J. paaiškino, kad parvežė draugą namo A. P., kai ant važiuojamosios dalies stovėjo V. B. ir neleido jiems pravažiuoti ir vairuotojas papypino, kad asmuo pasitrauktų nuo kelio, V. B. priėjo prie automobilio ir spyrė į stovintį automobilį, kai T. J. kartu su A. P. išlipo iš automobilio ir paklausė, ką čia darai, V. B. užsipuolė vairuotoją T. J. ir A. P. ir jiems trenkė į veido sritį todėl T. J. ir A. P. gindamasis trenkė V. B., kuris griuvo ant žemės ir po to pribėgo T. B. ir R. B. ginti V. B.. R. B. užsipuolė vairuotoją T. J. ir buvo kelis kartus buvo pastumta T. J. ir griuvo ant žemės ir krisdama bateliu galimai perbraukė vairuotojo dureles. V. B. buvo išvežtas M. T. B. buvo apžiūrėtas GMP, kuris į ligoninę atsisakė vykti. T. J. ir A. P. buvo nustatyta 0,00 prom., alkoholio iškvėptame ore, V. B. nustatyta 1,42 prom., neblaivumo laipsnis, T. B. nustatyta 1,40 prom., neblaivumo laipsnis, R. B. nustatyta 1,42 prom., neblaivumo laipsnis. Asmenys pretenzijų neturėjo, atsisakė rašyti pareiškimus (t. 1, b. l. 4-6).
Iš specialisto išvados Nr. pG 591/2023(03) matyti, kad nukentėjusysis patyrė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kaktikaulio lūžį kairėje, nusitęsiantį į kairės akiduobės viršutinę ir vidinę sieneles, viršutinio žandikaulio lūžius abipus, pleištikaulio dešinio didžiojo sparno lūžį, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu) (t. 1, b. l. 40-41, 67-68).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu, matomas 5 aukštų gyvenamasis pastatas, ties pirma namo laiptine ant šaligatvio grindinio matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo bei ant iškilusio tako, kuris eina per kelią, matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ant kelio, ties (duomenys neskelbtini)120 A pastato pirma laiptine, matomas stovintis automobilis „Mercedes-Benz“, ant kurio vairuotojo durelių matomas baltos spalvos, galimai bato įbrėžimas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, pridėtos įvykio vietos nuotraukos (t. 1, b. l. 1-3, 7-10).
Iš T. J. pateiktų mokėjimo duomenų matyti, kad jis atlygino žalą nukentėjusiajam V. B. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (t. 2, b. l. 153-155, 170-171).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. B., matomas prakirstas kairysis antakis, iš kurio bėga kraujas, pakaušyje matoma kraujuojanti žaizda bei matomas kairės pusės nubrozdintas skruostas. Taip pat, ant veido, galvos, ir plaštakų matoma raudonos dėmės, galimai kraujo (t. 1, b. l. 11-17).
Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1225 220000_004 279, 744 MB-jame užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad ant važiuojamosios kelio dalies pusiau sėdi nukentėjusysis V. B., šalia pasilenkusi prie jo mergina, aplink vaikšto nukentėjusiojo motina R. B., kažkam skambina telefonu. Vaizdo įraše sušmėžuoja šviesiais marškiniais vilkintis vyriškis-T. B., kuris emocingai rėkavo. T. J. bendrauja su pareigūnais ir teikia paaiškinimą. Vaizdo įraše 2022_1225 220500_005 276,416 KB-jame užfiksuota, kad T. J. aiškinasi pareigūnams norėjęs pravažiuoti. Liudytojas A. P. nurodo, kad pavežus jį namo, sakė pasitraukti, teigia gavęs smūgį, pareiškimo nerašys. U. G. pagalbos automobilis, kuriame sėdintis nukentėjusysis nurodo, ėjęs pasitikrinti savo automobilio ar užrakintas automobilis. Alkotesteris parodo 1,47 prom. girtumą. Nukentėjęs patvirtina tikrai vartojęs alkoholio. Vaizdo įraše 2022_1225 220959_006, 274,624 KB-jame užfiksuotas greitosios pagalbos automobilis, jame sėdintis nukentėjusysis V. B. aiškina įvykio aplinkybes, jo paprašoma parodyti bato padą. Šalia automobilio stovi moteris-R. B., kad nerašys pareiškimo. Patikrinamas šios moters blaivumas, moteris patvirtina esanti vartojusi alkoholio. Vaizdo įraše 2022_1225 221455_007, 155,264 KB-jame užfiksuota, kad prie tarnybinio pareigūnų automobilio stovi liudytojai R. B., V. N., vyksta pokalbis tarp pareigūnų. Vaizdo įraše 2022_1225 222044_008, 141,376 KB-jame matyti, kad pareigūnas prie tarnybinio automobilio bendrauja su liudytojai R. B., V. N., T. B. (t. 2, b. l. 165-167).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021).
BK 284 straipsnyje nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/20162K-160- 697/2019). BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiškė nusikalstama veika, būtina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Remiantis teismų praktika, šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. gruodžio 25 d., apie 21.30 val., pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, (duomenys neskelbtini), ties 120 A namu, kieme ant važiuojamosios kelio dalies, Klaipėdoje, dėl mažareikšmės dingsties, neva jam trukdė pravažiuoti automobiliu, išlipęs iš automobilio sudavė kumščiu nemažiau kaip 3 kartus į galvos sritį V. B. ir šiam nugriuvus, įspyrė į šoną ir galvą ne mažiau kaip 2 kartus, padarydamas šiuos kūno sužalojimus: muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kaktikaulio lūžį kairėje, nusitęsiantį į kairės akiduobės viršutinę ir vidinę sieneles, viršutinio žandikaulio lūžius abipus, pleištikaulio dešinio didžiojo sparno lūžį, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu). Po ko, T. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, be jokios dingsties pastūmė R. B. ir smogė jai kumščiu į dešinę veido pusę, nuo ko ši pargriuvo.
Kaltinamojo T. J. kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų įrodyta jo paties prisipažinimu kaltu teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y.: nukentėjusiojo V. B. parodymai (t. 2, b. l. 82-85), liudytojų T. B., M. B., R. B., V. N., A. P. parodymai (t. 1, b. l. 66-66, 74-77, 82-85, 94-96; t. 2, b. l. 31-34, 141-145, 146-152, 161-164), specialisto išvada (t. 1, b. l. 67-68; t. 2, b. l. 40-41), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 1-3, 7-10), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 4-6) ir kt. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), ties 120 A namu, Klaipėdoje, kieme ant važiuojamosios kelio dalies, - t. y. viešoje vietoje, kurioje įvykio metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).
Nustatyta, kad kaltinamasis T. J. viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė V. B. ir šiam nugriuvus, įspyrė į šoną ir galvą ne mažiau kaip 2 kartus, padarydamas šiuos kūno sužalojimus: muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kaktikaulio lūžį kairėje, nusitęsiantį į kairės akiduobės viršutinę ir vidinę sieneles, viršutinio žandikaulio lūžius abipus, pleištikaulio dešinio didžiojo sparno lūžį, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, T. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, pastūmė R. B. ir smogė jai kumščiu į dešinę veido pusę, nuo ko ši pargriuvo. Taip T. J. sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.
Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje nustatyta, kad T. J. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sunkiai sužalojo žmogų. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo T. J. veiksmų ir nukentėjusiajam V. B. padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam V. B. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo T. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 1 dalį, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Aprašant kaltinimą T. J. buvo nurodyta, kad T. J. sunkiai sužalojo V. B. dėl chuliganiškų paskatų. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamojo T. J. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, nes jis kaltinime nurodytus veiksmus jis atliko todėl, kad neblaivus nukentėjusysis V. B. jam važiuojant keliu, nesitraukė iš kelio, stovėjo viduryje kelio ir užšoko ant jo automobilio kapoto bei rėkė necenzūriniais žodžiais, o neblaivi R. B. spyrė į automobilio dureles. Esant nustatytoms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad T. J. sunkia sužalojo nukentėjusįjį V. B. dėl chuliganiškų paskatų.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. J. šiuo nuosprendžiu yra teisiamas už 2 nusikalstamų veikų padarymą – už vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Sprendžiant dėl bausmės rūšies T. J. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 149-151), baustas administracine tvarka, ne apie visų paskirtų baudų sumokėjimą pateikta informacija, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 152-198). T. J. yra vidurinio išsilavinimo, dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, žmona šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Kaltinamasis T. J. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, yra atlyginęs civilinius ieškinius. Jo atsakomybę lengvina dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius išimtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-323/2012). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbu įvertinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo padėties ypatumus, kaltininko ir jo šeimos narių socialinius ryšius. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, „kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), gali nepasiekti visų tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, netgi atvirkščiai – pasiekti iš esmės tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą“. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.
Kaltinamasis T. J. yra teisiamas pirmą kartą, yra darbingo amžiaus, dirba MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kaltu prisipažino, civilinius ieškinius atlygino visiškai dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl savo tokio elgesio labai gailisi, vertina jį kritiškai, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Nors prokuroras siūlė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam T. J. paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmė būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Be to, teismas sprendžia, kad paskyrus kaltinamajam T. J. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, būtų labai apsunkinta kaltinamojo T. J. šeimos materialinė padėtis, nes kaltinamais negalėtų dirbti ir prarastų pajamas, kurias gauna dabar dirbdamas, o jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, kur yra du nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam T. J. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam T. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama švelnesnė bausmė, nei numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamojo T. J. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Siekiant padėti kaltinamajam T. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, jam skirtini įpareigojimai – 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo nuomone, paskyrus nurodytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos intensyvios priežiūros.
Kadangi kaltinamasis T. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pardėjus bausmės vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, jog T. J. atlygino nukentėjusiajam V. B. padarytą 2000 Eur žalą, pervesdamas nurodytą sumą į jo banko sąskaitą, bei atlygino civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 610,24 Eur (t. 2, 153-155, 170-171, 172-174), procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku (1 vnt.), kuriame yra „Body“ kamerų vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti T. J. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. J. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, T. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 centų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Procesą dėl nukentėjusiojo V. B. pareikšto 2000 Eur civilinio ieškinio atlyginimo nutraukti.
Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 610,24 Eur civilinio ieškinio atlyginimo nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku (1 vnt.), kuriame yra „Body“ kamerų vaizdo įrašai, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.