Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. J. automobilio) ir paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (duomenys neskelbtini) 2017-12-03) ir paskirta bausmė – 21 parų arešto;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (duomenys neskelbtini) 2017-11-25) ir paskirta bausmė – 21 parų arešto;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) 2017-11-02) ir paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (du epizodai) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme - 2 (dvi) paros.

Konfiskuota iš A. Š. 125,00 EUR piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Iš A. Š. priteista 387,00 EUR A. J. turtinei žalai atlyginti.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. Š. paliktina 2017-11-03, ir 2017-12-05, tyrėjos nutarimais skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bei 2017-12-15 tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Nuosprendį pradėjus vykdyti, dokumentus A. Š. grąžinti tik esant rašytiniam A. Š. prašymui ir tik pasirašytinai.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir D. S., A. Z., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad jis su D. S. 2017-11-02, apie 8 val. 20 min., veikdami bendrai, viešai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į (duomenys neskelbtini) ir numanydami, kad minimos parduotuvės prekybos salė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis ir jų pagalba ją stebi parduotuvės apsaugos darbuotojas, abu nuo parduotuvės prekybos lentynos į A. Š. su savimi turėtą ir į parduotuvės prekybos salę įsineštą kuprinę susidėjo 1 (vieną), 1,0 litro talpos viskio „Jack Daniels“, butelį, kainuojantį 22,99 Eur, 3 (tris), 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniels“, butelius, kurių bendra kaina 77,97 Eur (vieno butelio kaina - 25,99 Eur), 1 (vieną), 0,7 litro talpos viskio „Tullamore DEW“, butelį, kainuojantį 16,49 Eur, ir norėjo išeiti iš parduotuvės už šias prekes nesumokėję, t. y. pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį 117,45 Eur turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes juos abu sulaikė minimos parduotuvės apsaugos darbuotojas.Be to, 2017-12-03, apie 21 val. 37 min., A. Z. ir A. Š., veikdami bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į (duomenys neskelbtini) ir abu nuo parduotuvės prekybos lentynos į parduotuvės prekių krepšelius susidėjo 17 (septyniolika) dėžučių saldainių „Ferrero Rocher“ (vienos dėžutės kaina 5,29 Eur) ir 8 (aštuonias) dėžutes saldainių „Raffaello“ (vienos dėžutės kaina 7,99 Eur) ir už šias prekes nesumokėję išėjo iš minimos parduotuvės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ir padarė (duomenys neskelbtini), 153,85 Eur turtinę žalą. Be to, A. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017-11-25, apie 14 val., užėjo į (duomenys neskelbtini), ir būdamas šios parduotuvės prekybos salėje nuo parduotuvės prekybos lentynos į parduotuvės prekių krepšelį, susidėjo 11 (vienuolika), 300 gr., dėžučių saldainių „Ferrero Rocher“ (vienos dėžutės kaina 8,99 Eur) ir 9 (devynias) 200 gr., dėžučių saldainių „Ferrero Rocher“ (vienos dėžutės kaina 5,29 Eur) ir už šias prekes nesumokėjęs išėjo iš minimos parduotuvės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ir padarė (duomenys neskelbtini) 146,50 Eur turtinę žalą.Be to, A. Š., laikotarpyje nuo 2017-12-02, apie 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. J., kuris stovėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą, tai: automobilio cigarečių žiebtuvėlio kištuką su trimis lizdais, kainuojantį 6,00 Eur, FM moduliatorių su CD kortele, kainuojantį 25,00 Eur, juodos spalvos įrankių dėžę, raudonu dangčiu, kainuojančią 15,00 Eur, matavimo ruletę (5 m.), kainuojančią 7,00 Eur, elektrinį lituoklį, kainuojantį 15,00 Eur, raktą ratams su atskira 17 mm galvute, komplekto kaina 14,00 Eur, slankmatį su mėlyna dėžute, kainuojantį 12,00 Eur, tepalo filtro atsukimo raktą, kainuojantį 14,00 Eur, jungtį turistiniam dujų balionui, kainuojančią 4,00 Eur, dujų pildymo antgalį, kainuojantį 12,00 Eur, multimetrą „Mastech“, kainuojantį 50,00 Eur, peilį „Gerber“, kainuojantį 130,00 Eur, metalo kondicionierių ER 437 ml, kainuojantį 36,00 Eur, benzino purkštukų valiklį „HI-GEAR“ 473 mm, kainuojantį 10,00 Eur, 5 litų talpos bakelį su variklio alyva „LIQUI MOLY 5W30“, kainuojantį 37,00 Eur, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. 387,00 Eur turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį dalyje dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (2017-11-02) ir perkvalifikuoti padarytą nusikaltimą į baudžiamąjį nusižengimą bei paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką („(duomenys neskelbtini) 2017-11-02) kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta žymiai švelnesnė bausmė. Teigia, kad vadovaujantis kitų teismų praktika analogiškose bylose, jam paskirta per griežta bausmė. Mano, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais buvo galima skirti jam alternatyvą laisvės atėmimo bausmei ir nesiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, prokuroras nesutinka su nuteistojo teiginiais ir teigia, kad bausmė nėra per griežta. Atsiliepime nurodyta, kad pastarasis nuteistas už du apysunkius nusikaltimus, kurių sankcija numato iki šešerių metų laisvės atėmimo bei du baudžiamuosius nusižengimus. Be to nuteistas jau keturis kartus teistas, turi neišnykusį teistumą, veikas padarė iš savanaudiškų tikslų, o nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra iki šiol atlyginta, todėl skiriant bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, nebūtų įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principai bei užtikrinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą, nes kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir apklaustas teisme A. Š. paaiškino, kad žinojo, jog juos stebi per vaizdo kameras apsaugos darbuotojai, tačiau manė, kad pagrobęs svetimą turtą spės nuo jų pasprukti. Liudytojas Ž. N. paaiškino, kad matė kai A. Š. su kuprine nuėjo pro kasas link pagrindinio įėjimo į prekybos salą, per kurį iš prekybos salės išėjo. Liudytojas supratęs, kad A. Š. ketina išsinešti alkoholį nesumokėjęs, išbėgo iš savo patalpų ir bėgo link pagrindinio išėjimo iš parduotuvės norėdamas jį sulaikyti. A. Š. pamatęs liudytoją, įbėgo atgal į prekybos salę, jis jį vijosi prekybos salėje. Kosmetikos skyriuje nuteistasis metė kuprinę ir peršokęs užtvarą tarp kasų bėgo link pagrindinio išėjimo iš parduotuvės, tačiau prie išėjimo durų jį sulaikė vyras. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į tai, teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Š. pasikėsino padaryti atvirą vagystę ir teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes epizode dėl vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini), todėl neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnyje yra nurodytas turto vertės išaiškinimas, kur nedidelės vertės turtas- tai kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Beje nuteistasis ir teigia, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 178 straipsnio 4 dalis, nes pagrobto turto vertė yra nedidelė- 117, 45 Eur. Tačiau kaltinamojo veikoje yra nustatytas kvalifikuojantis požymis. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. A. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis kartu su D. S. 2017-11-02, apie 8 val. 20 min., veikdami bendrai, viešai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į (duomenys neskelbtini), ir numanydami, kad minimos parduotuvės prekybos salė yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis ir jų pagalba ją stebi parduotuvės apsaugos darbuotojas, abu nuo parduotuvės prekybos lentynos į A. Š. su savimi turėtą ir į parduotuvės prekybos salę įsineštą kuprinę susidėjo 1 (vieną),1,0 litro talpos viskio „Jack Daniels“, butelį, 3 (tris),0,7 litro talpos viskio „Jack Daniels“, butelius, 1 (vieną) 0,7 litro talpos viskio „Tullamore DEW“, butelį, ir norėjo išeiti iš parduotuvės už šias prekes nesumokėję. t. y. pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį 117,45 Eur turtą. Apklausos metu A. Š. paaiškino, kad kartu su D. S. atėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę su tikslu pavogti brangius alkoholinius gėrimus, kad galėtų juos parduoti, nes jis niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio. Jis paaiškino, kad matė apsaugos darbuotoją parduotuvės salėje ir žinojo, jog parduotuvėje yra filmuojama, tačiau galvojo, kad per kameras jų nematys. Vėlesnių apklausų metu A. Š. tvirtino anksčiau duotus parodymus ir prašė jais vadovautis. Teisiamojo posėdžio metu, A. Š. parodė, kad parduotuvėje matė apsaugos darbuotoją, tačiau tą dieną jam buvo bloga, vartojo narkotikus, todėl nors ir žinojo, kad parduotuvėje yra filmuojama, jis tuo metu apie kameras negalvojo. Kad A. Š. veikė atvirai, patvirtina ir liudytojo Ž. N. parodymai. Liudytojas Ž. N. parodė, kad dirbdamas apsaugos darbuotojo patalpose, stebėjo prekybos salę ir vaizdo stebėjimo priemonių pagalba pamatė, kad A. Š. susidėjęs alkoholinius gėrimus iš krepšio į kuprinę nuėjo pro kasas link pagrindinio įėjimo į prekybos salę, per kurį iš prekybos salės išėjo. Supratęs, kad pastarasis ketina išsinešti alkoholį nesumokėjęs, išbėgo iš savo patalpų ir bėgo link pagrindinio išėjimo iš parduotuvės norėdamas jį sulaikyti. Tai, kad A. Š. pamatęs apsaugos darbuotoją įbėgo atgal į prekybos salę, o apsaugos darbuotojas jį vijosi prekybos salėje, tik patvirtina aplinkybę, kad A. Š. suprato, jog veiką jis daro matant apsaugos darbuotojui, ir tą suvokdamas, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, nepaisydamas apsaugos darbuotojo, t.y. bėgo siekdamas pagrobti svetimą turtą. Liudytojo parodymus patvirtina vaizdo įrašai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir negali būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį. Kadangi nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (padedant kitiems parduotuvėje buvusiems asmenims apsaugos darbuotojas jį sulaikė), nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką).Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad remiantis teismų praktika, apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę.Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pastebi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo įvertinti tinkamai.Už BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už BK 178 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aprašyto baudžiamojo nusižengimo padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, išskyrus baudžiamuosius nusižengimus, už kuriuos teismas skyrė areštą. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę A. Š., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. Š. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus bei pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą siekdamas savanaudiškų tikslų. Teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Iš byloje esančių A. Š. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas 4 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes) bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Nuteistasis A. Š., būdamas jaunas (29 m.) ir darbingas, niekur nedirba, nesimoko, vartoja narkotikus ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamas veikas nuteistasis darė siekiant gauti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. Be to, A. Š. daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už analogiškas veikas, kurios pagal pasisavinto turto vertę sudarė administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad A. Š. yra teistas ir užsienio valstybėse už analogiškus nusikaltimus nuosavybei (vagystes), kas leidžia manyti, jog nusikalstamos veikos yra jo gyvenimo būdas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs A. Š. padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nuolat daro analogiškus teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, o taikytos bausmės bei administracinės nuobaudos nuo nusikalstamų veikų neatgrasė), taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, teismas skyrė 21 parų arešto, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (du epizodai) subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarymą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Remiantis tuo, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme - 2 (dvi) paros. Pirmosios instancijos teismas A. Š. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai skyrė bausmės dydį - artimą minimaliai arba mažesnį už sankcijos vidurkį, o galutinę bausmę - artimą minimaliai už padaryto nusikaltimo, numatančio griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežta ar neteisinga, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo. Jokių naujų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neįvertintų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Nors nuteistasis teigia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau teisėjų kolegija mano kitaip. Bylos medžiaga patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikomos ne tik švelnesnės bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau akivaizdu, kad tai A. Š. nepataisė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo ir savo tikslų nepasiekė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, o tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir ši jo padaryta veika buvo tik dėsningas jo elgesio, kurio jis nenori keisti, padarinys. Todėl esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali paveikti A. Š..Aukštesnės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skundo argumentai dėl bausmių, taikomų analogiško pobūdžio bylose, neturi teisinio pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo atveju, bausmė, kaltininko atžvilgiu, yra individualizuojama ir skiriama atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. Š. paskirta bausmė nėra per griežta ir dėl to neteisinga. Priešingai, jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, atitinka jo asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms, ja bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl nėra jokio pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais jos keisti.Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.