Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos atstovui advokatui Dainiui Baronui, atsakovių atstovams Dariui Banėnui ir Ilonai Bondzinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovėms Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1-11) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2012-05-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, FNTT, Tarnyba) direktorius įsakymą Nr. TE-157 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją, vidaus tarnybos majorę, į vidaus tarnybą į FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigas; 3) iš FNTT priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-24 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde nurodė, kad ant 2011-09-09 rašto yra uždėta FNTT vadovo viza, aiškiai nurodanti, kad užduotis parengti atsakymą yra pavedama tuometiniam FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjui A. R.. Šio pavedimo FNTT vadovas nederino su pareiškėja, todėl apie šį pavedimą ir apie su šiuo pavedimu susijusias aplinkybes iš pradžių nežinojo. A. R., jau parengęs atsakymo į 2011-09-09 raštą projektą, ją informavo tik apie tai, kad greitis buvo viršytas vienam iš FNTT pareigūnų vykdant operatyvinę veiklą. O vėliau, t. y. apie tai, kad galimai 2011-11-24 rašte yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, sužinojo iš pranešimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą bei iš visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos. Pažymėjo, kad ginčo atveju, pareiškėja neorganizavo ir nekontroliavo A. R. pavestos užduoties parengti atsakymą į 2011-09-09 raštą vykdymo, todėl negalėjo būti atsakinga už 2011-11-24 rašto turinį. Už atsakymo į 2011-09-09 raštą regimo kontrolę ir įvykdymą buvo atsakingas pats FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vadovas A. R. (kaip FNTT struktūrinės dalies vadovas). Būtent A. R., kaip FNTT struktūrinės dalies vadovas, asmeniškai atsako už FNTT direktoriaus pavestos užduoties vykdymą. A. R. pavesta užduotis parengti atsakymą į 2011-09-09 raštą buvo be kontrolės žymos, įgalinčios FNTT Administravimo valdybos viršininką (kaip padalinio vadovą) kontroliuoti atsakymo parengimą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ji nekontroliavo ir nebuvo įgaliota kontroliuoti atsakymo į 2011-09-09 raštą vykdymo bei tokiu būdu nedarė įtaką 2011-11-24 rašto turiniui. Pažymėjo, kad jai apskritai nebuvo suformuluota užduotis asmeniškai ištirti 2011-09-09 rašte nurodytas aplinkybes arba kontroliuoti šį tyrimą, todėl negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė net ir nustačius, kad V. G. viršijo leistiną greitį nevykdydamas operatyvinės skubios užduoties. Teigė, kad pareiškėja, gavusi A. R. parengtą atsakymą į 2011-09-09 raštą, kurį iš pradžių pagal projektą turėjo pasirašyti FNTT direktorius, bei žinodama, jog FNTT direktoriaus raštai turi būti vizuojami padalinio vadovo (t. y. jos pačios) (FNTT darbo reglamento 128 p.), šį atsakymo projektą (jo turinį) pateikė susipažinti FNTT direktoriui. FNTT direktorius patvirtino, kad A. R. rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos bei nurodė šį raštą pasirašyti jai pačiai, nes ji turi teisę tai padaryti. A. R., būdamas FNTT Administravimo valdybos Turto valdymo skyriaus vedėju, negalėjo pasirašyti savo parengto rašto, nes to nenumatė FNTT darbo reglamento 127 p. Pabrėžė, kad FNTT direktoriaus žodiniu pavedimu ji, pakeisdama tik A. R. parengto atsakymo formos elementus (pakeičiant raštą pasirašančiojo asmens vardą, pavardę bei papildomai nurodant FNTT padalinio pavadinimą), pasirašė 2011-11-24 raštą Vilniaus AVPK KPV. Šio 2011-11-24 rašto stilius buvo el. paštu derinamas su FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo vyriausiuoju specialistu A. O.. Nei pareiškėja, nei A. O., taisęs rašto stilių, nekeitė A. R. parengto rašto turinio, susijusio su jo asmeniškai atliktu tyrimu apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre FNTT priklausančio automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo aplinkybes, todėl, pareiškėjos nuomone, negalima laikyti, kad ji pasirašė kitokį raštą nei parengė A. R.. Taip pat akcentavo, kad nepažeidė FNTT darbo reglamento 128 p. reikalavimo, įpareigojančio pačiai, kaip padalinio vadovei, vizuoti antrą atsakymo egzempliorių bei šį egzempliorių pateikti vizuoti A. R., kuriam buvo pavesta parengti šį atsakymą (Išvados 15 psl. 2 pastraipa). FNTT darbo reglamentas numato pareigą padalinio vadovui ir rašto rengėjui vizuoti antrą rašto egzempliorių tik tuo atveju, jei jį pasirašo FNTT vadovas. Šiuo atveju 2011-11-24 raštą ji pasirašė aš kaip FNTT padalinio vadovas, todėl nurodyti reikalavimai nėra taikomi. Atkreipė dėmesį, kad A. R. nedalyvavo susitikime su FNTT direktoriumi, kuomet ji jam pateikė A. R. parengto rašto projektą. Taigi A. R. negalėjo pateikti parodymų apie tai, kad pareiškėja nederino rašto projekto su FNTT vadovu. Taip pat aplinkybės, jog ji derino A. R. raštą su FNTT vadovu, nepaneigė ir pats FNTT vadovas. Išvados 8 psl. 2 pastraipoje aiškiai nurodyta V. G. „nepamena, ar jam buvo pateiktas pasirašyti parengtas atsakymas į Vilniaus AVPK KPV paklausimą“. V. G. nepaneigė aplinkybės, ar jam buvo teiktas pasirašyti rašto Vilniaus AVPK KPV projektas. V. G. tiesiog neprisiminė šios aplinkybės. Anot pareiškėjos, ji nepagrįstai kaltinama, kad yra atsakinga už tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą Vilniaus AVPK. Pareiškėja neturėjo pareigos patikrinti, ar rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos, apie 2011-11-24 rašte nurodytų aplinkybių teisingumą patvirtino FNTT direktorius. Be kita ko, nurodė, kad Išvadoje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pripažįsta tarnybinį būtinumą V. G. 2011-05-31 vairuojant tarnybinį automobilį. Taigi pareiškėja negalėjo daryti poveikio užduoties vykdymo trukmei. Jei A. R., rengdamas atsakymą į 2011-09-09 raštą numatė, kad vėluos parengti atsakymą, jis privalėjo FNTT vadovui pateikti tarnybinį pranešimą dėl termino atidėjimo arba užduoties atšaukimo (FNTT darbo reglamento 63 p.). Pažymėjo, kad jai atsakymo projektas buvo pateiktas jau praleidus ATPK numatytus informacijos pateikimo terminus. Tam, kad ji pasirašė A. R. parengtą atsakymą tik po 9 dienų nuo projekto gavimo (2012-11-14), galėjo turėti įtakos FNTT vadovo užimtumas (juk, šio rašto projektas buvo derinamas su FNTT vadovu). Atsakymas į 2011-09-09 raštą buvo išsiųstas nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytam senaties terminui. Pareiškėja, pasirašydama 2011-11-24 raštą, nesuprato ir nebuvo informuota, kad jame nurodyta informacija galėtų būti neatitinkanti tikrovės. Apie tai, kad galimai 2011-11-24 rašte nurodyta informacija yra neteisinga, sužinojo tik iš visuomenės informavimo priemonių bei įteikiant pranešimą apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą. Jai nebuvo pavesta atliki ir neatliko tyrimo dėl 2011-09-09 rašte nurodytų aplinkybių, todėl ji neturėjo pagrindo nusišalinti nuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-12-23 raštu nurodyto atlikti tarnybinio patikrinimo. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-12-23 rašto pagrindu FNTT direktoriaus pavaduotojas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą jai, FNTT vadovas, grįžęs iš kasmetinių atostogų (jos truko nuo 2011-12-19 iki 2011-12-30) žodiniu pavedimu šį patikrinimą pavedė atlikti tiesiogiai FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam inspektoriui J. G., kuris, pagal Pareigybių aprašymo 7.7. p., yra įgaliotas atlikti tokius patikrinimus. J. G. kreipėsi į pareiškėją tik metodiniais klausimais ir apskritai pareiškėja nedarė įtakos tam, kad nepaaiškėtų V. G. galimai padaryti teisės pažeidimai. Sprendimus dėl taktinių tyrimo veiksmų priiminėjo pats J. G.. Pareiškėja atsisakė vizuoti J. G. atliekamo tyrimo išvadas ir kitus dokumentus, nes pats tyrimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 p. bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 str. 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras negalėjo 2011-12-23 raštu pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2011-12-20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikto anoniminio skundo todėl, kad šiame skunde skundžiamas ne tik V. G., bet ir tuometinis FNTT direktorius V. G.. Taigi tarnybinis patikrinimas galėjo būti siejamas su FNTT vadovo atsakomybe, šis patikrinimas turėjo būti atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Pasak pareiškėjos, J. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-12-23 rašto pagrindu atlikto tarnybinio patikrinimo metu negalėjo nustatyti, kad automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. G., ne dėl neteisėto poveikio patikrinimą atlikusiam asmeniui, bet dėl to, kad pažeidžiant galiojusios FNTT tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 10 ir 11 p. buvo klaidingai užpildytas 2011-05-31 automobilio TOYOTA AVENSIS kelionės lapas. Kaip numatyta pačioje Išvadoje, TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapuose buvo nurodyta, kad 2011-05-30 – 2011-06-01 automobilį vairavo ne V. G., bet R. K.. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, pareiškėja laiko, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami kaltinimai jai, negali būti pripažintos nustatytomis. Kadangi Išvadoje nustatytos aplinkybės yra neteisingos, todėl naikintinas ir Įsakymas. Ginčo atveju, Išvadoje pareikšti kaltinimai pareiškėjai iš esmės paremti vieno asmens A. R. parodymais. Būtent šis asmuo nurodė, kad neva kreipėsi į ją dėl atsakymo į 2011 -09-09 raštą rengimo bei jam ji liepė palaukti su šio atsakymo rengimu. Taip pat neva 2011 m. lapkričio mėn. iš savo tiesioginės viršininkės, t. y. pareiškėjos, gavo žodinį nurodymą parengti atsakymą Vilniaus AVPK KPV, nenurodant, kas vairavo automobilį, o nurodant, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę veiklą, motyvuojant tuo, kad toks sprendimas priimtas FNTT vadovybės pasitarime (Išvados 4 psl. 3 pastraipa). Pareiškėjos teigimu, A. R., manydamas, kad ji jam teikia neteisėtus nurodymus, privalėjo apie tai informuoti FNTT vadovybę – FNTT direktorių arba jo pavaduotoją. Mano, kad A. R. teikti parodymai tarnybinio patikrinimo metu yra jo paties gynybinė pozicija. Juk tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad A. R. netinkamai atliko 2011-09-09 rašte nurodytų aplinkybių tyrimą, atsakymą parengė pradelsdamas nustatytus terminus bei niekieno nepaveiktas 2011-11-24 rašte nurodė galimai klaidingas aplinkybes, tarnybinė atsakomybė galimai kiltų pačiam A. R., todėl remtis vien tik šio asmens parodymas reiškiant kaltinimą jai negalima. Taip pat iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad A. R. parodymai yra prieštaringi, Išvadoje nurodomi melagingi A. R. parodymai. A. R. asmeniškai su FNTT vadovybe derino FNTT poziciją dėl 2011-09-09 raštu reikalaujamos informacijos pateikimo. 2011-09-14 gautą 2011-09-09 raštą el. laišku A. R. 2011-11-07 nusiuntė FNTT direktoriaus pavaduotojui V. G.. Tai, kad buvo V. G. nusiųstas būtent 2011-09-09 raštas, patvirtina prisegamo dokumento numeris „11540“, t. y. 2011 -09-14 gauto 2011 -09-09 rašto registracijos numeris FNTT vidinėje sistemoje. Taigi A. R. tarnybinio patikrinimo metu teikė melagingus parodymus, kad tik su pareiškėja derino FNTT poziciją dėl 2011-09-09 raštu reikalaujamos informacijos pateikimo ir ji jam nurodė parengti atitinkamo turinio atsakymą į 2011-09-09 raštą. Taip pat, pareiškėjos nuomone, negalima remtis ir Išvadoje nurodytais J. G. paaiškinimais. Iš šio asmens pateiktų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kokį tiksliai poveikį darė pareiškėja jam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavesto tarnybinio patikrinimo atlikimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Byloje ginčas kilo dėl 2012-05-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, FNTT) direktorius įsakymo Nr. TE-157 „Dėl rasos Karčiauskaitės atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 12).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo, jis priimtas, be kita ko, atsižvelgiant ir į 2012-05-17 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-23 (toliau – ir Išvada) (I t., b. l. 13-31, 82-101). Todėl, spręsdamas ginčą, teismas vertins Išvadoje nustatytus faktus bei jų teisinį įvertinimą, nes tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis pažeidimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio asmuo gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas, kuriam patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi.

Byloje nustatyta, kad 2011-09-14 Tarnyboje buvo gautas Vilniaus AVPK KPV viršininko 2011-09-09 raštas Nr. L0-l0-S-15820, kuriame nurodyta, jog Vilniaus AVPK KPV atliekamas tyrimas dėl KET pažeidimo, kurį padarė automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra Tarnyba, vairuotojas bei prašoma pranešti, kas 2011-05-31 apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre vairavo šį automobilį ir galimai pažeidė KET reikalavimus (I t., b. l. 33). Kaip matyti iš 2011-09-14 Tarnybos direktoriaus V. G. rezoliucijos ant minėto rašto, šis raštas vykdymui buvo nukreiptas A. R. (I t., b. l. 33). Į minėtą paklausimą buvo atsakyta Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės R. K. (pareiškėjos) 2011-11-24 raštu Nr. 25/4-4-1-12880 (rašto rengėju nurodytas A. R.), kad rašte nurodytoje vietoje ir laiku tarnybiniu automobiliu TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojęsis asmuo, galimai pažeidęs KET, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomos informacijos suteikti negalima, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo normomis, detalūs duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami (I t., b. l. 32).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) Teisės departamentas atliko tarnybinį patikrinimą ir 2012-05-17 surašė Išvadą, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininkas V. G., vykdamas į mokymus Teisingumo ministerijos mokymo centre ((duomenys neskelbtini) k., Molėtų r.) tarnybiniu automobiliu TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 apie 9.17 val. kelyje Al4 Vilnius-Utena 23 kilometre viršijo leistiną greitį (leistinas 70 km/h, važiavo 94,6 km/h) ir pažeidė KET 133 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 124 str. 3 d., tačiau atsakomybėn nebuvo patrauktas, nes Tarnyba ne tik neatskleidė Vilniaus AVPK KPV, koks konkrečiai pareigūnas minėtu laiku vairavo transporto priemonę, tačiau ir atsakymą į policijos 2011-09-14 paklausimą informuoti apie automobilį vairavusį asmenį pateikė pavėluotai, be to, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad asmuo tuo metu vykdė operatyvinę veiklą (Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės R. K. 2011-11-24 raštas Nr. 25/4-4-1-12880), dėl to nebuvo galima spręsti atsakomybės klausimo dėl pasibaigusių ATPK 35 str. numatytų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminų (2011-11-30 Vilniaus AVPK KPV vyresniojo specialisto G. B. nutarimas Nr. 110531-8-132 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną). Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., žinodama apie tai, kad FNTT Vilniaus valdybos viršininkas V. G., vairuodamas ne jam priskirtą FNTT priklausantį tarnybinį automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 vykdamas į seminarą, vykusį Teisingumo ministerijos mokymo centre ((duomenys neskelbtini) k., Molėtų raj.) apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre galimai pažeidė KET, viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK KPV, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, bei tokiu būdu padėjo V. G. išvengti administracinės atsakomybės. Tokiais savo veiksmais R. K. pažemino pareigūno vardą, veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: Statuto 3 str. 9 d. 3 p., FNTT įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p., FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1.p., 6.3.p., 6.4. p., 7.1.p., 7.5.p., 7.8. p., 7.10.p., 7.11 p., 7.12 p., 11.5 p., 14. 9. p.. FNTT darbo reglamento 121 p., Pareigybės aprašymo 7.5.p., 7.7.p., 7.9. p. R. K. veiksmuose dėl minėto įgaliojimų viršijimo įžvelgtini ir piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo požymiai (BK 228 str., BK 300 str.). Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., 2012-12-28 gavusi Tarnybos pavaduotojo V. G. pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, pažeidinėjant KET ir liekant nenubaustam, bei žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, pasirašant 2011-11-24 raštą Vilniaus AVPK KPV, nenusišalino nuo tyrimo, nuslėpė šią informaciją tiek nuo tuometinės Tarnybos vadovybės, tiek nuo patikrinimą atliekančio pavaldinio J. G. bei minėtais veiksmais pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4. p. reikalavimus. Išvadoje pateiktas pasiūlymas Tarnybos direktoriui K. J. Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkę R. K. (pareiškėją) atleisti iš vidaus tarnybos sistemos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) bei Išvadą ir medžiagą perduoti prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (I t., b. l. 13-31, 82-101).

Taigi, atsižvelgiant į minėtoje Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., 56 str. 1 d. ir 58 str. 1 d., buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėja nuo 2012-05-24 atleista iš FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigų (I t., b. l. 12).

Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su Išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laiko, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, motyvuodama tuo, kad ji nebuvo atsakinga už parengto atsakymo kelių policijai, t. y. 2011-11-24 rašto turinį, net ir nustačius kad V. G. viršijo leistiną greitį nevykdydamas operatyvinės skubios užduoties, kad jai negali būt taikoma atsakomybė už parengtą atsakymo į raštą turinį, nes ne jai, o FNTT Administravime valdybos Turto valdymo skyriaus vedėjui A. R. buvo pavesta parengti atsakymą į raštą ir tai aiškiai įrodo FNTT vadovo viza be kontrolės žymos, o pagal FNTT darbo reglamento ir A. R. pareigybės aprašymo reikalavimus, tokiais atvejai už dokumento vykdymo kontrolę yra atsakingas pats A. R., o ne ji (FNTT darbo reglamento 49 p., 50 p., 51 p., 52 p.; A. R. pareigybės aprašymo 7.2. p., 7.14. p.), todėl ji nekontroliavo bei nedarė jokios įtakos nei atsakymo turiniui bei terminui ir neturėjo pareigos patikrinti, ar atsakyme nurodytos aplinkybės yra teisingos. Išvadoje pareikšti kaltinimai pareiškėjai iš esmės paremti vieno asmens A. R. parodymais. A. R., manydamas, kad ji jam teikia neteisėtus nurodymus, privalėjo apie tai informuoti FNTT vadovybę – FNTT direktorių arba jo pavaduotoją. Mano, kad A. R. teikti parodymai tarnybinio patikrinimo metu yra jo paties gynybinė pozicija. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad A. R. parodymai yra prieštaringi, nurodomi melagingi jo parodymai. Taip pat, pareiškėjos nuomone, negalima remtis ir Išvadoje nurodytais J. G. paaiškinimais. Iš šio asmens pateiktų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kokį tiksliai poveikį darė pareiškėja jam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavesto tarnybinio patikrinimo atlikimui.

Bylos medžiaga tvirtina, kad A. R. paaiškino, jog Tarnybos direktoriaus V. G. 2011-09-14 pavedimu jam buvo nukreiptas vykdymui Vilniaus AVPK KPV 2011-09-09 raštas, kuriuo buvo prašoma informacijos, kas 2011-05-31 vairavo Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškindamasis, kas galimai 2011-05-31 vairavo minėtą automobilį, jis pakalbėjo su A. K., Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininku, ir nustatė, kad tą dieną automobilį vairavo Vilniaus apygardos valdybos V. G., kuris iš pradžių neigė vairavimo faktą. Su V. G. žodžiu buvo sutarta, kad jis nuvyks į Vilniaus AVPK KPV ir prisistatys kaip pažeidęs kelių eismo taisykles ir jam buvo įteikta minėto Vilniaus AVPK KPV 2011-09-09 rasto kopija. Praėjus porai savaičių pasidomėjus, ar V. G. nuvyko į kelių policiją, aiškaus atsakymo nebuvo gauta. Tuomet jis kreipėsi į savo tiesioginį viršininką, į pareiškėją, kuri pagal nustatytą tvarką vizuoja jo rengiamų atsakymų, kuriuos pasirašo Tarnybos direktorius V. G., antrus egzempliorius, su klausimu, ką daryti dėl rašto. R. K. liepė palaukti su atsakymo parengimu ir pasakė, kad šią situaciją aptars su Tarnybos vadovais. 2011 m. lapkričio mėn. iš savo tiesioginės viršininkės R. K. gavo žodinį nurodymą parengti atsakymą Vilniaus AVPK KPV, nenurodant, kas vairavo automobilį, o nurodant, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę veiklą, motyvuojant tuo, kad toks sprendimas priimtas Tarnybos vadovybės pasitarime. Jis asmeniškai suprato, kad rengti tokio turimo atsakymo jis negali, jame nurodytos aplinkybės nėra jo kompetencijoje, t. y. suprato, kad R. K. nurodymas nėra visai teisėtas, tačiau negalėjo nevykdyti aukštesnių vadovų nurodymų, tuo labiau, jog jam buvo pasakyta, kad toks sprendimas priimtas Tarnybos vadovybės pasitarime. 2011-11-14 iš savo elektroninio pašto išsiuntė laišką su paruoštu dokumentu R. K. dėl suderinimo. Atsakymas kelių policijai buvo paruoštas ant Tarnybos blanko ir šį raštą turėjo pasirašyti Tarnybos direktorius. 2011-11-23 gavo į savo elektroninį paštą laišką, kad raštas su atsakymu Vilniaus AVPK KPV jau pasirašytas ir jam jį reikia pasiimti. Paėmęs šį raštą pastebėjo, kad jo rengtas raštas yra pakoreguotas ir parengtas ant Administravimo valdybos blanko ir jį pasirašė R. K.. Kadangi tokio rašto, t. y. 2011-11-24 rašto Nr. 25/4-4-1-12880 jis nerengė, todėl ant jo antro egzemplioriaus nėra jo parašo kaip vykdytojo (I t., b. l. 135, 136, 140, 147-148). Teismas pažymi, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. R. davė analogiškus paaiškinimus.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. paaiškino, kad R. K. žodiniu pavedimu jis atliko tarnybinį patikrinimą pagal gautą 2011-12-28 anoniminį skundą, persiųstą patikrinimui vidaus reikalų ministro pavedimu, dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, jam galimai tarnybiniu automobiliu pažeidžiant KET ir liekant nenubaustam. Kadangi anoniminiame skunde nebuvo minimos konkrečios transporto priemonės, patikrinimo atlikimo metu jis tikrino visas V. G. priskirtas tarnybines transporto priemones bei jų panaudojimo tvarką. Apie Tarnybai priklausančios transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. G. padarytą KET pažeidimą 2011-05-31, t. y. nei apie Vilniaus AVPK KPV 2011-09-09 paklausimą, nei apie R. K. nusiųstą atsakymą į jį 2011-11-24 raštą jis nieko nežinojo, apie tai, nei duodama pavedimą atlikti patikrinimą, nei vėliau nieko neminėjo ir R. K., t. y. šis faktas jam nebuvo žinomas, o apie tai sužinojo tik perskaitęs 2012-03-15 lrytas.lt straipsnį „Įtakingą FNTT veikėją bando prigriebti STT“. Tik po to R. K. jam parodė minėto rašto nepasirašytą variantą. Patikrinimo metu V. G. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą įteikė jame abstrakčiai nurodydamas jo galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, naudojantis tarnybiniu transportu, ir gavo V. G. paaiškinimą, kad jis tarnybiniu transportu naudojasi nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų. Prieš įteikiant Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo V. G., pateikė jį pasirašyti R. K., tačiau ji pasakė, kad pranešimo nepasirašinės, o jį galės pasirašyti jis, nes 2012-01-12 – 2012-01-13 ji išeis kasmetinių atostogų ir jam bus pavesta šiomis dienomis laikinai eiti Administravimo valdybos viršininko pareigas. Jo surašytų tarnybinio patikrinimo išvadų R. K. taip pat nevizavo, nenurodydama jokių motyvų, nors paprastai tokias išvadas visada vizuoja. Atliekant tarnybinį patikrinimą, jo tyrimą eigą, pasirinktą tyrimo taktiką jis aptarinėjo, taip pat su visa tyrimo medžiaga supažindindavo R. K. tiek tyrimo eigoje, tiek tyrimo pabaigoje. Tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje nepasidomėjo ir atitinkamai neužklausė, ar Tarnyboje buvo siųsti raštai kelių policijai dėl greičio viršijimo tokio turinio, kaip buvo rašoma anoniminiame skunde, todėl kad pagal pasirinktą tyrimo taktiką pagalvojo, kad geriau būtų užklausti kelių policiją, nes negalėjo numatyti, kad V. G. galėjo vairuoti ne jam priskirtą Tarnybos transporto priemonę (I t., b. l. 123, 124-125). Teismo posėdyje J. G. davė tokius pačius parodymus kaip ir savo paaiškinimuose.

V. G. paaiškinimas tvirtina, kad jis nurodė, jog galėjo būti, kad 2011-05-31 su V. G. aptarinėjo darbo reikalus, nes tuo metu vyko „Gariūnų“ bylos realizacija ir buvo iškilusios grėsmės, bet, ar tai vyko tiksliai 2011-05-31 pasakyti negali, nes tai buvo seniai. Jokie tarnybos darbuotojai jam nesiūlė atlikti neteisėtų veiksmų. Jis nepamena, ar jam buvo pateiktas pasirašyti parengtas atsakymas į Vilniaus AVPK KPV paklausimą. Kai Tarnyboje iš VRM buvo gautas anoniminis skundas, jis buvo atostogose, todėl jį vizavo jo pavaduotojas V. G.. Patikrinimo išvada buvo parengta motyvuotai, todėl jis ją pasirašė. Prieš tai jis Išvados netvirtino, nes nebuvo gauti visi duomenys iš eismo priežiūros tarnybos, todėl jis nurodė atlikti papildomus veiksmus ir pratęsė tyrimo terminą. Anoniminiame skunde, kiek pamena, lyg nebuvo duomenų apie 2011-05-31 V. G. padarytą eismo taisyklių pažeidimą, o buvo minimi galimi piktnaudžiavimo faktai, naudojantis tarnybos automobiliu asmeniniais tikslais. Tuo metu neturėjo galimybės labai gilintis į šią išvadą, nes buvo gavęs R. P. 2012-02-08 neteisėtą įsakymą dėl jo skubaus pakartotinio asmens kandidatūros tikrinimo ir skubiai turėjo pateikti prašomą medžiagą (I t., b. l. 145-146).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja teismui, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad raštą turėjo pasirašyti FNTT vadovas, o ji pagal FNTT darbo reglamento 128 p. reikalavimus, kaip padalinio vadovas, turėjo tik vizuoti A. R. parengto atsakymo antrą egzempliorių, kad ji neturėjo pareigos tikrinti, ar rašte nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes pirminį atsakymo variantą pateikęs A. R. jau buvo ištyręs KET pažeidimo aplinkybes ir nustatęs, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis padarė pažeidimą, o FNTT vadovas V. G. neva jai patvirtino, prieštarauja tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pastebi, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių savo paaiškinime V. G. nepatvirtino. Pareiškėja neturėjo jokios teisės pasirašyti dokumento, kuriame pateikiami duomenys, susiję su operatyvine veikla. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia teisė pareiškėjai nėra nustatyta ir jos pareigybinėje instrukcijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai pasirašant raštą nepatikrinus jo turinio teisingumo, neatitinka ne tik jos pareigybinės instrukcijos, bet ir gero administravimo principo. Pareiškėja turėjo žinoti, kad Vilniaus AVPK KPV būtina pranešti tarnybinį automobilį vairavusio asmens pavardę, o matydama, kad tokia pavardė nėra nurodyta – negalėjo jo pasirašyti. Be kita ko, tokio rašto ji negalėjo pasirašyti ir dėl to, nes tai nepriklausė jos kompetencijai, kaip minėta, tame rašte buvo pateikta informacija, susijusi su operatyvine veikla.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad Išvada yra pagrįsta ir teisėta. Teismas sutinka su Išvadoje pateiktų faktinių aplinkybių kvalifikavimu. Pagal Statuto 3 str. 9 d. 3 p. įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigų vykdymo principą, pareigūnas, gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas turi apie tai pranešti policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą. Analogiška pareiga numatyta ir FNTT įstatymo 12 str., reglamentuojančio Tarnybos pareigūno pareigas, 3 p. Pareigą laikytis šių principų įtvirtina ir Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodeksas, kuriame įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas įpareigoja Tarnybos tarnautoją gerbti žmogų ir valstybę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir jos tarnautojais (6.1. p.), nesavanaudiškumo principas įpareigoja nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekdamas naudos savo draugams, kad nekiltų korupcijos rizika ir abejonių dėl objektyvumo ir nepriklausomumo (6.3. p.), padorumo principas įpareigoja tarnautoją elgtis nepriekaištingai (6.4. p.), Tarnybos tarnautojas privalo veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai (7.8. p.), saugoti Tarnybos garbę ir prestižą (7.10. p), elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų Tarnybos tarnautojo vardo (7.11. p.), nedaryti įtakos įstatymų ir kitų teisės aktų nenustatyta tvarka kitiems Tarnybos tarnautojams dėl jų atliekamo darbo (7.12. p.), o vadovaujantis Tarnybos tarnautojas privalo ir visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu rodo jiems pavyzdį (14.9. p.). kaip matyti iš pareiškėjos pareigybės aprašymo, ji buvo atsakinga už korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą valdyboje, siekiant užkirsti kelią darbuotojų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi (7.5. p.), užtikrinti darbo drausmę ir nedelsiant informuoti Tarnybos vadovybę apie jų galimus tarnybinius nusižengimus (7.7. p.), pasirašyti siunčiamus ir kitus raštus Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka (7.9. p.). Gi, ginčo atveju, pareiškėja, žinodama apie tai, kad FNTT Vilniaus valdybos viršininkas V. G., vairuodamas ne jam priskirti FNTT priklausantį tarnybinį automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 vykdamas į seminarą, vykusį Teisingumo ministerijos mokymo centre ((duomenys neskelbtini) k., Molėtų raj.) apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre galimai pažeidė KET, viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK KPV, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėt automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, bei tokiu būdu padėjo V. G. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas mano, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. Statuto 3 str. 9 d. 3 p., FNTT įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p., FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1.p., 6.3.p., 6.4. p., 7.1 p 7.5 p., 7.8 p., 7.10 p., 7.11 p., 7.12 p., 11.5p. ir 14. 9. p., FNTT darbo reglamento 12 p., Pareigybės aprašymo 7.5 p., 7.7 p. ir 7.9 p.). Pareiškėjos elgesys negali būti nesuderinamas su pareigūno statusu, jis menkina vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei akivaizdžiai žemina Tarnybos autoritetą ir pasitikėjimą Tarnyba bei ją kompromituoja, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo aprašytas žiniasklaidoje.

Taigi, teismas konstatavęs, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, daro išvadą, kad ir Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja pagrįstai ir teisėtai atleista iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Teismo vertinimu, pagrįstu sistemine ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų analize, FNTT tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, aktualias tinkamam ir teisingam kilusio ginčo išnagrinėjimui. Atsakovė neveikė ultra vires.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privalomas.

Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad vertinti kitaip aplinkybes nei jos buvo įvertintos Išvadoje neturi jokio pagrindo. Pareiškėja teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių įrodymų, kurie paneigtų Išvadoje nustatytas aplinkybes ir patvirtintų Įsakymo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas sprendžia, kad Įsakymo nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą anksčiau nurodytais motyvais, teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, nes jie, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.