Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovui A. J., jo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl prievolės pripažinimo iš dalies įvykdyta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ieškovė įvykdė dalį prievolės pagal 2007-10-04 paskolos sutartį ir grąžino atsakovui 58435,88 Lt skolos dalį, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. 2012-04-19 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo J. Š., civilinę bylą dalyje dėl ieškovės ieškinio atsakovui J. Š. nutraukta (1 tomas, b.l. 116-117).

Ieškovei praleidus terminą grąžinti paskolą pagal 2007-10-04 paskolos sutartį, atsakovas su ieškove pasirašė 2009-12-21, 2010-05-25 ir 2010-05-25 paprastuosius vekselius suteikdamas naujas paskolas, nes ji turėjo priverstine tvarka išieškomų skolų. Ieškovės pagal vekselius prisiimti įsipareigojimai nebuvo susiję su 2007-10-04 paskolos sutarties vykdymu, nes šalių susitarimu paskolos sutarties vykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, o prievolių įvykdymo užtikrinimas vekseliu sutartyje nenumatytas. Ieškovei atsakovui ar kitam paskolos davėjui skolą grąžinti dalimis, ji galėjo tai padaryti pervesdama pinigus į paskolos davėjų atsiskaitomąsias sąskaitas, o pastarųjų nežinant - įteikti grynaisiais pinigais, gaunant pakvitavimą apie dalinį skolos grąžinimą, ar esant Lietuvos Respublikos CK 6.56 str. l d. numatytam bet kuriam iš pagrindų, sumokėdama skolos dalį į notaro depozitinę sąskaitą. Ieškovė tokiu veiksmų neatliko. Ieškovė pagal 2009-12-21 vekselį savo prievolę įvykdė laiku, todėl ieškovės prašymu 2010-05-25 paprastuoju vekseliu atsakovas ieškovei paskolino 15300,00 Lt terminui iki 2010-08-25. Likus keletui dienų iki sueinant naujos paskolos grąžinimo terminui ieškovė pasakė negalinti grąžinti paskolos, prašė suteikti dar 7700,00 Lt paskolą. Kadangi pagal įstatymą neįmanoma pratęsti vekselyje numatyto pinigų grąžinimo termino, ieškovės siūlymu atsakovas pasirašė 2010-05-25 vekselį, jog ieškovė yra grąžinusi 15300,00Lt sumą ir išrašė naują vekselį 23000,00 Lt sumai (15.300,00 Lt negrąžintai ir papildomai skolinamai 7.700,00 Lt sumoms). Naujajame vekselyje 23.000,00 Lt sumai, buvo nustatytas skolos grąžinimo terminas 2010-11-04. Ieškovei iki 2010-11-04 negrąžinus 23000,00 Lt skolos, buvo kreiptasi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdymo proceso metu ieškovė pati įmokėjo skolą į antstolės V. D. sąskaitą, todėl atsakovas pretenzijų pagal šį vekselį neturi (b.l. 38-40).

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, atsakovas, atsakovo atstovė ieškinio nepripažino, šalys iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2007-10-04 tarp ieškovės ir paskolos davėjų J. Š. ir atsakovo buvo sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjai suteikė ieškovei 163000,00 Lt paskolą - J. Š. - 98000,00 Lt, atsakovas - 65000,00 Lt. Sutarties 2.2, 2.3 punktais šalys sutarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas 2007-11-04, ieškovei suteikiamos teisės grąžinti gautą paskolą ar jos dalį anksčiau numatyto termino. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. 2196-4007-1019:0049, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai galioja tik juos patvirtinus notariškai (1 tomas, b.l. 8-9). 2007-10-07 pakvitavimais ieškovė patvirtino iš atsakovo gavusi 65000,00 Lt, iš J. Š. 98000,00 Lt (1 tomas, b.l. 61-62). 2007-10-09 įregistruota sutartinė hipoteka, kodas 03120070014319, nurodant, kad skolininkas – ieškovė, kreditorių – atsakovo, J. Š., naudai įkeičia butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeičiamų daiktų įkainojimas 163000,00 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2007-11-04 (1 tomas, b.l. 11-12). Paskolos sutartyje atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis pratęsiama iki 2010-02-04, iki 2010-08-04, iki 2010-11-04, nurodyti prierašai pasirašyti atsakovo (1 tomas, b.l. 10). Atskiruose lapuose J. Š. pasirašytinai patvirtino paskolos sutarties pratęsimą devynis kartus, paskutinį kartą iki 2009-06-04 (1 tomas, b.l. 67-70). 2009-12-21 ieškovė pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-02-21 sumokėti atsakovui 20000,00 Lt. 2010-02-23 vekselyje padarytas įrašas, kad ieškovei atsakovui grąžino skolą (1 tomas, b.l. 26). 2010-05-25 ieškovė pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-08-28 sumokėti atsakovui 15300,00 Lt. 2010-08-25 vekselyje padarytas įrašas, kad ieškovei atsakovui grąžino skolą (1 tomas, b.l. 27). 2010-11-03 paskolos davėjai Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė pareiškimą areštuoti įkeistą daiktą, nes skolininkas (ieškovė) negrąžino skolos pagal 2007-10-04 paskolos sutartį. Pareiškime nurodytas skolos dydis - 163000 Lt negrąžinta paskola, 14670 Lt delspinigių, 132,70 Lt žyminio mokesčio, viso 177802,70 Lt (1 tomas, b.l. 13). 2010-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 496-1N/2010 nutarta areštuoti įkeistą daiktą, įspėti ieškovę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių (1 tomas, b.l. 14-15). 2011-05-09 paskolos davėjai Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (1 tomas, b.l. 16). 2011-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-8112-144/2011, nutarta išieškoti kreditorių naudai iš skolininkės 163000 Lt negrąžintos paskolos, 14670,00 Lt delspinigių, 133,70 Lt žyminio mokesčio, viso 177802,70 Lt nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą (1 tomas b.l. 17-18). Ieškovė atskiraisiais skundais skundė 2010-11-08 ir 2011-05-27 nutartis (1 tomas, b.l. 19-20). 2011-11-28 patvarkymu antstolės V. D. kontoroje buvo priimta nutartis Nr. 2-8112-144 dėl priverstinio pardavimo iš varžytinių (1 tomas, b.l. 23-24). 2012-01-10 raštu ieškovė informuota apie pirmąsias varžytines 2010-02-21, 10.00 val., pradinė varžytinių turto kaina 130400,00 Lt (1 tomas, b.l. 25, 29). 2012-04-10 patvarkymu antstolė netenkino ieškovės skundo, kuriuo buvo prašoma pripažinti antstolės paskelbimą apie turto pardavimą iš antrųjų varžytinių neteisėtu (1 tomas, b.l. 71-72). 2011-04-28 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodyta, kad antstolė V. D. įvykdė Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-11-10 vykdomąjį įrašą Nr. GB -6439 dėl; 23135,88 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš ieškovės, atsakovui (1 tomas, b.l. 28).

Antstolio D. Z. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0035/10/00298, kurioje pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-05 vykdomąjį dokumentą Nr. 141-133, buvo vykdomas 40063,38 Lt skolos išieškojimas iš skolininkės išieškotojo Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (v.b.l. 4). 2011-06-27 antstolio patvarkymu vykdomoji byla užbaigta išieškojus skolą (v.b.l. 162).

AB „Swedbank“ pateikė pažymą, kad ieškovė atsiskaitomojoje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 buvo 289730,11 Lt debeto apyvarta. 291630,51 Lt kredito apyvarta, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 buvo 54733,56 eurų ir 351919,42 Lt debeto apyvarta ir 54733,56 eurų ir 350651,69 Lt kredito apyvarta, nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buvo 3000,04 eurų ir 176658,96 Lt debeto apyvarta ir 3000,04 eurų ir 175975,86 Lt kredito apyvarta, nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buvo 11797,65 Lt debeto apyvarta ir 11780,00 Lt kredito apyvarta (2 tomas, b.l. 31). Ieškovė i N. K. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2007-10-19 iki 2009-12-02 atliko 17 pavedimų, viso 62200,00 Lt sumai (2 tomas, b.l. 32).

Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-08-09 iki 2009-08-19 iš jo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išėmė 77000,00 Lt piniginių lėšų (2 tomas, b.l. 33).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0720 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 137), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 187-189), ¼ gyvenamojo namo, ¼ ūkinio pastato, ¼ ūkinio pastato, ¼ ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 124-127), trys ūkiniai pastatai, 1/3 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 161-165), 1,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 135-136), negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 160), 1/9 gyvenamojo namo, 1/9 ūkinio pastato, 1/9 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 132-134), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 128-129). Antstolė B. P. areštavo ½ dalį ieškovei priklausančios ¼ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (1 tomas, b.l. 126).

Civilinėje byloje yra duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir turto perleidimo sandorius. Ieškovei nuosavybės teise nuo 1996-05-23 priklausė 16 nekilnojamojo turto objektų, kurių nuosavybės teisė buvo perleista pirkimo pardavimo sutartimis. Nekilnojamojo turto objektai buvo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 74-108, 130-131, 145-149, 152-156, 158-159, 166-170, 176-180, 185-186). Ieškovei nuosavybės teise nuo 2005-10-28 priklausė 7 nekilnojamojo turto objektai, kurių nuosavybės teisė buvo perleista mainų sutartimis. Nekilnojamojo turto objektai buvo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 138-144, 150-151, 171-175, 181-184).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės tinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal šalių sudarytą paskolos sutartį. Ieškovė įrodinėjo, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog jai apmokėjus pagal jos išduotus vekselius, bus laikoma, kad dalis prievolės pagal paskolos sutartį yra įvykdyta, atitinkamai pagal vekselius jos sumokėtai sumai.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t.y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigia. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad skolininkas turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriui, taip kaip numatyta sutartyje ar įstatyme, ar kitokiu būdu dėl kurio šalys yra susitarusios.

Dėl prievolės įvykdymo sutartyje ar įstatyme aptartu būdu.

Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsirado paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), šalys paskolos sutarties sudarymo ir pinigų gavimo fakto neginčija.

Šalių sudarytoje paskolos sutartyje ieškovės pagal paskolos sutartį gautų pinigų grąžinimo, jo įforminimo tvarka nenumatyta, tai yra, šalių sudarytoje sutartyje neaptartas ieškovės prievolės – grąžinti pinigus, atsakovui įvykdymo būdas. Todėl spręstina ar ieškovė yra įvykdžiusi prievolę atsakovui įstatymu aptartu būdu. Įstatymas aptardamas prievolės pagal paskolos sutartį – grąžinti pinigus įvykdymo būdą nustato, jog tuo atveju, kai paskolos sutarties dalykas yra pinigai, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).

Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą (šios bylos atveju – rašytinę paskolos sutartį), tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 1 – 3 dalys).

Šalys neįrodinėjo ir byloje nėra ginčo, jog ieškovė atsakovui vykdė prievolę perduodant pinigus ir atsakovui išduodant atitinkamą pakvitavimą, ar ieškovei pervedant pinigus į atsakovo sąskaitą banke, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė įvykdė prievolę atsakovui sutartyje ar įstatyme nustatytu būdu.

Dėl atsakovo sutikimo įvykdyti prievolę kitu būdu.

Ieškovė įrodinėjo, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog jai apmokėjus pagal jos išduotus vekselius, bus laikoma, kad dalis prievolės pagal paskolos sutartį yra įvykdyta, atitinkamai pagal vekselius jos sumokėtai sumai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad toks susitarimas su atsakovu buvo 2011 metų lapkričio mėnesį telefonu (b.l. 30, 2 tomas).

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais.

Formuojama teismų praktika, kad paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (LAT 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, pripažįstama, kad šalys šiuo atveju dėl prievolės įvykdymo būdo turėjo pareigą susitarti raštu, o nesant tokio susitarimo raštu, ieškovei teigiant, esant jos nurodytą susitarimą tarp šalių, ji turi pareigą jį įrodyti, remiantis kitais, nei liudytojų parodymais, leistinais įrodymais.

Ieškovės nuomone, aplinkybės, jog jai išdavus vekselį, buvo padaromas įrašas apie sutarties pratęsimą, pagrindžia, jog tarp šalių jos nurodytas susitarimas buvo. Esant tokiems ieškovės argumentams, teismo nuomone, yra svarbi vekselio teisinė esmė.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja teismų praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui, tai reiškia, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę - prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (LAT 2005 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-443/2005, 2007 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

Be to, formuojama teismų praktika, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, vykdymo užtikrinimo funkciją; vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekseliu teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (LAT 2007 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Tokia formuojama teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad pagal savo teisinę esmę išskiriamos dvi vekselio funkcijos, tai yra, jog jis pagrindžia visiškai naujos prievolės, vekselio davėjui nurodytos vekselyje, atsiradimą, ir gali būti kaip papildoma garantija kreditoriui, jog skolininkas jam skolą grąžins, tai yra vekseliui pagal savo teisinę esmę nepriskiriama tokia funkcija, kaip patvirtinimas apie įvykdymą kitos tarp šalių sudarytos prievolės.

Kita vertus, formuojama teismų praktika, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti visiškai suabsoliutinta, tai yra kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių dalyvių sudarytoje sutartyje ar kituose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Ir priešingai, nei nurodo ieškovė (b.l. 10, 2 tomas), formuojama teismų praktika, kad ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba jie negalioja (LAT 2007 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Iš esmės ieškovė pripažino, jog įrodymų byloje, pagrindžiančių aplinkybę, apie jos ir atsakovo susitarimą, kad vekselių išdavimas ir apmokėjimas pagal juos, yra dalies paskolos grąžinimas, tai yra tą teisinį santykį, kas buvo pagrindas vekseliams išduoti, nėra (b.l. 30, 2 tomas). Be to, ir teismo nuomone, pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (šalių susitarimas) buvo pagrindas atsirasti prievolėms pagal vekselius, nėra, įrašai apie paskolos pratęsimą ir vekselių išdavimas tuo laikotarpiu, nesudaro pagrindo tokiai išvadai padaryti. Ieškovė paaiškino (b.l. 8, 35, 2 tomas), liudytojai R. B., N. K. parodė (b.l. 28-29, 2 tomas), kad visą paskolos suteikimo laiką kiekvieną mėnesį buvo mokamos palūkanos 2250,00 Lt ir todėl buvo padaromi įrašai, kad sutartis pratęsiama iki sekančio mėnesio 4 dienos (paskolos sutartis sudaryta 2007-10-04). Teismas neturi pagrindo netikėti tokių paaiškinimų ir parodymų objektyvumu. Vertinant atsakovo paaiškinimus protingo žmogaus požiūriu (b.l. 11, 30, 2 tomas), jog jam nepažįstamam žmogui paskolinus 65000,00 Lt, kai pats turėjo didelių kreditorinių įsiskolinimų bankui (b.l. 30, 2 tomas), trejus metus nebuvo mokami nei delspinigiai, nei palūkanos, dėl palūkanų mokėjimo nebuvo susitarę, yra pagrindas abejoti tokių atsakovo paaiškinimų objektyvumu. Atsakovas gali būti suinteresuotas, nes palūkanų gavimas sukuria prievolę valstybei mokėti mokesčius. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės, kad 2008-08-09 iki 2008-08-19 iš atsakovo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, jis išėmė 77000,00 Lt piniginių lėšų, nepagrindžia, kad atsakovas ieškovei pagal vekselius paskolino pinigus, nes neatitinka vekselių išdavimo laikotarpių, vekselių sumų dydžių (b.l. 33, 2 tomas), kitų įrodymų, galinčių pagrįsti aplinkybes, jog atsakovas turėjo galimybę paskolinti ieškovei pinigus, juos paskolino pagal vekselius, nėra, nes įrodinėti pinigų perdavimą, skolinant pinigus, jei kyla ginčas, liudytojų parodymais negalima (J. Š. ir Š. parodymai, b.l. 13-14, 27-28, 2 tomas).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrašai, patvirtinantys sutarties pratęsimą yra iki 2009-06-04, 2009-12-21 ieškovė išdavė vekselį 20000,00 Lt sumai, padarytas įrašas, kad sutartis pratęsta iki 2010-02-04. Vekselio 20000,00 Lt suma iš esmės atitinka ieškovės nurodytų palūkanų sumai už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2010-02-04 po 2250,00 Lt kiekvieną mėnesį. 2010-08-25 vekselio, kuris kaip nurodo atsakovas, faktiškai buvo išduotas perrašant 2010-05-25 vekselį 15300,00 Lt sumai ir pridedant 7000,00 Lt sumą, 23 000,00 Lt suma atitinka palūkanų sumai už laikotarpį nuo 2010-02-04 iki 2011-11-04 po 2250,00 Lt kiekvieną mėnesį. Visuotinai žinomos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jog 2008 metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, kas sustabdė nekilnojamojo turto verslą, kuris, kaip nurodė ieškovė buvo jos pragyvenimo šaltinis (b.l. 29, 2 tomas). Laikotarpiu nuo 2009-12-21 iki 2010-08-25, kai ieškovė išdavė vekselius, ieškovė sudarė tik 2 nekilnojamojo turto sandorius (pardavė) 104000,00 Lt sumai (b.l. 79, 83, 1 tomas), iš kurių, kaip nurodo, grąžino 35 300,00 Lt atsakovui (20000,00 Lt ir 15 300,00 Lt), vykdė verslą. Be to, akivaizdu, kad pinigai buvo reikalingi pragyvenimui, ieškovės turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Iš prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0035/10/00298 matyti, kad ieškovė turėjo kitų skolinių įsipareigojimų, nekilnojamam turtui buvo įregistruotos hipotekos, kas taip pat rodo skolinių įsipareigojimų buvimą (v.b.l. 28-24, 112-111, 106). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė neturėjo galimybių mokėti palūkanų, todėl išdavė vekselius.

Vekselio teisinė prigimtis, savybės, užtikrina viešą jo patikimumą, kas reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trukumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikytinas nesąžiningas, kadangi esant susitarimui, kad vekselių išdavimas ir apmokėjimas yra dalinis paskolos grąžinimas, vis tiek reikalauja sumos pagal paskolos sutartį (b.l. 30, 2 tomas). Vertinant, jog teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog buvo toks pagrindas vekseliams išduoti (šalių susitarimas), nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas buvo nesąžiningas ieškovės nurodomu pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, jog vekseliui pagal savo teisinę esmę nepriskiriama tokia funkcija, kaip patvirtinimas apie įvykdymą kitos tarp šalių sudarytos prievolės, jog ieškovė neįrodė, kad toks teisinis santykis (šalių susitarimas) buvo ir jis buvo pagrindas vekseliams išduoti, jog atsakovas šiuo atveju buvo nesąžiningas vekselių turėtojas, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad buvo atsakovo sutikimas, jog ieškovė įvykdytų prievolę pagal paskolos sutartį kitu, tai yra jos nurodytu būdu.

Todėl pripažįstama, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė išduodama vekselius, juos apmokėdama 58435,88 Lt sumai, įvykdė prievolę atsakovui dalyje pagal šalių 2007-10-04 sudarytą paskolos sutartį 58435,88 Lt sumai, nes nenustatyta, jog buvo atsakovo sutikimas priimti prievolės įvykdymą kitu būdu, o prievolė nebuvo įvykdyta sutartyje ar įstatyme aptartu būdu (CK 6.39 straipsnis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovės elgesys – išduoti vekselius pakankamai didelėmis sumomis, kaip ji nurodo, niekada anksčiau vekselių nebuvo neišdavus, nepasikonsultavusi su teisininku, neatitinka protingo, apdairaus asmens kriterijų (b.l. 9, 30, 2 tomas).

Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens (vekselio davėjo), veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (LAT 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, teismui pasiūlius, ieškovė nepageidavo pasirinkti kitokio savo teisių gynybos būdo (b.l. 57, 1 tomas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieškovė turi atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).

Byloje pateikti įrodymai apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1680,00 Lt atsiliepimo parengimo išlaidų (1 tomas, b.l. 54), 520,00 Lt atstovavimo išlaidų (1 tomas, b.l. 55), 204,00 Lt išlaidų paieškai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir Nekilnojamojo turto registro išrašams (2 tomas, b.l. 19-21,24), 3,65 Lt pašto išlaidų (2 tomas, b.l. 22), iš viso 2407,65 Lt.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 7,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės D. B. 2407,65 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septynis Lt 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, išskirti iš civilinės bylos ir grąžinti antstoliui D. Z. vykdomąją bylą Nr. 0035/10/00298.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.