- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- II-458-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01247-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniajai specialistei Indrei Norvaišienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11336-2021 (ROIK: 21129093387).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistės 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11336-2021 (toliau – ir Nutarimas) V. B. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“ vadovu, 2021 m. vasario 26 d. 9.00 val., nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kas 2021 m. vasario 20 d. apie 10.48 val. naudojosi įmonei UAB „A“ priklausiančia transporto priemone (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už tai jam paskirta 225 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11336-2021.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavęs užklausą elektroniniu paštu 2021 m. vasario 22 d., iš karto sureagavo ir taip pat atrašė elektroniniu paštu 2021 m. vasario 24 d. Įmonė valdo per 200 automobilių ir sudėtinga identifikuoti, kas juo naudojosi tuo metu. Kaip įmonės vadovas, paprašė policijos pateikti turimą vaizdinę medžiagą, kuri iškart nesunkiai padėtų atpažinti asmenį, kuris tuo metu naudojosi transporto priemone. Po daugybės susirašinėjimų buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, jokia medžiaga ar atsakymai į jo užklausas policijos atstovų pateikti nebuvo. 2021 m. balandžio 26 d. nuvykus į paskirtą bylos nagrinėjimą, tikėjosi išvydęs medžiagą nurodyti asmenį, kuris tuo metu naudojosi automobiliu. Pareigūnė pasakė, kad vairuotojo veido nuotraukoje nesimato ir paprašė, kad koridoriuje parašytų pasiaiškinimą dėl įvykio. Pasiaiškinime jis nurodė, kad grįžęs į darbo vietą pažiūrės archyve, kas tuo metu galėjo naudotis šia transporto priemone ir nedelsiant nurodys. Perdavus pareigūnei parašytą pasiaiškinimą, trumpam buvo parodyta vaizdinė medžiaga (nuotrauka), kurioje tamsiame fone neryškiai matosi vairuotojo siluetas, tačiau identifikuoti galimybės nebuvo dėl blogos vaizdinės medžiagos kokybės. Pareigūnei, kaip ir prieš tai buvo parašęs pasiaiškinime, pakartojo, kad nedelsiant nurodys asmenį, kuris vairavo automobilį, tik grįžęs iki darbo vietos, kadangi reikia peržiūrėti archyvinius dokumentus. Deja, pareigūnė atsisakė tenkinti jo prašymą ir nurodė, kad privalo šiuo metu nurodyti, kas naudojosi automobiliu. Tokios galimybės neturėjo dėl didelio kiekio valdomų automobilių ir būtinybės peržiūrėti archyvinius duomenis. Dar kartą paprašė leisti grįžti iki darbo vietos arba bent jau paskambinti kolegoms, kurie nedelsiant būtų pabandę surasti tą dieną vairavusio vairuotojo duomenis, tačiau pareigūnė vėl atsisakė tenkinti jo prašymą ir be jokių kalbų surašė protokolą už duomenų nepateikimą. Deja, pareigūnei neįsigilinus į situaciją ir geranoriškai nebendradarbiaujant, buvo surašytas protokolas ir paskirta 225 Eur bauda, nors asmeniškai, kaip įmonės vadovas, galėjo prisiimti atsakomybę už šį pažeidimą ir susimokėti tik 30 Eur baudą, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta dėl pareigūnės tiesmukiškumo. Buvo nemaloniai nustebintas tokiu siauru pareigūnės požiūriu, nors asmeniškai, kaip vairuotojas, ko gero paskutinį kartą buvo baustas prieš kokius 10 metų, vien jau tai pareigūnė turėjo įvertinti kaip lengvinančias aplinkybes. Papildomai, mano, kad įtakos tam turėjo, jog ta pati pareigūnė tą pačią dieną kitoje byloje turėjo ištaisyti savo padarytą klaidą ir panaikinti jam neteisėtai paskirtą nuobaudą. Be to, pareigūnė jo nesupažindino su bylos medžiaga: kokiu prietaisu buvo užfiksuotas pažeidimas, jo patikra, programinės įrangos versija, pareigūno, įrengusio prietaisą, apmokymo dirbti dokumentais ir kita. Nuotraukoje užfiksuotas galimas greičio viršijimas, kaip spėja, buvo užfiksuotas prietaisu „PoliScan FM1“. Kiek jam žinoma, šio prietaiso padarytos nuotraukos vertinimo langelis turi apimti valstybinį numerį ir bent jau vieną priekinį ratą. Langelis parodytoje nuotraukoje trapecinis ir apima tik valstybinį numerį, be to, šalia važiavo kitas automobilis, dėl ko galėjo būti užfiksuotas minėto automobilio greitis. Remiantis gamintojo prietaiso aprašymu, tokia nuotrauka net negali būti vertinama kaip pažeidimo užfiksavimas. Iš neteisės teisė negimsta. Remiantis įmonės vidaus taisyklėmis, už nusižengimus, jų administravimą, informacijos pateikimą valstybinėms institucijoms yra paskirtas atsakingas asmuo, kaip ir daugelyje kitų įmonių. Tačiau pareigūnė nepasidomėjo prieš surašydama nuobaudą. Vien dėl to negalėtų būti baudžiamas už tai, už ką nėra atsakingas. Visgi, kaip įmonės vadovas, peržiūrėjęs archyvinius dokumentus, nurodo, kas pažeidimo metu naudojosi automobiliu: B. Y., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą.
Savo atsiliepime nurodo, kad 2021 m. vasario 20 d. 10.48 val. Vilniuje, Ukmergės g. 223, greičio matavimo priemonė PS-954838 užfiksavo automobilio Porsche Cayenne Diesel (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo faktą. VĮ „Regitra“ duomenimis minėtu automobiliu naudojasi UAB „A“, būstinės adresas (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 22 d. bendrovei buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo Nr. 00-ANR_PR-14659-2021. Pranešimas išsiųstas el. paštu, (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, tačiau atsakymo įmonės vadovas nepateikė. Kadangi duomenų, kaip reikalauja Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio nuostatos, įmonės vadovas nepateikė, 2021 m. kovo 4 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistė R. G. vadovaujantis ANK 608 straipsniu, V. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą (Nr. 10-ANR P-16254-2021) pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu bei pasiūlyta iki 2021 m. balandžio 3 d. sumokėti sankcijoje numatytą pusę minimalios baudą, t. y. 75 Eur. Protokolas išsiųstas el. paštu, (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, tačiau atsakymo įmonės vadovas nepateikė. Prašymas nagrinėti žodinio proceso tvarka buvo gautas, todėl 2021 m. balandžio 26 d. vadovaujantis ANK 616 straipsniu administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama piliečiui dalyvaujant. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Paieškos poskyrio specialistė D. B. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11336-2021 skyrė V. B. 225 Eur baudą.
Pažymi, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti atsakomybėn. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013). V. B. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė nei nustatytu laiku, nei bylos nagrinėjimo metu. Vertinant nurodytus argumentus, pažymėtina, kad ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai nurodyta, kokius duomenis privalo pateikti transporto priemonės savininkas (valdytojas), t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Atkreipia dėmesį, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelės žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas) (b. l. 1–2).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad paprašius pateikti duomenis apie vairuotoją, rašė daugybę elektroninių laiškų, prašydami pateikti vaizdo medžiagą, nes valdo daug transporto priemonių ir neįmanoma nustatyti, versti visos buhalterijos, kas galėjo važiuoti su tuo automobiliu. Pats paprasčiausias būdas nustatyti, pamatyti nuotrauką. Tuo keliu ir buvo nuspręsta eiti, prašant pateikti medžiagą. Duomenų apie vairavusį asmenį negalėjo pateikti, nes nežinojo. Jų įmonėje yra įsakymas, kas atsakingas už tą duomenų pateikimą, tai nėra jis, policija net ir to nepasivargino paklausti. Apie pareigą, kad vadovas privalo pateikti duomenis, žinojo, bet to neįmanoma buvo padaryti jam, kaip vadovui, todėl atvyko gyvai į bylos nagrinėjimą balandžio 26 d., galvojo pateiks gyvai, pamatęs vaizdinę medžiagą. Į prašymą pateikti duomenis reagavo, rašė daug elektroninių laiškų. Nuo kovo 4 d., kai buvo surašytas protokolas, iki balandžio 26 d. bylos nagrinėjimo su pareigūnais nebendravo. Tikėjosi bylos nagrinėjimo metu pamatyti ir iš karto pateikti. Bet ir iš karto negalėjo identifikuoti, kas vairavo, nes ofise yra duomenys. Jeigu pamatytų kolegą, su kuriuo kasdien sėdi, iš karto jį ir identifikuotų. Tą asmenį, kuris vairavo, buvo matęs 3-4 kartus, tai žinojo kas, bet neturėjo tokių duomenų. Pamatęs nuotrauką, suprato, kad tamsiaodis, klientas, tikrai ne kolegos. Įmonėje automobilius gali naudoti tas, kas išsinuomojo pagal sutartis, tas, kam šiaip duoda pravažiuoti bandomąjį važiavimą, šiuo atveju atvažiavo pažįstamas klientas, ir jam reikėjo kur nors nuvažiuoti, tai ir davė tą automobilį. Tai nėra griežtai apskaitomas turtas, duodama pasirašytiniu išvažiavimu. Dažniausiai fiksuoja, kam perduoda valdyti, bet yra situacijų, kai kas nors paima nuvažiuoti į plovyklą ir niekas nežino kas, kada, galėjo važiuoti. Neužsirašinėja tokių dalykų. Apie trečiuosius asmenis duomenys įmonėje yra, todėl ir sakė, kad atvažiuos į ofisą, juos pasižiūrės, bet tuo metu tų duomenų greituoju būdu nerado. Pranešime nusižengimo padarymo vietos, laiko, transporto priemonės duomenų atsakymui pateikti nepakako. Tos dienos peržiūrėjo dokumentus ir nieko nerado, visus apklausė, niekas neprisipažino. Paskui prisiminė, kad buvo iš Vokietijos atvažiavę tie klientai. Tai ir prisiminė, kai pamatė nuotrauką. Iki tol, tikrai negalėjo patikrinti duomenų, nes jeigu nėra duomenų, kuriuos susega, sudeda, bandomųjų važiavimų, nuomos ar dar kažko, tai tiesiog buvo duotas automobilis tam asmeniui taip važiuoti be jokio bandomojo važiavimo, nes jis yra buvęs ne kartą pas juos ir ne kartą pirkęs. Tą dieną to asmens nefiksavo sutartyje, lygiai taip pat kaip važiuotų kolega, darbuotojas ar iš susijusios įmonės kažkas. Pareigūnai nedavė laiko pateikti duomenis, buvo surašytas protokolas iš karto. 2021 m. balandžio 26 d. ta pati pareigūnė turėjo priimti kitą sprendimą pareiškėjo vadovaujamos bendrovės atveju, todėl šios bylos nagrinėjimas pradėtas pareigūnei esant šališkai, asmeniškai suinteresuotai, neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, numanė, kas galėjo vairuoti tą dieną ir nurodė, kad grįžęs į darbo vietą pateiks asmens duomenis, bei neleidus to padaryti. Be to, bauda už greičio viršijimą 30 Eur, todėl galėjo sakyti, kad ir pats vairavo. Jo nuomone, šališka ir nesąžiningą, jį, nebaustą anksčiau, nubausti už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą vidutine bauda. Neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, nes pareigūnė buvo šališkai nusiteikusi. Pamatęs nuotrauką pasakė, kad nuvažiuos iki biuro ir pateiks duomenis, tai pareigūnė turėjo pati pasiūlyti atidėti bylos nagrinėjimą. Nieko nebuvo pasiūlyta. Nagrinėjimo metu negalėjo pateikti duomenų, bet žinojo, iš kur juos paimti ir iš kur juos pateikti. Prašė leisti nuvažiuoti iki darbo vietos, pasiimti popierius ir po valandos atvažiuoti ir pateikti. Nežino, kaip jo tas pasakymas buvo įvertintas, yra ir pasiaiškinime parašyta tai, o pareigūnė tai įvertino skirdama vidutinę baudą, net ne minimalią. Viskas užfiksuota vaizdo įrašuose.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovui buvo siųsta kelis kartus priminimas Lietuvos kelių policijos tarnybos ir vasario 25 d., ir 26 d., o pareigūnė tik kovo 4 d. surašė protokolą. Vadovas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti informaciją, tikrai policija, kaip institucija, neskubėjo jam rašyti protokolo, o atvykęs į bylos nagrinėjimą, taip pat neturėjo jokio paaiškinimo. Kai pareiškėjui nuotrauką pateik, jis neprašė laiko susipažinti, nieko. Viskas buvo spontaniškai ir greitai, nebuvo jokio geranoriškumo ir bendravimo. Nerašė prašymo, kad pateiktų nuotrauką, kai gavo protokolą. Nuo kovo 4 d. iki balandžio 26 d. nebendravo su pareigūnais. Balandžio 26 d. neprašė bylos atidėjimo. Mano, kad asmuo pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį, jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, paskirta bauda yra teisėta ir teisinga. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti, palikti Nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Taigi ši Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti.
ANK 611 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (t. y. ANK 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Jei ši pareiga neįvykdoma, transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1, 2 dalis.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad automobiliu Porsche Cayenne Diesel (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 20 d. 10.48 val. Vilniuje, Ukmergės g. 223, (koordinatės X: 6064988.0, Y:580439.0) buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuris numatytas ANK 611 straipsnio 1 dalyje (leistino greičio viršijimas, t. y. užfiksuotas stacionariu prietaisu Nr. PS-954838). Dėl šios priežasties, nustačius automobilio Porsche Cayenne Diesel (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką (valdytoją), kuris šiuo atveju – UAB „A“, jo vadovui, kuris šiuo atveju – pareiškėjas V. B., 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-14659-2021, reikalaujant per tris darbo dienas pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Kaip matyti, iki pat skundo padavimo teismui, pareiškėjas tokių duomenų Institucijai nepateikė. Su tuo sutinka ir pats. Nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei skunde, nei teismui pareiškėjas nenurodė ir nepateikė dokumentų, kad už nurodytų duomenų pateikimą bendrovėje atsakingas kitas asmuo.
Pareiškėjas šiuo atveju iš esmės nesutinka su tuo, kad jo atžvilgiu Nutarimas buvo priimtas neleidus jam susipažinti su stacionariu greičio matuokliu užfiksuotais duomenimis (nuotrauka), nesuteikus pakankamai laiko pateikti prašomus duomenis, pareigūnams nebendradarbiavus su juo.
Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas kieno nors atsakomybės klausimas dėl galimo leistino važiavimo greičio viršijimo, dėl galimo šio KET pažeidimo padarymo nebuvo traukiamas atsakomybėn ir pats pareiškėjas. Todėl jis (tol, kol jis nėra identifikuotas kaip galimai automobilį vairavęs asmuo) neturėjo teisinio pagrindo nei reikalauti pateikti jam susipažinti policijos turimą medžiagą, susijusią su galimu leistino važiavimo greičio viršijimu, nei kvestionuoti galimo šio pažeidimo padarymo aplinkybių, o tiesiog privalėjo policijai pareikalavus pateikti duomenis apie nurodytu laiku automobilį vairavusį asmenį. Todėl su tuo susiję skundo argumentai atmestini. Tokios praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-234-557/2021).
Antra, priešingai nei teigia pareiškėjas V. B., jis pats nebendradarbiavo su Institucija ir nebuvo rūpestingas, vykdydamas jam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo numatytą pareigą pateikti prašomus duomenis. Jau 2021 m. vasario 25-26 d. elektroniniuose laiškuose pats pareiškėjas iškėlė sąlygas Institucijai, nurodė „pareigas“ pareigūnams, uždavinėjo retorinius klausimus (kaip antai: „kaip siūlote mums identifikuoti asmenį, kuris padarė pažeidimą, jei mes nežinome kas tuo metu naudojosi automobiliu“, „kas nusprende del pateiktos informacijos pakankamumo? Valstybinis numeris, laikas ir vieta. Ir? Kai bus pateikta pakankamai informacijos, arba leista su ja susipazinti, bandysiu pagal fiksuota medziaga atpazinti kas galejo vairuoti transporto priemone. Imone valdo ir nuomoja ne viena ir ne desimt automobiliu, todel tikrai negaliu zinoti kas ir kada su kuo vazineja. Tada galesime spresti apie musu „PAEIGA“ pagal „LR Saugaus eismo automobiliais keliais įstatymo 20 str.“). Tuo tarpu Institucija, protokolą su administraciniu nurodymu pareiškėjui už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą surašė tik 2021 m. kovo 4 d., o skundžiamą Nutarimą priėmė 2021 m. balandžio 26 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos. Kaip minėta, pareiškėjas nei iki protokolo surašymo, nei iki Nutarimo priėmimo Institucijai nepateikė duomenų apie tai, kas 2021 m. vasario 20 d. 10.48 val. Vilniuje, Ukmergės g. 223, naudojosi UAB „A“ priklausiusia transporto priemone Porsche Cayenne Diesel (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl jo argumento, kad jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, pažymėta, jog pats V. B. 2021 m. kovo 4 d. el. laiške Institucijai nurodė: „Niekuo nenusizengiau, o pareigunai jau protokola pyskinax. Ar ne paprasciau butu atsiusti visa padaryto nusizengimo medziaga ir pagal ja galeciau pabandyti nurodyti, kas vairavo automobili? Ar butina karantino metu vazineti po istaigas, kai ta galima tikrai paprastai isspresti nuotoliniu budu?“. Tai leidžia daryti išvadą, jog pats pareiškėjas atsisakė atvykti į policijos įstaigą ir išsiaiškinti aplinkybes. Be to, net ir atvykęs į bylos nagrinėjimą 2021 m. balandžio 26 d. ir, kaip pats nurodė, susipažinęs su vaizdine medžiaga (nuotrauka), identifikuoti vairuotojo iš karto galimybės taip pat neturėjo, o paaiškinime žodžiu ir raštu teigė, kad duomenis pateiks tik parvykęs į darbo vietą. Tačiau ir po to pareigos pateikti duomenis neįvykdė iki pat skundo teismui padavimo. Pareiškėjo paaiškinimas, kad prašė pareigūnės atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų parvykęs į darbo vietą pateikti duomenis, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 26 d. jo rašyto paaiškinimo, jame nėra tokio prašymo, tik nurodoma, kad nesutinka su nubaudimu už duomenų nepateikimą (b. l. 20).
Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš šios bylos duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas nebendradarbiaudamas su Institucija, nesilaikė ne tik Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau ir bendrovės vadovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrųjų bendrovės vadovo pareigų.
ANK 573 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju trijų darbo dienų nuo pranešimo dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo gavimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) terminas baigėsi 2021 m. vasario 25 d. (paskutinė diena), tačiau pareiškėjas V. B. nurodytais kontaktais iki šios dienos (imtinai) nepateikė ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytų duomenų, dėl ko 2021 m. kovo 4 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2021 m. balandžio 26 d. ir skundžiamas Nutarimas. Tai, kad V. B. šiuo atveju skunde nurodė asmenį, 2021 m. vasario 20 d. vairavusį automobilį Porsche Cayenne Diesel (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi įtakos sprendžiant skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir neatleidžia jo nuo atsakomybės.
Aptartų duomenų kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje yra surinkta pakankamai V. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl jo kaltės padarius šį inkriminuotą administracinį nusižengimą. Priešingai pareiškėjo tvirtinimui, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, pripažindama, kad V. B. veiksmuose yra ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimo nepadarė.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. nevykdė jo vadovaujamai transporto priemonės savininkei UAB „A“ Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai skundžiamu Nutarimu pripažintas padaręs ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, V. B. paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjo asmenybei (per penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, 2020 m. jo atžvilgiu fiksuotas ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, sprendimas dar nepriimtas (b. l. 26–29), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta) (ANK 34 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad skundžiamas 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11336-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi V. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
V. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11336-2021 (ROIK: 21129093387), kuriuo V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 225 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.