- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- e2S-1394-657/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., M. K.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11935-285/2017 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „BnP Finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. K., K. K., antstolė J. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja AB „BnP Finance“ (išieškotoja) kreipėsi į teismą dėl skolininko M. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine K. K. nustatymo. Nurodė, kad antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko M. K. pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, tačiau 2 508,44 Eur skolos išieškoti nepavyksta. Antstolė, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – nustatė, kad M. K. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine K. K. nuosavybėje, priklauso ½ dalis sutuoktinės K. K. pajamų, kurias jis gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.Teismas nustatė, kad skolininko M. K. sutuoktinė K. K. gauna pajamų – nuolatines išmokas iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, ar kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, nėra. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl skolininkui M. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės K. K. pajamų po santuokos sudarymo, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo K. K. atstovaujama advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. K. priklauso ½ dalis pajamų iš apeliantės darbo užmokesčio, kadangi nuo 2016 m. gegužės mėnesio su M. K. kartu negyvena, bendro šeimos ūkio neveda, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, gaunamą darbo užmokestį naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Apie skolininko skolą kreditorei BnP Finance, AB sutuoktinė nieko nežinojo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio nuostatas.Skolininkas neinformavo nei antstolės, nei kreditorės BnP Finance, AB apie Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-71-598/2017 vykstantį santuokos nutraukimo procesą. Teismas negalėjo nustatinėti suinteresuoto asmens (sutuoktinės) ir skolininko turto dalių, kol neišspręstas ginčas minėtoje Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje. Teismas privalėjo bylą sustabdyti iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo.Teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs šalims, neišklausęs suinteresuoto asmens nuomonės, nesudaręs galimybių apeliantei aktyviai dalyvauti procese, teikti įrodymus ir paaiškinimus, tokiu būdu apginant savo teises.Apeliantės atstovė 2017 m. gegužės 22 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus – patikslintą priešieškinį Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-71-598/2017, prašė jį prijungti prie bylos medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0161/15/03293 pagal pareiškėjos AB „BnP Finance“ pateiktą vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-16475-285/2015 dėl 2 508,44 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. K.. Antstolė J. Ž., vykdydama išieškojimą, areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatė, kad skolininko sutuoktinė K. K. gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko M. K. turto dalies nustatymo (2017 m. kovo 10 d. patvarkymas Nr. S17-11846).Išieškotoja kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui M. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. K. priklauso ½ dalis K. K. gaunamų pajamų. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Apeliantė K. K., ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad tarp šalių vyksta skyrybų procesas, todėl teismas turėjo sustabdyti bylą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys kartu negyvena nuo 2016 m. gegužės mėnesio, apie skolininko M. K. skolas nežinojo, o savo darbo užmokestį naudoja kaip asmeninę nuosavybę. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 str. 1 d. 4 p.). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalinti santuokinį turtą, teismas gali spręsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Nagrinėjamu atveju pareiškėja BnP Finance, AB pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo Jonavos rajono apdylinės teisme yra priimtas 2016 m. lapkričio 16 d., t. y. iki pareiškėjos kreipimosi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu (civilinė byla Nr. e2-71-598/2017). Pareiškėjai šios aplinkybės yra žinomos, nes ji yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu nuo pat bylos iškėlimo teisme. Byla dar nėra išnagrinėta ir bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.Byla dėl skolininko dalies nustatymo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims ir nesuteikiant visiems proceso dalyviams galimybės raštu teikti paaiškinimus dėl pareikšto prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas, nes tai išspręs teismas nagrinėdamas bylą iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.