Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NMA 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. BR6-311 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies dėl 34,28 Eur kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); javai ekologiniam ir 0,00 Eur kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); daugiametės žolės ekologiniam apskaičiavimo ir skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius.

VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. gruodžio 17 d. nutarime dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašas Nr. NUS-T-19-03302 pažymėjo, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas, sertifikuojami kaip neatitinkantys sėjomainos reikalavimų.

NMA 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“ pranešė, jog įvertino Paraiškoje deklaruotus duomenis ir skyrė pareiškėjui 14 529,58 Eur dydžio galutinę paramos sumą. 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą NMA, prašydamas išduoti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, pagal 2019 m. sausio 17 d. sprendimo išrašą.

NMA 2020 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios ankstesnį savo priimtą 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą dėl išmokos sumos ir sankcijų bei paskyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendimu NMA informavo, jog jos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra negaliojantis, kadangi VšĮ „Ekoagros“ pateikė naują sertifikavimo dokumentą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimais, skundė juos teismui.

VAAT 2020 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020 pareiškėjo skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021, kuriuo panaikino minėtą VAAT sprendimą ir taip pat panaikino NMA 2020 m. vasario 18 d. sprendimą.

NMA, atsižvelgdama į teismų sprendimus, 2022 m. kovo 17 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo skyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendimą motyvavo tuo, jog nustatė įsėlio reikalavimų nesilaikymą, t. y. per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote, siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (javai). Todėl Sprendimu pareiškėjui apskaičiuota paramos pagal EKO priemonę suma yra 34,28 Eur už 0,15725 ha plotą. Taip pat Sprendimu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas, sertifikuojami kaip neatitinkantys sėjomainos reikalavimų. Dėl to parama už šiuos laukus negali būti skiriama. Be to, lauke Nr. 3 buvo deklaruotas 18,01 ha avižų plotas, tačiau nustačius, kad šio lauko 17,93 ha plote nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha plotą. Kadangi VšĮ „Ekoagros“ šį lauką sertifikavo kaip „neatitinkantį sėjomainos reikalavimų“, buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, t. y. 16,42 Eur. Taip pat nustačius, kad pareiškėjo valdoje turimas SG skaičius yra 0, parama už paraiškoje 2020 m. deklaruotą 0,18 ha DGP plotą neskirta. Pareiškėjui už 2019 m. paraiškoje deklaruotą mažesnį negu 0,10 ha lauką (laukas Nr. 7) parama taip pat nėra mokama. Sprendime konstatuota, kad parama mokama už galutinį 101,98 ha plotą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (paraiškos NMA pateikimo metu galiojusi redakcija) patvirtintų Agentūros nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Agentūra įgyvendina valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Iki 2021 m. rugsėjo 9 d. galiojusių nuostatų 8.5 punkte buvo numatyta, kad Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo.

Pareiškėjo teigimu, Įgyvendinimo taisyklių 54.4 papunktis, įtvirtinęs, jog, kai nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo per 5 metus įsėti daugiamečių žolių įsėlį laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų ar javų pašaro priskirti augalai, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama, Sprendimo priėmimo metu jau buvo pripažintas netekusiu galios. Taip pat, pasak pareiškėjo, Sprendimo priėmimo metu Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas nebenumatė pareigos subjektui, siekiančiam gauti paramą, per 5 metus įsėti daugiamečių žolių įsėlį laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų ar javų pašaro priskiriami augalai. Mano, kad Agentūra turėjo vadovautis lex benignior retro agit principu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą, 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016). Pastebėtina, kad šis teisės principas turi išimtį – lex benignior retro agit (lot. – teisinių santykių subjekto padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal), – tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad ši išimtis taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (žr., pvz., 2009 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-203/2009, 2015 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad paramos mažinimas dėl asmens, siekiančio gauti paramą, įsipareigojimų neįvykdymo nėra atsakomybė. Asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal nustatytus paramos teikimo kriterijus ir tik juos įvykdęs gali pretenduoti į paramos išmoką arba, priešingai, jų neįvykdęs ar neatitikdamas, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama. Dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra pareiga, o įsipareigojimų nevykdymas šio ginčo apimtyje nėra atsakomybės pagrindas. Todėl paramos mažinimas ar jos neskyrimas nėra atsakomybės rūšis, kuriai turėtų būti taikomas lex benignior retro agit principas (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1437-261/2016).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas paraišką 2015 m. birželio 15 d., paraiškoje pažymėjo „X“ ties „Ekologinis ūkininkavimas“, kuriuo prisiėmė naujus įsipareigojimus 5 metams. Todėl sutiktina su atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, jog pareiškėjas pasėlio įvairinimu galėjo užsiimti 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metais. Vertinant Paraišką, teiktą 2019 m. birželio 5 d., darytina išvada, kad NMA turėjo vertinti pareiškėjo įsipareigojimų vykdymą 2015–2019 metais imtinai.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2021 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 3D-240 „Dėl Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pripažino netekusiu galios 54.4 papunktį (įsakymo 2.18 papunktis). Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog Sprendimo priėmimo metu jau nebegaliojo Įgyvendinimo taisyklių 54.4 papunktis, tačiau Agentūra vertina paraiškas pagal jų pateikimo / pasirašymo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Kitu atveju, vien dėl tos priežasties, kad dėl paraiškos vertinimo priimti NMA sprendimai buvo panaikinti teismo, nesudaro pagrindo pareiškėjo paraišką vertinti pagal naują teisinį reguliavimą, įsigaliojusį jau po paraiškos pateikimo. Be to, kaip jau minėta, paramos skyrimas neįeina į baudžiamosios ar administracinės teisės sampratą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 15 d. priimto įsakymo teisinis reguliavimas galioja paraiškoms, teiktoms jau po šio įsakymo įsigaliojimo, o ne iki tol. Todėl, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad NMA, priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Paraiškos metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, o skundo argumentai dėl teisės aktų retrospektyvaus taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.13 papunktį, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26 punktu, kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių Įgyvendino taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (Įgyvendinimo taisyklių 54.4 papunktis).

Pareiškėjui nepaneigus ir net neginčijant nustatytų faktinių aplinkybių dėl reikalavimo neįvykdymo, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai atsisakė mokėti paramą už laukus, kuriuose pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo įsėtas įsėlis.

Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikato išrašai patvirtina, jog jo žemės valdose 58,390 ha varpinių ir ankštinių javų plote bei 0,18 ha daugiamečių žolių plote laikomasi su ekologine gamyba susijusių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktu? reikalavimų gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. NMA, pasak jo, mokėtinos paramos sumą apskaičiavo pažeisdama Įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką, kadangi neatsižvelgė į VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikavimo dokumento išrašuose pateiktus duomenis apie ekologinio ūkininkavimo reikalavimus atitinkančius sertifikuotus pareiškėjo žemės valdų plotus, o pareiškėjui kompensacinė išmoka turėjo būti skaičiuojama ne už 0,15725 ha, bet už 58,390 ha javų plotą ir sudaryti 12 729,02 Eur, kompensacinė išmoka už daugiametes žoles turėjo sudaryti 31,68 Eur.

Akcentuotina, kad Įgyvendinimo taisyklės nustato tinkamumo gauti paramą (kompensacinę išmoką) sąlygas ir reikalavimus, o viena iš sąlygų gauti kompensacinę išmoką yra reikalavimas plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį auginti augalus, nurodytus 26 punkte. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą, pagal priemonę remiamos veiklos – „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte, o už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, mokama kompensacinė išmoka, kurios dydžiai detalizuoti Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte. Taigi pagal Įgyvendinimo taisykles kompensacinė išmokama mokama už Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti Priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška.

Tuo tarpu pagal EŽŪ taisyklių 3 punktą, šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, ūkio subjektams, ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą (EŽŪ taisyklių 2 punktas).

Teismas daro išvadą, kad EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Todėl pareiškėjo nurodomos EŽŪ taisyklių 35–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu, tuo tarpu kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽŪ taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo deklaruoti kontroliniai žemės sklypai yra sertifikuoti kaip ekologiniai, todėl atsakovė pagal tai turėtų mokėti išmokas. Matyti, kad VšĮ „Ekoagros“ išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo kaip ekologišką pareiškėjo žemės valdų 58,390 ha javų plotą, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 punktuose. Žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo argumentų dėl VšĮ „Ekoagros“ įgaliojimų sertifikuoti ekologinius ūkius, tačiau būtent Agentūra yra paskirta atlikti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 2 punktas), toks pats įpareigojimas NMA įtvirtintas ir žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 105 punkte – už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Būtent NMA administruoja ir priemonę (Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas).

Taigi, šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką kaip žemės ūkio veiklos subjektas, veikiantis ekologinio ūkininkavimo teisiniame režime, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu. Tai suponuoja, kad jam keliami reikalavimai ir nustatomos sąlygos, įtvirtintos Įgyvendinimo taisyklėse, kurias pagrįstai taikė NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, jog ekologiško ūkio teisinei padėčiai pripažinti pakanka, kad būtų įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimai. Tačiau, tam kad ekologinio ūkio subjektas atitiktų paramos gavėjo teisinį statusą pagal Priemonę už javus, jis turi laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijama NMA 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. BR6-311 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalis dėl kompensacinės išmokos už ginčo plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jos naikinti teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijama Sprendimo dalimi pareiškėjui pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už NMA apskaičiuoti deklaruoto ploto dalį, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę NMA šioje dalyje perskaičiuoti išmokas ar išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. patvirtinamajame dokumente sertifikuotą plotą. Apibendrinant pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.