Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

- atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti ir pripažinti neteisėtu 2013-11-25 nušalinimą nuo pareigų;

- pripažinti neteisėtu 2013-12-12 atleidimą iš pareigų, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

- priteisti vidutinį darbo užmokestį už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2013-11-25 iki 2013-12-12 ir už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2013-12-12 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- priteisti 1863,06 Eur (6432,80 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio;

- priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

- priteisti 879,81 Eur (3037,80 Lt) piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas;

- priteisti 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą,

- priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį priverstinės pravaikštos laikotarpiu, neišmokėtą darbo užmokestį, išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir neturtinės žalos atlyginimą.

Darbo laikotarpiu ieškovas nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų, darbdavys jam niekada nereiškė jokių pretenzijų, ieškovas buvo visiškai lojalus atsakovei, ieškovo pastangomis Lietuvoje buvo atidarytos trys atsakovės autodetalių parduotuvės, suformuotas pirkėjų ratas.

2013-11-22 ieškovas gavo elektroniniu paštu kvietimą atvykti į SIA „Auto kada“ būstinę Rygoje. Nuvykus 2013-11-25 atsakovės direktorius J. O. pareikalavo rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovui nesutikus to daryti, atsakovės direktorius pateikė tos pačios dienos SIA „Auto kada“ pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų. Ieškovas grąžino atsakovei darbo priemones - automobilį, kompiuterį, telefoną, antspaudą, turėtus įmonės dokumentus. Nušalinimas nuo darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovui nebuvo atskleistos nušalinimo priežastys, nenumatytas nušalinimo terminas, iki nušalinimo atsakovė nepareikalavo pateikti ieškovą paaiškinimus nei žodžiu, nei raštu. Nušalinimui nuo darbo taikyti nebuvo jokių LR DK 123 straipsnyje numatytų pagrindų. Nušalinus ieškovą nuo darbo atsakovė nepasiūlė ieškovui kito darbo.

2013-12-05 atsakovės prokūristas A. S. raštu pareikalavo pateikti rašytinį paaiškinimą į nurodytus klausimus. Atsakymą ieškovas parengė ir išsiuntė registruotu paštu į atsakovės buveinę.

Ieškovas negavo pranešimo apie atleidimą iš darbo. Apie atleidimo datą 2013-12-12 ir pagrindą ieškovas sužinojo po to, kai kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių ir 2013-12-18 gavo pažymą apie asmens socialinį draudimą. Tokiu būdu LR DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas ieškiniui pareikšti neprasidėjo. Ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Atsakovė nepaaiškino, kuo remiantis ji atleido ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Pranešimą apie nušalinimą nuo darbo ieškovas gavo 2013-11-25 ir praleido terminą ieškiniui teisme pareikšti, tačiau prašo terminą atnaujinti. Į teismą dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo ieškovas kreipėsi 2013-12-02. Tačiau teismas nustatė ieškinio trūkumus - ieškinys ir jo priedai nebuvo išversti į latvių kalbą. Teismo nustatytu ir pratęstu terminu ieškovas negalėjo reikalavimo įvykdyti dėl sunkios materialinės padėties, todėl 2014-01-24 teismas nutartimi Nr. 2-431-400/2014 pripažino ieškinį nepaduotu. Ieškovas kreipėsi į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Teisinės pagalbos suteikimas, procesinių dokumentų vertimas užtruko, todėl ieškinys teisme šioje byloje paduotas praleidus LR DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą dėl svarbių priežasčių.

Atsakovė numatė darbo sutartyje 300 latų per mėnesį darbo užmokestį, lato ir lito kursas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo 1:4,88, todėl ieškovui per mėnesį turėjo būti mokamas 1464 Lt darbo užmokestis. Atsakovė mokėjo 1200 Lt darbo užmokestį. Ieškovas saugojo savo darbo vietą, todėl nekėlė ginčo dėl darbo užmokesčio nepriemokos. Atleidus ieškovą iš darbo, atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, todėl prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbo laikotarpiu atsakovė nesuteikė ieškovui kasmetinių atostogų, ieškovas dirbo penkių darbo dienų savaitę, nesirgo, pravaikštų nedarė. Ieškovui priklauso 28 kalendorinės dienos per metus kasmetinių atostogų. Atleidusi iš darbo, atsakovė nesumokėjo visos piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nes neteisingai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį.

Atsakovė neteisėtai nutraukė su ieškovu darbo sutartį, dėl ko ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Ieškovas staiga liko be pragyvenimo šaltinio, nebegalėjo išlaikyti savo mažamečio sūnaus N. J., g. 2007-01-30, vykdyti prievolių kreditoriams. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2896,20 Eur (10 000 Lt).

Atsakovės prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

R. J. aplaidžiai naudojo atsakovės jam patikėtas lėšas, nepagrindė dokumentais panaudotų 710,14 Lt avanso lėšų, aplaidžiai pildė automobilio kelionės lapus. Šios aplinkybės lėmė pasitikėjimo praradimą ieškovo atžvilgiu. Atsakovė mano, kad ieškovas neginčija darbdavio priimto įsakymo dėl atleidimo iš darbo, todėl jis yra teisėtas. Atsakovė nesutinka, kad R. J. negavo pilno darbo užmokesčio. Buhalterijoje nėra duomenų apie susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Atsakovė teigia, kad ji negavo R. J. siųsto registruotu laišku paaiškinimo dėl 2013-12-05 prašymo pateikti paaiškinimą. Nušalinimui nuo darbo nereikia nurodyti nušalinimo faktinio pagrindo.

Nustatyta, kad ieškovas R. J. nuo 2011-11-14 iki 2013-12-12 dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje SIA „Auto kada“ pagal 2011-11-14 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 8-10-22-23, 2t. b.l. 47-52). Laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2012-06-11 R. J. dirbo prekybos atstovu (2t. b.l. 28-29, 30-31), nuo 2012-06-12 darbo sutartis pakeista, R. J., tęsiant darbo santykius, paskirtas dirbti bendrovės padalinio Lietuvoje vadovu (1t. b.l. 55,56). Darbo užmokestis darbo sutartyje (4.1p.) bei darbdavio įsakyme dėl priėmimo į darbą numatytas 300 latų (2 t. b.l.30-31). Darbo sutartimi nustatyta R. J. darbo vieta – Lietuvos Respublika, kitos darbo sutarties sąlygos nepakeistos. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbo ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo sprendžiami Darbo įstatyme numatyta tvarka (Sutarties 12p.).

2013-12-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. atleistas iš darbo nuo 2013-12-12 pagal Darbo įstatymo 90 straipsnį (pastaba ir papeikimas), 101 straipsnio (1)2), 103 (1)1) dalis (taip pat jei tai būtina darbdavio Lietuvos struktūrinių padalinių ataskaitai (-oms), atitinkamoms institucijoms, fiksuojančioms darbuotojo atleidimą nuo darbo pareigų vykdymo, žr. atitinkamus Lietuvos Darbo kodekso straipsnius, reglamentuojančius atleidimą iš darbo darbdaviui nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo neatvykimo į darbą, pasikartojančių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, skirto papeikimo (2t. b.l. 34-35).

Atsakovės prašymai ir argumentai dėl ginčo teismingumo Latvijos Respublikos teismams, bylos nagrinėjimo atidėjimo iki Rygos apygardos teismo sprendimo priėmimo byloje pagal atsakovės pareiškimą Latgalos priemiesčio teismui dėl ginčo nagrinėjimo sąlygos pripažinimo atitinkančia Darbo įstatymo nuostatas, bylos perdavimo nagrinėti Latvijos Latgalos priemiesčio teismui (3 t. b.l. 3-9,11-12) atmestini kaip nepagrįsti. 2015-01-27 nutartimi Nr. 2S-50-278/2015 Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad byla teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui (2 t. b.l. 154-157, 160-162). Byloje nėra duomenų apie tapačios bylos iškėlimą Latvijos Respublikoje.

Ieškovas atleistas iš darbo 2013-12-12 (2 t. b.l. 34-35). Darbdavys nesiuntė ieškovui įsakymo dėl atleidimo iš darbo. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad pranešimas apie R. J. valstybinio socialinio draudimo pabaigą gautas 2013-12-16 (2t. b.l. 19), R. J. jo prašymu išduota pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą – 2013-12-18 (1t. b.l. 22-23), kurioje nurodytas darbo santykių pasibaigimo pagrindas – LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Nors R. J. teigia, kad teisė pareikšti reikalavimą teisme iki ieškinio pateikimo teismui neprasidėjo ieškovui negavus atleidimo iš darbo patvirtinančio dokumento gavimo dienos, tokius argumentus paneigia nurodyti bylos įrodymai. Bylos duomenimis, terminas pareikšti teisme ieškinį dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo prasidėjo 2013-12-19 ir baigėsi 2014-01-19.

Ieškovas prašė ieškinyje bei teismo posėdžio metu atnaujinti terminą pateikti ieškinį dėl nušalinimo nuo darbo neteisėtumo ir atleidimo iš darbo neteisėtumo, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – nušalinus ieškovą nuo darbo ir atleidus jį iš darbo darbdavio iniciatyva, jis netikėtai neteko pajamų, šeima, auginanti mažametį vaiką (1t. b.l. 24), liko be pragyvenimo šaltinio, negalėjo mokėti kredito įmokų bankui (1t. b.l. 25), todėl ieškovas neturėjo galimybės laiku pašalinti ieškinio trūkumų, nes nebuvo lėšų atlikti dokumentų vertimus į latvių kalbą.

Terminas ieškiniui pareikšti dėl nušalinimo nuo darbo ir atleidimo iš darbo teisėtumo praleistas nežymiai, ieškovas gynė savo teises, laiku pareiškė teisme ieškinį dėl nušalinimo nuo darbo, tačiau teismo nustatytu laiku nepašalino ieškinio trūkumų. Byloje atsakovė – Latvijos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, todėl byloje buvo būtina atlikti ieškinio ir jo priedų vertimus į latvių kalbą, ieškovui buvo suteikta iš dalies valstybės lėšomis apmokama teisinė pagalba, atleidus ieškovą iš darbo 2013-12-12, ieškovas neteko pragyvenimo šaltinio, kito darbo neturėjo, verstinų dokumentų apimtis (1t. b.l. 38-82) ir kaina (1059 Lt (306,71 Eur, 1t. b.l. 180) - pakankamai dideli. Esant nustatytoms aplinkybėms, atnaujintinas terminas pareikšti reikalavimui dėl nušalinimo nuo darbo ir dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo.

LR DK 123 straipsnio nuostatos numato, kad darbuotojas gali būti nušalintas nuo darbo, jei pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Kitais atvejais darbuotoją nušalinti nuo darbo leidžiama tik įstatymų nustatytais pagrindais (DK 123 str. 1d.). Nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui (DK 123 str. 3d.). Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį (DK 123 str. 4d.). Taigi, nušalinimas nuo darbo reiškia, kad laikinai sustabdomas darbo sutarties vykdymas, t. y. darbuotojas tam tikrą laiką neatlieka savo darbo pareigų, o darbdavys už tą laiką nemoka jam darbo užmokesčio. Todėl šis darbdavio veiksmas darbo santykiuose galimas tik įstatymo numatytais atvejais.

2013-11-25 atsakovės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nušalintas nuo darbo nuo 2013-11-25 pagal Darbo įstatymo 58 straipsnį. R. J. su nušalinimo nuo darbo įsakymu supažindintas pasirašytinai 2013-11-25 (2 t. b.l. 32-33).

Ieškovas teigia, kad jam nebuvo atskleistas nušalinimo nuo darbo pagrindas, nušalinimo metu iš ieškovo buvo paimtos jo turėtos darbo priemonės - automobilis, kompiuteris, dokumentai. Atsakovė teigia, kad R. J. iki nušalinimo nuo darbo buvo žodžiu raginamas pateikti avansinių lėšų panaudojimo ataskaitą, ją pagrindžiančius dokumentus, pasirašyti ir pateikti automobilio kelionės lapus. Rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki R. J. nušalinimo nuo darbo dienos 2013-11-25 darbdavys nustatė darbuotojo darbo pareigų vykdymo trūkumus ir reiškė pretenzijas darbuotojui dėl netinkamo pareigų vykdymo, davė nurodymus dėl trūkumų ištaisymo, o R. J. nevykdė darbdavio nurodymų, ar, kad egzistavo kitos LR DK 123 straipsnyje numatytos sąlygos, buvusios pagrindu taikyti nušalinimo nuo darbo institutą ieškovui.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad R. J. nušalintas nuo darbo nustačius darbo pažeidimus, kurie nurodyti 2013-12-05 pareikalavime pateikti paaiškinimą dėl avansinių lėšų panaudojimo ir pagrindimo, automobilio kelionės lapų pasirašymo ir perdavimo, automobilio spidometro duomenų reguliavimo, padangų buvimo vietos, nebuvimo darbo vietoje (2t. b.l. 59-60). Tačiau minėtas pareikalavimas parengtas ir įteiktas ieškovui praėjus 10 dienų po to, kai ieškovas jau buvo nušalintas nuo darbo. Be to, kaip jau nustatyta, atsakovė neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad 2013-11-25 egzistavo faktinis ir teisinis pagrindas nušalinti ieškovą nuo darbo bei, kad ieškovui faktinio nušalinimo nuo darbo pagrindas buvo atskleistas.

Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1d.).

Atsakovė nevykdė teismo 2014-03-12 nutartyje (1t. b.l. 83-84, 94-95, 135, 141-143), 2014-06-16 nutartyje (1 t. b.l. 190-192,2t. b.l. 4-5,6), 2015-02-17 nutartyje (2t. b.l. 174-176, 182-184,188) nurodytų įpareigojimų pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius nušalinimo nuo darbo pagrįstumą. Nors atsakovė teigia, kad ji neprivalėjo įsakyme dėl nušalinimo nuo darbo nurodyti nušalinimo pagrindo, tačiau tai nepaneigia atsakovės, kaip stipresnės darbo teisinių santykių šalies darbuotojo atžvilgiu, pareigos tinkamai darbuotojui suformuluoti ir atskleisti nušalinimo nuo darbo faktines priežastis. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškovei nepagrindus nurodytų aplinkybių įrodymais, pripažintina, kad R. J. 2013-11-25 buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai. Nurodytais motyvais 2013-11-25 atsakovės SIA „Auto kada“ įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. J. nušalintas nuo darbo nuo 2013-11-25 pagal Darbo įstatymo 58 straipsnį, pripažintinas neteisėtu (LR CPK 417 str.) ir taikytinos LR DK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės – darbuotojui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234 str.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 str. 1d.). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys pagrįstai padarytą nusižengimą kvalifikavo kaip šiurkštų. LR DK 238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimą, nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankščiau. Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir LR DK 240 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi. Pagal LR DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.

Vertinant R. J. atleidimo iš darbo pagrįstumą, atsižvelgiama į 2013-12-12 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus ir įvardintus šiurkščiais R. J. darbo pareigų pažeidimus - darbuotojo neatvykimas į darbą, pasikartojantys šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, skirtas papeikimas (2t. b.l. 34-35), 2013-12-05 atsakovės pareikalavime nurodytus faktus apie ieškovo darbo drausmės pažeidimus, kitus bylos įrodymus.

2013-12-05 atsakovė pareikalavo ieškovą pateikti rašytinį paaiškinimą dėl avansinių lėšų panaudojimo ir pagrindimo (1t. 19-20, 2t. b.l. 59-60). Atsakovė teigia, kad ji negavo iš ieškovo paaiškinimų, ieškovas neįvykdė pareikalavimo nurodymų, todėl darbo sutartis buvo su juo nutraukta. Atmestini kaip nepagrįsti minėti atsakovės argumentai. Iš ieškovo žodinių paaiškinimų, pateikto 2013-12-09 rašytinio paaiškinimo bei 2013-12-09 AB „Lietuvos paštas“ kvito (1t. b.l. 21) nustatyta, kad paaiškinimas atsakovei buvo parengtas ir išsiųstas registruotu laišku. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktais į bylą įrodymais, atsakovė nepateikė duomenų, kad ji negavo minėtos pašto siuntos, ar kad gautoje pašto siuntoje buvo atsiųsti kiti ieškovo dokumentai.

Dėl atsakovei neperduotų ir nepasirašytų R. J. naudoto atsakovės automobilio kelionės lapų nepateikimo aplinkybių nei ieškovas, nei teismo reikalavimu - atsakovė rašytinių įrodymų nepateikė. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų A. A., V. I. parodymų nustatyta, kad ieškovas naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu ir pildė kelionės lapus. R. J. teigė, kad jo pildyti kelionės lapai buvo perduodami į atsakovės buveinę ir saugomi tik elektronine forma, atsakovei nušalinus ieškovą nuo darbo, užpildyti kelionės lapai liko kompiuterio laikmenoje. Liudytoja V. I. parodė, kad R. J. pildė ir perdavė buhalterijai elektronine forma užpildytus ir išspausdintus nepasirašytus kelionės lapus. Atsakovei neteikiant įrodymų, byloje nėra galimybės nustatyti, kokiu automobiliu naudojosi ieškovas, kokioms funkcijoms vykdyti automobilis buvo perduotas ieškovui, ar bendrovėje buvo nustatyta automobilio kelionės lapų pildymo tvarka ir ieškovas ją kaltais veiksmais pažeidė, kokia forma, kokie asmenys turėjo pildyti ir pateikti kelionės lapus, jei kelionės lapų forma buvo elektroninė, tai ar jie turėjo būti pakartotinai išspausdinti ir pasirašyti bei pateikti buhalterijai, kokiu laikotarpiu ieškovas netinkamai pildė kelionės lapus, tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą, ar dėl to ieškovui buvo taikyta drausminė atsakomybė iki ginčijamo atleidimo iš darbo, kaip atsakovė apskaitė automobilio naudojimą darbo reikalais ir asmeninėms ieškovo reikmėms. Nurodytais motyvais nėra pagrindo atsakovės nurodytas, tačiau nepagrįstas įrodymais aplinkybes dėl ieškovo kelionės lapų nepasirašymo ir nepateikmo pripažinti R. J. įvykdytu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Dėl ieškovo įvykdyto automobilio spidometro parodymų savavališko reguliavimo, padangų keitimo atsakovė rašytinių įrodymų nepateikė. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad sugedus automobilio kompiuteriui, automobilis buvo remontuojamas UAB „Meteksa“, spidometro parodymų ieškovas savavališkai nereguliavo, automobilio savavališkai neremontavo. Automobilis buvo įgytas nenaujas, todėl buvo pirktos tiek žieminės, tiek vasarinės padangos. Automobilio žieminės padangos buvo sumontuotos automobilyje, o vasarinės – pristatytos į atsakovės buveinės garažą. Kitų aplinkybių byloje minėtu klausimu nenustatyta, todėl nėra pagrindo šias atsakovės nurodytas, tačiau nepagrįstas bylos įrodymais aplinkybes pripažinti ieškovo įvykdytu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Kartu nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę neatvykdamas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) nuo 2013-11-27 (LR DK 235 str. 2d. 9p.). Atsakovė nušalino ieškovą nuo darbo nuo 2013-11-25, nesuteikdama ieškovui darbo vietos, nepasiūlydama kito darbo, nemokėdama jam darbo užmokesčio. Be to, atsakovė nenurodė, kur buvo ieškovo darbo vieta. Šalių sudarytoje darbo sutartyje darbo vieta nėra apibrėžta, sutartyje iš esmės numatyta tik ieškovo veiklos teritorija – Lietuvos Respublika. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas neturėjo darbo vietos, dirbo savo gyvenamojoje vietoje, į atsakovės parduotuves Kauno m., Šiaulių m. ir Klaipėdos m., susitikti su klientais ieškovas vykdavo iš namų. Ieškovo apsilankymo atsakovės parduotuvėse grafikas nebuvo nustatytas.

Kritiškai vertini atsakovės pateikti 2014-01-09 atsakovės darbuotojų E. S., K. K. J. Z. pareiškimai apie tai, kad jie nematė ieškovo darbe nuo 2013-11-11 iki 2013-12-11 (2 t. b.l. 83-85, 102-107). Pareiškimai rašyti po to, kai R. J. buvo atleistas ir darbo, dėl šių aplinkybių ieškovo nebuvo prašoma pateikti paaiškinimo, kaip to reikalauja LR DK 240 straipsnis, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nustatė iki R. J. atleidimo iš darbo dienos jo neatvykimo į atsakovės parduotuves faktus. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepateikti. Nurodytais motyvais pripažintina, kad atsakovė neįrodė ieškovo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ieškovui neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

Nors atsakovė 2013-12-12 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. J., be nurodytų darbo drausmės pažeidimų, atleidžiamas ir dėl turimos drausminės nuobaudos - papeikimo (2t. b.l. 34-35), tokių įrodymų byloje pateikta nebuvo.

Nustatyta, kad šalių sudarytoje 2011-11-14 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas R. J. darbo užmokestis – 300 latų per mėnesį (1 t. b.l. 9, Sutarties 4.1p.). Darbdavio įsakyme dėl priėmimo į darbą numatyta R. J. mokėti 300 latų darbo užmokestį (2 t. b.l.30-31). Iš ieškovo paaiškinimų, atsakovės pažymos apie darbo užmokestį, VSDFV duomenų nustatyta, kad ieškovui buvo mokamas 1200 Lt darbo užmokestis (1 t. b.l. 22-23, 2t. b.l. 36). Atsakovės atstovui nežinomos darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės, įrodymų apie ieškovui mokėtą darbo užmokestį, jo apskaičiavimą teismui atsakovė neteikė. Liudytojos A. A., V. I. parodė, kad darbo užmokestis ieškovui buvo apskaičiuojamas ir mokamas pagal atsakovės priimtą įsakymą, darbo sutarties turinys liudytojoms nebuvo žinomas. Įsakymas, kurio pagrindu buvo skaičiuojamas darbo užmokestis R. J. – nepateiktas. Nurodytais motyvais teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais apie darbo užmokestį.

Lietuvos Banko duomenimis, ieškovo darbo pas atsakovę laikotarpiu, oficialus Lietuvos lito ir Latvijos lato valiutos santykis svyravo nuo 4,9626 iki 4,8886. Ieškovas pasirinko mažiausio santykio vertę - 4,88, todėl teismas ja vadovaujasi. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl kito darbo užmokesčio dydžio, jo piniginės išraiškos litais, todėl taikius nurodytą valiutų kursą, ieškovo darbo užmokestis turėjo būti ne mažesnis kaip 1464 Lt. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovui kiekvieną mėnesį buvo nepilnai išmokamas darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų apie darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimą, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2011-11-14 iki ieškovo nušalinimo nuo darbo dienos 2013-11-25. Už nušalinimo nuo darbo laikotarpį ieškovo atžvilgiu taikomos kitos LR DK numatytos darbuotojo teisių gynimo priemonės. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovas darbo laikotarpiu pas atsakovę sirgo, atostogavo, todėl priteistina viso darbo užmokesčio nepriemokos suma nurodytu laikotarpiu – 1863,25 Eur (6433,43 Lt) neišskaičius iš priteistino darbo užmokesčio nepriemokos darbdaviui privalomų mokėti mokesčių (už 2011 m. lapkričio mėnesio 13 darbo dienų – 163,43 Lt (264 Lt/21 d.d.×13d.d.), už 2011 m. gruodžio - 2013 m. spalio mėnesius – 6072 Lt, už 2013 m. lapkričio mėnesio 15 darbo dienų – 198 Lt (264 Lt/20 d.d.×15d.d.).

Ieškovas nurodo, kad darbo laikotarpiu 2011-11-14 – 2013-12-12 atsakovė nesuteikė ieškovui kasmetinių atostogų, ieškovas dirbo penkių darbo dienų savaitę, nesirgo. Pagal LR DK 166 straipsnio 1 dalį ieškovui priklauso 28 kalendorinės dienos per metus kasmetinių atostogų. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Ieškovas nesutinka su piniginės kompensacijos dydžiu dėl neteisingai ieškovui apskaičiuoto darbo užmokesčio. Bylos duomenimis ieškovo darbo santykiai, pakeitus jo darbo sąlygas su atsakove, tęsėsi.

Ieškovo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir R. J. ir SIA „Auto kada“ 2011-11-14 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiama teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl taikomos LR DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytos teisinės pasekmės – darbuotojui priteisiama LR DK 140 straipsnio 1 dalies 2 dalyje numatyto dydžio išeitinė išmoka (darbuotojui, turinčiam nepertraukiamą stažą darbovietėje nuo 12 iki 36 mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

LR DK 300 straipsnio 4 dalis numato, kad vidutinis darbo užmokestis atleidžiamam darbuotojui priteisiamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.