- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- I2-1593-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04549-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- I. O.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Agnės Stankevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovui atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suintesuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojim atlikti veikmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. O. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-113931 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją I. O.“ (toliau – Vilniaus skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-10634 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E-113931“ (toliau – Fondo valdybos sprendimas), kuriais atsisakyta skirti socialinio draudimo senatvės pensiją ir įskaityti į pensijų draudimo stažą pareiškėjo mokymosi laikotarpį nuo 1981 m. liepos 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d. tuometinėje Minsko VRM aukštojoje mokykloje. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Vidaus reikalų sistemoje tarnavo nepertraukiamai nuo 1979 m. spalio 5 d. iki 1989 m. sausio 25 d., tarnyba tęsėsi 9 metus 3 mėnesius ir 20 dienų, iki buvo atleistas iš tarnybos savo noru Nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. buvo nukreiptas mokytis į Minsko VRM aukštąją mokyklą ir po aukštosios mokyklos baigimo buvo suteiktos aukštesnės pareigos, toliau mokama pareiginė alga, priedai už laipsnį, ištarnautus metus, nuo kurio buvo atskaitomi atitinkami mokesčiai.
1.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) specialistė paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalimi bei šio įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčiu, mokymosi Minsko VRM aukštojoje mokykloje laikotarpis nėra prilyginamas asmens pensijų socialinio draudimo stažui ir nurodytas laikotarpis nebus įskaitytas į stažą. Paaiškinus, kad ir mokymosi metu Minsko VRM aukštojoje mokykloje buvo mokamas atlyginimas, specialistė nurodė kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą, tikslu gauti pažymas dėl priskaičiuoto atlyginimo ir išskaičiuotų mokesčių.
1.3. Vilniaus skyriui 2022 m. birželio 10 d. pateikė prašymą dėl pažymų prijungimo prie prašymo skirti socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Specialistė priėmusi šį prašymą pranešė, kad su pateiktomis pažymomis minimalus stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų ir, kad mėnesio bėgyje bus priimtas sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.
1.4. Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad mokymosi laikotarpiu Minsko VRM aukštojoje mokykloje, buvo gautas tarnybinis atlyginimas iš kurio buvo atskaičiuojami mokesčiai pagal tuometinius galiojusius įstatymus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) išnagrinėjusi 2022 m. rugpjūčio 8 d. skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.
1.5. Priimant ginčijamus sprendimus neįsigilinta į pateiktų pažymų turinį, kadangi į pensijų socialinio draudimo stažą turi būti įtrauktas mokymosi laikotarpis nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d., t. y. mokymosi laikotarpį prilyginant faktiniam tarnybos laikui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti senatvės pensiją bei papildomą prašymą, kuriuo prašė patikslinti įgytą stažą, pridedant 1981 m. – 1985 m. asmens kortelių atlyginimams priskaičiuoti kopijas. Pareiškėjo darbo knygelėje Nr. 0209711 įrašyta, kad jis nuo 1979 m. spalio 5 d. iki 1989 m. sausio 25 d. tarnavo Lietuvos VRM sistemoje, minėto laikotarpio stažo detalizavimui buvo pateikta tarnybos lapo kopija. Pagal Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. P4-397-(4-23E) „Dėl siunčiamų dokumentų kopijų“ pateikto tarnybos lapo įrašus, pareiškėjas nuo 1981 m. rugsėjo d.1 iki 1985 m. liepos 29 d. buvo TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto klausytoju. Pareiškėjo pateiktos asmens kortelėse duomenys patvirtina, kad 1981 m. rugsėjo 1 d. – 1985 m. liepos 29 d. laikotarpiu jis buvo Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto klausytoju.
2.2. Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir 2 priedo 2.5 papunkčiu, neįskaitė į pareiškėjo stažą mokymosi laikotarpio nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. – 1985 m. liepos 29 d. bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįgijo minimalaus 15 metų stažo, nustatyto senatvės pensijai skirti, Vilniaus skyriaus sprendimu atsisakė skirti senatvės pensiją.
2.3. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Fondo valdybą dėl minėto mokymosi laikotarpio įskaitymo į stažą. Fondo valdybos sprendime konstatuota, kad Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai į stažą neįskaitė mokymosi Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpio.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų, kuriais į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas pareiškėjo tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpis, kai nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d mokėsi Minsko VRM aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d. buvo priimtas kaip klausytojas (kursantas) Minsko VRM aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymas, kurio nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.
7. Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 6 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis šiais dokumentais ir duomenimis: prašymu <..> (6.1 papunktis); asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu <..> (6.2 papunktis); <...> dokumentu, patvirtinančiu atstovavimą <...> (6.3 papunktis); asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais (6.4 papunktis): darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (6.4.1 papunktis); darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (6.4.2 papunktis); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (6.4.3 papunktis); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (6.4.4 papunktis); kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais (6.4.5 papunktis); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, jei šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (6.4.6 papunktis); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, jei asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją (6.4.7 papunktis); kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais (6.4.8 papunktis); Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimais ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – laisvės kovotojų struktūrose išbūtą faktinį laiką (6.4.9 papunktis); tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis apie dvasininkų tarnybos laiką (6.4.10 papunktis); buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais (6.4.11 papunktis); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotomis pažymomis <...> įrodančiais buvimo vaiku invalidu laiką (6.4.12 papunktis); Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose esančiais dokumentais, įrodančiais invalidumo pensijų mokėjimo laiką (6.4.13 papunktis); Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d. bei tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokas ir draudžiamąsias pajamas (6.5 papunktis).
8. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nurodyta sąlyga, kad asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus skyriui pateikti dokumentai sudaro pagrindą pareiškėjo Minsko VRM aukštojoje mokykloje mokymosi laikotarpiu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d. gautas pajamas prilyginti darbo užmokesčiui (asmens draudžiamosioms pajamoms) ir atitinkamai perskaičiuoti pareiškėjo pensijos socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius.
10. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamus sprendimus, grindžia darbo knygelės įrašu apie tai, kad vidaus reikalų sistemoje tarnavo nepertraukiamai nuo 1979 m. spalio 5 d. iki 1989 m. sausio 25 d. ir atitinkamai tarnyba tesėsi 9 metus, 3 mėnesius ir 20 dienų, kartu nurodydamas, kad minėtu laikotarpiu gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo skaičiuojami mokesčiai. Teismas pažymi, kad datos, kada šis įrašas darbo knygelėje darytas nesimato (nėra), be to, įrašas darytas tuomečio LTSR VRM kadrų skyriaus poskyrio viršininko, t. y. galiojant kitokiam teisiniam reglamentavimui dėl darbo stažo įskaitymo (neįskaitymo), todėl tai, kad darbo knygelėje į pareiškėjo stažą yra įskaitytas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo Minsko VRM aukštosios mokyklos klausytoju, vienareikšmiškai negalima daryti išvados, kad pareiškėjas tuo metu atliko faktinę tarnybą ir viso šio laikotarpio metu gavo darbo užmokestį, nuo kurio buvo skaičiuojami mokesčiai.
11. Atsakovas nagrinėjamu atveju vertino, kad pareiškėjas Minsko VRM aukštojoje mokykloje mokymosi laikotarpiu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d. buvo klausytojas (kursantas), tai patvirtina ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. P4-397-(4.23E) „Dėl siunčiamų dokumentų kopijų“ Vilniaus skyriui pateikti dokumentai iš pareiškėjo asmens bylos apie pareiškėjo eitas pareigas 1976 m. – 1989 m. laikotarpiu.
12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo mokymosi Minsko VRM aukštojoje mokykloje laikotarpiu asmens byloje esančiose kortelėse – „Asmens kortelė atlyginimams priskaičiuoti“ be kitų asmens duomenų, ir faktiškai išmokėtų pinigų sumų, taip pat pildytos grafos „pagrindinis atlyginimas“, „pajamų mok. ..... % % nuol.“, „vieng. ir maž. mokestis“, „atlyginimas už laipsnį“ – pildytas vieną kartą, už vieną mėnesį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi laikotarpiu gavo pajamas, kurių faktiškai išmokėta suma susidarė iš pajamų įvardintų kaip „pagrindinis atlyginimas“, atskaičiavus sumas, įvardintas kaip „pajamų mok. ..... % % nuol.“ ir „vieng. ir maž. mokestis“, be kita ko, vienu kartu su „pagrindiniu atlyginimu“ buvo mokėtas ir „atlyginimas už laipsnį“ nuo kurių bendros sumos taip pat buvo išskaičiuotos sumos, įvardintos kaip „pajamų mok. ..... % % nuol.“ ir „vieng. ir maž. mokestis“.
13. Teismas pažymi, kad atsakovas vertindamas faktą, jog pareiškėjas nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d. buvo Minsko VRM aukštosios mokyklos klausytoju (kursantu) ir šio laikotarpio neįskaitydamas į pareiškėjo faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką, nevertino Lietuvos ypatingojo archyvo 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. P2-1305 „Dėl siunčiamų dokumentų“ pareiškėjui pateiktų dokumentu iš Minsko VRM aukštosios mokyklos asmens byloje esančių kortelių – „Asmens kortelė atlyginimams priskaičiuoti“ apie pareiškėjo gautą atlyginimą ir iš jo išskaičiuotus mokesčius. Teismo vertinimu, iš šiuose dokumentuose esančios informacijos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d mokantis Minsko VRM aukštojoje mokykloje nebuvo mokamas atlyginimas, nuo kurio atskaitomi mokesčiai.
14. Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo įvertinti ne tik faktą, kad pareiškėjas nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. liepos 29 d Minsko VRM aukštojoje mokykloje buvo priimtas kaip klausytojas (kursantas), bet ir atlikti pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, kaip tai nurodyta Nuostatų 6 punkte. Be kita ko, dėl mokymosi laikotarpiu pareiškėjui mokėto atlyginimo – ar jis gali (negali) būti prilyginamas darbo užmokesčiui (asmens draudžiamosioms pajamoms) nėra pasisakyta skundžiamuose Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimuose. Taigi, atsakovas, neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, skundžiamu Vilniaus skyriaus sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo, o Fondo valdyba, nepagrįstai vertino, kad Vilniaus skyrius priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
15. Vilniaus skyriui ir Fondo valdybai kaip viešojo administravimo subjektams taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
16. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT ) praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
17. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamų Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašymas nagrinėtinas iš naujo.
18. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. O. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-113931 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją I. O.“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-10634 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E-113931“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą