- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- Ik-767-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02623-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- I. A.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Algiui Tursai, atsakovės atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-08-16 sprendimą Nr. S-216(7-149/2010); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-05-13 sprendimą Nr. 68-2109; 3) Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-03-15 sprendimą Nr. (10.15)-10.1-12.
Pareiškėja skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjos veikloje buvo visi individualios medienos ir jos gaminių gamybos bei prekybos veiklos požymiai. Mokestinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat skunduose nurodyti teiginiai, įvertinti neteisingai, iškreiptai ir sau naudinga linkme interpretuojant faktines bylos aplinkybes bei remiantis prielaidomis. Mokesčių administratorius neteisingai nustatė, kad ji vykdė individualią medienos ir jos gaminių pardavimo veiklą, jeigu tokia veikla ir buvo vykdoma, ją vykdė jos sutuoktinis, būdamas ūkininku. Pajamos, kurios buvo išmokėtos pareiškėjos ir jos sutuoktinio įgaliotiems fiziniams asmenims, negali būti laikomos jos (jos sutuoktinio) pajamomis, nes šias pajamas yra gavę asmenys, kuriems buvo suteikti įgaliojimai. Apmokestinamos yra realiai gautos, o ne priskirtos pajamos. Atstovo ir atstovaujamojo teisinis santykis įvertintas formaliai, visiškai neatsižvelgiant į faktinį pareiškėjos bei įgaliotų asmenų A. G., A. Č., V. Č. veiklos turinį, vienpusiškai remtasi formalia jos išraiška. Iš visų įgaliojimų seka, jog minėti asmenys buvo įgalioti kirsti, parduoti medieną, už sąlygas ir kainą savo nuožiūrai sutvarkyti kirtavietę, rašyti prašymus ir pareiškimus, pasirašyti medienos pirkimo - pardavimo sutartis bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu, t. y. sumokėti mokesčius, ką jie ir padarė. Visus su medienos pardavimu susijusius klausimus minėti asmenys sprendė savarankiškai ir savo nuožiūra. Be to, individuali veikla - tai visų pirma mokesčių mokėtojo aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama gauti pajamų, pelno, apmokestinamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo numatyta tvarka. Aktyvių veiksmų vykdant individualią veiklą parduodant medieną UAB „Algimeda“ ji nevykdė, t. y. sutarčių nepasirašinėjo, medienos nepardavinėjo. Trečiųjų asmenų įstatymo nustatytų prievolių nevykdymas negali būti perkeliamas jai priskiriant jų mokestinę naštą ir nustatant mokestinę prievolę. Juolab, kad ginčijamuose mokesčių administratoriaus sprendimuose pripažįstama, kad pagal minėto, tuo metu galiojusio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatas (33 str. 3 d.) prievolė išskaityti pajamų mokestį ir sumokėti į biudžetą, teko UAB „Algimeda“. Mokestinio patikrinimo metu visiškai nepagrįstai neatsižvelgta į A. Č., V. Č. paaiškinimus. Tiek A. ir V. Č., tiek ir A. G. pagal susitarimą turėjo išvalyti pareiškėjos ir S. A. mišką, atlikti sanitarinius kirtimus, už tai jiems buvo suteikta teisė kirsti mišką ir gauti jo pardavimo pajamas. Atsiskaitymo už atliktus darbus civiliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp S. A., A. ir V. C. bei A. G.. Jiems suteikta teisė disponuoti gautais produktais iš miško kirtimo bei pajamomis gautomis pardavus medieną, taip pat jie buvo įgalioti veikti tik pagal LR Miškų įstatymą, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, savo lėšomis, gautomis iš medienos pardavimo, padengti visas su šia veikla susijusias išlaidas. Taigi, A. Č., lėšas, gautas iš medienos pardavimo, naudojo miško priežiūros išlaidoms padengti, atliko kitus reikalingus darbus. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu turėjo būti svarstomi jo pajamų apmokestinimo klausimai. Mokestinio patikrinimo metu pripažinta, jog pajamas (88 065,06 Lt) gavo pagal įgaliojimą veikę asmenys. Jie tai patys taip pat patvirtino. Taigi, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p., tai minėtų asmenų, o ne pareiškėjos pajamos. S. A. veikla, vykdant privalomuosius (sanitarinius, valymo ir pan.) pagal teisės aktų reikalavimus miško kirtimus, pati savaime neįrodo, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis vykdė ekonominę veiklą LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Tai gali būti nustatyta, šią veiklą įvertinus visumoje su visa kita veikla, taip pat įgaliotų asmenų veikla, vykdant miškų kirtimą. Kadangi šių aplinkybių ištyrimas turi įtakos mokestinio ginčo teisingam išsprendimui, todėl, kol šios aplinkybės nėra ištirtos, tai sudaro kliūtis tinkamai išspręsti mokestinį ginčą. 2010-01-08 akte teigiama, kad pareiškėjos bei S. A. pajamos už parduotą turtą - medieną - 2002 metais yra 286 175 Lt. Šios išvados yra nepagrįstos, nes iš leidimų kirsti mišką matyti, jog buvo daromi sanitariniai kirtimai, kurie pagal įstatymą nepriskiriami individualiai veiklai, todėl už juos gautos pajamos išskaičiuotinos iš apmokestinamų pajamų. Atlikto tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjos veikloje buvo visi individualios veikios požymiai, todėl mokesčiai, baudos ir delspinigiai priskaičiuoti nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 48-52) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad ji 2003 ir 2004 metais kartu su sutuoktiniu faktiškai vykdydama medienos ir jos gaminių gamybos bei prekybos individualią veiklą, nedeklaravo individualios veiklos pajamų ir nemokėjo GPM. Vykdydama individualią veiklą, už 2004 metus nemokėjo VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. 2002 m. rugpjūčio mėnesį jos pajamoms (įplaukoms) už parduotą medieną viršijus 100000 Lt ribą, pareiškėja neįsiregistravo PVM mokėtoja bei nemokėjo PVM. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės sprendimu pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 13552 Lt PVM, 10874 Lt šio mokesčio delspinigių, 1355 Lt PVM baudos, 604 Lt GPM, 54 Lt šio mokesčio delspinigių, 60 Lt GPM baudos, 1002 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 501 Lt šių įmokų baudos, 870 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 435 Lt šių įmokų baudos. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 38 miško ūkio paskirties žemės sklypai, buvo pardavinėjama mediena (jos gaminiai) iš sutuoktiniams priklausiusių sklypų. Pareiškėja 2006-02-27 Inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2005-05-18 medienos gamyba ir prekybą vykdė kartu su vyru S. A.. Pagal darbo sutartį dirbo nuo 2004-05-28 iki 2004-07-01 (pajamos 585,07 Lt, išskaitytas 57,30 Lt pajamų mokestis). Kitur niekur nedirbo ir kitų pajamų išskyrus medieną negavo. Inspekcija taip pat atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą ir pareiškėjos sutuoktinio S. A. atžvilgiu (Inspekcijos 2010-01-08 aktas Nr. 7.28-2), kuriame konstatuota, kad medienos (jos gaminių) gamybos ir pardavimo veikla buvo vykdoma abiejų sutuoktinių, o pajamos gautos iš šios veiklos padalytos lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Pareiškėjos sutuoktinio mokestinio patikrinimo medžiagoje taip pat yra pateiktas ir jo 2006-01-26 paaiškinimas Inspekcijai, kad medienos gamybą ir prekybą laikotarpiu 2000-01-01 iki 2005-05-12 vykdė kartu su žmona. Taigi nagrinėjamu atveju buvo vykdoma individuali medienos ir jos gaminių pardavimo veikla, t. y. pajamos buvo gaunamos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, todėl gautos pajamos, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, juo disponuojama abiejų sutuoktinių valia (CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsniai). Todėl Inspekcija pagrįstai, remdamasi GPMĮ normomis, CK normomis, taip pat faktinėmis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimais, gautas pajamas lygiomis dalimis priskyrė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 metų pareiškėja kartu su sutuoktiniu, taip pat laikotarpiu nuo 2002 m. liepos mėnesio per įgaliotus asmenis A. G., A. Č. ir V. Č. Lietuvos ūkio subjektams (taip pat fiziniams asmenims) pardavinėjo medieną ir jos gaminius. Iš mokestinio ginčo turimų duomenų nustatyta, kad A. Č., V. Č. ir A. G. medieną jiems suteiktų įgaliojimų pagrindu pardavinėjo UAB „Algimeda“ ir UAB „Rastuva“. A. Č. suteiktame įgaliojime nurodoma medieną parduoti ne mažiau kaip už 1000 Lt, kituose - savo nuožiūra. Pagal šiuos įgaliojimus fiziniams asmenims buvo suteikta teisė pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartis, kitus dokumentus bei atlikti kitus veiksmus. Dokumentų įforminimo ypatybės negali pakeisti atstovavimo teisinio santykio turinio ir paskirties. Visus veiksmus fiziniai asmenys atliko suteiktų įgaliojimų pagrindu, todėl visos iš to išplaukiančios pasekmės tenka būtent abiems sutuoktiniams, t. y. minėtieji asmenys pagal jiems suteiktus įgaliojimus pardavinėjo pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančiuose miškų sklypuose iškirstą medieną, kirtimai medienai buvo išduoti miškų savininkams, todėl iš šios veiklos gautos pajamos pagrįstai buvo priskirtos pareiškėjos (jos sutuoktinio) pajamoms. Nei vienas iš nurodytų asmenų gautų pajamų nedeklaravo ir GPM nemokėjo. Tai, kad pajamų mokestis buvo išskaitytas už parduotą turtą ir išskaitytas iš konkrečiam fiziniam asmeniui išmokamų išmokų (kuris savo ruožtu pagal įgaliojimą veikė už kitą asmenį), nėra pagrindu teigti, kad pajamas už tokio turto pardavimą gavo būtent nurodomas fizinis asmuo. A. Č. ir V. Č. paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais, nes įvertinant mokestinio ginčo byloje pateiktus įgaliojimus, jų suteikimo laikotarpį, darytina išvada, kad tokiu būdu sutuoktiniai, atsižvelgdami į tai, kad fiziniai asmenys, veikdami pagal jiems suteiktą įgaliojimą, sutartis sudarinėjo savo vardu, siekė pasinaudoti jų, kaip medieną formaliai parduodančių asmenų statusu, dirbtinai siekdami eliminuoti minėtų asmenų pagal įgaliojimus gautas pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamas iš bendrų savo ir sutuoktinio pajamų. Ūkininko gautų pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ. Nuo 2003-04-01 miškininkystė nepriskiriama žemės ūkio veiklai, todėl po šios datos ūkininko gautos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną, priskiriamos jo, kaip gyventojo pajamoms, arba kaip ūkininko, vykdančio individualią miškininkystės veiklą apmokestinamoms pajamoms. Nuo 2003-12-12 (2003-11-25 įstatymo Nr. DC-1848 redakcija) pagal GPMĮ 22 str. nuostatas tiek individualios veiklos, tiek ne individualios veiklos turto (nenukirsto miško ir/ar apvaliosios medienos) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos pagal mokesčio sumokėjimo būdą priskiriamos A klasės pajamoms. Pareiškėja kartu sutuoktiniu nuo 2000 metų pastoviai užsiima medienos (jos gaminių) pardavimo veikla, yra įsigiję visą eilę miško ūkio paskirties sklypų. Tikrinamuoju 2003-2004 m. laikotarpiu nuolat sudarinėjo medienos pardavimo sandorius bei gavo GPM apmokestinamųjų medienos pardavimo pajamų. Medienos pardavimo pajamos buvo pagrindinis pareiškėjos (jos sutuoktinio) pajamų šaltinis. Medienos pardavimo sandoriai tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo atsitiktiniai, mediena buvo tiekiama pastoviai dažniausiai tiems patiems pirkėjams, todėl pareiškėjos (kaip ir jos sutuoktinio) vykdytai veiklai būdingas tęstinumo požymis. Duomenys, jog fiziniai asmenys tiekė medieną ūkio subjektams yra nustatyti 2002 metais, o GPM mokestinis patikrinimas yra atliktas ir GPM apskaičiuotas už 2003-2004 metus, todėl pareiškėjos skundo motyvas kad medieną pardavinėjo fiziniai asmenys (pagal jiems suteiktus įgaliojimus), todėl jos veikloje nėra savarankiškumo požymio, nepagrįstas. Tikrinamuoju laikotarpiu nustačius, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu nuolat vykdė aktyvius medienos pardavimo veiksmus, bei nepateikus jokių įrodymų, kad sklypai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš medienos pardavimo, pagrįstai konstatuotas versliškumo požymis. Pareiškėja su sutuoktiniu 2003 - 2004 metais savarankiškai veikdami, siekė gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Pareiškėja vykdė ekonominę veiklą, gavo pajamų, o jos vykdyta veikla turėjo požymius, atitinkančius GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos vykdymo sąvoką. Žemės sklypų įsigijimo išlaidos negali būti pripažintos pareiškėjos vykdytos individualios veiklos išlaidomis, nes ginčijamu atveju tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis vykdė ne žemės sklypų pardavimo individualią veiklą, o medienos ir jos gaminių pardavimo individualią veiklą, todėl šios veiklos leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstamos sklypų įsigijimo išlaidos. Įvertinus sutuoktinių valdomų miško sklypų kiekį ir plotą matyti, kad jau įsigydami tokį jų kiekį, sutuoktiniai žinojo, kad jie privalės vykdyti ir sanitarinius kirtimus bei gauti iš jų pajamų. Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių miškininkystė yra viena iš ekonominės veiklos rūšių, o sanitarinių miško kirtimo darbų nėra pagrindo išskirti kaip veiklos atskiros rūšies. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjos nurodomų sanitarinių kirtimų eliminuoti iš jos mokesčių bazės, nes visos pajamos gaunamos iš miškininkystės veiklos, o ši veikla vykdoma turint tikslą gauti ekonominės naudos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje jo atstovas nedalyvavo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad vykdant centrinio mokesčių administratoriaus 2006-06-12 sprendimą Nr. 68-85 (MGK byla, I. t., b. l. 74-75) Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Utenos AVMI) atliko pakartotinį pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2004-12-31), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) (už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-12-31), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) (už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31) apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą, dėl ko surašytas 2010-01-08 patikrinimo aktas Nr. 7.28-3 (MGK byla, I t., b. l. 77-90). Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 dalį, 10 str. 1 dalį bei 27 str. 2 d. 2 punktą, nes 2003 ir 2004 metais kartu su sutuoktiniu faktiškai vykdydama medienos ir jos gaminių gamybos bei prekybos individualią veiklą, nedeklaravo individualios veiklos pajamų ir nemokėjo GPM. Vadovaujantis GPMĮ 10 str. 1 dalimi, 17 straipsniu, 22 straipsniu, 25 straipsniu, nuo pareiškėjos gautų individualios veiklos pajamų papildomai apskaičiuota 604 Lt (-86+690) GPM suma. Vadovaujantis GPMĮ 36 str. 2 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 punktu, 97 straipsniu, papildomai apskaičiuota 54 Lt GPM delspinigių. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad pareiškėja pažeidė LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, 71 str. 1 dalį, nes 2002 m. rugpjūčio mėnesį jos pajamoms (įplaukoms) už parduotą medieną viršijus 100000 Lt ribą, neįsiregistravo PVM mokėtoja bei nemokėjo PVM. Vadovaujantis PVMĮ 92 straipsniu bei MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu ir 97 str. 2 dalimi, papildomai apskaičiuota 13552 Lt PVM; bei 10874 Lt PVM delspinigių suma. Įvertinus tai, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė individualią veiklą, buvo konstatuota, kad ji pažeidė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 6 punktą, nes, vykdydama individualią veiklą, už 2004 metus nemokėjo VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Vadovaujantis VSDĮ 38 str. 2 dalimi, patikrinimo metu pareiškėjai už 2004 metus papildomai apskaičiuota 1002 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bei 870 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai. Pagal VSDĮ 16 straipsnio nuostatas, patikrinimo metu nustačius, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, pareiškėjai paskirtos VSD įmokų baudos: 501 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bauda bei 435 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.
Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktas pastabas ir atsikirtimus, Utenos AVMI 2010-03-15 sprendimu Nr. (10.15)-10.1-12 patvirtino patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas sumas ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 13552 Lt PVM, 10874 Lt šio mokesčio delspinigių, 604 Lt GPM, 54 Lt šio mokesčio delspinigių, 1002 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 501 Lt šių įmokų baudos, 870 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 435 Lt šių įmokų baudos, taip pat paskyrė 4066 Lt PVM ir 181 Lt GPM (30 proc.) baudas (b. l. 35-42).
Pareiškėja ginčija faktą, kad tikrinamuoju laikotarpiu ji vykdė individualią medienos ir jos gaminių pardavimo veiklą, nurodo, kad jeigu veikla ir buvo vykdoma, tai ją vykdė jos sutuoktinis, būdamas ūkininku, o jos veikloje nėra individualiai veiklai būdingų požymių. Be to, mano, kad pajamos, kurios buvo išmokėtos įgaliotiems fiziniams asmenims, kuriems pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo suteikę įgaliojimus, negali būti laikomos jos (jo sutuoktinio) pajamomis, nes šias pajamas yra gavę asmenys, kuriems ir buvo suteikti įgaliojimai.
Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; toliau – MAĮ) 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. MAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (turinio viršenybės principas).
LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ; 2004-01-15 redakcija Nr. IX-1960; Žin., 2004, Nr. 17-505) 71 straipsnis numato prievolę registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir bendra atlygio vykdant ekonominę veiklą suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 100000 Lt. Pagal PVMĮ 2 str. 6 d. ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ; Žin., 2002, Nr. 73-3085, įstatymo redakcija nuo 2003-01-01 iki 2003-12-12) 2 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. GPMĮ 22 str. 1 d. buvo nustatyta, kad laikotarpiu pajamos gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną buvo priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, vadovaujantis GPMĮ 25, 27 straipsnių nuostatomis, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pajamas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas (2003-11-25 įstatymo Nr. IX- 1848 redakcija, nuo 2003-12-12), individualios ir neindividualios veiklos pajamos, gautos iš įmonės už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną priskiriamos A klasės pajamoms. Išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį (GPMĮ 24 straipsnis).
Vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ; 2003-10-07 įstatymo Nr. IX-1748 redakcija, galiojusi nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31) 4 str. 1 d. 6 punktu, valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Pagal LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 str. 1 dalies nuostatas asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nustatytus sandorius. Pagal 2.133 str. nuostatas vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. CK 3.88 straipsnyje, numatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis šio kodekso 3.117 str. 1 dalies nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.
Dėl pajamų priskyrimo lygiomis dalimis pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.
Byloje nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 38 miško ūkio paskirties žemės sklypai, tikrinamuoju laikotarpiu buvo pardavinėjama mediena (jos gaminiai) iš sutuoktiniams priklausiusių sklypų. Pareiškėja 2006-02-27 paaiškinime (MGK byla, I t., b. l. 76) teritoriniam mokesčių administratoriui nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2005-05-18 medienos gamybą ir prekybą vykdė kartu su vyru S. A.. Pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį nuo 2004-05-28 iki 2004-07-01 (pajamos 585,07 Lt, išskaityta 57,30 Lt GPM). Kitur nedirbo ir kitų pajamų, išskyrus už medieną, negavo. Utenos AVMI pareiškėjos sutuoktinio S. A. 2010-01-08 patikrinimo akte Nr. 7.28-2 (MGK byla, I t., b. l. 77-90) konstatuota, kad medienos (jos gaminių) gamybos ir pardavimo veikla buvo vykdoma abiejų sutuoktinių, o pajamos gautos iš šios veiklos padalytos lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams. Pareiškėjos sutuoktinis 2006-01-25 paaiškinime (MGK byla, I t., b. l. 133) nurodė, kad medienos gamybą ir prekybą 2000-01-01 – 2005-05-12 laikotarpiu vykdė kartu su žmona. Atsižvelgiant į minėtus duomenis ir vadovaujantis CK 3.87-88, 3.117 str. 1 d., darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos ir jos sutuoktinio už medienos pardavimą gautas pajamas priskyrė jiems lygiomis dalimis.
Dėl PVM.
Pirminio patikrinimo metu (2006-03-14 aktas) nustatyta, kad nuo 2000 metų pareiškėja kartu su sutuoktiniu, taip pat nuo 2002 m. liepos mėnesio per įgaliotus asmenis A. G., A. Č. ir V. Č. Lietuvos ūkio subjektams (taip pat fiziniams asmenims) pardavinėjo medieną ir jos gaminius. Byloje pateikta pareiškėjos ir jos sutuoktinio pardavimų suvestinė už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2004-12-31 (MGK byla, I t., b. l. 94-98). Pareiškėjos gautos įplaukos už parduotą medieną 2002 m. rugpjūčio mėnesį viršijo 100000 Lt, tačiau ji PVM mokėtoja nesiregistravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo.
2002-07-01 įgaliojimu A. Č. įgaliojamas iš nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., pagal leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (2002-06-18) atstovauti pareiškėją ir jos sutuoktinį miškų urėdijoje, savo nuožiūra ne mažiau kaip už 1000 Lt parduoti iškirstą medieną, gauti už iškirstą medieną pinigus, atsodinti iškirstą mišką, bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (įgaliojimas išduotas 5 metams) (MGK byla, I t., b. l. 93).
2002-09-13 įgaliojimu pareiškėja ir jos sutuoktinis įgaliojo A. G. jiems nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., kirsti (leidimas kirsti mišką 2002-09-03, serija C Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduoti medieną už sąlygas ir kainą savo nuožiūra, sutvarkyti kirtavietę, Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu rašyti prašymus ir pareiškimus, pasirašyti medienos pirkimo-pardavimo sutartis ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (MGK byla, I t., b. l. 91).
Pagal 2002-09-23 pareiškėjos ir jos sutuoktinio įgaliojimą V. Č., minėtas asmuo Acams nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., kirsti (remiantis leidimu kirsti, išduotu 2002-07-05, serija C Nr. (duomenys neskelbtini)) ir parduoti medieną, už sąlygas ir kainą savo nuožiūra, sutvarkyti kirtavietę, Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu rašyti prašymus ir pareiškimus, pasirašyti medienos pirkimo-pardavimo sutartis bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (įgaliojimas galioja 1 metus) (MGK byla, I t., b. l. 92).
Nustatyta, kad A. Č., V. Č. ir A. G. medieną jiems suteiktų įgaliojimų pagrindu pardavinėjo UAB „Algimeda“ ir UAB „Rastuva“. UAB „Algimeda“ laikotarpiu nuo 2001-11-23 iki 2005-05-18 iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio įsigijo medienos už 128029,06 Lt (11379,95 Lt pajamų mokestis), iš jų per įgaliotą asmenį įsigijo medienos už 96400 Lt. Įmonė už medieną atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius (toliau - KPO), su įgaliotu asmeniu - 62823,12 Lt grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius (toliau - KIO), 25242,24 Lt sumokėjo bankiniais pavedimais į pareiškėjos sutuoktinio einamąją sąskaitą (2005-09-12 priešpriešinės informacijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); MGK byla, I t., b. l. 107-111).
Iš MGK byloje esančių, pareiškėjos pateiktų dokumentų (I t., b. l. 41-52) matyti, kad A. Č., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą: 1) pagal 2002-07-09 sutartį Nr. 71 pardavė medienos už 37277,25 Lt (3702,73 Lt pajamų mokestis), 2002-07-30 grynaisiais sumokėta 13000 Lt, 2002-08-30 bankiniu pavedimu į pareiškėjos sutuoktinio sąskaitą sumokėta 20574,52 Lt (viso 33574,52 Lt); 2) pagal 2002-08-08 sutartį (duomenys neskelbtini) pardavė medienos už 17850,71 (1760,07 Lt pajamų mokestis), 2002-08-20 4667,72 Lt sumokėta bankiniu pavedimu į pareiškėjos sutuoktinio sąskaitą, 2002-08-23 11422,92 Lt grynaisiais pinigais (viso 16090,64 Lt); 3) pagal 2002-09-02 sutartį (duomenys neskelbtini) pardavė medienos už 21085 Lt (2083,5 Lt pajamų mokestis), 2002-09-20 14000 Lt sumokėta grynaisiais pinigais, 2002-09-20 sumokėta 6001,5 Lt grynaisiais pinigais (viso 19001,5 Lt); 4) pagal 2002-10-04 sutartį (duomenys neskelbtini) pardavė medienos už 8138,5 Lt (788,55 Lt pajamų mokestis), 2002-10-04 7349,95 Lt sumokėta grynaisiais pinigais (viso 7349,95 Lt); 5) pagal 2002-12-04 sutartį (duomenys neskelbtini) V. Č. pardavė medienos už 12048,75 Lt, atsiskaityta 2003-01-06 - 5000 Lt grynaisiais pinigais, 2003-01-10 7048,75 Lt grynaisiais pinigais. Pagal turimus duomenis (išmokėjimai fiziniams asmenimis) nenustatyta, kad UAB „Algimeda“ nuo šių pajamų būtų išskaičiusi GPM, A. Č. už 2003 metus metinės pajamų deklaracijos neteikė, V. Č. pateiktoje už 2003 metus metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 1790 Lt pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą (367 Lt sumokėto mokesčio), t. y. nė vienas iš anksčiau nurodytų asmenų 2003 m. gautų pajamų iš UAB „Algimeda“ nedeklaravo ir GPM nemokėjo.
Taigi A. Č., veikiančiam pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio suteiktą įgaliojimą, per 2002 m. išmokėta 84351,46 Lt (įskaitant pajamų mokestį) medienos pardavimo pajamos, išskaityta ir sumokėta 8334,85 Lt pajamų mokestis, viso išmokėtos 76016,61 Lt piniginės lėšos. Minėti duomenys atsispindi ir Išmokėjimų gyventojams suvestinėje (MGK byla, I t., b. l. 105-106), t. y. išmokėti 76017 Lt, išskaityti 8334 Lt. Viso 2001-11-23-2005-05-18 laikotarpiu pareiškėjos ir jos sutuoktinio įgaliotiesiems asmenimis buvo išmokėtos 88065,06 Lt piniginės lėšos už parduotą medieną (iš jų 2002 m. 76016,61 Lt (išskaičius pajamų mokestį), 12048,75 Lt (neišskaičius GPM) –2003 m.).
UAB „Rastuva“ už laikotarpį nuo 2002-06-01 iki 2005-05-18 iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio įsigijo medienos už 12752,23 Lt, iš jų per įgaliotus asmenis, t. y. 3335,24 Lt per A. Č. ir 1725,96 Lt per A. G. (priešpriešinės informacijos 2005-07-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); MGK byla, I t., b. l. 112-118).
Pareiškėja ir jos sutuoktinis, prasidėjus pirminiam patikrinimui (pradėtas 2002-06-18), trims fiziniams asmenims suteikė įgaliojimus jiems nuosavybės teise priklausančiuose miškų sklypuose (pagal išduotus leidimus kirsti) kirsti ir parduoti medieną, Pagal šiuos įgaliojimus fiziniams asmenims buvo suteikta teisė pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu pasirašyti pirkimo -pardavimo sutartis, kitus dokumentus bei atlikti kitus veiksmus. Tai, kad pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudaromos įgaliotų fizinių asmenų vardu, jų vardu išrašomi KIO orderiai, tačiau šios aplinkybės negali pakeisti atstovavimo teisinio santykio turinio ir paskirties. Visus veiksmus fiziniai asmenys atliko suteiktų įgaliojimų pagrindu, todėl visos iš to išplaukiančios pasekmės tenka įgaliotojams – abiem sutuoktiniams, todėl iš šios veiklos gautos pajamos pagrįstai buvo priskirtos pareiškėjos (jos sutuoktinio) pajamoms. Esant atstovavimo teisiniams santykiams, atstovas veikia jam suteiktų įgaliojimų ribose, todėl įgaliojimo ribose atlikti veiksmai priskiriami atstovaujamam, o tai, kad tam tikrus veiksmus atliko atstovas, o ne pats atstovaujamasis, neturi įtakos pajamų pripažinimui.
Pagal tuo metu galiojusio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (1990-10-05 Nr. 1-641;) 33 str. 3 dalies, 34 str. 2 dalies. 35 str. 10 p. nuostatas, Lietuvos ūkio subjektui, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniu, teko pareiga išskaičiuoti pajamų mokestį už parduotą turtą, jį sumokėti į biudžetą ir apie tai žinias pateikti mokesčių administratoriui. Todėl tai, kad pajamų mokestis buvo išskaitytas už parduotą turtą ir išskaitytas iš konkrečiam fiziniam asmeniui išmokamų išmokų, nėra pagrindas teigti, kad pajamas už tokio turto pardavimą gavo būtent nurodomas fizinis asmuo. Iš priešpriešinės informacijos duomenų matyti, kad fiziniams asmenims piniginės lėšos laikotarpiu nuo 2002 m. liepos mėnesio buvo išmokėtos pagal jiems suteiktus įgaliojimus, pagal kuriuos minėtieji asmenys buvo įgalioti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis ir kitus dokumentus, todėl šios aplinkybės nėra pagrindas teigti, kad minėti asmenys gavo pajamas iš medienos pardavimo.
Pagal 2002-12-04 sutarties (duomenys neskelbtini) duomenis, V. Č., veikdamas pagal įgaliojimą pardavė UAB „Algimeda“ medieną (spygliuočių rąstus) už 12048,75 Lt, minėtos lėšos jam išmokėtos 2003 m. sausio 6 d., sausio 10 d. pagal KIO (MGK byla, I t., b. l. 50-52), tačiau šis asmuo už 2003 m. pateiktoje metinėje deklaracijoje šių pajamų nedeklaravo, A. Č. už šį laikotarpį metinės deklaracijos nepateikė, todėl teigti, kad šie asmenys gavo pajamas ir tai pripažino jas deklaruodami, nėra pagrindo.
Remiantis priešpriešinės informacijos pažymos dėl UAB „Algimeda“ duomenimis (2005-09-12 priešpriešinės informacijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); MGK byla, I t., b. l. 107-111), už A. Č. pagal įgaliojimą patiektą medieną buvo atsiskaityta pagal KIO, išrašytus A. Č. vardu, arba sumokant pinigus bankiniu pavedimu į pareiškėjos sutuoktinio banko sąskaitą. Per įgaliotus asmenis pareiškėja kartu su sutuoktiniu gavo 96400 Lt medienos pardavimo pajamas, t. y. 88065,06 Lt pinigines lėšas už parduotą medieną (iš jų 2002 m. 76016,61 Lt (išskaičius pajamų mokestį), 12048,75 Lt (2003 m., neišskaičius GPM). A. Č. 2005-09-30 paaiškinime (MGK byla, I t., b. l. 131) nurodė, kad pagal įgaliojimą pirko mišką už tūkstantį litų, pats dirbo miške, pjovė, pardavė medieną, pats viską tvarkė, pardavęs medieną, S. A. atidavė vieną tūkstantį litų. Kadangi neturėjo savo banko kortelės, pinigus paprašė pervesti į pareiškėjos sutuoktinio banko kortelę, o kai pinigai buvo pervesti, pareiškėjos sutuoktinis juos grąžino grynaisiais, pasiliko tik tūkstantį litų, kaip buvo sutarta. Taigi dalis pajamų buvo tiesiogiai bankiniais pavedimais pervesta į pareiškėjos sutuoktinio sąskaitą. A. Č. paaiškinimas, kad toks atsiskaitymo būdas buvo pasirinktas dėl to, kad jis neturėjo mokėjimo kortelės nėra pagrįstas, nes pagal minėtas asmuo nuo 1999-11-10 turėjo atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“, kita sąskaita tame pačiame banke atidaryta 2002-09-27. Paaiškinime nurodomos aplinkybės, kai atstovaujamasis savo atstovui perleidžia visas iš jo turto gautas pajamas, negali būti laikomos pagrįstomis jokia ekonomine logika, tuo labiau, kad ši pajamų dalis kaip tik ir turi įtakos pajamų dydžiui, nuo kurio atsirastų pareiga mokėti PVM.
Dėl šių priežasčių teismas vertina, jog mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, kad minėtieji paaiškinimai negali būti laikomi objektyviais, patvirtinančiais pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nes įvertinus pateiktus įgaliojimus, jų suteikimo laikotarpį, darytina išvada, kad tokiu būdu sutuoktiniai, atsižvelgdami į tai, kad fiziniai asmenys, veikdami pagal jiems suteiktą įgaliojimą, sutartis sudarinėjo savo vardu, siekė pasinaudoti jų, kaip medieną formaliai parduodančių asmenų, statusu, dirbtinai siekdami eliminuoti minėtų asmenų pagal įgaliojimus gautas pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamas iš bendrų savo ir sutuoktinio pajamų. Įvertinus atstovavimo santykių teisinį pobūdį bei tai, kad nepateikta jokių objektyvių įrodymų, dėl ko šių santykių pobūdį galima būtų vertinti kitaip, darytina išvada, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautos per įgaliotus asmenis pajamos pagrįstai lygiomis dalimis priskirtos pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamoms.
Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu (2000-2004 m.) nuolat patys arba per įgaliotus asmenis vykdė medienos ir jos gaminių pardavimo veiklą siekdami iš šios veiklos gauti pajamų, pajamos iš šios veiklos buvo pagrindinis minėtų asmenų pajamų šaltinis, todėl kiekvieno iš jų pajamoms iš šios veiklos pasiekus 100000 Lt, jiems atsirado pareiga skaičiuoti ir mokėti PVM.
Dėl GPM.
Pareiškėjos sutuoktinis nuo 1999-01-11 yra įregistravęs ūkininko ūkį. Pagal LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (2002-06-24; Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 str. 12 punktą, miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų auginimą (įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą) ir naudojimą. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo (2002-12-10 Nr. IX-1250; toliau - ŪŪĮ) 2 str. 1 dalies redakcija, galiojusią iki 2003-03-31, ūkininkas – fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje. Nuo 2003-04-01 įsigaliojusioje 2 str. 1 dalies redakcijoje (Žin., 2002, Nr. 123-5537), ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Taigi 2003-04-01 įsigaliojus naujai ŪŪĮ 2 straipsnio redakcijai, miškininkystė buvo išskirta iš žemės ūkio veiklos. ŪŪĮ, kaip specialusis įstatymas, kitų įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą atžvilgiu, apibrėžia ūkininko ūkio veiklos formos išraišką, tačiau nereguliuoja iš vykdomos ūkininko veiklos gautų pajamų apmokestinimo ypatumų. Ūkininko gautų pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ. Nuo 2003-04-01 miškininkystė nepriskiriama žemės ūkio veiklai, todėl po šios datos ūkininko gautos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir / ar apvaliąją medieną, priskiriamos jo, kaip gyventojo, pajamoms, arba kaip ūkininko, vykdančio individualią miškininkystės veiklą, apmokestinamoms pajamoms. Ūkininkas, vykdantis individualią miškininkystės veiklą, turi pagal gyvenamąją vietą vietos mokesčių administratoriui pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio gyventojo, vykdančio individualią veiklą, prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą. Šiuo atveju gautos pajamos už medienos pardavimą apmokestinamos 15 arba 33 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Pagal GPMĮ 22 str. 1 dalį laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-12-12 pajamos gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną buvo priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį, vadovaujantis GPMĮ 25, 27 straipsniais, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pajamas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pagal GPMĮ 22 straipsnį (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija, galioja nuo 2003-12-12) individualios ir neindividualios veiklos pajamos, gautos iš įmonės už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną priskiriamos A klasės pajamoms. Išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį (GPMĮ 24 str.).Individuali veikla turi turėti keletą pagrindinių požymių – savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą ir tęstinumą, kuris suprantamas kaip atsikartojamumas.
Nustatyta, kad pareiškėja kartu sutuoktiniu nuo 2000 metų pastoviai užsiima medienos (jos gaminių) pardavimo veikla, yra įsigiję eilę miško ūkio paskirties sklypų. Tikrinamuoju laikotarpiu (2003-2004 m.) pareiškėja kartu sutuoktiniu nuolat sudarinėjo medienos pardavimo sandorius bei gavo GPM apmokestinamųjų medienos pardavimo pajamų. Pareiškėjos sutuoktinis tikrinamuoju laiku niekur nedirbo, Pareiškėja nuo 2004-05-28 iki 2004-07-01 dirbo UAB „VP Market“, nuo 2008-09-01 dirba UAB „Smulkus urmas“. Medienos pardavimo pajamos buvo pagrindinis pareiškėjos (jos sutuoktinio) pajamų šaltinis. Medienos pardavimo sandoriai tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo atsitiktiniai, mediena buvo tiekiama pastoviai, dažniausiai tiems patiems pirkėjams, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos bei jos sutuoktinio vykdytai veiklai būdingas tęstinumo požymis.
Pareiškėja teigia, kad jos veikloje nėra savarankiškumo požymio, nes medieną pardavinėjo jos įgalioti fiziniai asmenys. Savarankiškumo požymis rodo, kad gyventojas savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, visais veiklos vykdymo etapais bei momentais pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, iš kurios tiesiogiai gauna pajamų, t. y. visais vykdymo etapais jis yra laisvas ką kaip ir kokiu laipsniu vykdyti ir yra saistomas tik savo paties įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjos įgalioti fiziniai asmenys tiekė medieną ūkio subjektams 2002 metais, minėti pareiškėjos argumentai, kad jos veikloje nėra savarankiškumo požymio, nepagrįsti.
Fizinio asmens vykdoma veikla yra pripažįstama turinčia versliškumo arba komerciškumo požymius, jei nuo pat veiklos vykdymo pradžios yra siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad miškų (žemės) sklypai buvo naudojami išimtinai asmeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai, nustačius, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu nuolat vykdė aktyvius medienos pardavimo veiksmus, bei nesant įrodymų, kad sklypai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš medienos pardavimo, pagrįstai konstatuotas versliškumo požymis. Paminėti byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja 2003-2004 m. vykdė ekonominę veiklą, gavo pajamų, o jos vykdyta veikla turėjo požymius, atitinkančius GPMĮ 2 str. 7 dalyje pateiktą individualios veiklos vykdymo sąvoką.
Žemės sklypų įsigijimo išlaidos negali būti pripažintos pareiškėjos vykdytos individualios veiklos išlaidomis. Pagal GPMĮ 6 str. 2 d. 8 punkto nuostatas, jeigu gyventojo sprendimu iš veiklos pajamų neatimti GPM įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, gyventojo gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu, o tuo atveju, jeigu gyventojo sprendimu iš gautų pajamų yra atimami leidžiami atskaitymai, tuomet gyventojo gautos pajamos yra apmokestinamos 33 proc. tarifu. GPM įstatymo 18 straipsnis numato leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu. Ginčijamu atveju tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis vykdė ne žemės sklypų pardavimo individualią veiklą, o medienos ir jos gaminių pardavimo individualią veiklą, todėl šios veiklos leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstamos sklypų įsigijimo išlaidos.
Dėl sanitarinių kirtimų. Pareiškėjos teigimu, vykdyti sanitariniai kirtimai turi būti eliminuojami iš jos individualios veiklos pajamų. Asmuo versdamasis miškininkystės veikla ir turėdamas savo dispozicijoje miško paskirties žemės bei gaudamas pardavimo pajamų iš medienos, gauna šių pajamų ir iš sanitarinių kirtimų, taigi pareiškėja, kartu su sutuoktiniu įsigydama miško sklypus, negalėjo nežinoti, kad privalės vykdyti ir sanitarinius kirtimus bei gauti iš jų pajamų. Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių miškininkystė yra viena iš ekonominės veiklos rūšių. Tuo tarpu sanitariniai miško kirtimo darbai nėra išskirti kaip atskira veiklos rūšis. Sanitarinių kirtimų tikslas - pagerinti sanitarinę medynų būklę, sveikus medžius apsaugoti nuo galimo ligų ir kenkėjų plitimo, jie vykdomi nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Taigi sanitariniai kirtimai vykdomi ir pajamos iš jų gaunamos verčiantis miškininkystės veikla, kuri vykdoma turint tikslą gauti ekonominės naudos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sanitarinių kirtimų eliminuoti iš pareiškėjos mokesčių bazės.
MAĮ 139 str. 1 dalyje nurodyta, jei mokesčio administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ir dėl to mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja yra fizinis asmuo, duomenų apie tai, kad ji vengė bendradarbiauti mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, atsakovė pagrįstai pareiškėjai paskyrė 10 proc. dydžio PVM ir GPM baudas.
Jokių esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 13552 Lt PVM, 10874 Lt šio mokesčio delspinigių, 1355 Lt PVM baudos, 604 Lt GPM, 54 Lt šio mokesčio delspinigių, 60 Lt GPM baudos, 1002 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 501 Lt šių įmokų baudos, 870 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 435 Lt šių įmokų baudos. Skundžiami mokesčių administratoriaus ir Komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.