- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-398-332-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00144-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str., jam paskirta 8 MGL bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neturėdamas leidimo įgijo ir iki 2012-06-11 15.40 val., savo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario seife neteisėtai laikė 32 vnt. šaudmenų - 12 kalibro medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; 2 vnt. šaudmenų - 5,6 mm kalibro sportinių medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, kol kratos metu minėtus šaudmenis rado bei paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendį pakeisti:
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., S. M. paskirti laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bei 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir paskirdamas S. M. baudą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymo sąlygomis bei teismų praktika, konstatuotina jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str., nes nebuvo šio straipsnio taikymui būtinų sąlygų. Teigia, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatomis, paskirti kaltininkui švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę gali tik nustatęs įstatyme nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 62 str., nenurodė, kuria šio straipsnio dalimi vadovaujasi, t. y. 1 ar 2 dalimi, nes jose yra numatytos skirtingos šio straipsnio taikymo sąlygos. Tačiau nepriklausomai nuo to, prokuroro nuomone, sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nebuvo.
Prokuroras skunde nurodo, kad šaudmenys pas S. M. buvo rasti 2012-06-11 atlikus kratą jo gyvenamoje vietoje, t. y. bute, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog S. M. pats savo noru nei atvyko, nei pranešė apie šią nusikalstamą veiką, taigi nėra vienos iš būtinų sąlygų taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. Be to, teismas nustatė tik vieną S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. būtina sąlyga yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, kas reiškia, jog turi būti nustatytos ne mažiau, kaip dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o nustačius jų tik vieną automatiškai nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismui neteisingai pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str., S. M. neteisingai buvo paskirta ir švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė, t.y. 8 MGL bauda, todėl atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes S. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. atidėtinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, tačiau jį patikslino, prašydamas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., S. M. paskirti laisvės atėmimą ne 1 metams, o 5 mėnesiams, nuteistasis S. M. ir jo gynėja advokatė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras S. M. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su nuteistajam S. M. paskirta bausme. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam S. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai S. M. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikaltimą, nepagrįstai jam taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir paskyrė S. M. neteisingą, per švelnią bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra būtinų Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymui sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. M. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgęs į S. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, į tai, kad jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad S. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje charakterizuojamas teigiamai, dirba, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad S. M. turėjo teisę laikyti kitos rūšies šaudmenis, taikė jam Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas bei paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas S. M., nepagrįstai nenurodė, kuria šio straipsnio dalimi vadovaujasi, t. y. 1 ar 2 dalimi, nes jose yra numatytos skirtingos šio straipsnio taikymo sąlygos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. savo noru neatvyko ir nepranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams apie padarytą nusikalstamą veiką, neteisėtai laikyti 32 vnt. šaudmenų buvo rasti policijos pareigūnų atliekant kratą S. M. gyvenamojoje vietoje. Taigi nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nurodytų sąlygų visumos.
Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas S. M. baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taigi ir šiuo atveju S. M. baudžiamojoje byloje nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam S. M. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatos buvo taikytos nesant jo taikymo sąlygų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajam S. M. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymą, skundžiamą nuosprendį keičia ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam S. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcija, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis bei Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytais tikslais.
Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Nuteistasis S. M. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.). Darant šią nusikalstamą veiką nuteistasis S. M. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo nusikalstamos veikos motyvas ir tikslai buvo savanaudiški. Pats nuteistasis pripažino, kad savo seife neteisėtai laikė 32 vnt. šaudmenų, nes ketino įsigyti 12 mm kalibro šautuvą ir jam nebūtų reikėję papildomai naujam šautuvui pirkti šovinių (74 b. l.). Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, dirba.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. M. artimą minimaliai Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo S. M. atžvilgiu gali būti taikomas minėtas Lietuvos Respublikos BK straipsnis, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir jam esant laisvėje. Taikydamas minėtą straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad S. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, byloje nėra duomenų, jog po nusikalstamos veikos padarymo S. M. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, kad jo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos bylos, kas rodo mažesnį S. M. asmenybės pavojingumą. Sprendžiant bausmės klausimą šiuo atveju svarbią reikšmę turi ir tai, kad nuteistasis turi šeimą, dirba, sportuoja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. M. pasiuntimas į pataisos namus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę gali turėti itin neigiamą įtaką nuteistojo asmeniniams bei socialiniams ryšiams. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad S. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl S. M. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant minimalų bausmės atidėjimo terminą bei paskiriant įpareigojimą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti nuteistajam S. M. skiriant bausmę Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatų taikymą ir paskirti naują bausmę:
S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
S. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.