- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 2T-37/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- O. Ž.
- Pareiškėjas
- Baltarusijos Respublikos Gomelio muitinės, Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gomelio muitinės bei Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl žalos, padarytos nesumokėjus muito mokesčių, atlyginimo bei valstybinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisė iš atsakovo O. Ž. Baltarusijos Respublikai 1 545 818 rublių žalos, padarytos nesumokėjus muito mokesčių, atlyginimą, bei 77 290 rublių valstybinę rinkliavą. Teismas nurodė, kad atsakovui Gomelio muitinės muitinio įforminimo poste buvo išduotas leidimas vaizdo kameros tranzitui per Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nesumokėjo muito mokesčių ir nustatytais terminais neatgabeno vaizdo kameros į paskirties muitinę, tuo pažeidė Baltarusijos Respublikos įstatymus, todėl turi sumokėti muito mokesčius bei delspinigius.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gomelio muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl 1 545 818 rublių žalos atlyginimo priteisimo. Išieškotas sumas pareiškėjas prašo pervesti jo nurodytu adresu.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl 77 290 rublių valstybinės rinkliavos priteisimo. Išieškotas sumas pareiškėjas prašo pervesti jo nurodytu adresu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjų prašymus atsakovas O. Ž. prašo nepripažinti minėto Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimo. Nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 29 d. važiavo tranzitu iš Ukrainos per Baltarusiją į Lietuvą ir su savimi turėjo videokamerą. Po kelių mėnesių gavo iš Gomelio muitinės pretenziją, kad neišvežė iš Baltarusijos teritorijos minėtos videokameros bei automobilio. Atsakovas paskambino į Gomelio muitinę ir informavo, jog tiek automobilis, tiek videokamera yra Lietuvoje. Dar po kelių mėnesių atsakovas nurodo gavęs Gomelio muitinės reikalavimą pristatyti minėtą automobilį Vilniaus miesto muitinei ir šį reikalavimą įvykdė. Dėl videokameros nebuvo jokio reikalavimo, o atsakovui dėl to pasiteiravus, Gomelio muitinės pareigūnai pažadėjo tai išsiaiškinti. Atsakovas teigia, jog po keturių metų buvo priimtas prašomas pripažinti Gomelio miesto Centrinio rajono teismo sprendimas, kuriuo nutarta nubausti atsakovą dėl videokameros neišvežimo iš Baltarusijos. Atsakovo nuomone, šis teismo sprendimas nepagrįstas, nes minėta ginčo vaizdo kamera buvo išvežta iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje atsakovo namuose.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai tenkintini.
Užsienio valstybių teismo sprendimų pripažinimo institutas yra ypatingas tuo, kad, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, negali būti tikrinama, ar užsienio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat nėra peržiūrima ir pati užsienio teismo išnagrinėta byla (CPK 810 str. 4 d.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant tarptautinei dvišaliai sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis. Taigi prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, nes jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasirašytos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 52 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 59 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) jei pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjantis prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimus, turi teisę tikrinti, ar nėra šių nurodytų nepripažinimo pagrindų, o priimto Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas.
Nagrinėjamu atveju, išanalizavusi teismui pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nenustatė. Kaip matyti iš Gomelio miesto Centrinio rajono teismo pažymų bei jų vertimų, atsakovui O. Ž. pagal Baltarusijos Respublikos CPK normas buvo laiku ir tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jam buvo įteiktas ieškinio pareiškimo nuorašas (b. l. 11, 12, 17, 18). Atsakovas šios aplinkybės neginčija ir pripažino, kad žinojo apie Baltarusijos Respublikos teisme pradėtą bylos narinėjimą (b. l. 25). Taip pat iš Gomelio miesto Centrinio rajono teismo pažymų bei jų vertimų matyti, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. spalio 7 d. ir yra vykdytinas (b. l. 13, 14), o Baltarusijos Respublikoje šis sprendimas vykdomas nebuvo (b. l. 15, 16). Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių anksčiau būtų buvęs priimtas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, jog byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad minėto teismo sprendimo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl žalos atlyginimo bei valstybinės rinkliavos priteisimo, ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Kaip minėta, atsakovas, prašydamas nepripažinti minėto užsienio valstybės teismo sprendimo ir neleisti jo vykdyti Lietuvoje, nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 29 d. savo automobiliu važiavo tranzitu per Baltarusiją ir su savimi turėjo videokamerą. Po kelių mėnesių gavo iš Gomelio muitinės pretenziją, kad neišvežė iš Baltarusijos teritorijos minėtos videokameros bei automobilio, tačiau atsakovui paskambinus į muitinę ir pristačius automobilį Vilniaus miesto muitinei, klausimas dėl automobilio buvo išspręstas ir dėl to atsakovui pretenzijos daugiau nebuvo reiškiamos. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina ir iš Baltarusijos Respublikos Gomelio muitinės gauti raštai (b. l. 34-41).
Tuo tarpu dėl vaizdo kameros, kurią atsakovas teigia išsivežęs iš Baltarusijos Respublikos ir turintis Lietuvoje, atsakovo teigimu, jis negavo jokių pretenzijų ir tik po kelių metų sužinojo apie prašomą pripažinti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą. Atsakovo teigimu, šis teismo sprendimas nepagrįstas, nes įvyko klaida ir Baltarusijos – Lietuvos pasienyje nebuvo tinkamai sutvarkyti vaizdo kameros dokumentai, dėl ko nebuvo užfiksuotas jos išvežimo iš Baltarusijos faktas.
Kaip matyti iš šių argumentų, atsakovas savo prašymą nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvoje minėto Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo grindžia ginčydamas minėto užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra nurodo, jog šis sprendimas priimtas dėl padarytos klaidos tvarkant vaizdo kameros tranzito dokumentus. Tačiau, kaip buvo minėta, Lietuvos apeliacinio teismo diskrecija nagrinėjant prašymus dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, yra ribojama ir apima tik patikrinimą, ar nėra tarptautinėje dvišalėje sutartyje numatytų prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, o imperatyvios teisės normos draudžia tikrinti paties prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas neturi diskrecijos nagrinėti minėtų atsakovo nurodytų argumentų.
Pažymėtina, kad asmuo, kuris žino apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą ir yra į jį įtrauktas, turi galimybę pasinaudoti tos valstybės, šiuo atveju – Baltarusijos Respublikos, procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų – apskųsti teismo sprendimą ar siekti jo peržiūrėjimo atnaujinant procesą. Šiuo atveju atsakovas nedalyvavo teismo procese, apie kurį buvo informuotas, nesidomėjo proceso eiga ir neapskundė priimto sprendimo, tai yra neišnaudojo savo teisių gynimo galimybių Baltarusijos Respublikoje.
Pareiškėjai be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje taip pat prašė išieškotas sumas pervesti į jų nurodytas sąskaitas. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjams išaiškinama, jog Sutarties 57 straipsniu nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti antstoliui vykdyti gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdami pripažintą ir leistą vykdyti Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjai turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdami šios nutarties nuorašą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gomelio muitinės bei Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo prašymus patenkinti.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gomelio miesto Centrinio rajono teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl 1 545 818 rublių žalos atlyginimo bei 77 290 rublių valstybinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo O. Ž. .
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.