Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1652-1047/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-21
Bylos Nr.: I3-1652-1047/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04211-2019-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas: I. T.
Atsakovas: Lietuvos metrologijos inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1652-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04211-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovei Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) viršininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 9P-66 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nurodė, kad yra kaltinamas neįvykdęs nurodymo atlikti netikėtą patikrinimą UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – ir Nurodymas), tačiau minėtas Nurodymas buvo surašytas 2019 m. spalio 15 d. Pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 11V-128 patvirtintą Lietuvos metrologijos inspekcijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 50 punktą pavedimas (išskyrus pavedimus parengti teisės akto projektą) turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, jei pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo laikas. Tarnybinis pranešimas dėl nurodymo atlikti netikėtą patikrinimą nevykdymo pareiškėjui pateiktas 2019 m. spalio 22 d., t. y. suėjus 5 darbo dienoms po Nurodymo surašymo. 2019 m. spalio 22 d. patikrinimas buvo atliktas, todėl nustatytas leistinas nurodymo įvykdymo terminas nebuvo praleistas.

Paaiškino, kad Nurodymo nevykdė iš karto, nes nebuvo informuotas apie užduotį. Pagal Inspekcijoje nustatytą tvarką užduotys atlikti patikrinimą registruojamos Inspekcijos elektroniniame portale http://195.182.67.41/kontora/ „Užduotis“ surašant rezoliuciją ir išsiunčiant visą reikiamą informaciją, taip pat el. paštu informuojant pareigūną, kuriam surašytas pavedimas. Teiginys, kad 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas gavo A. B. skundą su įformintu pavedimu, anot pareiškėjo, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigia, kad apie Nurodymą sužinojo tik 2019 m. spalio 22 d. gavęs tarnybinį pranešimą dėl Nurodymo atlikti netikėtą patikinimą nevykdymo. Tą pačią dieną patikrinimas buvo atliktas. Paaiškino, kad žodinio pavedimo atlikti netikėtą patikrinimą vykdyti negalėjo, nes taip jo veiksmai būtų traktuojami kaip savivaliavimas ir būtų pažeisti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 11V-63, (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto reikalavimai. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į Inspekciją, tuo pačiu klausimu, kurį Inspekcija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, Inspekcija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo, praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Gautas A. B. skundas atitinka tokį apibrėžimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo informuotas dėl komisijos, kuri tyrė jo tarnybinį nusižengimą, sudėties. Pabrėžė, kad nė vienas komisijos narys neturi patirties atliekant ūkio subjektų patikrinimus ir dėl to be kompetentingo atstovo negali teikti išvadų ūkio subjektų patikrinimo klausimais. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie komisijos posėdžio datą, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti savo argumentų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Komisijos posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo. Komisijos išvados pareiškėjui nebuvo pateiktos susipažinti.

Pabrėžė, kad Komisijos išvadose yra prieštaravimų: viena vertus, N. B. sutiko su pareiškėju, kad Inspekcija neprivalo atlikti patikrinimą parduotuvėje, nes, susiekus su parduotuvės atstovais, buvo išsiaiškinta, kad tas atvejis buvo žmogiškoji klaida ir šalys susitaikė. Kita vertus, komisijos išvadų pabaigoje tvirtinama, kad komisija N. B. pavedimą kaip teisėtą, pagrįstą ir netgi būtiną.

Atkreipė dėmesį, kad komisijos pirmininkas S. B. informuodamas apie sudarytą komisiją pranešimo pavadinime „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ aiškiai parodė savo šališkumą ir iš anksto padarytas išvadas, nors posėdis dar nebuvo įvykęs ir sprendimas dėl galimo pažeidimo dar nebuvo priimtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–25).

Nurodė, kad, remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta informacija, pareiškėjas Nurodymo neįvykdė ne dėl to, kad dar nebuvo pasibaigęs Nurodymo įvykdymo terminas, o dėl to, kad, jo nuomone, atlikti patikrinimą nebuvo pagrindo. Tą patvirtina Inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresniosios patarėjos A. Z. 2019 m. lapkričio 29 d. rašte nurodytos aplinkybės (kad I. T. išsakė savo nuomonę, kad patikrinimo atlikti nereikia, nes torto svėrimas buvo žmogiškoji klaida, nuvykus patikrinti, pažeidimų nebus rasta). Tai, kad pareiškėjas neketino vykdyti Inspekcijos viršininko pavaduotojos pavedimo patvirtina ir pats pareiškėjas skunde nurodydamas, kad atlikti patikrinimo negalėjo, nes taip jo veiksmai būtų traktuojami kaip savivaliavimas.

Paaiškino, kad Darbo reglamento 46.2 papunktyje nustatyta, kad Inspekcijoje pavedimus duoti turi teisę Inspekcijos viršininko pavaduotojas – Inspekcijos padalinių vadovams pagal jiems nustatytas funkcijas, kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams – pagal jų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, informuojant apie tai jų tiesioginius vadovus. Darbo reglamento 48 punkte nustatyta, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo pavedimai gali būti duodami papildomomis rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma, jei Inspekcijos viršininko rezoliucijoje jam nurodytą užduotį jis paveda vykdyti konkretiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Pareiškėjui Nurodymas buvo duotas žodžiu 2019 m. spalio 15 d. darbinio pasitarimo metu. Tą patvirtina Inspekcijos viršininko pavaduotojos N. B. 2019 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 107TP-16 ir Bendrųjų reikalų vyresniosios patarėjos A. Z. 2019 m. lapkričio 26 d. raštas. Žodinis nurodymas turi tokią pačią galią kaip ir rašytinis, jis turi būti vykdomas. Pareiškėjo prašymu žodinis pavedimas buvo papildomai užrašytas rezoliucija. Tą patvirtina Inspekcijos dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ skyriuje „Gautieji dokumentai“ užregistruoto A. B. skundo Inspekcijai registracijos kortelė, kurioje nurodyta, kad gautas dokumentas nukreiptas vykdyti pareiškėjui. Pareiškėjas nei savo paaiškinimuose, nei skunde teismui neginčija žodinio pavedimo.

Dėl Taisyklių 12 punkto nurodė, kad šį punktą sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, darytina išvada, kad Inspekcija gali iš naujo persvarstyti asmens prašymą, net jei jis pakartotinis ir nenurodyta naujų aplinkybių ar argumentų. VAĮ 36? straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatyta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliktas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Iš esmės analogišką nuostatą nustato Inspekcijos teisinės metrologinės priežiūros veiksmų aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 11V-78 (toliau – ir Veiksmų aprašas), 16.3 papunktis. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų 2014 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-527 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.) (toliau – ir Nuostatai), 19.1 papunktis nustato, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojas koordinuoja Inspekcijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų darbą teisinės metrologinės priežiūros srityje;19.4 papunktis nustato, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojas organizuoja gaunamų skundų (prašymų) ir pareiškimų nagrinėjimą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2019 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 11V-138, 5.1 ir 5.10 papunkčiuose. Remiantis nurodytais teisės aktais, Inspekcijos nuomone, Inspekcijos viršininko pavaduotoja turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą ir pavesti šį patikrinimą atlikti pareiškėjui.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo paaiškinimai nenuoseklūs – viena vertus, jis teigia, kad nevykdė Nurodymo, nes nežinojo apie jį, kita vertus, teigia, kad Nurodymo nevykdė, nes tokie jo veiksmai būtų laikomi savivaliavimu.

Dėl komisijos sudėties nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą yra nurodytas Inspekcijos viršininko įsakymo, kuriuo buvo sudaryta komisija, data ir numeris, nurodytas komisijos pirmininkas. Pareiškėjas dėl informacijos apie komisijos sudėtį nesikreipė.

Dėl komisijos narių kompetencijos paaiškino, kad tarnybinis nusižengimas labiau susijęs ne su ūkio subjektų veiklos patikrinimų atlikimu, o su vadovybės pavedimų vykdymo ir vidaus darbo tvarkos laikymosi klausimais bei pavaldumu valstybės tarnyboje. Komisiją sudaro: Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus viršininkas, Matavimų ir tyrimų skyriaus viršininkė, Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus vyresnysis patarėjas. Visi komisijos nariai turi ne mažą darbo Inspekcijoje patirtį, gerai išmano Inspekcijos atliekamas teisinės metrologinės priežiūros funkcijas. Teisinės metrologijos skyriaus pirmininkas, kuris yra ir komisijos pirmininkas, pagal pareigybės aprašymą yra įgaliotas atlikti su ūkio subjektų patikrinimais susijusias funkcijas: dalyvauti kontroliuojant, kad Inspekcijos inspektoriai laiku ir kokybiškai atliktų jiems pavestas užduotis, pagal kompetenciją vertinti, ar inspektoriai tinkamai surašo teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimų aktus, administracinių nusižengimų protokolus, nutarimus administracinių nusižengimų bylose, dalyvauti patikrinimuose, apibendrinti inspektorių vykdomos teisinės metrologinės priežiūros rezultatus, daryti išvadas ir teikti pasiūlymus Inspekcijos viršininkui dėl teisinės metrologinės priežiūros tobulinimo, rengti Inspekcijos numatomų tikrinti objektų patikrinimų metodikas, nurodymus ir kitą inspektoriams būtiną metodinę medžiagą, pagal savo kompetenciją konsultuoti inspektorius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso taikymo klausimais.

Komisijos pirmininko 2019 m. lapkričio 5 d. surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą nerodo šališkumo, nes pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formą nustato tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Aprašas), priedas. Formoje nurodytas tas pats pavadinimas – „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“. Pranešimo tekste vartojamos frazės „galimas tarnybinis nusižengimas“, „galimai pažeista“.

Aprašas nenurodo reikalavimo, kad į komisijos posėdį privalomai kviečiamas valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo realizuota teikiant paaiškinimus 2019 m. lapkričio 12 d. Komisijai papildomų klausimų nekilo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jis nebuvo supažindintas su komisijos išvada. Išvada jam buvo išsiųsta pareiškėjo darbinio elektroninio pašto adresu 2019 m. gruodžio 2 d. 15 val. 16 min. 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas parašė tarnybinį pranešimą, kuriame jis, be kita ko, nurodo, kad jis gavo Komisijos Išvadą.

Inspekcijos nuomone, valstybės tarnautojo atsisakymas vykdyti teisėtą vadovybės pavedimą diskredituoja įstaigos vadovybę, griauna jos autoritetą, rodo netinkamą pavyzdį kitiems įstaigos valstybės tarnautojams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, todėl negali būti toleruojamas ir už tai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius, kaltės formą, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

2020 m. gegužės 12 d. paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad paskirta nuobauda yra proporcinga, nes ypač atsižvelgta į pareiškėjo kaltės formą (tyčią), į tarnybinio nusižengimo padarinius (sukėlė neigiamų pasekmių Inspekcijai: diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetą, parodė netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio ištekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, nešiojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), tikėtina, kad žalą patyrė vartotojai). Taip pat įvertinta pareiškėją charakterizuojanti medžiaga: 1999 m., 2012 m., 2000 m., 2002 m., 2015 m. pareiškėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos už pažeidimus, susijusius su jo atliktais patikrinimais. Atsakovė atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes: pareiškėjas nevykdė Nurodymo, nes turėjo kitokią nuomonę nei vadovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. A. B. pateikė skundą Inspekcijai dėl Maximos parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, dažnai pasitaikančių svorio apskaičiavimo problemų. 2019 m. spalio 7 d. A. B. teiravosi dėl savo 2019 m. rugsėjo 23 d. skundo rezultatų. 2019 m. spalio 14 d. Inspekcijos viršininko pavaduotoja pateikė atsakymą A. B.. 2019 m. spalio 14 d. A. B. el. laišku pateiktame skunde nurodė, kad Inspekcijos atsakymas nekompetentingas ir jis laukia atsakingo atsakymo (b. l. 41).

2019 m. spalio 22 d. Inspekcijos viršininko pavaduotoja N. B. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 107TP-12 „Dėl nurodymo atlikti netikėtą patikrinimą nevykdymo“ (b. l. 9, 37), kuriame prašė pareiškėjo nurodyti, kodėl iki šiol nebuvo įvykdytas Nurodymas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui neįvykdžius Nurodymo, buvo iškviestos Kauno apskrities skyriaus inspektorės.

2019 m. lapkričio 22 d. Inspekcijos Kauno apskrities skyriaus inspektoriai atliko Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą ir surašė aktą Nr. PA-3036(K19) (b. l. 51–54), kuriame nurodė, kad patikrinimo Maxima LT parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyti pažeidimai. Nurodoma prekiauti tortais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus.

2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas pateikė N. B. raštą „Dėl 2019 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 107TP-12“ (b. l. 36), kuriame nurodė, kad tiriant A. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. skundą buvo priimtas sprendimas skundo netirti. 2019 m. spalio 14 d. A. B. buvo parengtas ir išsiųstas atsakymas. Tą pačią dieną, gavus A. B. skundą dėl atsakymo netinkamumo, buvo paruoštas ir Inspekcijos atsakingiems asmenims išsiųstas kitas atsakymo A. B. variantas, tačiau jis buvo atmestas. Nurodymas nebuvo užregistruotas Kontoroje ir nebuvo išsiųstas el. laiškas, informacija apie Nurodymą negauta. Nurodė, kad gavus tokią informaciją nustatyta tvarka, patikrinimas būtų nedelsiant atliktas.

2019 m. spalio 24 d. Inspekcijos viršininko pavaduotoja N. B. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 107TP-14 „Dėl pavedimo atlikti netikėtą patikrinimą nevykdymo“ (b. l. 34), kuriame atsakė į pareiškėjo raštą „Dėl 2019 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 107TP-12“, gautą 2019 m. spalio 23 d., įspėjo, kad pareiškėjo elgesį traktuoja kaip tarnybinių pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą) ir nurodė, kad mano, jog pareiškėjui turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė, prašė ateityje sugriežtinti žodinių ir rašytinių pavedimų vykdymą.

2019 m. spalio 25 d. Inspekcijos viršininko pavaduotoja N. B. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 107TP-16 „Dėl Vilniaus apskrities skyriaus viršininko veiksmų“ (b. l. 33), kuriame informavo Inspekcijos viršininką apie pareiškėjo elgesį nevykdant Nurodymo.

2019 m. lapkričio 4 d. Inspekcijos viršininkas įsakymu Nr. 11V-147 sudarė Komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 26).

2019 m. lapkričio 5 d. Komisijos pirmininkas surašė „Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą“ (b. l. 16, 47), adresuotą pareiškėjui, kuriame pateikė informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, nurodė, kad pareiškėjas gali pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo iki 2019 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjui šis pranešimas įteiktas 2019 m. lapkričio 6 d.

2019 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas pateikė Komisijos pirmininkui raštą „Dėl 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimo“ (b. l. 48), kuriame paaiškino įvykio aplinkybes. Nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. A. B. skundo su rezoliucija negavo, skundas neužregistruotas Kontoroje „užduotyse“ ir nebuvo atsiųstas el. laiškas. Užduotis buvo įkelta į Kontorą „Gaunamuose dokumentuose“. Nurodė, kad, gavus tokį Nurodymą asmeniškai arba nustatyta tvarka, patikrinimas būtų atliktas nedelsiant.

2019 m. lapkričio 26 d. Inspekcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji patarėja A. Z. Komisijai surašė raštą „dėl I. T. 2019 m. lapkričio 12 d. paaiškinime „Dėl 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimo“ nurodytų aplinkybių“ (b. l. 49–50), kuriame nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. pasitarime dėl A. B. skundo dalyvavo N. B., pareiškėjas ir ji pati. N. B. liepė pareiškėjui atlikti neplaninį patikrinimą parduotuvėje, pareiškėjas prašė tai suformuluoti raštu, N. B. ant A. B. skundo užrašė rezoliuciją.

2019 m. lapkričio 29 d. Komisija surašė išvadą „Dėl Vilniaus apskrities skyriaus viršininko I. T. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 3–8, 27–32), kurioje teikė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdęs Nurodymo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia ginčijamo tarnybinio nusižengimo padarymo metu, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.) (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą. Komisija Išvadoje teikė siūlymą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2019 m. gruodžio 3 d. Inspekcijos viršininkas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tai, kad savo neveikimu, t. y. neįvykdymu Inspekcijos pavaduotojos Nurodymo, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (b. l. 17).

2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą Inspekcijos viršininkui, kuriame nurodė, kad su Išvada, gauta 2019 m. gruodžio 2 d., nesutinka (b. l. 106–107).

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

1. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1062-556/2018, LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008, LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004).

Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar pareiškėjo elgesyje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad savo neveikimu, t. y. neįvykdęs Inspekcijos viršininko pavaduotojos N. B. 2019 m. spalio 15 d. duoto pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis.

VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nevykdydamas 2019 m. spalio 15 d. Inspekcijos viršininko pavaduotojos N. B. Nurodymo pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. atliko neteisėtą veiką.

Pirma, Inspekcijos viršininko pavaduotoja turėjo teisę duoti Nurodymą pareiškėjui. Tą nustato Darbo reglamento 46.2 papunktis: Inspekcijoje pavedimus duoti turi teisę Inspekcijos viršininko pavaduotojas – Inspekcijos padalinių vadovams pagal jiems nustatytas funkcijas, kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams – pagal jų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, informuojant apie tai jų tiesioginius vadovus. Darbo reglamento 48 punkte nustatyta, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo pavedimai gali būti duodami papildomomis rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma, jei Inspekcijos viršininko rezoliucijoje jam nurodytą užduotį jis paveda vykdyti konkretiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams.

Antra, Inspekcijos viršininko pavaduotojos Nurodymas buvo teisėtas ir konkretus. Nurodymas buvo atlikti netikėtą patikrinimą UAB „Maxima LT“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiriant A. B. Inspekcijai pateiktą skundą. Teisę atlikti patikrinimus nustato Nuostatų 10 punktas, Veiksmų aprašo 16.3 papunktis ir kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad tiriant Inspekcijoje gautus skundus galimi keli Inspekcijos elgesio modeliai, tačiau teisę spręsti turi vadovė, o ne pareiškėjas.

Trečia, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad apie Nurodymą jis nebuvo informuotas. Nurodymas pareiškėjui buvo duotas žodžiu: tą įrodo A. Z. tarnybinis pranešimas (b. l. 49–50) ir pareiškėjo skundas teismui („vykdyti žodinio pavedimo <...> negalėjau, todėl kad mano veiksmai galėjo būti traktuojami kaip savivaliavimas“). Pagal Darbo reglamento 48 punkto nuostatas žodinis nurodymas privalomas taip pat kaip ir rašytinis. Pažymėtina, kad Nurodymas taip pat buvo duotas ir raštu. Teismas iš į bylą pateiktų Kontoros duomenų sprendžia, kad skundas galimai buvo užregistruotas netinkamai (ne į skyrių „Užduotis“, o į skyrių „Gauti dokumentai“), tačiau tai nekeičia teismo vertinimo, kad pareiškėjas žinojo apie Nurodymą, duotą žodžiu, ir turėjo jį vykdyti.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad Nurodymui įvykdyti jis dar turėjo laiko pagal Darbo reglamento 50 punktą: pavedimas, jei nenurodyta kitaip, turi būti įvykdytas per 10 darbo dienų. Teismas sutinka, kad formaliai Nurodymo įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs. Tačiau konkrečiai nagrinėjamoje situacijoje būtina atsižvelgti į A. B. skundo nagrinėjimo trukmę, teisės aktuose nustatytus nagrinėjimo terminus ir protingą laiką, reikalingą konkrečiam byloje aktualiam Nurodymui įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, kad Nurodymą įvykdė Kauno apskrities skyriaus inspektoriai 2019 m. spalio 22 d. ir tą pačią dieną surašė patikrinimo aktą (b. l. 51–54). Taigi Nurodymo įvykdymas nereikalavo neproporcingai didelių laiko sąnaudų, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo kitų darbų, juos vykdė nuo Nurodymo davimo, dėl to nespėjo Nurodymo įvykdyti, nenurodė ir neįrodė Inspekcijai paaiškinimuose ir skunde teismui, kad teisingai prioretizavo savo darbus. Be to, 2019 m. spalio 22 d. Inspekcijos viršininko pavaduotoja pareikalavo pareiškėją pasiaiškinti dėl Nurodymo vykdymo. Pareiškėjo 2019 m. spalio 23 d. rašte (b. l. 36) nebuvo nurodyti argumentai dėl Nurodymo vykdymo termino, jo planai jį įvykdyti. Taigi teismas daro išvadą, kad Inspekcijos viršininko pavaduotoja teisingai įvertino situaciją (tinkamas ir savalaikis Inspekcijos funkcijų atlikimas nagrinėjant A. B. skundą), sekė savo pavaldinio darbą ir reagavo į jo neveikimą – pavedė Nurodymą įvykdyti kitiems inspektoriams. Taigi teismas nenustatė jokių pareiškėjo veikos neteisėtumą šalinančių aplinkybių.

Teismas pritaria atsakovės nustatytai pareiškėjo kaltei dėl neteisėtos veikos. Pareiškėjas nevykdė Nurodymo tyčia. Pareiškėjas kitaip nei jo vadovė vertino A. B. skundo situaciją ir nepritarė vadovės sprendimui. Dėl to nevykdė Nurodymo, apie kurį žinojo nuo 2019 m. spalio 5 d. Taigi pareiškėjas suvokė / turėjo suvokti Nurodymo esmę, turėjo numatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai (diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetą, parodė netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio ištekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, nešiojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nevykdė Nurodymo – ir taip esant jo kaltei (netiesioginė tyčia) pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

2. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros

Pareiškėjas teigia, kad atlikdama tyrimą Inspekcija pažeidė jo teises, nes pareiškėjo neinformavo apie Komisijos sudėtį, Komisijos nariai neturėjo patirties spręsti dėl patikrinimų, pranešimo pavadinimas įrodo Komisijos pirmininko šališkumą, pareiškėjas nežinojo Komisijos posėdžio datos, jame nedalyvavo, negalėjo teikti paaiškinimų, Išvada nebuvo pateikta jam susipažinti, Išvados teiginiai prieštaringi.

VTĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

Vyriausybė 2002 m. birželio 25 d. patvirtino Aprašą, kurio 5 punktas nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku.

Teismas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai. Pirma, teismas atmeta kaip nagrinėjamai bylai nereikšmingus pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo Komisijos sudėties. 2019 m. lapkričio 5 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 16, 47) yra nurodyta, kad jį pasirašė Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, sudarytos Inspekcijos viršininko 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 11V-147, pirmininkas S. B.. Pareiškėjas nenurodė teismui ir nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Inspekciją, siekdamas išsiaiškinti Komisijos sudėtį. Be to, pareiškėjas Komisijos sudėtį sužinojo, kai buvo supažindintas su Komisijos priimta Išvada, kurią pats pareiškėjas pateikė teismui. Analogiškos praktikos laikosi LVAT (2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015).

Antra, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, jog Komisijos nariai neturėjo kompetencijos spręsti dėl ūkio subjektų patikrinimų. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad nagrinėjamoje byloje tarnybinio nusižengimo tyrimas labiau susijęs su vadovo nurodymų vykdymu, o ne su ūkio subjektų patikrinimo tvarka. Taip pat teismas pabrėžia, kad atsižvelgiant į Komisijos narių pareigybės aprašymus, patirtį valstybės tarnyboje jie turėjo pakankamai kompetencijos spręsti ir ūkio subjektų patikrinimo klausimus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie lemtų Komisijos sudėties ydingumą.

Trečia, 2019 m. lapkričio 5 d. Komisijos pirmininko surašytas ir pareiškėjui 2019 m. lapkričio 6 d. įteiktas „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ (b. l. 16, 47) atitinka teisės aktų reikalavimus, nes jo pavadinimas pažodžiui atkartoja Aprašo priedo pavadinimą. Taigi jis nerodo Komisijos pirmininko šališkumo, juo labiau, kad Pranešimo tekste nurodoma, kad atliekamas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Ketvirta, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl Komisijos posėdžio datos nežinojimo ir nedalyvavimo jame. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Komisijos posėdis nėra reglamentuotas teisės aktuose. Pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo realizuota jam teikiant pasiaiškinimą 2019 m. lapkričio 12 d., taip pat pareiškėjas turėjo galimybę pasiaiškinti, kai 2019 m. spalio 23 d. teikė paaiškinimą N. B.. Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo teikti paaiškinimų kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinės aplinkybėms (2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas teikė paaiškinimus raštu). Taigi pareiškėjo teisės, nustatytos teisės aktuose, nebuvo pažeistos.

Penkta, teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad Komisijos Išvada nebuvo pateikta jam susipažinti. Aprašo 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Inspekcija pateikė įrodymus, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijai surašius Išvadą, Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji patarėja 2019 m. gruodžio 2 d. išsiuntė Išvados su priedais kopiją pareiškėjo darbinio elektroninio pašto adresu (b. l. 106–107).

Šešta, pareiškėjas teigia, kad Išvados teiginiai yra prieštaringi: Išvados pradžioje tvirtinama, kad N. B. sutiko su I. T., kad Inspekcija neprivalo atlikti patikrinimo parduotuvėje; Išvadų pabaigoje tvirtinama, kad Komisija vertina N. B. Nurodymą kaip teisėtą ir pagrįstą bei netgi būtiną. Teismas nenustatė, kad Išvadose būtų prieštaravimų. Išvadoje aiškiai identifikuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, kaltė, atliekamas išsamus aplinkybių tyrimas. Teismas jau konstatavo, kad tiriant Inspekcijoje gautus skundus galimi keli Inspekcijos elgesio modeliai (nagrinėjamu atveju – atlikti patikrinimą, neatlikti patikrinimo, laikyti kreipimąsi pakartotiniu, laikyti skundu, tirti ir t.t.), tačiau teisę spręsti turi vadovė, o ne pareiškėjas. Tai, kad vadovė svarstė įvairius elgesio modelius, yra atspindėta Išvadoje. Tai nedaro jos prieštaringa. Priešingas aiškinimas reikštų teksto prasmės iškraipymą, atskirų frazių interpretavimą atsietai nuo viso konteksto.

3. Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui

Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pagal VTĮ 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT yra išaiškinęs, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Inspekcija nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į pareiškėjo kaltės formą (tyčią), į tarnybinio nusižengimo padarinius (sukėlė neigiamų pasekmių Inspekcijai: diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetą, parodė netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio ištekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, nešiojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), tikėtina, kad žalą patyrė vartotojai). Taip pat įvertinta pareiškėją charakterizuojanti medžiaga: 1999 m., 2012 m., 2000 m., 2002 m., 2015 m. pareiškėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos už pažeidimus, susijusius su jo atliktais patikrinimais. Atsakovė atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes: pareiškėjas nevykdė Nurodymo, nes turėjo kitokią nuomonę nei vadovė.

Išvadoje nekonstatuotos nei pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės. Jų nenustatė ir teismas.

Teismas sutinka, kad sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės svarbu atsižvelgti į pareiškėjo kaltės formą (netiesioginę tyčią), tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes (pareiškėjas nesutiko su vadovės nurodymu, jo nevykdė), pasekmes. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Pirma, pareiškėjas yra ilgametis Inspekcijos darbuotojas, kurio darbas už paskutinius metus (2019 m.) įvertintas gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Antra, teismas įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir nevertina jo kaip itin pavojingo. Nurodymo nevykdymas, bylos duomenimis, buvo vienkartinis atvejis. Trečia, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo pasekmės (diskreditavo įstaigos vadovybę, sumenkino jos autoritetą, parodė netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams, be reikalo buvo eikvojami kito teritorinio padalinio ištekliai (tarnybinis transportas, rida, svarstyklės, nešiojamieji kompiuteriai, inspektorių darbo laikas), tačiau šių pasekmių nevertina kaip itin didelės žalos. Ketvirta, analogiškos praktikos skiriant tarnybines nuobaudas už vadovo nurodymų nevykdymą laikosi LVAT (2020 m. vasario 26 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020): pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda už vadovo nurodymų nevykdymą.

Pareiškėjas prašo jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė. Tarnybinis nusižengimas padarytas sąmoningai tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Taigi teismas tenkina pareiškėjo skundą iš dalies: pakeičia Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 9P-66 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš papeikimo į pastabą. Teismo vertinimu, švelnesnės atsakomybės priemonės yra pakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (pareiškėjo paskutinių metų darbas vertinamas gerai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, padarytas tarnybinis nusižengimas nėra itin sunkaus pobūdžio, vienkartinis, itin didelės žalos nesukelta ir kt.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pareiškėjui paskirtas papeikimas yra per griežta tarnybinė nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą. Taigi teismas tenkina pareiškėjo skundą iš dalies: pakeičia Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 9P-66 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš papeikimo į pastabą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. T. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 9P-66 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš papeikimo į pastabą.

Likusią pareiškėjo I. T. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė