- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- II-388-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00373-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4102-2023 (toliau ir – nutarimas) R. O. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 700 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 28 d. gautas R. O. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir dėl to paties nusižengimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Skunde nurodoma, kad Institucijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti naikintinas. Institucijos vyresnioji tyrėja, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvykdė įstatyme numatytų reikalavimų, nepatikrino, ar nėra ANK 591 straipsnyje numatytų aplinkybių. Nutarime nebuvo nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad pareiškėjo veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimo sudėties požymiai. Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta, kad jis ne tik apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, bet ir tai, kad pareiškėjui buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. Dėl šio įvykio pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Pranešime apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d., apie 15.49 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo bei 17.25 val. pareiškėjui buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas, tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 221 punkto reikalavimus. Iš pradėto ikiteisminio tyrimo bei įtarimo teksto matyti, kad pareiškėjas įtariamas veiksmais (kito automobilio apgadinimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos bei alkoholio vartojimas po įvykio), už kuriuos patrauktas ir administracinėn atsakomybėn. Skunde cituojama teismų praktika dėl non bis in idem principo ir teigiama, kad eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamas ir nustatomas viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje.
Skunde taip pat teigiama, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pažeidėjas nepadarė. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas neišdėstė ir motyvuotai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad iš esmės, nutarime buvo atkartotos administracinio nusižengimo protokole nustatytos aplinkybės. Nutarime akcentuotini tik tarnybinis pranešimas ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad sutampa automobilių „Mitsubishi“ ir „Renault“ bamperių apgadinimų aukščiai, taip pat ant „Renault“ automobilio bamperio yra šviesios spalvos dažų pėdsakai. Pareiškėjo atstovas tyrimo metu prašė apklausti liudytoją A. E., kuris pranešė policijai apie įvykį, tačiau pareigūnė tokio prašymo net nenagrinėjo, motyvų, dėl kurių prašymas buvo atmestas, taip pat nenurodė. Bylos įrodymai nebuvo vertinami, tyčios klausimas nagrinėjamas nebuvo. Pareiškėjas nesupranta, kodėl nutarime nurodyta, kad jis nepamena, ar galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, jis visą laiką aiškino, kad susidūrimo su kitų automobiliu nepajuto, o važiavimo aplinkybes atsimena gerai. Akcentuotina, kad 2023 m. sausio 23 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo judėjimo juostoje stovėjo eilė automobilių, iš kairės pusės – vyko statybos, buvo statomas daugiabutis, ten dirbo technika, aplinka buvo pakankamai triukšminga. Tam, kad apvažiuotų stovinčius automobilius (pirmas eilėje stovėjo minėtas „Renault“ automobilis), turėjo praleisti priešpriešais atvažiuojantį automobilį, po ko pareiškėjas pajudėjo. Kelio danga nuo sniego ir ledo gabalų buvo nelygi, matomumas buvo prastas. Pareiškėjas tiksliai neatsimena, tačiau jam atrodo, kad automobilį „Renault“ apvažiavo ne iš karto, truko distancijos, todėl praleidęs automobilį iš priešpriešinės juostos, pavažiavo dar atgal ir tik po to apvažiavo stovinčius automobilius ir nuvažiavo prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vairuojamo automobilio kontakto su kitu „Renault“ automobiliu nepajuto, susidūrimo garso negirdėjo. Niekas iš pašalinių asmenų jokių ženklų nerodė nei žodžiais, nei veiksmais pareiškėjo nestabdė. Pastatęs automobilį prie savo namo, neįtardamas, kad padarė nusižengimą, nuėjo namo o vėliau su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus. Tik iš atvykusių pareigūnų pareiškėjas sužinojo, kad yra įtariamas, jog apgadino „Renault“ automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškėjo, kad ant galinio automobilio „Renault“ bamperio yra nedidelis įbrėžimas. Draudimas padarytą žalą įvertino 160,41 eurų. Automobilis „Renault“ priklauso jo sūnaus draugo tėvui, jeigu būtų žinojęs, kad apgadino minėtą automobilį, būtų iš karto atlyginęs žmogui žalą. Jokios priežasties, motyvų pasišalinti iš įvykio vietos ir nuslėpti sukeltą įvykį, pareiškėjas neturėjo. Apie tai, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, patvirtina ir tai, kad jis netoli eismo įvykio vietos paliko savo vairuotą automobilį, jo automobilis buvo draustas ir techniškai tvarkingas, vairuotojo pažymėjimą turi virš (duomenys neskelbtini) metų, nevengė pareigos atlyginti žalą, o žalos mažareikšmiškumas taip pat patvirtina, kad sugadinimas menkas ir jį pastebėti nebuvo galimybės. Tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties, todėl pradėta teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas nurodo, kad Institucijos priimto nutarimo naikinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, todėl prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime teigiama, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Padarytas pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, eismo įvykio vietos planu, liudytojo paaiškinimu, nuotraukomis ir kt. medžiaga. Atsiliepime cituojami KET 9 punkto reikalavimai, ANK 426 straipsnio 1 dalies norma, teismų praktika dėl tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir teigiama, kad R. O., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba pranešęs policijai, turėjo sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Be kita ko, atsiliepime nurodoma, kad R. O. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kuris nėra susijęs su ikiteisminiu tyrimu, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, vertinamos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Vien tai, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo R. O., savaime nereiškia, kad toks Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl Institucija, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, vertina kritiškai. Institucijos vertinimu, nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į R. O. asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusižengimo pavojingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu pripažinta, kad R. O. 2023 m. sausio 23 d., apie 15.49 val. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po įvykio asmeniui nustatytas 2,53 promilių girtumas (pradėtas ikiteisminis tyrimas).
Pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, o eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamas ir nustatomas viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje.
Teismas pažymi, kad draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Minėtas principas expressis verbis (tiesiogiai) yra išreikštas tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame aiškiai nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų; aptariamo principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę). Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, yra vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. O. 2023 m. sausio 23 d., apie 15.49 val. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Asmeniui nustatytas 2,53 promilių girtumas (pradėtas ikiteisminis tyrimas). Nagrinėjant skundą teismas nustatė, kad R. O. už šiuos veiksmus kilo dviejų rūšių – baudžiamoji ir administracinė teisinė atsakomybė.
R. O. skunde nurodė, kad jis gavo pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, kuriame teigiama, kad jis 2023 m. sausio 23 d., apie 15.49 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo bei 17.25 val. jam buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas, tokiais veiksmais jis pažeidė KET 221 punkto reikalavimus ir yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas pažymi, kad R. O. nurodytomis aplinkybėmis jam įteiktame pranešime apie įtarimą po pasišalinimo iš eismo įvykio vietos buvo padaryti kiti nusikalstami veiksmai – vartotas alkoholis iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo bei 17.25 val. R. O. nustatytas 2,53 promilių girtumas, tokiais veiksmais jis pažeidė KET 221 punkto reikalavimus.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pažymėtina tai, kad BK nenustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus ir sugadinus svetimą turtą (šiuo atveju „Renault“ automobilį), dėl kurio patirta turtinė žala nelaikytina didele. Be to, ANK jokia forma nenustatyta atsakomybė už vartotą alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi nagrinėjamoje situacijoje non bis in idem principas nebuvo pažeistas, nes asmuo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn patrauktas už skirtingus neteisėtos veikos požymius ir kitokį turinį. Dėl to pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl minėto principo pažeidimo nepagrįsti ir vertinti, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė kol kas nėra realizuota, nes vyksta tyrimas, kuris gali būti bet kada nutrauktas. Tokiu atveju liktų vienintelė administracinė atsakomybė ir apie non bis in idem principo pažeidimą diskusijos apskritai nebūtų.
Be kita ko, skunde R. O. teigė, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties, kadangi jis iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, automobilių kontakto nepajuto, susidūrimo garso negirdėjo ir motyvų pasišalinti iš įvykio vietos ar nuslėpti sukeltą įvykį, neturėjo.
R. O. teisme nurodė, kad jis iš pagrindinio kelio važiavo į dešinę pusę, į kiemą. Priešais važiavo automobilis. Jis pasuko į dešinę, kad šį praleisti. Ten buvo eilė kitų automobilių. Po to jis pavažiavo į priekį, atgal ir išvažiavo. Ten buvo visokių nelygumų, statybų triukšmas. Jis nuvažiavo namo, pastatė automobilį. Po valandos atėjo policija ir pasakė, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu. Jis kontakto nepajuto. Jis važiavo namo (duomenys neskelbtini) gatve, kur vyko statybos darbai. Jam reikėjo prasilenkti su kitu automobiliu, dėl to pasukau į dešinę, į kelkraštį, kad praleisti kitą automobilį. Šį praleidęs pavažiavo atgal, tada į priekį, tada dar kartą atgal ir išvažiavo. Važiavo iki savo garažo. Įvykio vietoje jis nebuvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio. Kai policija pranešą apie įvykį, jokių automobilio sužalojimų jis nepastebėjo. Jo automobilio bamperis apibraižytas, jokių kitų apgadinimų jis nematė. Jis žiūrėjo kartu su policija, apgadinimai buvo seni. Jis pirko jau apgadintą automobilį. Grįžęs namo išgėrė alaus, degtinės, nes turėjo šeimyninių problemų. Buvo alkanas, nevalgęs, dėl to padaugino. Jam yra pareikštas ir įtarimas, kad vairavo neblaivus, vyksta tyrimas. Jis alkoholį vartojo kartu su kaimynu, kurį grįždamas namo sutiko prie laiptinės. Jie nuėjo pas jį ir kartu išgėrė. Alkoholį jis vartojo ir po to, kai kaimynas išėjo. Iš viso išgėrė du butelius alaus ir nepilną butelį 0,7 litro degtinės.
Teisme apklaustas liudytojas A. E. parodė, kad išeidamas iš darbo vietos pamatė, kad pilkas automobilis išvažiuoja iš parkavimo vietos ir atsitrenkia į kitą, priešais stovėjusį automobilį du kartus. Po to automobilis už 20 metrų nusuko į požeminius garažus. Prieš tai neadekvačiai užvažiavo ant kalniuko. Jis matė, kad iš automobilio išlipo vos ant kojų pastovintis žmogus. Apie tai pranešė policijai. Automobilis išvažinėdamas iš „kišenės“ neišsisukdamas atsitrenkė vieną kartą. Po to susukus vairą atsitrenkė į galinį bamperį antrą kartą. Atsitrenkė vieną kartą, tada keitė kryptį ir kliudė kitą vietą. Jis įvykį stebėjo 5 metrų atstumu. Buvo atsitrenkimo garsas. Iš pirmo karto jis nelabai suprato, kas įvyko, po ko atsisukęs pamatė antrą atsitrenkimą. Buvo aiškus atsitrenkimo garsas. Asmuo įvykio vietoje išlipęs nebuvo. Prie įvažiavimo į požeminį garažą po užvažiavimo ant kalniuko asmuo vos prisiparkavo automobilį ir tada išlipo. Vairuotojas neadekvačiai ėjo, matėsi girto žmogaus požymiai. Arba žmogui buvo labai bloga. Jis nenorėjo pats aiškintis su girtu žmogumi, todėl pranešė policijai.
Teismo vertinimu pareiškėjo argumentai dėl automobilių kontakto nejutimo yra nepagrįsti ir aiškus siekis išvengti atsakomybės. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. sausio 23 d., 16.35 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), asmuo su automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, asmuo neblaivus. Atvykus į įvykio vietą pranešėjas A. E. paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Mitsubishi“ atsitrenkė į kitą automobilį „Renault“, t. y. su priekiniu bamperiu atsitrenkė į „Renault“ automobilio galinį bamperį, o atsitrenkęs kelis kartus perstatė automobilį prie netoliese esančio garažo (b. l. 26). Teisme apklaustas A. E. kategoriškai patvirtino, kad R. O. vairuojamas automobilis du kartus atsitrenkęs į kitą stovėjusį automobilį išvažiavo iš įvykio vietos. Šis liudytojas, be to, aiškiai nurodė ir galimus tokio neteisėto R. O. elgesio motyvus, o būtent akivaizdžius neblaivumo požymius. Įvertinus byloje esančias automobilių „Mitsubishi“ ir „Renault“ nuotraukas akivaizdžiai matomi automobilio „Renault“ išoriniai apgadinimai, t. y. apgadintas galinis bamperis (b. l. 29-34, 42, 54-57, 73). Tą patvirtino ir byloje esanti pažyma dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: automobiliui „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis (b. l. 22).Automobilio „Renault“ apgadinimus atitiko automobilio „Mitsubishi“ apgadinimai ant priekinio bamperio.
Teismas įvertinęs R. O. skundo argumentus, jo pasisakymus teisme, taip pat išsamiai susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, policijos pareigūnu tarnybiniu pranešimu, papildoma informacija apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, liudytojo A. E. teisme nurodytas aplinkybes pripažįsta, kad Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl R. O. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Visuma tarpusavyje susijusių ir atitinkančių duomenų visuma patvirtina, kad R. O. važiuodamas automobiliu „Mitsubishi“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Renault“, tai padarė ne kartą, dėl pirminio kontakto sąmoningai judėjo atgal, ką pripažino ir pats pareiškėjas savo parodymais teisme. Dėl transporto priemonių kontakto buvo apgadinti abu automobiliai, padaryta penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio neviršijanti žala, po ko R. O. tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo neatlikdamas bendrųjų KET 9 punkte numatytų eismo dalyvio pareigų. Teismo vertinimu pareiškėjas tokius veiksmus atliko veikdamas būtent tiesiogine tyčia, kadangi būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą informuoti žalą patyrusį asmenį arba policiją apie sukeltą eismo įvykį, tačiau vengdamas atsakomybės sąmoningai to nedarė. R. O. veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (neviršija 750 eurų) patvirtina byloje esanti draudimo bendrovės pateikta informacija dėl draudimo išmokos (b. l. 46). Dėl to pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo teisingai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir asmeniui pagrįstai bei teisingai pritaikyta administracinė atsakomybė. Aiškus ir nevienkartinis automobilių kontaktas, kontakto garsas ir padaryti transporto priemonių apgadinimai, tuo metu buvusios žiemos oro sąlygos, natūraliai didinančios vairuotojų atidumą kelyje, neadekvatus pareiškėjo elgesys po įvykio yra pagrindas be abejonių pripažinti, kad R. O. ne tik jautė, bet akivaizdžiai suprato automobilių kontaktą, t. y. kilusį eismo įvykį, dėl ko skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o R. O. kaltas dėl jo padarymo, taip pat įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. O. asmenybę – per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas dešimt kartų (b. l. 65-70), dėl ko R. O. buvo paskirta ANK 426 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta piniginė bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui. Dėl to teismas atmeta pažeidėjo R. O. skundą, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 22 d. nutarimą kaip pagrįstą ir teisingą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
R. O. (R. O.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4102-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.