- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- e1-2343-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25490-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006 m. kovo 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 3 MGL (375 litų) dydžio bauda;
2) 2006 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta 2 metų laisvės atėmimas ir 3 MGL (375 litų) dydžio bauda;
3) 2006 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2006 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 4 metai laisvės atėmimo ir 3 MGL (375 litų) dydžio bauda. 2009 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu skirta 3 MGL dydžio bauda pakeista į 1 paros areštą;
4) 2012 m. liepos 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo;
5) 2013 m. spalio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams,
6) 2014 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 metams. 2016 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. 2016 m. rugsėjo 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;
7) 2017 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismo, pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
8) 2017 m. lapkričio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 145 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įmokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant ją atlikti per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2019 m. gegužės 24 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2020 m. birželio 28 d., apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu, tiesiogiai sakydamas savo šeimos nariui – sugyventinei I. T., kad ji pamatys kas jai bus, kad ją užmuš, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi buvo agresyviai nusiteikęs.
Kaltinamasis G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių paaiškinti negali, kadangi buvo girtas ir ne viską prisimena, tačiau sutiko, kad galėjo būti taip, kaip sako jo buvusi sugyventinė I. T.. Jis tą dieną buvo išgėręs, gėrė jau ne pirmą dieną ir įvykio dieną nuo ryto vartojo alkoholį. Prisiminė, kad rėkavo namuose, ir per balkoną, tačiau ką tiksliai sakė jis dėl girtumo nežino, tačiau patvirtino, jog galėjo būti, kad būdamas neblaivus pagrasino buvusiai sugyventinei, pasakė kažkokius grasinančius žodžius. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 153).
Kaltinamojo G. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo I. T. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu G. B., judviejų mažamečiu sūnumi bei jos mažamete dukra. Kartu su sugyventiniu gyvenu penktus metus, veda bendrą ūkį. Kai G. B. būna neblaivus, jis tampa agresyvus, priekabus. 2020 m. birželio 28 d. nuo 09.00 val. sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14.00 val. kartu su sugyventiniu ir vaikais ėjo į paplūdimį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Apie 17.00 val. grįžo atgal į namus, kur jos sugyventinis toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžus į namus, G. B. namų kambaryje, kuriame buvo ir abu minėti mažamečiai vaikai, ėmė ją vadinti necenzūriniais žodžiais, šaukti ant jos, vadino tokiais žodžiai kaip ,,(necenzūriniai žodžiai), padla“. Nukentėjusiajai vyro nuraminti nepavyko, todėl išsigandusi į svečius pasikvietė draugę A. D. L., sumanė, kad draugė liks nakvoti. Galvojo, kad prie draugės jos sugyventinis šiek tiek nurims, nebus toks agresyvus. Tačiau G. B. nenurimo, toliau ant nukentėjusiosios šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais. Iš sugyventinio buvo girdėti tokios replikos: ,,Pamatysi kas tau bus“ ir pan. Ji išsigando, suvokė, kad sugyventinis yra neprognozuojamas, stengėsi nesiartinti prie jo. G. B. paėmė į rankas judviejų sūnų ir kvietė ją ateiti arčiau. Anksčiau ne kartą yra buvę, kai tokiu būdu, paėmęs vaiką, vyras ją prisišaukia prieiti, o tada pasinaudoja proga ir fiziškai prieš ją smurtauja. Nukentėjusioji nenorėjo artintis prie sugyventinio, bijojo, kad jis ją sumuš. Įvykio metu, su savo dukra išbėgo į lauką šauktis pagalbos. Išėjo su dukra, o sūnų sugyventinis laikė ant rankų, neleido pasiimti, nors prašė. Tuo metu G. B. išlindo pro balkoną ir šaukė, kad ją užmuš. Suprato, kad jai yra kilusi reali grėsmė. Su dukra nubėgo pas buto, kuriame gyvena, savininkę D. Ž., kurios paprašė iškviesti policiją. Pamatęs, kad lauke kalbasi su šeimininke, sugyventinis dar labiau pasiuto, būdamas balkone šaukė, kad ją (nukentėjusiąją) užmuš. Nors jis tik šaukė ir jokių veiksmų neatliko, jai toks grasinimas buvo realus, buvo išsigandusi ir įbauginta. Dukra vienu metu buvo pravirkusi, galėjo pergyventi dėl jos. Žinojo, kad jei nekvies policijos ir grįš į namus, G. B. ją sumuš arba įgyvendins savo grasinimus ir ją užmuš. Kaip minėjo, vyras ne kartą prieš ją smurtavo ir anksčiau, tačiau į policiją pirmą kartą dėl smurto kreipėsi maždaug prieš dvejus metu. Grasinimų realumą taip pat atspindi tai, jog sugyventinis iki susipažįstant su ja buvo kalinimo įstaigoje dėl to, jog buvo padegęs savo buvusios sugyventinės namą, kuriame buvo ir jo buvusi sugyventinė ir mažamečiai vaikai. Atvykę policijos pareigūnai G. B. sulaikė (b. l. 7, 38–39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja mažametė K. N. parodė, kad 2020 m. birželio 28 d. atsikėlusi apie 10.00 val., namuose matė, kad G. B. yra išgėrę. Buvo karšta diena, todėl visi ėjo, kartu su jais dar buvo kaimynės vaikas, į pliažą. Apie 13.00–14.00 val. grįžo visi į namus. G. B. grįžęs, namuose gėrė alų, per dieną buvo išgėręs apie 10 skardinių alaus. Namuose G. B. būdamas išgėręs, pradėjo mamą – I. T. vadinti keiksmažodžiais, sakė ir iš ,,k“ raidės, ir kitokių. Prie mamos jis prisikabino be priežasties. Po to, jiems paskambino buto šeimininkė ir pakvietė ateiti pašnekėti dėl buto nuomos. Ėjo kartu su mama, A. D.-L. ir jos maža mergaite. G. B. buvo išlindęs į balkoną ir matė, kad jos kalbasi su buto šeimininke, todėl mamą vėl vadino keiksmažodžiais, tokiais kaip ,,kekšė“, jai skaičiavo minutes, jas mažindamas ir reikalavo, kad grįžtų į namus, antraip sakė neatiduos brolio. Šeimininkė tai pamačiusi mamai neleido grįžti ir pasakė, kad kviečia policiją. Kol jos kalbėjosi su šeimininke, G. B. mamą vadino keiksmažodžiais ir grasino neatiduoti brolio. Kai atvyko policija, G. B. sulaikė ir išvežė. Kai G. B. sulaikė, jis mamai pagrasino, kad ,,papjaus, nužudys“. Kuomet G. B. išvežė, jie nuėjo į balkoną ir ten ant lovos rado didelį virtuvinį peilį, iki jiems išeinant jo ten nebuvo, todėl mano kad jeigu būtų grįžę be policijos, gal tuo peiliu jis būtų grasinęs (b. l. 69–70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad 2020 m. birželio 28 d. apie 17.00 val. ji buvo jai priklausančio namo kieme, kuriame gyvena I. T.. Matė, kaip jos sugyventinis parėjo išgėręs, tarp jų buvo žodinis konfliktas. G. B. buvo gerokai išgėręs, jis kieme šūkavo, dainavo, taip pat girdėjo, kaip savo sugyventinę vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau jokių grasinimų iš jo pusės jai nebuvo girdėti. Baigus darbą, ji ėjo link savo gyvenamos vietos, nes gyvena visai šalia. Eidama matė, kad I. T. sugyventinis buvo balkone ir garsiai šūkavo. Netrukus link jos atbėgo I. T., kartu su ja buvo kita nuomininkė A. D. – L. ir I. T. mergaitė, kuri verkė. Joms bekalbant su ja, girdėjo ir matė, kaip iš balkono I. T. sugyventinis šaukė, kad ,,ateik čia suka, aš tave užmušiu, ką (necenzūrinis žodis) su ja kalbi“. I. papasakojo, kad sugyventinis jai grasino ir neleido pasiimti jų bendro vaiko, ji sakė girdėjusi kaip vaikas namuose verkė. Liudytoja apie įvykį pranešė policijai, nes jai pasirodė pavojinga I. su vaikais eiti į namus, kuriuose jos girtas sugyventinis agresyviai prieš ją nusiteikęs (b. l. 75–76).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. D.-L. parodė, kad 2020 m. birželio 28 d., apie 20.00–20.30 val. - 20.30 val. grįžo iš darbo namo. Liudytojos vaikas buvo paliktas prižiūrėti I. T., todėl nuėjo pas ją. Liudytoja rado I. T. su sugyventiniu G. B. sėdinčius kieme su vaikais, liudytoja prisėdo prie jų. Matė, kad G. B. buvo išgėręs. jis, būdamas neblaivus, žodžiais kabinėjosi prie jos, vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, tokius kaip ,,žiurkė, (necenzūrinis žodis)“. Liudytoja nuėjo migdyti vaiko pas juos į namus. Liudytoja girdėjo, kaip į namus iš kiemo grįžo I. T. su sugyventiniu ir vaikais. Girdėjo, kaip kambaryje I. T. sugyventinis žodžiais kabinėjosi prie draugės, ją vadino ,,padla, žiurke“, sakė ,,aš tave užmušiu, nenoriu matyt tavęs akyse“. Po to, liudytoja su I. T. išėjo į lauką, ant jos kūno jokių išorinių smurto požymių nebuvo, su savimi ji pasiėmė vyresnę dukrą. I. T. norėjo pasiimti ir jaunesnį sūnų, tačiau sugyventinis vaiko nedavė, laikė jį ant savo rankų. Būdamos lauke jos nusprendė nueiti pas buto šeimininkę. Joms išėjus pro kiemo vartelius, balkone pasirodė I. T. sugyventinis, šalia jo buvo jų vaikas. Girdėjo, kaip jis šaukė I. T. ,,kur tu eini padla“. Kuomet jis pamatė, kad jos kalbasi su šeimininke, jis I. T. šaukė ,,palauk, žiurke, aš tave užmušiu“. Šeimininkė iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, ji irgi buvo nuėjusi į draugės butą. G. B. gulėjo ant lovos ir apsimetė, kad nieko neįvyko, vaikas buvo balkone (b. l. 80–81).
2020 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą I. T. paaiškino, jog neblaivus sugyventinis G. B. pasiėmė mažametį vaiką, užsidarė kambaryje ir neleido jo paimti. Bandant paimti vaiką, grasino jai, kad užmuš. Sulaikant minėtą asmenį, pareigūnų akivaizdoje grasino I. T., sakydamas „Pamatysi, kas tau bus“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, akivaizdžiai bijojo (b. l. 16-19).
2020 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 25–30).
2020 m. birželio 28 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4300 nurodyta, kad G. B. 2020 m. birželio 28 d. 22:38:19 nustatyta 1,78 promilių neblaivumas (b. l. 138).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai – patvirtina, kad 2020 m. birželio 28 d., apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu, tiesiogiai sakydamas savo šeimos nariui – sugyventinei I. T., kad ji pamatys kas jai bus, kad ją užmuš, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi buvo agresyviai nusiteikęs. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 173, 175).
Skirdamas G. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 83-86, 97-108, 177-199). Įrašytas psichiatrinio gydymo įskaitoje – psichiatrinis gydymas Marių sektoriuje 2018 m. gruodžio 2 d. – 2018 m. gruodžio 10 d., diagnozė F10.3, F10.2 (b. l. 88–89), taip pat įrašyta priklausomybės ligų gydymo įskaitoje – Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2018 m. kovo 9 d. Dėl (Z71.2) asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui. Lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą, profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus. (b. l. 92). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 83TPK-832/2020 nurodyta, kad G. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 96).
Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui bei skiriant įpareigojimus (veikos padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio redakcija). Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, G. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 28 d. 22.15 val. (b. l. 157) iki 2020 m. birželio 29 d. 14.50 val. (b. l. 163), tai yra 1 para.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. B. galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į bausmės laiką įskaityti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 28 d. 22.15 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 14.50 val., tai yra 1 parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.