Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-169-616/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-09
Bylos Nr.: 1A-169-616/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23785-2017-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis: A. O.
Advokatai: Remigijus Merkevičius, Gediminas Skaistys

Kategorijos

1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-616/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23785-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistojo A. O. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. O. (toliau – ir A. O.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo ir koordinavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą, gabenimą, jų įnešimą bei perdavimą į pataisos namus, ir turėdamas tikslą platinti, jomis neteisėtai disponavo.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1 A. O. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 14 d., skambindamas mobiliojo ryšio telefonu susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis 2017 m. gegužės 14 d. vakare, V., prie geležinkelio stoties, perduos labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų jo pažįstamam M. V. (M. V.) (toliau – ir M. V.), turėdamas tikslą vėliau šias medžiagas, per savo seserį E. O. (toliau – ir E. O.) 2017 m. gegužės 16 d. pasimatymo metu pataisos namuose, perimti.

1.2 A. O. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 14 d. skambindamas telefonu paprašė M. V. nuvykti prie geležinkelio stoties V., ir paimti iš nepažįstamo asmens maišelį su daiktais, juos laikyti prie savęs, o vėliau šiuos daiktus perduoti E. O.. Taip pat nuslėpdamas nuo jo (M. V.), kad tai bus psichotropinės medžiagos, 2017 m. gegužės 14 d., apie 20 val. 45 min., vakare, bendraudamas telefonu su juo (M. V.) ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo jų susitikimą. 2017 m. gegužės 14 d., apie 20 val. 45 min., M. V. iš nenustatyto asmens paėmus labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. ne mažiau, kaip 176,6896 g sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA, A. O. tęsė nusikalstamą veiką, ir 2017 m. gegužės 15 d. skambindamas telefonu savo seseriai E. O. nurodė nuvykti pas M. V. bei nuslėpdamas nuo jos (E. O.) savo ketinimą įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, paprašė jos 2017 m. gegužės 16 d. prieš atvykstant į pasimatymą, iš M. V. paimti maišelį su „arbata“, nupirkti vazone gėlę „Orhidėja“, ir jame paslėpti iš M. V. gautą „arbatą“. Toliau koordinuodamas savo daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 16 d., 8 val. 49 min., telefonu nurodė E. O. perimtą iš M. V. „arbatą“ (t. y. psichotropines medžiagas), paslėpti gėlių vazono dugne, užberiant jas žievėmis, be žemių. E. O. įvykdžius jo (A. O.) nurodymus ir 2017 m. gegužės 16 d., apie 11 val., iš V. atgabenus prie Pravieniškių pataisos namų, gėlių vazone paslėpus bei įnešus į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių, paslėptas psichotropines medžiagas – 176,42 g sintetinio kanabinoido, turinčio savo sudėtyje 3,5289 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido), kurių A. O. perimti nespėjo, nes pridavus pareigūnams gėlę su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis, E. O. pataisos namuose buvo sulaikyta.

1.3 Tokiu būdu, A. O. pasitelkęs asmenis – M. V. ir E. O., kurie dėl šios veikos nėra kalti, organizavo ir koordinavo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą, gabenimą, jų įnešimą bei perdavimą į pataisos namus, t. y. veikdamas su jo daromoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavusiais E. O. ir M. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis, kurias neteisėtai laikė ir gabeno, turint tikslą jas platinti pataisos namuose.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo A. O. gynėjas advokatas R. Merkevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir A. O. pripažintą kaltu ir nuteistą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, išteisinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Apeliantas skunde pateikia skundžiamo nuosprendžio turinio vertinimo analizę ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, šališkai ir netinkamai (t. y. perrašydamas kaltinamąjį aktą), vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Apeliantas skunde prašo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą atidėti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant įvertinti, ar BK 260 straipsnio 1, 3 dalys, BK 269 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 3 dalys (su nuoroda į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus), atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Apelianto vertinimu, BK 260 straipsnio 1, 3 dalių bei BK 269 straipsnio 1, 2 dalių, nuostatos yra neaiškios ir nesuprantamos, t. y. iš šių straipsnių turinio neįmanoma suprasti kas yra laikoma „psichotropine medžiaga“ bei koks psichotropinės medžiagos kiekis yra laikomas „labai didelis“. Tuo tarpu, kai narkotines ar psichotropines medžiagas į kontroliuojamų medžiagų sąrašus Sveikatos apsaugos ministras įrašo nurodydamas ne konkrečių medžiagų pavadinimus, o jų darinių grupės pavadinimus, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatos asmeniui, kuris nėra specialistas, akivaizdžiai, yra visiškai neaiškios ir nesuprantamos. Be to, šis įstatymas neleidžia asmenims iš anksto numatyti, ar tam tikra medžiaga yra ar nėra „psichotropinė medžiaga“, patenkanti į vieną ar kitą Narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašą.

2.3. Apeliantas skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekiant nustatyti, ar Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo I-ojo sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ojo sąrašo 69 punkto, kuris pavadintas „Sintetinių kanabinoidų darinių grupė“, 69.1 punkto, kuris pavadintas pirmuoju šios grupės pogrupiu, bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių rekomendacijų 89 punkto, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2.4. Pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje, nėra paaiškinta, kokias konkrečias Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo I-ojo sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ojo sąrašo 69 punkto, kuris pavadintas „Sintetinių kanabinoidų darinių grupė“, 69.1 punkto, kuris pavadintas pirmuoju šios grupės pogrupiu, nuostatas atitinka ištirta ir nustatyta medžiaga „AB-CHMINACA“, ar medžiaga, kurios cheminis pavadinimas – (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido). Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai buvo uždrausta psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas „AB-CHMINACA“, kurio kitas cheminis pavadinimas yra (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido). Todėl apelianto vertinimu, nuteistajam A. O. inkriminuotu laikotarpiu, t. y. 2017 m. gegužės 14–16 d., sintetinis kanabinoidas „AB-CHMINACA“ ar medžiaga, kurios cheminis pavadinimas – (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido), nebuvo priskirtina kaip psichotropinė medžiaga pagal BK 260 straipsnio 1, 3 dalis bei BK 269 straipsnį, nes Europos Taryba apie šias naujas psichoaktyvias medžiagas paskelbė tik 2018 m. gegužės 14 d. Tuo tarpu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia (t. y. kad medžiagos kuriomis disponuoja yra psichotropinės bei įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą) pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

2.5. Skundžiamu nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu organizavęs ir koordinavęs labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos 176,42 g sintetinio kanabinoido, turinčio savo sudėtyje 3,5289 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA – laikymą, gabenimą, įnešimą ir perdavimą į pataisos namus bei neteisėtą disponavimą, turint tikslą jas platinti. Tačiau apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta ir nesuprantama, kuris nustatytas psichotropinės medžiagos kiekis (t. y. 176,42 g ar 3,5289 g) lemia A. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. labai didelį kiekį. Taip pat nenurodyta kokiomis konkrečiomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių rekomendacijų nuostatomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

2.6. Skunde apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog E. O. perduotame gėlės vazone bei automobilyje esančiame maišelyje būtų buvę didesnis kiekis nei 2,5 g grynosios psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant gėlės, esančios vazone, nuteistojo A. O. patalpų, esančių pataisos namuose bei E. O. automobilio apžiūras, nedalyvavo nei A. O., nei E. O., o psichotropinės medžiagos rastos įvykio vietoje nebuvo detaliai apžiūrėtos, pasvertos, nufotografuotos bei aprašytos. Be to, A. O. patalpų apžiūros protokolas buvo surašytas skirtingais rašikliais bei galimai kelių pareigūnų.

2.7. Apelianto vertinimu, A. O. patalpų apžiūra buvo atlikta neteisėtai, nes šią apžiūrą galėjo atlikti tik specialistas (BPK 207 straipsnio 1 dalis), o ne Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono vyresnysis specialistas K. B., kuris neturėjo procesinio pavedimo atlikti šių patalpų apžiūrą. Taip pat, byloje nėra duomenų (fotonuotraukų) apie rastas medžiagas, kurias pareigūnas K. B. sudėjo į paketus Nr. 255705 ir Nr. 307727, po atliktos patalpos apžiūros, t. y. nenustatyta kokiu būdu šios medžiagos buvo supakuotos bei kur šios medžiagos buvo laikomas ir kam perduotos. Akivaizdu, kad objektai, kurių neįmanoma identifikuoti yra nepatikimi, todėl negali būti tiriami specialistų. Be to, nėra galimybių nustatyti, ar būtent šie paketai paimti apžiūros metu buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams tirti.

2.8. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad liudytojos E. O. automobilyje buvo atlikta ne apžiūra, o krata nesant tam faktinio pagrindo (BPK 145 straipsnio 1 dalis), taip pat negavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimo (BPK 145 straipsnio 3 dalis, BPK 160¹ straipsnio 1 dalis) bei nedalyvaujant pačiai automobilio savininkei. Be to, atliekant kratą E. O. automobilyje nebuvo daromas vaizdo ir garso įrašas (BPK 149 straipsnio 9 dalis), o rasti ir paimti daiktai nebuvo išsamiai aprašyti protokole, parodyti kratoje dalyvavusiems asmenims bei tinkamai supakuoti bei užantspauduoti (BPK 149 straipsnio 7 dalis). Akivaizdu, kad atliekant šiuos procesinius veiksmus iš E. O. buvo atimta teisė pačiai dalyvauti atliekant kratą jos automobilyje bei turėti gynėją. Todėl šios neteisėtos kratos metu rasti ir paimti daiktai, negali būti pripažinti įrodymais grindžiant nuteistojo A. O. kaltę.

2.9. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo specialią tyrimo techniką ir nuskaitė visus E. O. mobilaus ryšio telefono atmintyje fiksuotus duomenis, juos įvertino bei pateikė elektroninių ryšių duomenų ataskaitą, kurią įrašė į kompaktinę plokštelę. Apelianto vertinimu, BPK nuostatos nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti tokius veiksmus su kratos metu rastais ir paimtais daiktais. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalys nustato, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas, todėl informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Todėl neteisėtai surinkta informacija pagal BPK 20 straipsnio nuostatas yra laikoma nelestinu įrodymu.

2.10. Apeliantas skunde cituoja specialisto išvadą, kurioje buvo tirti du paketai Nr. 255705 ir Nr. 223119, su juose esančia rudai žalios spalvos augaline medžiaga bei pažymi, kad iš viso buvo nustatyta tik 0,0123 g grynosios psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AB-CHMINACA, t. y. 0,007 g iš paketo Nr. 255705 ir 0,0053 g iš paketo Nr. 223119, nes specialistė S. K. ištyrė tik 0,6198 g medžiagos, nors apžiūrų metu buvo rasta ir specialistei pateikta 176,6896 g. Gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad specialisto išvada nustatytas grynosios psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. 0,0123 g, negali būti inkriminuojamas kaip labai didelis kiekis, nes pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių rekomendacijų 89 punktą, šis grynasis kiekis laikomas nedideliu kiekiu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas remdamasis tik hipotetiniais skaičiavimais nustatė, kad rastoje 176,6896 g medžiagoje galėjo būti 3,5289 g grynos psichotropinės medžiagos, nors realių ir patvirtintų duomenų apie tai, nagrinėjamoje byloje nėra.

2.11. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nepaneigta nuteistojo A. O. ir liudytojos E. O. parodymų metu nurodyta aplinkybė, jog buvo siekiama į pataisos namus įnešti arbatą, o ne psichotropinę medžiagą. Nors liudytoja L. V. išgėrusi šios arbatos, kurią E. O. bandė įnešti į pataisos namus, pasijuto blogai, tačiau apelianto vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, jog tai buvo psichotropinė medžiaga, o ne arbata. Tai, kad M. V. perduotame maišelyje esanti medžiaga buvo panaši į arbatžoles, kurios skleidė čiobrelio kvapą, patvirtino ir liudytojais apklausti E. O., S. M. (S. M.), M. O., L. V.. Šių aplinkybių, t. y. kad gėlės vazone rasta medžiaga buvo panaši į arbatžoles, nepaneigė ir pareigūnai R. Č. bei V. K., kurie buvo apklausti teisiamajame posėdyje.

2.12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. O. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apie tai, kad psichotropinių medžiagų patekimą į pataisos namus neorganizavo, yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, davė nuoseklius parodymus, kuriuos iš esmės patvirtina ir liudytojo M. V. parodymai.

2.13. Skunde nurodo, kad A. O. nei iki 2017 m. gegužės 14 d., nei 2017 m. gegužės 14 d., neskambino mobilaus ryšio telefonu ir nesitarė su nenustatytu asmeniu bei neorganizavo susitikimo su M. V., kuriam buvo perduota psichotropinė medžiaga, nes šių aplinkybių nepatvirtina duomenys, kurie buvo rinkti atliekant nuteistojo slaptą sekimą bei klausantis telefoninių pokalbių. Be to, iš byloje esančio pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 19 d. rašto matyti, kad informacijos, jog nuteistasis A. O. naudojasi ar naudojosi mobilaus ryšio telefonu, neturi.

2.14. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tirta ir patikrinta nuteistojo A. O. parodymų metu nurodyta aplinkybė, jog paimti iš jam (nuteistajam) nežinomo asmens siuntinį (arbatą) ir ją slaptai per savo seserį E. O. perduoti į pataisos namus, privertė pataisos namuose kalintis asmuo pravarde Milžinas. Akivaizdu, kad šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nepaneigia ir byloje pateiktas pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. raštas, kuriame nurodoma, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius nedisponavo informacija apie asmenį pravarde M. B.. Apeliantas nurodo, kad pataisos namuose esanti subkultūra nuteistuosius skirsto į kastas, todėl už tam tikrų nurodymų nevykdymą bei nepaklusimą, viršesni nuteistieji baudžia silpnesnius. Todėl A. O. dėl šio įvykio, t. y. pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo sumuštas pataisos namuose, nurodant jam tylėti bei paaiškinti pareigūnams, kad susižalojo sportuodamas. Be to, byloje esančių duomenų visuma patvirtina ir tai, kad A. O. šių psichotropinių medžiagų net nereikėjo, nes jų pats nevartoja, todėl neturėjo ir jokio tikslo organizuoti ar prisidėti prie šių medžiagų platinimo pataisos namuose. Be to, pataisos namuose mokosi, dirba, tris kartus yra skatintas, o ilgą laiką atliekant slaptus veiksmus (slaptą sekimą ir kt.), nebuvo gauta duomenų apie neteisėtą ar nusikalstamą nuteistojo A. O. elgesį.

2.15. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai paskyrė itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. O.. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į A. O. asmenybę bei socialinę aplinką, nevertino ir tai, kad psichotropinių medžiagų (arbatos) įnešimas į pataisos namus įvyko ne paties nuteistojo iniciatyva bei į tai, jog šia inkriminuota nusikalstama veika nebuvo padaryta jokia žala.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo advokato R. Merkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

3. Apeliaciniame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 260 straipsnio 1, 3 dalys, BK 269 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 3 dalys (su nuoroda į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus), atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

4. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas arba kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (BPK 381 straipsnio 3 dalis); ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 51-507/2017, Nr. 2K-278-788/2018).

5. Pagal BK 260 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, disponavę narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šiame straipsnyje nurodytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų kiekio požymis yra blanketinio pobūdžio. BK 269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o BK 269 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad narkotikų „nedidelis, didelis ir labai didelis kiekis nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis“. Taigi, narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose ir rekomendacijose išskiriamos medžiagos, kurios yra pripažįstamos narkotinėmis ir psichotropinėmis, bei kiekviena jų atskirai sugraduojama pagal kiekį. Tokiu būdu įstatymų leidėjas susiejo įstatymo taikymą su blanketinėmis normomis, kuriose detalizuotas BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai – nusikalstamos veikos dalykas ir kiekis.

6. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti dėl BK 260 straipsnio 1, 3 dalyse, 269 straipsnio įtvirtintų nuostatų atitikties prašyme nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, todėl nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar ne, o pagal šio straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Taigi, kolegijos nuomone, blanketinės normos įtraukimas į baudžiamąjį įstatymą yra galimas. Poįstatyminiuose aktuose gali būti detalizuojamos įstatymų nustatytos bendro pobūdžio taisyklės.

7. Kaip matyti nuteistojo gynėjas iš esmės ginčija sąvokas, t. y. nurodęs kas yra „psichotropine medžiaga“ bei „labai didelis“, kas jo nuomone neleidžia asmenims nesantiems specialistams tinkamai suprasti kada medžiaga laikoma psichotropine. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip jis yra konstatavęs, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą nesprendžia teisės aktų taikymo ar tam tikrų sąvokų išaiškinimo klausimų, taip pat kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai). Taigi prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimai).

8. Be to, į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktų medžiagų kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033, kurie yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktų medžiagų kiekis yra sąlyginis vertinamasis kriterijus, todėl teismas, spręsdamas, ar konkretus į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktų medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas nedideliu, dideliu ar labai kiekiu, atsižvelgia taip pat ir į kitas aplinkybes. Toks teisinis reglamentavimas, įstatymu nukreipiant į blanketines normas, neišvengiamai reikšmingas prireikus kvalifikuoti padarytas veikas, traktuotinas ne kaip taikomas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis, bet kaip veiką sudarančių faktų pusėje esantis komponentas, leidžiantis pagrįsti tam tikrą padarytos veikos savybę, kuri atitinka inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymį. Vertinamieji požymiai reikalauja, kad jų turinys atsiskleistų ad hoc, t. y. priklausytų nuo besikeičiančių socialinių realijų. Įstatymų leidėjas sąmoningai suteikia teisę vertinti požymio turinį jį taikant. Tai patvirtina BK 269 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, tvirtinančios apie blanketinėse normose nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, priskirtinų BK 260 straipsnyje numatytiems nedidelio, didelio ar labai didelio kiekio kaltininko veiksmus kvalifikuojantiems požymiams, rekomendacinį pobūdį.

9. Taigi, kolegijos nuomone, argumentai, kuriais savo prašymą grindžia nuteistojo gynėjas, atmestini kaip nepagrįsti. Teigti, kad BK 260 straipsnio 1, 3 dalyse, 269 straipsnyje, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas kelia abejonių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aspektu, šioje byloje nėra pagrindo.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

10. Apeliantas skunde taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekiant nustatyti, ar Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo I-ojo sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ojo sąrašo 69 punkto, kuris pavadintas „Sintetinių kanabinoidų darinių grupė“, 69.1 punkto, kuris pavadintas pirmuoju šios grupės pogrupiu, bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių rekomendacijų 89 punkto, nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog į administracinį teismą kreiptis galima ir tais atvejais, kai abejojama, ar norminis administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją – konkretų jos straipsnį ar joje įtvirtintą konstitucinį principą.

12. Įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytą gynėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal šio teismo formuojamą praktiką Ministerija yra įstatymais įgaliota sudaryti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus bei rekomendacijas, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu. 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrajai narkotinių medžiagų konvencijos 39 straipsnyje įtvirtinta, kad, nepaisant jokių šios Konvencijos nuostatų, niekas nekliudo ar nelaikoma kliūtimi Šalims imtis griežtesnių ar skrupulingesnių kontrolės priemonių, negu numatyta šioje Konvencijoje, ir, be kita ko, reikalauti, kad į III sąrašą įrašyti preparatai arba į II sąrašą įrašytos narkotinės medžiagos būtų kontroliuojamos visomis kontrolės ar tokiomis kontrolės priemonėmis, kurios taikomos į I sąrašą įrašytoms narkotinėms medžiagoms, kurios, šios Šalies manymu, yra būtinos ar pageidautinos žmonių sveikatos apsaugai bei gerovei.

Dėl patalpų apžiūros

13. Apeliantas iš esmės ginčija patalpų apžiūrą, kurios metu specialistas K. B. sudėjo rastus objektus į paketus Nr. 255705 ir Nr. 307727. Teigia, kad nenustatyta kokiu būdu šios medžiagos buvo supakuotos, kur buvo laikomas ir kam perduotos. Akivaizdu, kad objektai, kurių neįmanoma identifikuoti yra nepatikimi, todėl negali būti tiriami specialistų.

14. BPK 205 straipsnyje reglamentuota objektų tyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie tyrimai siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir objektus, gali būti atlikti (tarp jų ir įvykio vietos, patalpų apžiūra), o straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos į šių objektų tyrimo vietą (radimo vietoje, laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos). Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Tai reiškia, kad atliekant tyrimo veiksmus, procesiniai dokumentai gali būti surašyti ir ne tą pačią minutę, ir ne tokio veiksmo atlikimo vietoje ar šį veiksmą atlikusio asmens. Be to, apžiūrą, nurodytą BPK 207 straipsnyje, gali atlikti ne tik prokuroras, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Dėl apžiūros surašomas protokolas, kuriame smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

14.1. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimo valdybos kriminalistinio aptarnavimo skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus intraskopo patalpa. Atliekant apžiūrą buvo naudojamas foto aparatas. Protokole užfiksuota įvykio vieta, plastikinė dėžė, vazonas ir vazono dugne aptiktos augalinės kilmės žalsvai rusvos spalvos medžiagos galimai narkotinės ar psichotropinės kilmės. Protokole taip pat nurodyta, kad minėtos medžiagos supakuotos į pakuotę Nr. 255705 ir užantspauduotos, o maišelis su žemėmis, gėle ir vokas supakuotas į pakuotę Nr. 307727 ir užantspauduotas. Kaip matyti protokole nurodoma, kad apžiūrą atliko ir viską fiksavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų valdybos, kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresnysis specialistas K. B. (t. 1, b. l. 8–14).

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad būtent jis atliko minėtą patalpų apžiūrą, kurioje buvo gėlės vazone masė, kurią jis sudėjo į paketus, kuriuos atidavė tyrėjai. Jis paaiškino, kad vazone buvo dar dekoracijos – plaušo skiedrelės, bet jos buvo nupiltos ir buvo paimta tik žalsvai rusvos spalvos medžiaga, kuri sudėta į policijos maišiuką, kuris stipriai užsispaudžiamas. Šių medžiagų ištyrimu rūpinosi tyrėja, kuri ir siunčia specialistams suformulavusi užduotis (t. 3, b. l. 175–176).

14.3. Liudytojas R. P. patvirtino, kad rastos medžiagos intraskopo patalpose buvo perduotos policijos pareigūnams, kurie jas ir išsivežė (t. 3, b. l. 13–15). Liudytojas V. K. teisme parodė, kad atvyko kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie fotografavo ir medžiagą sudėjo į maišelį (t. 3, b. l. 15–16).

14.4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos R. P. rašte, kuriame buvo suformuluota užduotis atlikti objektų tyrimą dėl specialisto išvados pateikimo. Jame taip pat nurodoma ir tai, kad siunčiamas paketas Nr. 255705, kurio turinys buvo išimtas 2017 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 24).

14.5. Iš 2017 m. birželio 12 d. specialisto išvados Nr.11-1073(17) matyti, kad specialistui buvo patiekti du paketai, tame tarpe ir paketas Nr. 255705, kurį pasirašė KTV KPS vyr. specialistas (t. 1, b. l. 26–28).

2. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad procesinį dokumentą surašė ne tas asmuo, kuris jį pasirašė, ar, kad buvo netinkamai surašytas apžiūros protokolas, nes jame užfiksuoti visi daiktai, kurie matyti ir foto lentelėse. Iš to seka, kad nei BPK 179, 205 ir 207 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti, objektus ir protokolą surašiusį asmenį akivaizdžiai galima identifikuoti. Šios apžiūros metu specialisto rastos ir išsiųstos tirti medžiagos buvo tinkamai supakuotos ir pateiktos nepažeidus plombų. Taigi nuteistojo gynėjas nepagrįstai ginčija šią apžiūrą, objekto pakavimą, protokolo surašymą ir perdavimą specialistams.

Dėl automobilio apžiūros

3. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad liudytojos E. O. automobilyje buvo atlikta ne apžiūra, o krata nesant tam faktinio pagrindo (BPK 145 straipsnio 1 dalis), taip pat negavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimo (BPK 145 straipsnio 3 dalis, BPK 160¹ straipsnio 1 dalis) bei nedalyvaujant pačiai automobilio savininkei. Be to, atliekant kratą E. O. automobilyje nebuvo daromas vaizdo ir garso įrašas (BPK 149 straipsnio 9 dalis), o rasti ir paimti daiktai nebuvo išsamiai aprašyti protokole, parodyti kratoje dalyvavusiems asmenims bei tinkamai supakuoti bei užantspauduoti (BPK 149 straipsnio 7 dalis).

4. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, 24 straipsnyje – teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos BPK nustatytais atvejais ir tvarka (BPK 44 straipsnio 9 dalis).

5. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas; valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT praktikoje nustatant, ar pareigūnų taikytos įrodymų paieškos ir paėmimo priemonės konkrečiu atveju sukėlė Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimą, pareigūnų veiksmai vertinami neapsiribojant tuo, kaip situacija pateikiama formaliai (pavyzdžiui, valstybės institucijoms kvalifikuojant ją kaip į atitinkamas teises mažiau įsiterpiantį procesinį veiksmą), ir nagrinėjant svarstomo proceso realybę (pvz., Bože prieš Latviją, par. 67–70).

6. Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo procesą ir tyrimo metu gautos informacijos pripažinimo įrodymais kriterijus. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008).

7. Baudžiamojo proceso kodekse V skyriuje yra nurodytos objektų tyrimo tvarkos, ypatumai ir apžiūra. Taigi BPK 207 straipsnyje numatyta daiktų apžiūra yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, atliekamas ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-648/2019). Iš to seka, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tikrinti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas ir dėl to surašomas protokolas.

20.1. Iš jau pirmiau minėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Č. 2017 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. M-1-01-37936-17 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. pranešimo Nr. 01-1-23785-17 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1–2) matyti, kad 2017 m. gegužės 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai atlikti vadovaujantis BPK normomis yra pagrįsti ir teisėti.

20.2. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo medžiaga kaip E. O. įeina į pataisos namus ir įsinešą gėlę, pati E. O. neginčija, kad būtent šiuo automobiliu atvyko ir atvežė gėlę su brolio prašytomis medžiagomis, automobilis priklauso jai, o tai patvirtina jos asmens kratos metu paimti daiktai, jų apžiūra ir duomenys iš ieškomos registruotos kelių transporto priemonės išrašo, kuriame fiksuojama, kad automobilis „Toyota Prius“, pilkos spalvos, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. O. (t. 1, b. l. 43, 48–49; t. 2, b. l. 103–105).

8. Atliekamų tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis. BPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai; 2 dalyje – protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka; 3 dalyje – protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą.

21.1. Atliekant E. O. priklausančio automobilio apžiūrą buvo surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. automobilio apžiūros protokolas vadovaujantis BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsniais.

21.2. Minėtą protokolą surašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. P., kuriai ir buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko J. O. rezoliucija (t. 1, b. l. 1).

21.3. Apžiūros protokole užfiksuota, kad dienos metu buvo apžiūrimas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi (duomenys neskelbtini), t. y. prie Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos I sektoriaus teritorijos. Iš foto lentelės ir apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad apžiūrėtas automobilis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Iš automobilio paimama du plastikiniai maišeliai, kuriuose galimai yra augalinės kilmės žalsvos spalvos liekanų – galimai kanapių ir jų, ir supakuojamos į paketą Nr. 223119, rausvos spalvos vazonas su jame esančiomis žemėmis bei raudonos spalvos žiedlapio liekanomis – Nr. 0031571, plastikinis maišas su žemėmis – Nr. 223118, oranžinės spalvos kalendorius „2017“ – Nr. 0031574. Atliekant apžiūrą buvo fotografuojama ir viskas aprašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus vyr. specialisto K. B., kuris ir pasirašė po darytomis nuotraukomis ir jų aprašymais (t. 1, b. l. 15–20).

21.4. Liudytoja R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl E. O. (t. 3, b. l. 163–164), o liudytojas K. B. taip pat patvirtino, kad buvo viskas fiksuojama foto aparatu ir surašomas apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 175–176).

9. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. automobilio apžiūros protokolą surašė tyrimo veiksmus atliekanti pareigūnė R. P. ir jai padėjęs asmuo K. B., t. y. protokolą surašė teisės aktuose nurodyti asmenys (tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir jam padedantis asmuo), kuriuos galima identifikuoti. Pažymima ir tai, kad minėti asmenys (ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas) BPK 207 straipsnio pagrindu galėjo automobilyje rastus daiktus ir apžiūrėti. Apžiūros protokole užfiksuoti visi daiktai, kurie matyti ir foto lentelėse. Iš to seka, kad nei BPK 179, 205 ir 207 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuojama, jog buvo atlikta automobilio apžiūra, o ne krata, šį procesinį veiksmą atliko tinkami subjektai, laikydamiesi įstatymų nuostatų, todėl, skunde nekvestionuojant paimtų daiktų apžiūros metu patikimumo, pirmosios instancijos teismas, automobilio apžiūrą ir iš automobilio paimtus ir apžiūrėtus daiktus pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Dėl E. O. mobilaus ryšio telefono atmintyje fiksuotų duomenų perkėlimo

11. Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo specialią tyrimo techniką ir nuskaitė visus E. O. mobilaus ryšio telefono atmintyje fiksuotus duomenis, juos įvertino bei pateikė elektroninių ryšių duomenų ataskaitą, kurią įrašė į kompaktinę plokštelę. BPK nuostatos nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti tokius veiksmus su kratos metu rastais ir paimtais daiktais, ir tai vertina kaip Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimą. Todėl neteisėtai surinkta informacija pagal BPK 20 straipsnio nuostatas yra laikoma neleistinu įrodymu.

12. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, 170 straipsnio 2 dalimi, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai.

13. BPK 172 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 146 straipsnyje nustatyta, kad asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų krata. Asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma: 1) sulaikant ar suimant; 2) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo. Darant asmens kratą, neprivalo dalyvauti BPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

26.1. Kaip jau buvo minėta pirmiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. Č. 2017 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. M-1-01-37936-17 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. gegužės 16 d., kai buvo gautas Pravieniškių pataiso namų – atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinius pranešimus (t. 1, b. l. 1).

26.2. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus įtariamojo laikino sulaikymo 2017 m. gegužės 16 d. protokolo matyti, kad E. O. buvo sulaikyta 2017 m. gegužės 16 d., 13.20 val. (duomenys neskelbtini) sav. ir būtent tada vadovaujantis BPK 145, 146, 149, 179 straipsniais buvo atlikta jos asmens krata vyresniosios tyrėjos A. D., kurios metu be kitų daiktų buvo paimtas ir jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas (t. 2, b. l. 103–105).

26.3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20-IL-27771 kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją, atliekantį viršininko pareigas D. T. su prašymu nuskaityti mobilaus ryšio telefono „Samsung J5“ duomenis ir juos pateikti analizei, nes telefone galimai yra tyrimui naudinga informacija (t. 1, b. l. 67).

26.4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. pranešime Nr. 20-IL-28004 nurodyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. naudojant programinę ir aparatinę įrangą „Cellebrate UFED 4PC“, buvo atliktas mobilaus telefono „Samsung SM-J510F Galaxy J5“ (IMEI 35850407631697/4 ir 35850507631697/1) duomenų nuskaitymas. Telefone buvo įdėto dvi SIM kortelės: Nr. 89370036151110940566 ir 89370010100017307486. Telefono nuskaitytų duomenų ataskaita įrašyta į kompaktinę plokštelę (t. 1, b. l. 68–69).

26.5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. P. 2017 m. birželio 5 d. tarnybinis pranešime Nr. 20-IL-29336 nurodoma, kad išanalizavus telefone „Samsung SM-J510F Galaxy J5“, IMEI 35850407631697/4, šiame telefone įdėtos dvi SIM kortelės: Nr. 89370036151110940566 ir 89370010100017307486, kurių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančią informaciją, buvo nustatyta, jog E. O., nuolat palaiko ryšius su asmeniu „A.“, kurio telefono Nr. 864878447, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1-15 d., t. y. buvo 89 sujungimai. Peržiūrėtos ir pateiktos SMS žinutės (t. 1, b. l. 70–105).

14. Iš to seka, kad tuo metu, kai iš E. O. jos asmens karos metu buvo paimtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas, buvo įtariamoji, todėl vadovaujantis BPK 149 straipsnio 6 dalimi pareigūnas turėjo teisę paimti daiktus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui tame tarpe ir įtariamajai priklausantis mobilaus ryšio telefonas. Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-IL-27771 atliekant ikiteisminį tyrimą dėl E. O. rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas buvo apsaugotas kodu, todėl pareigūnas neturėjo galimybės atlikti šio telefono apžiūros (BPK 207 straipsnis), t. y. apžiūrėti jame esančios informacijos, kuri galimai turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Dėl to buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiąjį tyrėją su prašymu nuskaityti mobilaus ryšio telefono „Samsung J5“ duomenis ir juos pateikti analizei. Iš baudžiamojo proceso kodekso matyti, kad nesant galimybės apžiūrėti objektą, o šiuo atveju E. O. priklausančio mobilaus ryšio telefono, vadovaujantis BPK 205 straipsniu turėjo būti suformuluota užduotis atlikti objekto tyrimą ir iš jo paimti informaciją, o gautą informaciją vadovaujantis BPK 207 straipsniu apžiūrėti ir dėl apžiūros surašyti apžiūros protokolą. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo pareigūnė to nepadarė ir lydraščiu kreipėsi į specialistus dėl informacijos paėmimo, tačiau toks tvarkos pažeidimas nelaikomas esminiu. Kadangi tuo metu E. O. buvo įtariamoji, jos asmens krata atlikta nepažeidžiant ir laikantis įstatymo reikalavimų, neginčijama ir paties mobilaus ryšio telefono Samsung SM-J510F Galaxy J5“, IMEI 35850407631697/4, šiame telefone įdėtos dvi SIM kortelės: Nr. 89370036151110940566 ir 89370010100017307486, kurių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausomumas E. O.. Įvertinama tai, kad iš E. O. priklausančio mobilaus ryšio telefono buvo nuskaityta duomenų ataskaita, kuri įrašyta į kompaktinę plokštelę ir duomenys grąžinti tyrėjai, o vyresnioji tyrėja R. P. 2017 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-IL-29336 juos išanalizavo ir nurodė, kad naudojant programinę ir aparatinę įrangą „Cellebrate UFED 4PC“, buvo atliktas mobilaus telefono nuskaitymas, o vėliau išanalizuoti duomenys ir nustatyti pokalbiai, abonentai, su kuriais bendravo E. O.. Kaip matyti tyrėjai pateikti duomenys nereikalauja specialių žinių, todėl jų apžiūrą galėjo atlikti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. P., surašydama 2017 m. birželio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-IL-29336. Teisėjų kolegija įvertinusi visus pirmiau aptartus duomenis konstatuoja, kad nebuvo pažeistos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalys, BPK 20 straipsnio nuostatos ir minėtus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir juos vertino.

Dėl kaltės, nusikaltimo dalyko ir baudžiamojo įstatymo taikymo

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog E. O. perduotame gėlės vazone bei automobilyje esančiame maišelyje būtų buvę didesnis kiekis nei 2,5 g grynosios psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA. Abejojama pateikta specialisto išvada ir nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai buvo uždrausta psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas „AB-CHMINACA“, kurio kitas cheminis pavadinimas yra (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido). Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad liko nepaneigta nuteistojo A. O. ir liudytojos E. O. parodymų metu nurodyta aplinkybė, jog buvo siekiama į pataisos namus įnešti arbatą, o ne psichotropinę medžiagą ir tai, kad A. O. neorganizavo šios medžiagos įnešimo į pataisos namus.

16. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

17. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 269 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ (šis straipsnis yra tame pačiame BK skyriuje kaip ir BK 260 straipsnis) 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai, kuriame įvardytos medžiagos laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taigi BK 260 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu BK 269 straipsnio 1 dalyje, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnį gali atsirasti tik tada, kai neteisėtai disponuojama medžiagomis, jau įtrauktomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus šios ministerijos patvirtintus sąrašus. Priešingu atveju būtų pažeistas iš BK 2 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat būtų nepaisoma BK 3 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklių, pagal kurias baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi (išskyrus tam tikras išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje netaikytinos) grįžtamosios galios. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014) yra išaiškinta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės, ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu šių medžiagų kiekiu.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir nustatytoms bylos aplinkybėms.

31.1. Iš jau pirmiau minėto 2017 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos 1-ojo sektoriaus intraskopo patalpose buvo rastos ir apimtos augalinės kilmės žalsvai rusvos spalvos medžiagos, kurios buvo sudėtos į gėlės vazoną. Viskas supakuota į paketą Nr. 255705 (t. 1, b. l. 8–14).

31.2. Liudytoja R. Č. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną ji dirbo Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus pasimatymų biuro prižiūrėtoja ir tuo metu pataisos namuose vyko projektas „žalia oazė“. Nuteistieji rašydavo prašymus gauti augalus, kad galėtų vykdyti minėtą projektą. Leidimus išduodavo įstaigos pavaduotojas, bet prieš tai nuteistasis turėdavo pateikti prašymą. Tą dieną pas A. O. į pasimatymą turėjo atvykti sesuo, kuri ir pateikė vazoną su gėle, prieš tai pasirašiusi įspėjimą, kad neturi su savimi draudžiamų daiktų. Kadangi turėjo vizuotą pavaduotojo leidimą nuteistajam priimti gėlę iš laisvės, tai E. O. pateiktą gėlę priėmė ir pagal nustatytą tvarką nunešė patikrinti intraskopu. Peršvietus gėlę intraskopu pamatė, kad vazone, kur yra gruntas yra sluoksniai, todėl kilo įtarimas, kad joje gali būti slepiamos draudžiamos medžiagos. Dėl to gėlė buvo išimta iš vazono, pamatė kitokį gruntą, todėl buvo iškviestas budintis direktoriaus padėjėjas, kuris priima sprendimus (t. 3, b. l. 11–13). Tokius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 10–11).

31.3. Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba su intraskopu ir įvykio dieną, jo kolegė R. Č. atnešė gėlę, kurią reikėjo peršviesti. Peršvietus gėlę pamatė, kad vazone yra nevientisas gruntas. R. Č. pakėlė gėlę už koto ir pamatė, kad apačioje yra žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Tada buvo iškviestas kriminalinės žvalgybos viršininkas ir budintis. Iki kol atvyko pareigūnai medžiaga nebuvo išimama iš vazono, o tik jiems atvykus ir viską nufotografavus, medžiaga buvo sudėta į maišelius, kurie buvo užklijuoti. Jis patvirtino ir tai, kad vazone rasta medžiaga buvo biri ir užėmė vazone daugiau nei pusę vietos, tačiau nebuvo susimaišiusi su žemėmis (t. 3, b. l. 15–16). Liudytojas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose užfiksuota ir tai, kad į intraskopo patalpas buvo atvesta moteris, kuri prisistatė E. O. ir patvirtino, jog tai jos gėlė, kurią ji padavė perduoti broliui A. O. (t. 2, b. l. 15–16). Tokius parodymus davė ir liudytojas R. P. apie E. O. (t. 3, b. l. 18–19).

31.4. Liudytojas K. B. parodė, kad jis atvyko į įvyko vietą ir paėmė iš gėlės indelio ten buvusią masę, kurią sudėjo į tam skirtą paketą, užklijavo. Jis išimtą turinį perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, viską darė pagal tvarką, t. y. buvo viskas fiksuojama foto aparatu ir surašomas apžiūros protokolas. Jis paaiškino, kad žemės buvo nupiltos ir buvo likusi tik ta masė, kuri ir buvo sudėta į policijos maišiuką, kuris stipriai užspaudžiamas (t. 3, b. l. 175–176). Liudytojas V. Č. parodė, kad dirba vyr. tyrėju ir 2017 m. gegužės 16 d. vyko į Pravieniškių PN-AK, kur moteris į pataisos namus bandė įnešti neleistinas medžiagas (t. 3, b. l. 174–175).

31.5. Liudytoja R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimą E. O.. Paaiškino, kad operatyvinė medžiaga jau buvo surinkta ir jai perduota. Kadangi paketai buvo užantspauduoti ir paruošti, tai viską išsiuntė specialistams (t. 3, b. l. 163–164).

31.6. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1073 (17) nurodyta, kad buvo gautas ir paketas Nr. 255705, kuriame buvo rudai žalios spalvos susmulkinta augalinė medžiaga, iš viso 176,42 g. Atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad augalinėje medžiagoje, kurios masė – 176,42 g, yra 3,5289 g (2,0 proc.) gryno AB-CHMINACA. Ši medžiaga priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1-ajam pogrupiui „Indol-, indazol- arba karbazol-3-ilmetanonai ir indol-, indazol-, karbazol- arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksamidai bei 3-karboksilatai-“, t. y. psichotropinė medžiaga. AB-CHMINACA (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamidas) yra indozol-3-karboksamido darinys turintis cikloalkilmetil-(cikloheksilmetil-) radikalą, prijungtą prie indozolo žiedo azoto atomo ir 2-pakeisto 2-acitemido radikalą prijungtą prie amidinio azoto atomo. Sintetinių kanabinoidų darinių grupė yra įrašyta į Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 (t. 1, b. l. 26–28).

31.7. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikoje kontroliuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Pagal nagrinėjamos šioje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį reglamentavimą (2017 m. sausio 6 d. įstatymo redakcija) psichotropinėms medžiagoms, kurias draudžiama vartoti, priskiriamos ir sintetinių kanabinoidų darinių grupės (5 pogrupiai). Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų ar jų darinių grupės pavadinimus. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir pagrindiniam junginiui (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Iš specialisto išvados matyti, kad rastoje medžiagoje yra indozol-3-karboksamido darinys turintis cikloalkilmetil-(cikloheksilmetil-) radikalą, prijungtą prie indozolo žiedo azoto atomo ir 2-pakeisto 2-acitemido radikalą prijungtą prie amidinio azoto atomo. Minėto darinio tam tikri cheminiai elementai į draudžiamą sąrašą jau buvo įtraukti 2011 m. rugpjūčio 10 d. redakcijos metu, kuri įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 19 d. Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad minėta psichotropinė medžiaga sąrašuose atsirado nesenai ir jo ginamasis galimai nežinojo, kad ji gali būti draudžiama, nes nusikalstama veika padaryta 2017 m. gegužės 16 d.

31.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 89 punkte, nurodoma, kad sintetinių kanadinoidų darinių grupės nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g, didelės daugiau kaip 0,5 g, labai didelis daugiau kaip 2,5 g. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad įvykio dieną Pravieniškių PN-AK intraskopo kabinete, gėlės vazone, kurį atnešė E. O. buvo rasta ir paimta 176,42 g psichotropinės medžiagos, o ištyrus nustatyta, kad grynos AB-CMINACA yra 3,5289 g, t. y. ji viršiją teisės aktuose numatytą labai didelį kiekį.

19. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AB-CMINACA (cheminis pavadinimas (N-(1-amino-3-metil-1-oksobutan-2-il)-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamidas) priklauso pirmiau paminėtos darinių grupės 1 pogrupiui, kurio masė 3,5289 g, t. y. šis kiekis viršija 2,5 g, todėl teisingai įvertintas kaip labai didelis.

20. Iš byloje esančių liudytojų E. O., L. V., S. M., M. O. ir M. V. parodymų (t. 3, b. l. 19–23, 46–51, 56–58) matyti, kad A. O. organizavo psichotropinės medžiagos atnešimą į pataisos namus.

33.1. Liudytoja E. O. teisme patvirtino, kad A. O. yra jos brolis ir būtent jo prašymu paėmė iš M. V. arbatą, kurią subėrė į gėlės vazoną, t. y. taip kaip liepė brolis. Jai sakė M. V., kad arbatą paėmė iš moters iš stoties. Minėta arbata buvo maišelyje, biri. Ji arbatą supylė prie pataisos namų ir padavė pareigūnams, o pati nuėjo į pasimatymą su broliu. Vėliau ją nusivedė į kambarį, kuriame buvo gėlė, matėsi išbarstytos žemės, o arbata buvo vazone ir matė kaip ją supylė į maišą, tada visi vyko į komisariatą, kur ją sulaikė (t. 3, b. l. 19–23). Ikiteisminio tyrimo metu E. O. dar papildomai parodė ir tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. rytą jai kelis kartus skambino A. O. ir paprašė nuvažiuoti pas M. V. ir iš jo paimti arbatą, taip pat prašė atvežti sportinę aprangą, nupirkti gėlę, statybinių medžiagų, žolės sėklų. Brolis liepė iš M. V. paimtą arbatą supilti į gėlės vazoną ir taip jam perduoti į pataisos namus. Atvykusi prie pataisos namų į gėlės vazono apačią supylė arbatą ir uždėjo gėlę, kuria pateikė pareigūnams. Vėliau po pasimatymo su broliu, ją pareigūnai vedėsi prie jos daiktų ir ji patvirtino, kad būtent ji šiuos daiktus padavė. Jai buvo pasakyta, kad tai neleistina medžiaga, o ji tvirtinusi, kad tai arbata (t. 2, b. l. 79–80). Tai, kad būtent E. O. įnešė gėlę patvirtina ir byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo medžiaga kaip E. O. įeina į pataisos namus ir įsinešą gėlę (t. 1, b. l. 48–49).

33.2. Liudytojai L. V., S. M., M. O. tvirtino, kad E. O. nežinojo apie ten buvusias psichotropines medžiagas, o vežė brolio prašytą arbatą, kurią būtent jis liepė paslėpti gėlės vazone. Taip pat jie paaiškino, kad minėtą arbatą perdavė M. V., kuris vyko prie geležinkelio stoties paimti A. O. nurodytos arbatos. Taip pat jie tvirtino, kad A. O. jau nuo 17 metų vartoja narkotikus ir šeimos nariai visaip stengėsi, kad A. O. mestų vartoti (t. 3, b. l. 46–51).

33.3. Liudytojas M. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad galimai 2017 m. gegužės 14 d. jam paskambino A. O. ir paprašė pagalbos, t. y. prašė paimti siuntą, nes E. O. nespėja. Iš karto jis negalėjo atsakyti, nes dirbo, bet po darbų perskambino į tą patį numerį, iš kurio prieš tai skambino A. O., ir paklausė ar dar reikia padėti. A. O. pasakė, kad reikia ir kad su juo susisieks kiti asmenys ir pasakys, kur atvykti pasiimti siuntos. Jam paskambino ir pasakė, kad po valandos atvažiuotų į geležinkelio stotį. Atvykus į stotį prie jo mašinos priėjo moteris, kuri padavė siuntą ir nuėjo. Kitos dienos ryte pas jį į darbą atvažiavo E. O. ir pasiėmė siuntą, nes turėjo važiuoti lankyti A. O. (t. 3, b. l. 19–23, 49–50).

33.4. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad E. O. nuolat palaikė ryšius su A. O. naudojantis mobilaus ryšio telefonu. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1-15 d. buvo skambinta 89 kartus. 2017 m. gegužės 16 d. buvo skambinta net 8 kartus iki E. O. ateinant į pataisos namus. 2017 m. gegužės 16 d., 08:49:11 val., SMS, kurioje A. O. nurodo, kad tai reikia sumaišyti su žieve ir tik viršuje uždėti žemių (t. 1, b. l. 70–105). S. M. pateiktų savanoriško daiktų, dokumentų teikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad S. M. pateikė savo MRT, kuriame yra užfiksuoti susirašinėjimai su A. O., t. y. 2017 m. gegužės 17 d., 18.41 val., fiksuotas A. O. siųstas pranešimas, kuriame A. O. nurodo, kad „jeigu ten būtų buvusi žolė, tai ją užpylus nebūtų jokio efekto, o čia arbata, kuri nieko neparodo, bet turi savo arbatinę galią“ (t. 2, b. l. 39, 41–45). Pažymima ir tai, kad pats nuteistasis A. O. neneigia, kad būtent jis skambino M. V. ir paprašė iš nepažįstamų asmenų paimti arbatą, kurią vėliau M. V. perduotų jo seseriai E. O.. M. V. padėti sutiko. Taip pat jis pripažino, kad būtent jis liepė savo seseriai E. O. paimtą iš M. V. arbatą supilti į gėlių vazoną ir taip jam gėlę su arbata įnešti į pataisos namus (t. 3, b. l. 58–62).

21. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ginamojo parodymus apie keliamą versiją, jog jis nieko nežinojo ir arbatą prašė pernešti prašomas kitų nuteistųjų už ką vėliau buvo sumuštas. Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad tokia jo versiją analizavo pirmosios instancijos teismas, su kurio išvadomis sutinka ir šios instancijos teismas, kad tokia versija niekuo nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip jau buvo minėta ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis A. O. pripažino, kad būtent jis skambino savo pažįstamam M. V. ir jo paprašė iš nepažįstamų asmenų paimti arbatą ir ją perduoti jo seseriai E. O. (t. 2, b. l. 147–149). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pranešime nurodoma, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius nedisponuoja informacija apie asmenį pravarde „Milžinas boksioras“ (t. 3, b. l. 67). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktoje medžiagoje užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo sužalotas A. O., kuris paaiškinimo, jog susižalojo sportuodamas. Tokius jo parodymus patvirtino liudytojas J. B. (t. 3, b. l. 68–85).

22. Taigi nuteistasis šią veiką padarė tiesiogine tyčia ir puikiai suprato kokį kiekį jam turi perduoti sesuo, t. y. E. O., nes būtent jis nuo pačio ryto 2017 m. gegužės 16 d., su ja susisiekė ir davė konkrečius nurodymus, kad gauta arbata būtų perdėta į kitą vazoną su gėlę, kas rodo, jog nuteistasis puikia suvokia ir duoda konkrečius nurodymus kaip ir kur turi būti paslėpta nešama arbata – psichotropinė medžiaga.

23. Dėl aukščiau paminėtų įrodymų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir kitaip įvertinti nuteistojo A. O. padarytą nusikalstamą veiką, nei ji buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmių

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. O. vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertino tai, kad A. O. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, dalyvavo kaip vykdytojas, naudojo priemones, t. y. ryšio priemones, pasitelkdamas kitus du asmenis, kuriems nebuvo žinoma apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, o taip pat į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šią veiką padarė atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018).

26. A. O. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams. Įstatymo leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatė tik vienos rūšies ir labai griežtą laisvės atėmimo nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. O. už šią nusikalstamą veiką paskyrė sankcijos vidurkyje numatytą bausmę. Gynėjo skunde nurodyti argumentai, tai, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į A. O. asmenybę bei socialinę aplinką, nevertinta, kad psichotropinių medžiagų (arbatos) įnešimas į pataisos namus įvyko ne paties nuteistojo iniciatyva, yra deklaratyvūs. Tai, kad nebuvo padaryta jokia žala, yra svarbu, bet tai nepaneigia, kad A. O. buvo paskirta tinkama bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. O. skirta tinkamo dydžio bausmė, kuri siekia sankcijoje numatytą vidurkį ir nėra jokio pagrindo šią bausmę mažinti, nes tik tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėRegina PocienėLinas Žukauskas