Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo, atmesti nuteistojo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V., nuteistas 2013 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis subendrinta su 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta - 2 metams laisvės atėmimo. 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 a. papunkčiu subendrintas 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi ir galutinė bausmė paskirta - 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta 2015 m. balandžio 27 d. nutartis pagal 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį ir 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį bausmė pakeista 2014 m. sausio 29 d. nutartimi 2 metais 2 mėnesiais laisvės atėmimo su 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi pagal 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendį, 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį, 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį, 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. Neatlikta bausmės dalis, nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ priėmimo dienai, t. y. 2018 m. balandžio 12 d. yra 7 mėnesiai ir 29 dienos.Komisijos 2018 m. balandžio 12 d. priimtu nutarimu nutarta, netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotų priemonių, atlikdamas bausmę nedirba, noro dirbti neišsakė, nesinaudoja galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu, atlikdamas bausmę nelanko jokios socialinės reabilitacijos vykdomos programos, niekur nesimoko, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 85 balai.Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis A. V. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti, tenkinti jo prašymą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog jis pataisos įstaigoje yra beveik 4 metus ir šiai dienai jam iki bausmės pabaigos liko mažiau nei pusę metų, tačiau apylinkės teismas svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą į tai net neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į nuteistojo amžių, į jo blogą sveikatos būklę. Tiek Komisijai, tiek teismui nuteistasis nurodė, kad yra didelis ligonis, kad patyrė insultą, turi astmą ir dar visą kolekciją ligų, tačiau raštiško išrašo apie savo ligas iš pataisos namų gydymo įstaigos, negauna. Nors Komisija nutarime nurodė, kad A. V. nedirba, nesimoko ir nelanko socialinės reabilitacijos programų, tačiau nuteistojo teigimu, jis dėl savo sveikatos būklės to padaryti negali, kadangi be vaistų nebūna nei vienos dienos. Nuteistasis prašo teismo atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir suteikti galimybę įrodyti, kad jis yra pasikeitęs ir visiškai supranta savo praeities klaidas. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotų priemonių – 2018 m. vasario 26 d nuteistajam individualaus pokalbio metu buvo pasiūlyta dalyvauti „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ programoje, tačiau nuteistasis atsisakė, todėl, analizuojant nuteistojo skundo pagrįstumą, ir buvo nustatytas šios priemonės nevykdymas, kas iš dalies neleido nei Komisijai, nei teismui konstatuoti aplinkybių, palankių lygtinio paleidimo taikymui. Taigi formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą A. V. nėra. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus (kuris nagrinėjamu atveju nenustatytas), bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Materialus pagrindas – tai nusikalstamo elgesio žema rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudaro pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotų priemonių ir nors nuteistasis 2017 m. liepos 12 d. sudarant individualaus socialinės reabilitacijos planą buvo supažindintas su vykdomomis reabilitacijos programomis, tačiau jis neišreiškė noro dalyvauti nė vienoje programoje, nesinaudojo galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu, pataisos namuose nesimoko, nedirba, noro dirbti neišreiškė, bausmės atlikimo metu už nustatytų tvarkos reikalavimų pažeidimą drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, neskatintas, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog A. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 85 balai, iš kurių 35 balai sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis yra pasikeitęs ir visiškai supratęs praeities klaidas, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis A. V. iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 9 kartus, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė, lygtinio paleidimo sąlygų neįvykdė – padarė naują nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis.Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių (palaiko socialinius ryšius, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų), kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: mąstymas ir elgesys (nuteistasis gali pasielgti impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes. Savitvarda silpnoka, konfliktų metu naudojęs smurtą. Linkęs manipuliuoti); lėšų tvarkymas ir pajamos (pataisos namuose nedirba); gyvenimo sąlygos (gyventojų perteklius, buvę problemų su kaimynais); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nuteistojo darbinė motyvacija menka); gyvenimo stilius ir draugai (nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą – nuolatinė bedarbystė); nuostatos (dėl nusikaltimo kaltę pripažinęs iš dalies, formaliai). Minėtos aplinkybės rodo, jog vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs tiek formalaus, tiek materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista.