Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1180-413/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
e2S-1180-413/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00496-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
Vytauto Didžiojo
Trečiasis asmuo
G. B., V. S.
Civilinė byla Nr. e2S-1180-413/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00496-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.10; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13844-359/2020 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai, tretiesiems asmenims G. B., V. S., V. S. dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugsėjo 8 d. sutartinės hipotekos ir 2017 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriais ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas įkeistas atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai.

2. Ieškinyje ieškovė taipogi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal 2014 m. rugsėjo 8 d. sutartinės hipotekos sutartį bei 2017 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo iš R. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

3. Prašyme nurodė, jog ieškiniu ginčijami sandoriai, kuriais aukščiau nurodytam turtui buvo pritaikyta hipoteka ir kurių pagrindu bus pradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas iš ieškovei priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nėra įsitikinęs, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. duomenų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, šiuo metu atsakovės iniciatyva yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, kuris yra ginčo objektas šioje byloje, bei kitų galimų įrodymų, patvirtinančių grėsmę būsimam galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, iš kurių teismas galėtų spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė R. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, taikyti byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Priešingai, nei nurodė teismas, byloje pateikti įrodymai patvirtina esant grėsmei galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. 2014 m. rugsėjo 5 d. kreditavimo sutartis patvirtina, jog tarp V. S. ir Kaišiadorių kredito unijos buvo sudaryta paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 214-00119, pagal kurią V. S. buvo suteikta 28 960 Eur paskola (apyvartinėms lėšoms, skirtoms veterinarinėms priemonėms, vakcinai, pašarams bei kitoms priemonėms, susijusioms su ūkio veikla). 2014 m. rugsėjo 8 d. sutartinė hipoteka, patvirtina, jog šios sutarties pagrindu dėl V. S. suteiktos paskolos Kaišiadorių kredito unijos naudai buvo įkeista apeliantei R. M. ir jos mamai Č. B. nuosavybės teise priklausiusi namu valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vertė 26 057,11 Eur. Po sutartinės hipotekos sutarties sudarymo mirus mamai, apeliantė tapo visos namų valdos savininke, dėl ko 2017 m. gegužės 5 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriuo tik apeliantė liko įkaito davėja. Šie duomenys patvirtina, kad V. S. tinkamai pagal kredito sutartį nevykdant įsipareigojimų, o apeliantei esant įkaito davėjai, kredito unija turi visas galimybes pradėti priverstinį išieškojimą iš jai nuosavybės teise priklausančio ir sutartine hipoteka įkeisto unijos naudai turto, kuris yra ginčo objektas šioje byloje.

6.2. Su ieškiniu buvo pateiktas 2020 m. gegužės 20 d. Kaišiadorių rajono 1-oio notaru biuro notaro G. B. apeliantei, kaip įkaito davėjai, pranešimas, kuriame nurodoma, jog dėl V. S. netinkamai vykdomų įsipareigojimų Kaišiadorių kredito unijai bus pradėtas vykdyti priverstinis išieškojimas. Tai reiškia, jog atsakovės iniciatyva jau yra pardėtas vykdyti priverstinis išieškojimas dėl kreditavimo sutarties nevykdymo, todėl akivaizdu, jog bus vykdomas priverstinis išieškojimas iš apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

6.3. Šią aplinkybę patvirtina ir pridedamas naujai gautas 2020 m. gegužės 13 d. Kaišiadorių rajono 1-oio notaru biuro notaro G. B. vykdomasis įrašas, kuriuo siūloma solidariai išieškoti V. S. skolą iš skolininkų V. S., V. S., bei R. M. įkeisto turto ribose. Taip pat Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. apeliantei atsiųstas 2020 m. gegužės 15 d. raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta, jog raginime nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, bus pradėtas priverstinis išieškojimas, t. y. bus išieškoma V. S. ir V. S. skola kredito unijai iš apeliantei priklausančio turto.

6.4. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja ir tai, kad V. S. bei V. S. kredito unijai turi kitų ženkliai didesnių finansinių įsipareigojimų, kurie taip pat nėra vykdomi, dėl ko išieškojimas bus nukreiptas ne tik į S., bet ir į ieškovės turtą.

6.5. Ši gyvenamoji valda yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta, ji neturi jokio kito būsto, kuriame galėtų gyventi. Minėtą aplinkybę patvirtina pridedamas VĮ Registrų centro išrašas. Pridedami išrašai iš Gyventojų registro patvirtina, kad šioje namu valdoje gyvena 3 nepilnamečiai apeliantės dukros V. S. vaikai – S. S., kuriam šiuo metu yra 9 metai, D. S., kuriam yra 4 metai ir A. S., kuriai yra 3 metai. Taigi šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ne tik kiltų reali grėsmė galimo teismo sprendimo vykdymui ir būtų pažeista apeliantės teisė į nuosavybę, bet pažeisti ir nepilnamečių vaikų interesai bei teisė turėti gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovės nurodyti notaro pranešimai, išduotas vykdomasis įrašas, kuriais remiantis ji teigia, jog priverstinio vykdymo veiksmai jau yra pradėti, nėra laikomi ne tik priverstinio vykdymo veiksmais, bet ir vykdymo proceso veiksmais apskritai. Šie dokumentai yra tik vykdytini dokumentai, kurių pagrindu pradedamas vykdymo procesas, o vėliau ir priverstinis vykdymas. Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas pradedamas tik tada, kai skolininkas neįvykdo sprendimo gera valia per antstolio nurodytą terminą.

7.2. Priverstinis išieškojimas pagal kitas Vido ir V. S. pasirašytas kreditavimo (paskolos) sutartis niekaip negalės būti nukreiptas į ieškovės turtą, kuriuo kitos S. prievolės nėra užtikrintos ieškovės ginčo turtu. Priešingai, priverstinis išieškojimas bus galimas tik dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. kreditavimo (paskolos) sutarties neįvykdymo, kurios vykdymas ir buvo užtikrintas ieškovės turtu.

7.3. Nors ieškovė nurodo, kad būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra dar ir dėl to, kad įkeistame name gyvena 3 jos dukros V. S. vaikai, pateikia išrašus iš gyventojų registro, tačiau ieškovė tokiu būdu siekia apgauti ir suklaidinti teismą, kad tik būtų išsaugotas jos turtas. Asmens deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta gali būti skirtingos ir deklaruota gyvenamoji vieta nepatvirtina, jog asmuo realiai ir faktiškai gyvena būtent deklaruotu adresu.

7.4. Pažymi, kad V. S., t. y. 3 nepilnamečių vaikų motinos, nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kas laikoma, kad ir jos 3 nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), kaip teigia ieškovė, o (duomenys neskelbtini). Tai, kad V. S. gyvena (duomenys neskelbtini), patvirtina ir antstolės B. Č. padėjėjos A. Ž. Dokumento gavimo pažyma Nr. 129-20-01, kurioje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. V. S. buvo įteikti atitinkami pranešimai adresu (duomenys neskelbtini).

7.5. Šiuo konkrečiu atveju, net jei ir būtų pradedami priverstinio vykdymo veiksmai iš ieškovės turto, ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, kas reiškia, jog neegzistuoja ir jokia grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo tapimo nebeįmanomu įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai iš apeliantei nuosavybės teise priklausančio atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui notaro 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos iš skolininkų išieškojimo ir antstolio raginimą įvykdyti vykdomąjį įrašą. Taip pat apeliantė pateikė teismui duomenis, jog ginčo gyvenamajame name yra deklaruotos trijų jos dukters vaikų gyvenamosios vietos. Atsakovė pateikė teismui pažymą, jog apeliantės vaikaičių faktinė gyvenamoji vieta yra kitu adresu.

10. Teismo vertinimu, naujai pateiktais dokumentais yra grindžiami atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, šalys su jais yra susipažinusios, todėl teismas sprendžia, kad jų prijungimas prie bylos proceso neužvilkins, todėl naujai pateikti šalių įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).

11. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija teismui 2020 m. rugpjūčio 17 d. taip pat pateikė papildomus dokumentus, kuriais įrodinėja ieškovės atskirojo skundo nepagrįstumą, t. y. antstolės A. Ž. pranešimą, kuriame nurodoma, jog antstolės kontoroje yra gautas R. M. siūlymas parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui, pirkėjo sutikimas ir informacija, kad pirkėjas jau įnešė visą nurodytą sumą.

12. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi naujai gauti dokumentai buvo išsiųsti ieškovei R. M. bei išaiškinta, kad ji turi teisę iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos ir bylos nagrinėjimas atidėtas 2020 m. rugsėjo 2 d. Iki nustatyto termino apeliantė R. M. nuomonės dėl naujų dokumentų prijungimo prie bylos nepateikė.

13. Atsakovė Vytauto Didžiojo kredito unija teismui 2020 m. rugpjūčio 28 d. vėl pateikė papildomus įrodymus – Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2020 m. rugpjūčio 28 d. aktą Nr. S-20-129-12343, iš kurio matyti, kad antstolė B. Č. 2020 m. rugpjūčio 20 d. skolininkės R. M. pasiūlytam pirkėjui J. B. pardavė turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už įsigytą turtą pirkėjas visą sumą – 51 000 Eur sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 7 d.

14. Minėti dokumentai buvo išsiųsti apeliantės žiniai. Teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikti visi nauji dokumentai apeliantei yra žinomi, nuomonės dėl jų prijungimo/neprijungimo iki paskirto teismo posėdžio nepareiškė, tačiau jie yra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais dokumentais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

18. Atsakovės teigimu, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl byloje negali būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

19. Ieškovės ieškinys grindžiamas argumentais, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. tarp V. S. ir Kaišiadorių kredito unijos buvo sudaryta paskolos (kreditavimo) sutartis Nr. 214-00119, pagal kurią V. S. buvo suteikta 28 960 Eur paskola (apyvartinėms lėšoms, skirtoms veterinarinėms priemonėms, vakcinai, pašarams bei kitoms priemonėms, susijusioms su ūkio veikla). 2014 m. rugsėjo 8 d. sutartine hipoteka trečiajam asmeniui V. S. suteiktos paskolos užtikrinimui Kaišiadorių kredito unijos naudai buvo įkeista apeliantei R. M. ir jos mamai Č. B. nuosavybės teise priklausiusi namu valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vertė viso 26 057,11 Eur. 2017 m. gegužės 5 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriuo tik apeliantė liko įkaito davėja. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji sutiko savo nekilnojamuoju turtu užtikrinti už trečiajam asmeniui – žentui V. S. suteiktą 28 960 Eur paskolą, kadangi buvo įsitikinusi, jog be jos pagalbos žentui kredito unija daugiau jokių paskolų nebūtų suteikusi dėl jo nepakankamų finansinių galimybių. Tačiau 2020 m. apeliantei paaiškėjo, jog 2016 m. kažkokiu būdu atsakovė jos žentui suteikė ženkliai didesnę paskolą, kurios jis nepajėgus grąžinti, tokiu būdu apsunkino ne tik savo, bet ir apeliantės turtinę padėtį.

20. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą, taip pat įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

21. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

22. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė R. M. teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugsėjo 8 d. sutartinės hipotekos ir 2017 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriais ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). įkeistas atsakovei Vytauto Didžiojo kredito unijai. Šio ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir antstolei uždrausti ginčo turtą pardavinėti. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, nurodyti šios nutarties 11, 13 punktuose, patvirtina aplinkybę, jog šiai dienai visas ginčo turtas pačios apeliantės siūlymu yra perleistas naujajam turto savininkui, o tai reiškia, kad nėra antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tai yra, atskirojo skundo nagrinėjimo dienai ginčo turtas nebepriklauso apeliantei, todėl nėra pagrindo taikyti byloje apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas taikyti jau parduotam turtui laikinąsias apsaugos priemones prarado prasmę.

24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas