- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-331-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02315-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Parama“, P
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-292/2013 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ ir P&C Insurance AS filialui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas siekia, kad jam būtų atlyginta žala, padaryta jo automobiliui įvažiavus į gatvės remonto darbus atlikusios UAB „Parama“ kelio važiuojamojoje dalyje paliktą duobę, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais apie atliekamus darbus. Su UAB „Parama“ sudarius taikos sutartį jai pareikšto reikalavimo dalyje (4 000 Lt), ieškovas likusią žalos sumą - 10 235,39 Lt - prašė išreikalauti iš atsakovės „IF P&C Insurance AS filialo“ (draudimo bendrovės), pas kurią UAB „Parama“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš „IF P&C Insurance AS filialo“ J. B. 3 541,99 Lt draudimo išmoką dėl automobilio sunaikinimo ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, 106 Lt žyminį mokestį ir 1 038 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 4 685,99 Lt, priteisė iš J. B. „IF P& C Insurance AS filialui“ 1 570 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, priteisė iš J. B. 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš „IF P&C Insurance AS filialo“ 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad UAB „Parama“ su „IF P&C Insurance AS“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią draudimo bendrovė buvo apdraudusi UAB „Parama“ bendrąją civilinę atsakomybę dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant kelių remonto, tiesimo ir aplinkos tvarkymo veiklą, taip pat, kad šis įvykis atsakovės draudimo bendrovės buvo pripažintas draudžiamuoju, o ginčas yra kilęs tik dėl atlygintinų nuostolių dydžio. Tą patvirtina ir tarp ieškovo bei atsakovės UAB „Parama“ sudarytos taikos sutarties neginčijamo reikalavimo (4 000 Lt frančizės) dalies, kurią draudžiamojo įvykio atveju pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį atlygino draudėjas UAB „Parama“ bei kitos byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad atsakovė (draudimo bendrovė) sutiko atlyginti nuostolius, pripažindama įvykį draudiminiu, tačiau ne tokio dydžio, kokio prašo ieškovas. Teismas vertino, kad ieškovas turi teisę nukreipti savo reikalavimus tiesiai į draudimo įmonę, atsakovė privalo sumokėti išmoką nukentėjusiam J. B. už žalą padariusio draudėjo (apdraustojo) veiką. Skaičiuodamas draudimo išmokos dydį, atsakovas įrodinėjo, kad turtas (automobilis) yra sunaikintas ir jį remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, todėl sutiko atlyginti tik skirtumą tarp sunaikinto turto rinkos vertės iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio. Tokiu būdu, atsakovas iš esmės rėmėsi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 14 p., kuris numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Įvykis pripažintinas eismo įvykiu, nes tai įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, buvo sugadinta ta pati transporto priemonė. Žalos atlyginimo dydis pagal turėtas remonto išlaidas nustatomas, kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga.
Iš kilnojamo turto vertinimo ekspertizės akto teismas nustatė, kad sugadinto automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas (būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės), todėl turtas (automobilis) laikytinas sunaikintu. Tokiu būdu teismas sprendė, kad turi būti nustatoma žala dėl turto sunaikinimo, kuri ir apskaičiuojama remiantis nurodytų Taisyklių 14 punktu. Pagal ekspertizės aktą automobilio vertė iki jo apgadinimo buvo 12 000 Lt, automobilio likutinė vertė po eismo įvykio – 4 800 Lt. Tokiu būdu žala dėl automobilio sunaikinimo yra 7 200 Lt. Kadangi pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos tarp draudimo bendrovės ir UAB „Parama“ sąlygas buvo nustatyta 4 000 Lt frančizė (nuostolio dalis, kurią draudžiamojo įvykio atveju atlygina draudėjas) ir UAB „Parama“ šią sumą sumokėjo ieškovui, tai draudimo išmoka dėl šio įvykio priteistina iš atsakovės yra 3 200 Lt (7 200 Lt – 4 000 Lt). Bendra ieškovo nurodyta nuostolių suma yra 14 235,39 Lt, kurią sudaro 99,99 Lt automobilio transportavimo išlaidos, 242 Lt transporto priemonės vertinimo išlaidos, 1220 Lt automobilio nuomos išlaidos, kurias ieškovas vertina kaip kitos būtinas išlaidas. 8369,40 Lt už įsigytas detales ir mazgus, 2834 Lt už remonto darbus, 1200 Lt už dažymo darbus ieškovas vertina kaip turėtas automobilio remonto išlaidas. Dėl turėtų automobilio remonto išlaidų atlygintinumo teismas jau pasisakė, nurodydamas, kad jos skaičiuojamos kaip draudimo išmoka pagal Eismo įvykio metui padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles ir civilinės atsakomybės sutartį. Ginčo dėl atlyginimo sugadinto automobilio transportavimo išlaidų - 99,99 Lt nėra, nes atsakovas sutinka atlyginti šias išlaidas, laikydama jas būtinomis ir pagrįstomis. Kadangi padarytos žalos dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas ne tik pagal draudimo bendrovės įgaliotų asmenų ataskaitas, bet ir pagal nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus, teismas pripažino, kad J. Pikūno IĮ transporto priemonės vertinimo ataskaitos ieškovo užsakymu paruošimas buvo būtinas, vertinat padarytos žalos dydį. Tai, kad atsakovo vertinimu ji nėra teisinga, nereiškia, kad ji nebuvo būtina, todėl prie draudimo išmokos priskaičiuotinos ir ieškovo turėtos išlaidos vertinimo ataskaitai paruošti - 242 Lt (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė kito automobilio nuomos būtinybės, o į nuostolius įskaičiuojamos tik protingos išlaidos, kito automobilio nuoma – 1 220 Lt į nuostolius neįskaityti.
Įvertinęs atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų santykį, teismas taip pat paskirstė byloje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visikai.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai byloje nustatyta, kad automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas. Apeliantas pažymi, kad atlikus sugadinimų vertinimą buvo nustatyta, kad automobilio remontas ekonomiškai tikslingas. Po įvykio praėjus beveik trejiems metams buvo atliktas vertinimas, nustatęs priešingai, tačiau teismas, remdamasis būtent šia išvada, nepasisakė, kodėl remiasi būtent ja. Apeliantas taip pat nesutinka su ta teismo išvada, kuria atmetama žalos dalis, patirta dėl automobilio nuomos. Ieškovas byloje įrodė, kad sugadinus transporto priemonę jam reikėjo neatidėliotinai atlikti eilę darbų, jis gyvena miesto pakraštyje, todėl automobilis ieškovui buvo būtinas. Apeliantas pažymi, kad ieškiniu reikalauja tik realiai patirtų išlaidų, kurios jam privalo būti atlygintos. Taip pat ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi mano, kad ekspertizės išlaidos iš jo priteistos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl kito automobilio nuomos išlaidų priteisimo, dėl automobilio remontui reikalingų detalių ir remonto išlaidų, viso 6 693,40 Lt sumoje, priteisimo. Todėl teisėjų kolegija vertins tik šių pirmosios instancijos sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė UAB „Parama“, atlikdama kelio remonto darbus, kelio važiuojamojoje dalyje paliko duobę, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais apie atliekamus darbus, į kurią įvažiavus buvo apgadintas jam – apeliantui priklausantis automobilis. Dėl automobilio apgadinimo ieškovas patyrė nuostolius, kurie pasireiškė apgadinto automobilio transportavimo, vertinimo, detalių pirkimo ir remonto bei kito automobilio (apgadinto automobilio remonto laikotarpiu) nuomos išlaidomis.
Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, paskirtis kompensacinė, asmeniui, patyrusiam žalą, turi būti visiškai atlyginti patinti nuostoliai (CK 6.251 str. 1 d.). Tokia civilinės atsakomybės paskirtis kartu reiškia ir tai, jog asmuo, patyręs žalos, negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaitą.
Žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Daiktui padaryti fizinio pobūdžio pakenkimai (automobilio detalių sugadinimas ar sunaikinimas) daro žalą, nes sumažina arba sunaikina daikto ekonominę vertę ar jo naudojamąsias savybes. Pinigais įvertinti sugadinto daikto atkūrimo kaštai ar netekimai, susidarę dėl visiško netinkamumo naudotis daiktu, yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).
Daikto sunaikinimas ne visada reiškia jo fizinį išnykimą. Jeigu automobilis yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertės ir jo likučių vertės skirtumą.
Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad dėl automobilio apgadinimo jis patyrė 12 673,40 Lt remontui reikalingų detalių įsigijimo ir remonto išlaidų (detalės 8 639,40 Lt, 2 834 Lt remonto darbų kaina, 1 200 Lt dažymo darbai). Šių išlaidų realumą patvirtina ieškovo apmokėtos sąskaitos (b. l. 7, 133, 136, 1 t.). Kita vertus, spręsdama ar šios ieškovo išlaidos yra ekonomiškai pagrįstos ir pateisinamos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, visų pirma, būtina išsiaiškinti ar šios išlaidos nėra didesnės už automobilio vertės, buvusios automobilio sugadinimo metu, ir jo likutinės vertės po sugadinimo skirtumą. Nustatinėdamas automobilio vertę, buvusią 2010 m. lapkričio 24 d., teismas rėmėsi byloje atliktos kilnojamojo turto ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės aktu, pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog automobilio vertė iki jo apgadinimo 12 000 Lt, o likutinė vertė po eismo įvykio 4 800 Lt. Nors apeliantas teigia, jog teismas be jokio teisinio pagrindo teikė pirmenybę ekspertizės aktui, tačiau kolegija pažymi, kad nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau kai šalys teikia rašytinius įrodymus, kuriuose ginčo turto vertė vertinama skirtingai, pagrįstai spręsta, kad byloje kilo specialių žinių poreikis ir teismas turėjo teisę paskirti ekspertizę (CPK 212–219 straipsniai). Ekspertizės išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, atlikto kompetentingo subjekto (eksperto), eksperto išvada turi itin svarbią įrodomąją vertę tarp kitų įrodymų. Teismo ekspertas ekspertizės akte, ištyręs jam pateiktą bylos medžiagą bei duomenis apie faktiškai atliktus remonto darbus pateikė išvadą, jog automobilio remontuoti netikslinga. Pateikti byloje rašytiniai įrodymai neįgalina pagrindo išvadai, kad yra abejonės dėl eksperto išvados pagrįstumo, kadangi pateiktame rašytiniame įrodyme, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas -J.Pikiūno IĮ vertinimo ataskaitoje automobilio vertė iki įvykio nustatyta artima eksperto pateiktai išvadai, kuri taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad faktiniai automobilio remonto kaštai viršija automobilio vertę iki eismo įvykio.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas atliko ekonomiškai nepagrįstą automobilio remontą, todėl atsakovė, kuriai taikoma civilinė atsakomybė už automobilio sugadinimą, turi atlyginti ieškovui ne visas automobilio remonto išlaidas, o tik tas, kurios lygios automobilio vertės, buvusio iki gedimo, ir automobilio likutinės vertės po gedimo skirtumui, t. y. 3 200 Lt (12 000–4 800). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui už automobilio remontą priteistos išlaidos iki ekonomiškai pagrįsto dydžio, t. y. 3 200 Lt, įvertinus 4 000 Lt, kurią išmokėjo draudėjas, paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovui nepagrįstai nepriteistos 1 220 Lt kito automobilio nuomos išlaidos. Vertindama ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog jam turėjo būti priteistos kito automobilio nuomos išlaidos, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jis šių išlaidų neįrodė. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB „Autodeta ir Ko“ 2010 m. lapkričio 25 d. lengvojo automobilio nuomos sutartį (b. l. 12, 1 t.), iš kurios sąlygų spręstina, kad ieškovas 14 dienų laikotarpiui nuomos pagrindu laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2011-12-10 naudojosi automobiliu „Skoda roomster“. Kolegija įvertinusi pateiktą į bylą sutartį sprendžia, kad automobiliu ieškovas faktiškai naudojosi praėjus vieneriems metams nuo eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis bei jau faktiškai atlikus jam priklausančio automobilio remontą. Iš byloje pateiktų ieškovų įrodymų akivaizdu, jog automobilio remonto darbai buvo atlikti iki 2010 m. gruodžio 15 d. (b. l. 13-17, 1 t.), todėl darytina išvada, kad ieškovas, jam priklausančio automobilio remonto metu automobilio nuomos išlaidų tikrai dar nebuvo patyręs, todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 10 d. buvo būtinybė nuomotis kitą automobilį dėl atsakovo draudėjo neteisėtai atliktų veiksmų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimo dalį dėl kito automobilio nuomos išlaidų priteisimo.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad iš jo nepagrįstai priteistos išlaidos už ekspertizės atlikimą. Pažymėtina, kad sumos, išmokėtos ekspertams, įstatyme priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nurodyto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, pagal CPK 93 straipsnio reikalavimus teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteisė ir išlaidų, išmokėtų ekspertams dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą.