Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-37-292/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2-37-292/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
„IF P&C Insurance AS filialui“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-37-292/2013Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.4; 73.2.5.5; (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovui J. B.,ieškovo atstovei adv. Onai Klinavičienei,atsakovų atstovams N. M. ir A. D.,trečiojo asmens atstovui adv. Viliui Putkiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. patikslintą ieškinį atsakovei „IF P&C Insurance AS filialui“ bei trečiąjam asmeniui UAB „Parama“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (2 tomas, 17-19 b.l.) prašė iš atsakovių UAB „Parama“ ir „IF P&C Insurance AS filialo“ priteisti 14 235,39 Lt: 99,99 Lt transportavimo išlaidų, 242 Lt transporto priemonės vertinimo išlaidų, 1220 Lt automobilio nuomos išlaidų, 8639,40 Lt už įsigytas detales ir mazgus, 2834 Lt už remonto darbus, 1200 Lt už dažymo darbus, konkrečiai iš UAB „Parama“ priteisti 4000 Lt, o iš „IF P&C Insurance AS filialo“- 10235,39 Lt.

Ieškovui su atsakove UAB „Parama“, sudarius taikos sutartį jai pareikšto reikalavimo dalyje (2 tomas, 37 b.l.) ieškovas prašo priteisti iš atsakovės „IF P&C Insurance AS“ filialo likusią- 10235,39 Lt sumą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010-11-24 jam priklausančiu automobiliu MB 220, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jis apie 17 val. važiavo Pulko gatve. Kadangi gatvė buvo neapšviesta, buvo pakankamai tamsu, važiavo lėtai, kai netikėtai šalia sankirtos su Sūduvos gatve pajuto smūgį- automobilis pateko į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, paliktą gatvės remonto darbus vykdančios įmonės UAB „Parama“ darbuotojų. Prieš kliūtį nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Jis važiavo tvarkingu automobiliu, žieminėmis padangomis, galiojant techninei apžiūrai ir vairuotojo civilinės atsakomybės draudimui. Eismo įvykio metu buvo apgadinta jo transporto priemonė.

Dalyvaujant UAB „Parama“ atstovui, J. P. IĮ atliko transporto priemonės vertinimą, taip pat buvo atlikta automobilio apžiūra, užfiksuoti sugadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus transporto priemonės vertinimą buvo nustatyta transporto priemonės atkuriamoji vertė 10 951 Lt. Sudarytoje remonto darbų sąmatoje remonto kaina yra 15 906, 31 Lt.

Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra kildinamas iš specialiosios teisės normos- Kelių eismo taisyklių, kurių 249 p. nurodo, kad asmenys, organizuojantys darbus keliuose, turi užtikrinti, kad darbo vietos gatvėje ar šalia gatvės būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui- ir šviesomis. Šios pareigos nevykdė remonto darbus gatvėje atlikusi UAB „Parama“.

Jo realios patirtos išlaidos yra 99,99 Lt sugadinto automobilio transportavimo išlaidos, 242 Lt transporto priemonės vertinimo išlaidos, 1220 Lt automobilio nuomos išlaidos, nes jis buvo priverstas nuomotis kitą automobilį, kuris jam buvo būtinas dėl jo sveikatos būklės, už įsigytas detales ir mazgus jis sumokėjo 8639,40 Lt, už automobilio remonto darbus- 2834 Lt, už automobilio dažymo darbus-1200 Lt. Su atsakove UAB „Parama“ sudarius taikos sutartį dalyje dėl 4000 Lt iš jų priteisimo, draudimo kompanija, kurioje buvo apdrausta UAB „Parama“ civilinė atsakomybė, siūlė jam atlyginti tik 7147 Lt. Jis nesutinka su siūloma draudimo išmoka.

Atsakovė „IF P&C Insurance AS filialas“ ieškinio nepripažįsta ir nurodė, kad draudimo bendrovei dėl automobiliui padarytos žalos atsakomybė nekyla, nes bylos medžiaga įrodyta, kad kelio ženklus UAB „Parama“ buvo pastačiusi, tik juos kažkas buvo numėtęs. UAB „Parama“ neprivalo atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus. Tokiu būdu nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, kadangi už trečiųjų asmenų veiksmus draudimas neatsako. Siekdami taikaus bylos išsprendimo, jie ieškovui siūlė protingą sumą už padarytą žalą, tačiau jie negali sumokėti daugiau, negu padaryta žala automobiliui. Todėl jei teismas manytų, kad jei draudimo bendrovė turi atlyginti žalą, tai žala turi būti paskaičiuota, atsižvelgiant į automobilio remonto tikslingumą, ne atkuriamąja verte, o iš automobilio rinkos vertės iki sugadinimo atėmus likutinę vertę, t.y. turi būti skaičiuojamas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir nustatyta likutinė vertė iki apgadinimo. Todėl iš 12 000 Lt reikėtų atimti 4800 Lt, ir atlygintini nuostoliai turėtų būti 7200 Lt. Sutinka, kad sugadintos transporto priemonės nutempimas buvo būtinas, tačiau visos kitos išlaidos- automobilio nuomos, automobilio vertinimo išlaidos ir kt. nebuvo būtinos, todėl jos negali būti priteistinos.

Trečiasis asmuo UAB „Parama“ atsakovės pusėje palaiko atsakovo poziciją, o atstovas nurodė, kad ekonomiškiau yra ne bylinėtis, o susitarti. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš jų 4000 Lt, jie sudarė taikos sutartį ir žalą atlygino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos esmė.

Ieškovas siekia, kad jam būtų atlyginta žala, padaryta jo automobiliui įvažiavus į gatvės remonto darbus atlikusios UAB „Parama“ kelio važiuojamoje dalyje paliktą duobę, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais apie atliekamus darbus. Su UAB „Parama“ sudarius taikos sutartį jai pareikšto reikalavimo dalyje (4000 Lt), ieškovas likusią žalos sumą prašo išreikalauti iš atsakovės „IF P&C Insurance AS filialo“ (draudimo bendrovės), pas kurią UAB „Parama“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę.

Dėl draudiminio įvykio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Parama“ su „IF P&C Insurance AS“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (1 tomas, 50 b.l.), pagal kurią draudimo bendrovė buvo apdraudusi UAB „Parama“ bendrąją civilinę atsakomybę dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant kelių remonto, tiesimo ir aplinkos tvarkymo veiklą, taip pat kad šis įvykis atsakovės draudimo bendrovės buvo pripažintas draudžiamuoju, o ginčas yra kilęs tik dėl atlygintinų nuostolių dydžio. Tą patvirtina ir tarp ieškovo bei atsakovės UAB „Parama“ sudarytos taikos sutarties neginčijamo reikalavimo (4000 Lt frančizės) dalies, kurią draudžiamojo įvykio atveju pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį atlygino draudėjas UAB „Parama“, bei kitos byloje nustatytas aplinkybes, t.y., kad atsakovė (draudimo bendrovė) sutiko atlyginti nuostolius, pripažindama įvykį draudiminiu, tačiau ne tokio dydžio kokio prašo ieškovas.

Šioje byloje yra trys asmenys- nukentėjęs asmuo ieškovas J. B. ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys- UAB „Parama“ ir draudimo bendrovė- atsakovė „IF P&C Insurance AS filialas“. UAB „Parama“ pagal civilinės atsakomybės sutartį sudarytą su draudimo bendrove ieškovui atlygino 4000 Lt draudimo dalį. Likusios dalies nuostolių ir būtinų išlaidų išieškojimą ieškovas nukreipia į draudimo bendrovę. Šiuo atveju draudiko pareiga savo įvykdymu sutapo su draudėjui atsiradusios papildomos prievolės (civilinės atsakomybės) įvykdymu. Dėl prievolių įvykdymo sutapimo ieškovas gali savo reikalavimą nukreipti tiesiogiai į draudiką- atsakovą.

Civilinės atsakomybės tikslas yra apsisaugoti nuo galimų nuostolių, kurie atsirastų atlyginus nukentėjusiems padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudėjas su draudiku susitaria dėl esminės sąlygos- prievolės (civilinės atsakomybės) įvykdymo. Draudikas kaip trečiasis asmuo kompensuoja nukentėjusiems draudėjo (apdraustojo) padarytą žalą.

Tokiu būdu, atsakovė privalo sumokėti išmoką nukentėjusiam J. B. už žalą padariusio draudėjo (apdraustojo) veiką. Žala nukentėjusiam padengiama remiantis ne teisinių santykių dėl žalos atlyginimo pagrindu, o draudimo teisinių santykių pagrindu.

Draudimo įstatymo 107 str. taip pat numato, kad draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

Ginčas kildinant iš draudimo teisinių santykių, spręstinas klausimas dėl prašomų priteisti draudimo išmokos dydžio pagrįstumo.

Dėl draudimo išmokos dydžio.

Yra bendras draudimo išmokos dydį nusakantis principas: draudiko atlyginamų nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės.

„Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kita žalos atlyginimo tvarka (LAT Senato 2000-06-16 nutarimas „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“).

LR draudimo įstatymo 102 str. numato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kt. išlaidų dydžiui, jei šalių susitarimu, nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

Skaičiuodamas draudimo išmokos dydį, atsakovas įrodinėja, kad turtas (automobilis) yra sunaikintas ir jį remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, todėl sutinka atlyginti tik skirtumą tarp sunaikinto turto rinkos vertės iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio. Tokiu būdu, atsakovas iš esmės remiasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 14 p., kuris numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Įvykis pripažintinas eismo įvykiu, nes tai įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, buvo sugadinta ta pati transporto priemonė. Žalos atlyginimo dydis pagal turėtas remonto išlaidas nustatomas, kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga.

Iš kilnojamo turto vertinimo ekspertizės akto (2 tomas, 75-105 b.l.) matyti, kad sugadinto automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas (būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės), todėl turtas (automobilis) laikomas sunaikintu. Tokiu būdu turi būti nustatoma žala dėl turto sunaikinimo, kuri ir apskaičiuojama remiantis nurodytų Taisyklių 14 punktu. Pagal ekspertizės aktą automobilio vertė iki jo apgadinimo buvo 12 000 Lt, automobilio likutinė vertė po eismo įvykio- 4800 Lt. Tokiu būdu žala dėl automobilio sunaikinimo yra 7200 Lt. Kadangi pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos tarp draudimo bendrovės ir UAB „Parama“ sąlygas buvo nustatyta 4000 Lt frančizė (nuostolio dalis, kurią draudžiamojo įvykio atveju atlygina draudėjas) ir UAB „Parama“ šią sumą sumokėjo ieškovui, tai draudimo išmoka dėl šio įvykio priteistina iš atsakovės yra 3200 Lt (7200 Lt-4000 Lt).

Bendra ieškovo nurodyta nuostolių suma yra 14 235,39 Lt, kurią sudaro 99,99 Lt automobilio transportavimo išlaidos, 242 Lt transporto priemonės vertinimo išlaidos, 1220 Lt automobilio nuomos išlaidos, kurias ieškovas vertina kaip kitos būtinas išlaidas. 8369,40 Lt už įsigytas detales ir mazgus, 2834 Lt už remonto darbus, 1200 Lt už dažymo darbus ieškovas vertina kaip turėtas automobilio remonto išlaidas. Dėl turėtų automobilio remonto išlaidų atlygintinumo teismas jau pasisakė, nurodydamas kad jos skaičiuojamos kaip draudimo išmoka pagal Eismo įvykio metui padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles ir civilinės atsakomybės sutartį.

Ginčo dėl atlyginimo sugadinto automobilio transportavimo išlaidų- 99,99 Lt nėra, nes atsakovas sutinka atlyginti šias išlaidas, laikydama jas būtinomis ir pagrįstomis.

Kadangi padarytos žalos dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas ne tik pagal draudimo bendrovės įgaliotų asmenų ataskaitas bet ir pagal nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus, pripažintina, kad J. P. IĮ transporto priemonės vertinimo ataskaitos ieškovo užsakymu paruošimas buvo būtinas, vertinat padarytos žalos dydį. Tai, kad atsakovo vertinimu ji nėra teisinga, nereiškia, kad ji nebuvo būtina, todėl prie draudimo išmokos priskaičiuotinos ir ieškovo turėtos išlaidos vertinimo ataskaitai paruošti -242 Lt (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).

Ieškovas neįrodė kito automobilio nuomos būtinybės. Į nuostolius įskaičiuojamos tik protingos išlaidos. Todėl kito automobilio nuoma- 1220 Lt į nuostolius neįskaitytini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas- 307 Lt jo sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą atsakovei (už reikalavimą atsakovei UAB „Parama“ žyminio mokesčio klausimas išspręstas patvirtinus byloje taikos sutartį), 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 34-36 b.l.).

Atsakovo iniciatyva paskirta kilnojamo turto vertinimo ekspertizė, todėl jis turėjo 2400 Lt ekspertizės išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo.

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ne didesnės kaip yra numatyta Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgta į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 56 Lt. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (92 str.), priteistinos iš kiekvienos šalies po lygiai (CPK 96 str. 5 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš „IF P&C Insurance AS filialo“ J. B. 3541, 99 Lt draudimo išmoką dėl automobilio sunaikinimo ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, 106 Lt žyminį mokestį ir 1038 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 4685,99 Lt.

Priteisti iš J. B. „IF P& C Insurance AS filialui“ 1570 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų.

Priteisti iš J. B. 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš „IF P&C Insurance AS filialo“ 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė