- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1905-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00068-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., S. K., S. V., N. K., VMI prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., S. K., S. V. (nepilnamečio sūnaus O. K. įstatyminė atstovė), N. K., V. K., V. K., valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sūnėnas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo dėdė P. K.. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), brolis. Mirusysis P. K. savo šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo. P. K. tėvai jo mirties dieną buvo mirę. P. K. turėjo du brolius, t. y. pareiškėjo tėvą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). A. K. turėjo tris vaikus, t. y. pareiškėją – A. K., S. K. ir S. K.. V. K. turėjo tris vaikus V. K., V. K. ir V. K., iš kurių V. yra miręs. Duomenų apie P. K. testamentus gauti nepavyko, nes testamentų registre tokie duomenys saugojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Tai, kad nebuvo užvesta paveldėjimo byla, patvirtina Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimas. P. K. pagal 1999 m. balandžio 23 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-2305 įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 4,04 ha. Nuosavybės teisės į žemę natūra buvo atkurtos lygiomis dalimis pareiškėjo tėvui A. K. ir dėdei P. K.. Mirus tėvui A. K., jo dalį lygiomis dalimis pagal 2001 m. kovo 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ASR-722 paveldėjo pareiškėjas ir jo brolis S. K.. Viešajame registre pareiškėjui ir S. K. įregistruotos nuosavybės teisės po ¼ dalį sklypo, o P. K. vardu registruota ½ dalis žemės sklypo. P. K. mirties dieną jis jokio turto, kuriam būtų buvusi reikalinga teisinė registracija, neturėjo, nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos, todėl į notarų biurą nesikreipė, nors pradėjo valdyti likusį turtą po dėdės mirties. Žemės sklypo, į kurį pretendavo pareiškėjo tėvas ir P. K., ribos jam buvo žinomos, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, todėl pareiškėjas rūpinosi dėdei P. K. priklausiusia žemės sklypo dalimi. Kuomet buvo atkurtos nuosavybės teisės P. K., apskrities viršininko 1999 m. balandžio 23 d. įsakymą laikė nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. P. K. žemės sklypu naudojosi pagal paskirtį, šienavo, sėjo ir sodino įvairias žemės ūkio kultūras, deklaruodavo pasėlius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2023 m. vasario 6 d. neturėjo informacijos apie (duomenys neskelbtini) mirusio P. K. paveldėtiną turtą ir įpėdinius, paveldėjimo procedūrų nevykdė.
3. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, S. K., S. K., S. V. (nepilnamečio sūnaus O. K. įstatyminė atstovė), N. K., V. K. ir V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškime nurodytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), po P. K. mirties tvarkė. P. K. yra dėdė ir krikšto tėvas. Žemę deklaruodavo, šienaudavo. Kiti asmenys pretenzijų į žemę neturi.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad tiek P. K. mirties dieną, tiek ir dabar galiojantis civilinis kodeksas numato, kad palikimas gali būti priimtas kreipiantis į notarą arba faktiniu valdymu. Tik 1999 m. balandžio 23 d. P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Palikimo priėmimas iki galo nėra įteisintas. Į procesą įtraukė visus galimus įpėdinius, niekas iš suinteresuotų asmenų pretenzijų nepateikė. Išklausius V. K. ir V. K. matyti, kad nurodė, jog apart A. K. žeme niekas nesirūpino. Apklausti liudytojai nurodė nematę kitų asmenų, kurie būtų rūpinęsi P. K. priklausiusia žeme. Iš į bylą pateiktos deklaracijos, matyti, kad A. K. deklaruoja P. K. priklausiusią žemę. Žemė buvo naudojama pagal paskirtį.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, sutinka, kad A. K. valdytų žemę. Žemė yra tėviškėje, (duomenys neskelbtini). P. K. mirus, žeme naudojosi ir tvarkė A. K., kuris sėdavo, ardavo. Kiti asmenys žemės netvarkė, ginčų dėl žemės nebuvo. Nori, kad žemė priklausytų A. K..
7. Suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad nepretenduoja į žemę, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui neturi. Po P. K. mirties A. K. tvarkydavo žemę, kurios yra apie du hektarai. Kai gyvendavo, matydavo, kad sėdavo ir pjaudavo kviečius, miežius. Negirdėjo, kad dėl žemės būtų kilę ginčų. Nori, kad žemės priklausytų A. K..
8. Liudytojas E. V. nurodė, kad A. K. yra kaimynas, gyvena tame pačiame kaime. A. K. prižiūri žemę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvena šalia kelio, mato, kad žemę dirba. Nesigilino, kiek žemės, mano, jog virš hektaro. Žemę A. K. prižiūri bent tris metus, kiek pamena, tik A. K. ją prižiūri. P. K. nepažinojo.
9. Liudytoja D. G. nurodė, kad A. K. yra kaimynas, gyvena gretimame kaime. Jos buvo prašoma paliudyti, kad A. K. dirbo žemę. Visi žino, kad A. K. dirba žemę daug metų, važinėja. Patys atsikraustė septyni aštuoni metai atgal, kiek gyvena, tiek žemę dirba A. K.. Žemė (duomenys neskelbtini), dirba keletą hektarų. Konfliktų nebuvo, P. K. nepažinojo.
10. Kiti suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, gautas tik suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
12. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo paaiškinimai, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėjas P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo sūnėnas. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, P. K. buvo nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. Palikėjo tėvai yra mirę, brolis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), brolis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. K. bei V. K. įpėdiniai byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pretenzijų dėl palikėjo turto nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. 1994 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakyme Nr. 02-08-2305 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra ir sklypo suteikimo ((duomenys neskelbtini))“ nurodyta, kad P. K. atkuriama nuosavybės teisė į 2,02 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog P. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1994 m. balandžio 23 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-2305.
14. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties perėmė ir valdo likusį P. K. priklausantį žemės sklypą, šienavo, sėjo ir augino įvairias žemės ūkio kultūras, 2020-2022 metais deklaravo pasėlius Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tai patvirtina ir paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos), tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų ir apklaustų liudytojų patvirtinimas, kad žeme A. K. rūpinosi, vykdė žemės ūkio veiklą, leidžia teismui daryti išvadą, kad P. K. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). 2023 m. sausio 13 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio P. K. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
15. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
16. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. K., mirusio P. K. sūnėnas, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo dėdės P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.