Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1771-392/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
2S-1771-392/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05646-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1771-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05646-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą byloje pagal A. J. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. J. 2021 m. vasario 17 d. pateikė antstoliui Gintui Badikoniui skundą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2021-01-26 raštą Nr. S-21-40-2017 ,,Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ bei 2021-01-27 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-40-2420, atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą 359,08 Eur ir neturtinę žalą 1000 Eur. Skunde nurodė, kad 2021 m. sausio 9 d. gavo antstolio 2021 m. sausio 6 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-40-50, kuriame buvo nustatytas 10 dienų terminas geranoriškai įvykdyti 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą ir sumokėti 2 551,34 Eur skolą, kurią sudaro 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 2006,84 Eur skola. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas skundas ir prašymas dėl nutarties vykdymo sustabdymo, todėl pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. 16:23 val. telefonu susisiekė su antstolio kontora ir paaiškino, kad laukiama kasacinio teismo sprendimo; pareiškėjui buvo paaiškinta, kad suėjus 10 dienų terminui po raginimo įvykdyti sprendimą gavimo, priverstinio išieškojimo veiksmų niekas nepradės vykdyti iš karto, jog galima palaukti protingą terminą iki kol paaiškės situacija dėl kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pareiškėjo teigimu, buvo sutarta, jog priverstinio vykdymo veiksmai nebus pradėti ir papildomos išlaidos skaičiuojamos nebus iki 2021 m. sausio 26 d. (įskaitytinai), o apie kasacinio teismo sprendimą antstolis bus informuotas nedelsiant ir teismui nutarus nestabdyti vykdymo veiksmų, antstoliui tą pačią dieną bus pervesta visa 2021 m. sausio 6 d. Raginime nurodyta suma. Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė antstoliui elektroniniu paštu rašytinį prašymą pratęsti Raginime nurodytą terminą įvykdyti sprendimą geruoju iki 2021 m. sausio 26 d. Pareiškėjo teigimu, jokių antstolio pastabų ar atsakymo dėl jo pateikto prašymo jis negavo. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. 13:56 su juo susisiekė antstolio padėjėjas, kuris paaiškino, kad pareiškėjas ir toliau gali laukti kasacinio teismo atsakymo ir nemokėti išieškomos sumos, tačiau turi sumokėti papildomą mokestį už antstolio darbą. Be to, padėjėjas išaiškino, kad išlaidas už antstolio darbą pareiškėjas privalo sumokėti, nes laiku nebuvo įvykdytas 2021 m. sausio 6 d. Raginimas, o apie 2021 m. sausio 19 d. papildomą susitarimą antstolių kontoroje nieko nežino. Pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. 14:25, remdamasis 2021 m. sausio 6 d. antstolio Raginimu ir 2021 m. sausio 19 d. susitarimu su antstoliu kontora, atliko 2 619,84 Eur (2 551,34 Eur išieškoma suma ir 68,50 Eur išieškojimo vykdymo išlaidas) pavedimą į antstolio G. Badikonio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių raštų ir reikalavimų iš antstolio kontoros nebuvo gavęs, ir tik 2021 m. sausio 29 d. prisijungus prie savo sąskaitos banke pastebėjo, kad antstolis iš pareiškėjo sąskaitos nurašė 357,19 Eur, 1,02 Eur „PAIS palaikymo mokestį 0040/21/00001“, 0,87 Eur „įkainį už VMP banko viduje“. Pareiškėjas teigia, kad iki 2021 m. sausio 29 d. jokių pranešimų iš antstolio nėra gavęs ir tik 2021 m. sausio 29 d. prisijungęs prie Antstolių informacinės sistemos pamatė, kad antstolis 2021 m. sausio 26 d. rašte Nr. S-21-40-2017 „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ papildomai apskaičiavo 357,19 Eur antstolio atlyginimą. Be to pažymėjo, jog nors antstolis rašte ir nurodo, kad šis antstolio dokumentas siunčiamas skolininkui elektroniniu paštu, tačiau realiai antstolio raštas „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ nei elektroniniu paštu nei kitu būdu jam įteikti nebuvo. Kadangi antstolis neatliko jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, skola buvo sumokėta savanoriškai, su antstoliu suderintais terminais, todėl antstolis neteisėtai ir visiškai nepagrįstai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė 357,19 Eur sumą.

2. Antstolis Gintas Badikonis 2021 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. 0040/21/00001-T skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2021 m. sausio 9 d. pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu buvo įteikti antstolio Raginimai. 2021 m. sausio 19 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gautas pareiškėjo (skolininko) prašymas, kurio prašė atsidėti vykdymo veiksmus iki 2021 m. sausio 26 d., t.y. iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims išspręs klausimą dėl 2021 m. sausio 14 d. pateikto kasacinio skundo priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0040/21/00001. Antstolis teigia, kad 2021 m. sausio 19 d. buvo paskutinė diena, kad pareiškėjas galėjo geruoju susimokėti skolą, o nuo 2021 m. sausio 20 d. antstolis jau turėjo teisę imtis priverstinio išieškojimo priemonių ir išieškoti jam priklausantį atlyginimą. Antstolis nurodė, kad įvertinęs pareiškėjo turtinę padėtį ir išieškojimo galimybes jis nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo nesiimti priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki 2021 m. sausio 26 d. tik su ta sąlyga, kad kasacinis skundas bus priimtas ir vykdomoji byla bus sustabdyta, bet savo veiksmais neišreiškė sutikimo atsisakyti vykdymo išlaidų dalies, atsiradusios po Raginimo, tai yra 357,19 Eur antstolio atlyginimo. Antstolis pažymėjo, kad išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą antstolis sutiko atidėti priverstinius išieškojimo veiksmus iki 2021 m. sausio 26 d., bet neatleido pareiškėjo nuo antstolio vykdymo išlaidų, kurios atsirado pasibaigus 10 dienų raginimo terminui. Kadangi antstolis iki 2021 m. sausio 27 d. negavo jokios informacijos iš pareiškėjo apie vykdomosios bylos sustabdymą antstolis ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų.

3. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio veiksmų ir 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Panaikino antstolio 2021 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S-21-40-2017 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ 3 punktą, kuriame apskaičiuotas 357,19 Eur atlyginimas už antstolio Ginto Badikonio atliktus vykdymo veiksmus, ir nustatė, kad atlyginimas antstoliui Gintui Badikoniui yra 300 Eur.

5. Teismas nustatė, kad vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 164 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. CPK nuostatos nesuteikia teisės antstoliui atnaujinti ar pratęsti raginime nurodyto termino įvykdyti sprendimą. Pareiškėjo pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, taigi tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos (negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsiskaitęs su išieškotoju pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui, privalo sumokėti ne tik bendrąsias bei faktines vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui.

6. Iš pareiškėjo išieškotina suma yra 2 551,34 Eur. Antstolis 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-40-48 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjui 2021 m. sausio 9 d. buvo įteiktas antstolio 2021 m. sausio 6 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-40-50, pareiškėjas sprendimą įvykdė 2021 m. sausio 26 d., t. y. pasibaigus Raginime nustatytam 10 dienų terminui. Duomenų, kad šalys (antstolis ir pareiškėjas) būtų sudarę taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą byloje nėra (Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktas). Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 109.10 papunktį antstolis apskaičiavo 357,19 Eur atlyginimą (14 % x 2 551,34 Eur). Kai skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, nėra pagrindo tenkinti skundo pilna apimtimi, tačiau, teismo vertinimu, esama pagrindo atlyginimą mažinti, nes byloje esant duomenų, jog skolininkas veikė aktyviai ir sąžiningai, bendradarbiavo su antstoliu, įvertinus, be kita ko, ir antstolio veikimo būdo ypatumus, bendraujant su skolininku, aplinkybę, jog antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus, galop tai, jog išieškoma suma buvo operatyviai sumokėta paties skolininko, yra pagrindas išvadai, kad skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, labiausiai atitiktų minimalaus pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 109.10 papunktį, atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžio nustatymas, t. y. 300 Eur.

7. Kadangi iš pareiškėjo sąskaitos jau yra nurašyta iš viso 2977,03 Eur (2619,84 Eur + 357,19 (dėl kurių šioje byloje buvo ginčas), teismo vertinimu, skundo reikalavimo tenkinimas panaikinti 2021-01-27 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-40-2420 Pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukels, – šis nurodymas jau yra įvykdytas, todėl teismas šio Pareiškėjo skundo reikalavimo netenkino. Išaiškintino, kad antstoliui negrąžinus Pareiškėjui (atsisakius grąžinti) nepagrįstai nurašytas lėšas net ir įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, Pareiškėjas turės teisę skųsti tokius antstolio veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Pareiškėjas (apeliantas) A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, tenkinant skundą pilna apimtimi. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo arba ignoravo reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas per 10 dienų nuo dokumento gavimo dienos nesumokėjo 2021-01-06 raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-21-40-50 nurodytos 2 619,84 eurų sumos (2 551,34 eurų išieškoma suma ir 68,50 eurų išieškojimo vykdymo išlaidos). Teismas reikšminga aplinkybe pripažino tik tai, kad prievolė įvykdyta pasibaigus raginime nustatytam terminui, o dėl kokių priežasčių tai įvyko, nutartyje nuslėpta. Pats antstolis sutiko su vėlesniu mokėjimu – iki 2021-01-26 įskaitytinai, patikinant, kad dėl to nebus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir nepadidės vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nurodyta, kad tais atvejais kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims, o atlygis antstoliui neimamas. Pareiškėjas turėjo finansines galimybes bei buvo pasirengęs prievolę įvykdyti per raginime Nr. S-21-40-50 nurodytą terminą ir tokiu atveju antstolis nebūtų turėjęs net teorinės galimybės pradėti priverstinio išieškojimo veiksmų bei turėti kokių nors lūkesčių dėl atlygio už išieškojimo veiksmus, tačiau to nepadarė patikėjęs antstolio geranoriškumu palaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl 2021-01-14 skundo priėmimo bei vykdymo proceso sustabdymo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, klaidingai aiškino priverstinio vykdymo proceso pradžios momentą, atlygio antstoliui pagrindus, nustatė bylos medžiagai prieštaraujančias ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pareiškėjas prievolę įvykdė 2021-01-26, o priverstinio vykdymo procesas prieš pareiškėją pradėtas 2021-01-27. Kad priverstinio vykdymo procesas prasidėjo 2021-01-27, nurodo ir antstolis. Taigi, skirtingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas visas raginime Nr. S-21-40-50 nurodytas prievoles įvykdė iki priverstinio vykdymo proceso pradžios. Atlygis antstoliui nėra mokamas vien dėl to, kad skolininkas skolą sumoka pasibaigus raginime nustatytam terminui. Atlygis antstoliui mokamas už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą bei įteikimą teismo pavedimu, t. y. už tam tikrą atliktą darbą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis atlyginimo už priverstinio pobūdžio priemonių teisėtą panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai. Antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais.

8.3. Jokia informacija apie priverstinio vykdymo veiksmus 2021-01-26, 2021-01-27 dienomis pareiškėjui išsiųsta nebuvo, nors antstolis nurodo priešingai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Pareiškėjas teismo posėdžio dieną pateikė teismui naujus įrodymus – dalį antstolių informacinėje sistemoje esančios vykdomosios bylos dokumentų bei skambučių, patvirtinančių bendravimą su antstolių kontora, išklotines. CPK 314 str. sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju šiame straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimo sąlygų nenustatyta. Pareiškėjui, ne vėliau nei nuo vykdomosios pradėjimo momento, buvo prieinama vykdomosios bylos medžiaga, esanti antstolių informacinėje sistemoje, jam taip pat buvo prieinamos ir skambučių išklotinės. Šiuos įrodymus pareiškėjas galėjo be jokių trukdžių, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, pateikti dar pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam jo skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.

12. Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis vykdomojoje byloje neatliko jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, nes jų nereikėjo,– skola buvo sumokėta savanoriškai, su antstoliu suderintais terminais, taigi atlygis antstoliui nepriklauso. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2 551,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo bankrutuojanti kredito unija „Centro taupomoji kasa“ naudai ir šiuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0040/21/00001. Pareiškėjui 2021 m. sausio 9 d. buvo įteiktas antstolio 2021 m. sausio 6 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-21-40-50, kurį pareiškėjas įvykdė 2021 m. sausio 26 d. 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė antstoliui prašymą, kuriuo prašė nesiimti jokių priverstinio išieškojimo veiksmų iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išspręstas pareiškėjo kasacinio skundo ir prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus prašymo priėmimo klausimas, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. sausio 26 d. Antstolis 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. S-21-40-2017 „dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ atliko priverstinių vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kur atlygio antstoliui suma nurodyta 357,19 Eur ir 2021 m. sausio 27 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S.21-40-2420, kuriuo pagrindu iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos 357,19 Eur sumai.

13. Vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020-07-16 d. LR Teisingumo ministro įsakymo „dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1R-219 redakcija) 164 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.

14. Pareiškėjas nurodo, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko. Tokią poziciją pareiškėjas remia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019. Tačiau šioje nutartyje yra pasisakyta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkto nuostatą tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, tačiau atlygis antstoliui šiuo atveju už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos dengimo sutartį pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Nors sutiktina, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino antstolio 2021 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. S-21-40-2017 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ 3 punktą, kuriame apskaičiuotas 357,19 Eur atlyginimas už antstolio Ginto Badikonio atliktus vykdymo veiksmus, ir nustatė, kad antstoliui Gintui Badikoniui priklauso tik minimalus Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 109.10 papunktyje nustatytas atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą, t. y. 300 Eur, todėl nagrinėjamu atveju faktiškai antstolio atliktų priverstinio vykdymo veiksmų apimtis yra nereikšminga.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be jokių motyvų atmetė antrą skundo reikalavimą panaikinti pinigų nurašymo aktą, nes teismas turėjo teisę pripažinti dokumentą neteisėtu ir įpareigoti tai padaryti antstolį. Tačiau šios pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas motyvuotai, be to jis iš esmės yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, kuris buvo tenkintas tik mažesne dalimi. Teismas taipogi aiškiai nurodė, kad antstolis privalo grąžinti pareiškėjui 300 Eur viršijančias atlyginimo sumas.

16. Kiti, teismo neaptarti, atskirojo skundo argumentai nėra tiek reikšmingi, kad dėl jų galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, dėl jų nepasisako.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius