- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1381-661/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13804-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UADB „Compensa Insurance Group“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Compensa Insurance Group“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo K. S.,
Teisėjų kolegija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo išieškoti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 864,94 EUR žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015-07-06 kelyje Varėna - Marcinkonys (12 km) apie 10:17 val. įvykusio eismo įvykio metu trečiojo asmens K. S. vairuojamas automobilis Volvo S40, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino A. K. vairuojamą automobilį Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu pas ieškovą ir pranešime apie transporto priemonės žalą A. K. nurodė : „ruošiausi posūkiui į dešinę pusę ir iš paskos važiavęs automobilis nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į galą kelyje Varėna - Marcinkonys“, be to, vadovaujantis eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotais duomenimis, trečiojo asmens K. S. vairuojamas automobilis Volvo S40, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į galinę A. K. vairuojamo automobilio Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, todėl tretysis asmuo K. S. nesilaikė saugaus atstumo bei taip pažeidė KET 128 p. nuostatų reikalavimus, be to, nebuvo ir nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog ieškovo draudėjas būtų pažeidęs KET punktus, o taip pat nėra nustatyta, kad ieškovo draudėjo vairuojamas automobilis buvo staigiai stabdomas, be to, kad ir būtų stabdęs, nėra jokių objektyvių įrodymų, jog toks stabdymas nebuvo būtinas eismo saugumui. Ieškovas pripažino šį eismo įvykį draudžiamuoju, todėl už eismo įvykio metu sugadintą automobilį Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudėjui 1 816,76 EUR sumai dydžio draudimo išmoką ir įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas 2016-01-04 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti 1 816,76 EUR sumai dydžio žalą, tačiau atsakovas 2016-07-07 raštu informavo ieškovą, kad atlygins tik 951,82 EUR sumą, kadangi atsakovo manymu eismo įvykis įvyko dėl abipusės kaltės, todėl 2016-02-11 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas pagrįsti sprendimą neatlyginti visos žalos, ir 2016-03-31 rašte atsakovas nurodė, jog žala yra atlyginta pilnai, kadangi dėl eismo įvykio atsakingais pasirašė abiejų transporto priemonių valdytojai, tuomet ieškovas pakartotinai kreipėsi į A. K., kuris 2016-04-07 pateikė ieškovui papildomą paaiškinimą dėl eismo įvykių aplinkybių, nurodydamas tai, jog dėl eismo įvykio yra kaltas tik tretysis asmuo K. S. bei papildomai ir išsamiai išdėstė eismo įvykio bei deklaracijos užpildymo aplinkybes, be to, draudikas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, neprivalo visais atvejais besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą prisipažinimu, kadangi draudikas turėtų įsitikinti, ar šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir ar nėra pareikštas dėl apgaulės, suklydimo, siekiant nuslėpti tiesą ar kitų aplinkybių, be to, tretysis asmuo K. S. 2016-04-08 ieškovo atstovui adresuotam elektroniniame laiške pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, be to, iš prie ieškinio pridėtų įrodymų turinio matyti, kad A. K. per klaidą pasirašė eismo įvykio deklaracijos grafoje, kurioje turi pasirašyti eismo įvykio kaltininkas, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti visą eismo įvykio metu sugadinto automobilio patirtą žalą. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniais reikalavimais ir nurodė, jog ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2015-07-06 kelyje Varėna – Marcinkonys įvykusio eismo įvykio, kurio metu automobilis Audi A6, Valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., norėdamas pasukti į dešinę, staigiai stabdė, tokiu būdu sukeldamas avarinę situaciją, ko pasėkoje iš paskos važiavęs automobilis Volvo S40, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens K. S., nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio Audi kairės pusės dalį, be to, eismo įvykio dalyviai susitarė dėl visų eismo įvykio aplinkybių ir užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje abu vairuotojai sutiko su įvykio aplinkybėmis bei abu pripažino savo atsakomybę dėl įvykusio eismo įvykio, t. y. abu prisiėmė po 50 proc. kaltės. Eismo įvykio dieną trečiojo asmens K. S. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą, todėl atsakovui buvo pateikta 2016-01-04 ieškovo pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovas, atlikęs žalos administravimo procedūras, nustatė, jog dėl padarytų transporto priemonės sugadinimų yra kalti abu vairuotojai, t. y. abu eismo įvykio dalyviai pažeidė KET nuostatų reikalavimus, todėl įvertinęs visus žalos administravimo metu surinktus duomenis, atsakovas priėmė sprendimą ir ieškovui išmokėjo tik 951,83 EUR sumai žalos atlyginimą, t. y. ½ visų patirtų nuostolių. Atsakovas nurodė, kad jis neginčija paties eismo įvykio, kaip fakto, ir kad automobilio Volvo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovą, be to, asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas, išreikštas eismo įvykio deklaracijoje, yra laikytinas neteisminiu fakto pripažinimu, kadangi eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių, be to, iš byloje esančių duomenų turinio matyti, jog tretysis asmuo K. S. iš karto po įvykio ir visos žalos administravimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai, o ieškovas savo draudėjo patirtą žalą atlygino pilnai, kadangi tai padaryti jį įpareigojo sudaryta KASKO sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nusprendė visiškai patenkinti ieškinį ir išieškoti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 864,94 EUR žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (864,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2016-04-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 19,00 EUR žyminį mokestį bei 600,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik K. S..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas nurodo šiuos argumentus: pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo ginčo išsprendimui reikšmingu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) ir jį lydinčiu poįstatyminiu teisės aktu - Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės) nors abu šie teisės aktai turi lex speciali statusą ir pagal iš romėnų teisės recepcijuotą principą lex specialis derogat legi generali turi taikymo pirmenybę, prieš bendrąsias teisės normas.TPVCAPDĮ 15 str. 3 dalyje numatytas įpareigojimas draudimo įmonėms: nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyviu pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyviu pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Tai reiškia, jog draudikas, administruodamas įvykį pagal Draudimo įstatymo 98 str. 2, 3 d. reikalavimus ir tirdamas ar įvyko eismo įvykis, kokioms aplinkybėmis jis įvyko, koks nuostolio dydis, kas yra atsakingas, pagal TPVCAPDĮ privalo remtis (i) kompetentingų institucijų išduotais dokumentais arba (ii) eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu dokumentu. Nurodė, kad šio įvykio atveju, įvykis nebuvo registruojamas policijoje, eismo įvykio dalyviai, įgyvendindami Kelių eismo taisyklių (KET) sudarytą galimybę, pildė eismo įvykio deklaraciją, kurią pateikė draudimo bendrovėms. Deklaracijos 14 laukelyje, kuriame paryškintomis raidėmis įrašyta „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, taip sutardami, jog abu yra atsakingi dėl įvykusio eismo įvykio.pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė teisės aktų numatytos, taip pat teismų praktikoje įtvirtintos, pareigos tinkamai argumentuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kuriam eismo įvykio dalyviui kyla civilinė atsakomybė, tačiau visiškai neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245-6.249 str., nors pagal TPVCAPDĮ draudžiamasis įvykis yra būtent civilinės atsakomybės kilimas (TPVCAPDĮ 3 str. 1 d.). Atsakovui nesuprantama, kokie bylos įrodymai, pirmosios instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad A. K. neatliko neteisėtų veiksmų, nors jis savo atsakomybę patvirtino deklaracijoje. K. S. liudijime teisme metu buvo nurodyta, kad A. K. jį aplenkė (nors K. S. važiavo maksimaliu leistinu greičiu ar net keliais kilometrais per valandą greičiau, šią aplinkybę patvirtino ir jo keleivis N. P.), o vėliau staigiai stabdė, norėdamas atlikti posūkio manevrą, tačiau laiku nerodydamas posūkio signalo.pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas visa Sprendimą grindė iš esmės vien tik A. K. parodymais, nurodydamas, kad neturi pagrindo jais abejoti. Ieškovas UADB „Compensa Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės laikėsi panašių argumentų, nurodytų ieškinyje bei sutiko su pirmosios instancijos sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliaciniame teisme gautus papildomus šalių paaiškinimus ir įrodymus, sprendžia, kad byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė.Byloje esmė yra ta, jog 2015-07-06 kelyje Varėna-Marcinkonys įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K. ir iš paskos važiavęs automobilis Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. S., kuris nespėjo sustabdyti savo automobilio, atsitrenkė į automobilio Audi galinę kairės pusės dalį. Eismo įvykio dalyviai sutarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurioje abu vairuotojai sutiko su įvykio aplinkybėmis ir abu pripažino savo atsakomybę dėl įvykusio eismo įvykio, t.y. prisiėmė po 50 proc. kaltės.Ieškovas, kuris yra apdraudęs automobilį Audi A6 savarankiškuojuo (kasko) draudimu, išmokėjęs savo klientui nuostolių atlyginimą, pateikė prašymą Atsakovui, kad pastarasis atlygintų visus jo patirtus kaštus. Eismo įvykio dieną K. S. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Atsakovo bendrovėje, todėl Atsakovas atlikęs žalos administravimo veiksmus, įvertinęs tai, kad pagal eismo įvykio deklaraciją (atsakomybę prisiėmė abu vairuotojai), vairuotojų paaiškinimus bei faktinį situacijos vertinimą, dėl eismo įvykio yra kalti abiejų transporto priemonių valdytojai, sutiko atlyginti 50 proc. Ieškovo deklaruojamo nuostolio dydžio. Ieškovas nesutikdamas su tokiu sprendimu kreipėsi į teismą. Ieškovas iš esmės kvestionuoja eismo įvykio dalyvių užpildytą eismo įvykio deklaraciją ir vadovavosi kitais rašytiniais eismo dalyvių paaiškinimais A. K. 2016-04-07 d. pateiktu ieškovui papildomu paaiškinimu dėl Eismo įvykio aplinkybių, kuriose jis neigė, jog prisiėmė po 50 proc. kaltės ir nurodė ir K. S. 2016-04-08 d. ieškovo atstovui adresuotame elektroniniame laišku, kuriame nurodė kiek kitokias eismo įvykio deklaracijos pildymo aplinkybes, K. S. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, ieškinį tenkino pilna apimtimi, konstatuodamas, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik K. S.. Šiam ginčui yra reikšminga vadovautis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ) ir jį lydinčiu poįstatyminiu teisės aktu - Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), kurie yra specialūs teisės aktai ir turi taikymo pirmenybę, prieš bendrąsias teisės normas.TPVCAPDĮ 15 str. 3 dalyje nustatyta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, įvykis nebuvo registruojamas policijoje, eismo įvykio dalyviai, įgyvendindami Kelių eismo taisyklių (KET) sudarytą galimybę, pildė eismo įvykio deklaraciją, kurią pateikė draudimo bendrovėms. Deklaracijos 14 laukelyje, kuriame paryškintomis raidėmis įrašyta „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, taip sutardami, jog abu yra atsakingi dėl įvykusio eismo įvykio.Be to, Taisyklių 23 punkte taip pat reglamentuota, kad jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir (ar) Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei, kuri nustatoma įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų (toliau vadinama - eismo įvykio dalyviai) pasirašytoje eismo įvykio deklaracijoje ar kitame Įstatymo 12 straipsnyje nurodytame dokumente (toliau vadinama - eismo įvykio deklaracija) užfiksuotą eismo įvykio faktą, aprašytas aplinkybes, nubraižytą schemą ir (ar) kompetentingų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų surašytus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę.KET taisyklių (aktuali redakcija nuo 2016-11-04) 220 p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.Nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyviai neprašė policijos pareigūnų forminti įvykio, nors pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, tokiu atveju darytina išvada, kad dalyviai iš esmės sutarė dėl įvykio aplinkybių. Byloje apklaustas pareigūnas taip pat paaiškino, kad įvykio neformino, nes nebuvo būtinybės, eismo įvykio dalyviai sutarė dėl deklaracijos pildymo, o tai reiškia, kad sutarė dėl esminių įvykio aplinkybių ir atsakingų asmenų nustatymo. Kolegijos nuomone, toliau sekę įvykiai – ieškovui pateikti eismo dalyvių paaiškinimai neturi reikšmės kvestionuojant ginčo deklaraciją, nes vieno ar kito dalyvio pozicijos pakeitimas, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, negali būti laikomas, objektyviu įrodymu, kuris būtų pakankamas, kad būtų galima nesivadovauti jo atsakomybės pripažinimu deklaracijoje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas teisės normas, sprendime nepagrindė, dėl kokių esminių priežasčių nesivadovavo eismo dalyvių sudaryta deklaracija, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir ieškovo ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UADB „Compensa Insurance Group“ ieškinį atmesti.