- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-248-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05684-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- R. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 248 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-837-2013 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. M. bei atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui R. M., institucijai, teikiančiai išvadą, - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nutraukti su atsakove sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, nutraukus santuoką, šalims palikti santuokines pavardes, ieškovo asmeninės nuosavybės teise pagal 2005-02-14 dovanojimo sutartį įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti R. K. asmenine nuosavybe. Nurodė, kad per bendrai santuokoje nugyventus metus abu sutuoktiniai pažeidė CK nustatytas sutuoktinių pareigas. Santuokoje su atsakovu susilaukė dviejų vaikų – R. M. ir R. M., kurie yra nepilnamečiai. Kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikia 300 Lt per mėnesį. Vaikai gyvena kartu su ieškovu, jis jais rūpinais, užtikrina mokymosi ir gyvenimo sąlygas.
Atsakovė teismui pateiktu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės ir vieno mėnesio išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti atsakovei uzufruktą, suteikiant teisę naudotis R. M. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas šeimos nerėmė nei materialiai, nei moraliai, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, smurtaudavo. Atsakovės manymu, kiekvieno vaiko išlaikymui skiriama 300 Lt suma atitiks ieškovo interesus bei patenkins minimaliausius vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp R. M. ir R. M., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. R. M. paliko santuokinę pavardę. Nustatė nepilnamečių vaikų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina. Priteisė iš R. M. nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio gavimo teisme dienos (2012-09-17) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė R. M. vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalino santuokoje įgytą turtą. Priteisė iš ieškovo atsakovei 240 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų – R. M. ir R. M., kurie yra nepilnamečiai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ieškovas nuo 2012-10-10 dirba Panevėžio lopšelyje – darželyje „Ramunė“ kiemsargiu, gauna Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. Atsakovė dirba UAB „Hjelellegjerde Baltija“ baldų surinkėja, jos atlyginimas yra apie 1 100 Lt. Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad tarp brolio ir sesers yra artimas ryšys, todėl jų išskyrimas prieštaraus vaikų interesams. Teismo nuomone, gyvendami su motina vaikai bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami, atsakovo remiami nepilnamečiai vaikai galės tinkamai augti ir tobulėti, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks jų interesus. Teismas netenkino atsakovės prašymo nustatyti jai uzufruktą suteikiant teisę naudotis R. M. priklausančiu butu, motyvuodamas tuo, kad bendras šalių gyvenimas viename bute yra neįmanomas, o uzufrukto nustatymas šiuo atveju galėtų turėti prasmę tiktai nustačius vaikų gyvenamąją atskirai vienas nuo kito. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, be to, tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų poreikių dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė vaikų išlaikymo išlaidų turėjo nuo priešieškinio padavimo teismui momento, jos prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas laikė neįrodytu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą arba pakeisti skundžiamą sprendimo dalį ir nustatyti nepilnamečio sūnaus R. M. gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės priteisti sūnui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo apylinkės teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, ieškovą paskirti sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, išlaikymą iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisti ne nuo atsakovės priešieškinio pateikimo dienos (2012-09-17), o nuo 2013-01-02 bei panaikinti sprendimo dalį dėl 240 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepriteisti iš ieškovo jokių bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas ne tik kad neatsižvelgė į aiškiai išreikštą sūnaus norą gyventi su tėčiu, bet ir priėmė visiškai priešingą jo valiai sprendimą, t. y. nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su mama, su kuria jo santykiai šiuo metu yra komplikuoti, tarp jų nėra abipusio pasitikėjimo ryšio, yra nesusikalbėjimas. Teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į svarbias faktines aplinkybes, kad sūnus visą laiką iki šiol gyveno ir dabar gyvena ieškovo visapusiškai ugdomas, auginamas, prižiūrimas, išlaikomas, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę. Jei nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tai prašo panaikinti tą sprendimo dalį, kurioje iš jo sūnui priteistas išlaikymas, ir prašo iš atsakovės priteisti sūnui tokio pat dydžio išlaikymą. Išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti priteistas ne nuo atsakovės priešieškinio pateikimo dienos, o nuo tos datos, kuomet atsakovė su dukra iš ieškovo buto išėjo gyventi į kitą butą, t. y. nuo 2013-01-02. Teigia, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iki 2013-01-02 jis dukrą išlaikė, išlaikymo pareigą vykdė. Be to,
turėtų būti panaikinta sprendimo dalis dėl 240 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovei, nes abiejų šalių reikalavimai – tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo patenkinti tik iš dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus bei tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatyto klausimą teismas netinkamai išsiaiškino esmines aplinkybes ir nukrypo nuo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.
CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Byloje nustatyta, kad pats nepilnametis R. M. 2012-08-29 raštu aiškiai išreiškė savo norą gyventi su tėčiu R. M. (b. l. 24). Byloje pateiktoje 2012-09-07 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl nepilnamečių ieškovo ir atsakovės vaikų nurodyta, kad šiuo metu nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Skyriaus nuomone, tiek R. M., tiek R. M. yra pakankamai brandūs išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvų. Nepilnametis R. M. nedvejodamas skyriaus specialistei pasakė, kad po tėvų ištuokos nori gyventi su tėčiu (b. l. 20-21). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu skyriaus atstovė taip pat palaikė savo rašytinę išvadą, teigdama, kad nepilnametės R. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su mama, o nepilnamečio R. M. su tėčiu (b. l. 121). Atsižvelgiant į tai, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, įvertintinas ir apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktas 2013-02-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad šalių sūnus nori pasilikti gyventi su tėčiu, kadangi tėtis jį supranta, padeda moksluose, daugiau skiria dėmesio nei mama (b. l. 141). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių vaikų išreikštas noras gyventi su motina ir atitinkamai su tėvu prieštarautų jų interesams, nenustatyta. Tokių faktų iš esmės nenurodė ir atsakovė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad brolio ir sesers išskyrimas prieštaraus vaikų interesams, o gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks jų interesus. Priešingai, pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad šiuo metu gyvena netoli ieškovo namų, todėl nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ja, sūnui nereikia keisti draugų ir mokyklos. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, o dukros su motina, vaikai bus išskirti. Tuo labiau, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių amžių, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakytą nuomonę, akivaizdu, jog brolio ir sesers santykiai jau yra susiformavę, todėl nepilnamečio R. M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neturėtų padaryti jiems esminės žalos, nes tolesnis tarpusavio santykių palaikymas, atsižvelgiant į galimybę naudotis informacinėmis technologijomis, leisti kartu atostogas, išeigines dienas ir pan. priklauso nuo pačių brolio ir sesers noro. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).
Nustačius nepilnamečio R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. M., keistinas priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nepriklausomai nuo to, kad pas kiekvieną iš tėvų lieka gyventi po vaiką ir abi šalys nurodė tokią pačią išlaikymo sumą reikalingą vaikui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp vaikų yra metų skirtumas ir pilnamečiais jie taps ne tais pačiais metais, ginant nepilnamečių vaikų interesus, jiems priteistinas išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų iki jų pilnametystės.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundo argumentu dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo momento. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Nustačius nepilnamečio R. gyvenamąją vietą su ieškovu, išlaikymą jam reiktų priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau byloje nustatyta, kad šalys atskirai pradėjo gyventi tik nuo 2013-01-02, kai atsakovė išsikėlė gyventi kitur su dukra. Vertinant šią aplinkybę, kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad šalims gyvenant kartu jo bute, šalys vienodai prisidėjo prie abiejų nepilnamečių išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų, jog išlaikymo įsiskolinimai būtų. Todėl vadovaujantis vaikų interesais bei teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo 2013-01-02.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovui yra suteikta 100 procentų, o atsakovei – 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, atleidžiant nuo visų bylinėjimosi išlaidų, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybės. Pateikta pažyma ( b.l. 98) nurodoma, kad už teiktą teisinę pagalbą ieškovui valstybės garantuojama teisinė pagalba turėjo 480 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokia pati pažyma išduota ir atsakovės teiktai garantuojamai teisinei pagalbai ( b.l. 100) už advokato darbą išlaidos valstybei sudarė taip pat 480 Lt. Taigi patenkinus abiejų šalių reikalavimus 50 procentų apimtimi kiekvienai iš šalių reiktų mokėti po 50 procentų dydžio išlaidas už advokato pagalbą, t.y. atsakovei valstybei reikia sumokėti 240 Lt., tačiau atsižvelgiant į tai, kad jai suteikta nemokama teisinė pagalba yra 50 procentų, valstybei ieškovė turi sumokėti 120 Lt., atitinkamai ieškovas atsakovei privalo sumokėti jos turėtų išlaidų 50 procentų , t.y. 120 Lt ir turėtų sumokėti 120 Lt. valstybei, bet atsižvelgiant į tai, kad jam yra suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba, valstybei išlaidos nepriteistinos. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas. Iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą,( išlaikymas priteistas ne nuo pareiškimo padavimo dienos) apeliacinės instancijos teismas laiko, kad iš esmės ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos nepasikeitė, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirsto analogiškai. Pagal pateiktas pažymas advokato pagalbos išlaidos kiekvienai iš šalių yra po 200 Lt. Tokiu būdu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 100 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina 50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 151-152).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Nustatyti nepilnamečio R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2012-08-17) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš R. M. 120 Lt. bylinėjimosi išlaidų R. M..
Priteisti iš R. M. 240 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.
Priteisti iš R. M. 50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. M..