- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-1215-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03637-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- A. J., G. M., V. K. K.
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovų A. J., G. M. teisių peremėjo A. M., V. K. K., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovams A. J., G. M., V. K. K., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 905,63 Eur kadastrinių matavimų išlaidų proporcingai turimoms dalims bendrame turte (žemės sklype), t.y. iš A. J. - 226,41 Eur, G. M. - 452,81 Eur, V. K. K. - 226,41 Eur, taip pat prašo priteisit iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. kovo mėn. 14 d. ieškovas S. D. sudarė sutartį Nr. EP100 su matininku E. P., vykdančiu individualią veiklą pagal pažymą Nr. 584399 (toliau Vykdytojas), dėl miškų ūkio paskirties sklypo ((duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 156883 eur), kuris toliau vadinamas Žemės sklypu, kadastrinių matavimų, kadastrinių matavimų bylų parengimo, suderinimo ir pridavimo Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Sutartis tarp S. D. ir Vykdytojo atitiko visų šio sklypo bendraturčių (atsakovai) interesus ir visi bendraturčiai sutarčiai pritarė, pasirašydami 2016-05-30 Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą , parengtą naująjį žemės sklypo planą bei kadastrinių matavimų byloje.
3. Atlikus sklypo formavimo procedūrą, ieškovas naujus minėto sklypo duomenis Valstybinėje įmonėje registrų centras. Registracijos data 2017-06-28. 2017-06-15 buvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas tarp S. D. ir Vykdytojo Nr.2017/06/150100. Visus minėtus (tiek kadastrinius matavimus ir bylos parengimą, tiek užregistravimą Registrų centre) darbus apmokėjo ieškovas S. D. – iš viso 1132,03 Eur. Atsakovai, vadovaujantis CK 4.76 straipsniu remiantis proporcingai turimo turto dalims bendrojoje nuosavybėje, privalo apmokėti patirtas išlaidas ieškovui S. D. sekančiai: A. J. 1/5 nuo 1132,03 Eur, kas sudaro 226,41 Eur, G. M. 2/5 nuo 1132,03 Eur, kas sudaro 452,81 Eur, Vytautas K. K. 1/5 nuo 1132,03 Eur, kas sudaro 226,41 Eur.
4. Geodeziniai matavimai buvo būtini, nes atlikus geodezinius matavimus buvo nustatyti esminiai sklypo ploto ir dokumentuose įrašytų duomenų neatitikimai. Po atliktų geodezinių matavimų, visi bendraturčiai privalėjo išsipirkti iš valstybės miško viršpločius
Atsiliepimas
5. Atsakovai prašė ieškovo ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2016-03-30 Valstybinės miškų tarnybos (toliau - VMT) Miško kontrolės skyrius atliko Miško patikrinimą, kuriame Ieškovas nedalyvavo, nors apie tai jam buvo pranešta. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Miško kadastrinės sklypo ribinės linijos aiškios. Matininkui buvo išsiųsti atsakovų prieštaravimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo.
6. Ieškovas, sumokėdamas sumas pagal Sutartį, įvykdė savo asmeninę sutartinę, o ne neva visų bendraturčių prisiimtą prievolę trečiajam asmeniui. Nurodo, kad išlaidos, susijusios su pakartotinių (naujų) kadastrinių matavimų atlikimu, negali būti prilyginamos išlaidoms bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Sutartis buvo sudaryta tik išimtinai Ieškovo interesais, vykstant Ikiteisminiam tyrimui dėl Ieškovo atliktų neteisėtų kirtimų greta Žemės sklypo esančiame S. P. priklausančiame miške. Žemės sklypo bendraturčiai nėra susitarę, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis juos atstovaus ieškovas, suteikiant jam notaro patvirtintą įgaliojimą atlikti veiksmus, susijusius su Žemės sklypo naudojimu ar disponavimu.
7. Atsakovai, atsižvelgdami į tai, kad NŽT Anykščių skyrius patikrinimo metu nenustatė teisės aktų, susijusių su žemės sklypo ženklinimu, pažeidimų, parašais patvirtino Žemės sklypo ribas, o ne, kaip teigia Ieškovas, sutikimą dėl Sutarties sudarymo, kadastrinių matavimų atlikimo, o tuo pačiu ir dėl to patirtų išlaidų paskirstymo tarp bendraturčių. Prieš Žemės sklypo ribų suderinimą atsakovas V.K. K., atsakydamas į aatininko kvietimą, nurodė, kad atsisako mokėti pinigus, t. y. mokėti bet kokias pinigų sumas pagal Ieškovo vienašališkai sudarytą Sutartį. Ieškovas nepagrindžia leistinais įrodymais, kad būtų sumokėjęs matininkui už atliktus darbus.
II. Teismo sprendimo esmė
8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. J. 226,41 Eur už kadastrinius matavimus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo S. D. bei 6,66 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteisė iš G. M. 452,81 Eur už kadastrinius matavimus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo S. D. bei 6,66 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš Vytauto K. K. 226,41 Eur už kadastrinius matavimus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo S. D., bei 6,66 Eur žyminio mokesčio valstybei.
9. Teismas sprendime nurodė, kad savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 str. 2 d.). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda.
10. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 p. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Žemės sklypo savininkui pageidaujant atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 p.). Esant situacijai, kai kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeisti, tačiau neatlikta šių pokyčių registracija, apie įregistravimo kliūtis sprendžiama CPK 3 str. 1 d. nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).
11. Atsakovai nedalyvavo ieškovo užsakymu atliekant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, nors buvo gavę kvietimą atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą, tačiau vėliau visi atsakovai sutiko su atliktais kadastriniais matavimais ir tai patvirtino savo parašais 2016-05-30 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.
12. Šios bylos dalykas nėra nustatyti, ar atlikti kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant atsakovų interesus. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, šios kategorijos civilinėse bylose be kitų spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir pan., bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo.
13. Ieškovo sumokėta kaina nėra aiškiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus. Bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Teismo vertinimu sumokėtos įmokos turi būti paskirstoma proporcingai kiekvieno iš jų valdomai daikto daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
14. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį atsakovai sužinojo, kad buvo neteisėtai iškirsta dalis jiems kartu su ieškovo sutuoktine E. D. (toliau - Sutuoktinė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsakovai Kauno apygardos teisme ieškovo, jo Sutuoktinės ir LR valstybės atžvilgiu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos neteisėtai iškirtus miško, esančio Žemės sklype, dalį, priteisimo. 2016-11-22 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016 ir jį iš dalies pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-498-381/2017 iš Ieškovo ir jo Sutuoktinės solidariai buvo priteista: Atsakovui A. J. - 17'006,32 Eur, Atsakovui V. K. K. - 17,030,10 Eur, o atsakovei G. M. - 34,060,21 Eur žalos atlyginimas.
16. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išsaugoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas.
17. 2016-07-21 NŽT išaiškino atsakovams, jog, jeigu ieškovo užsakymu matininko parengta kadastrinių matavimų byla nebus pasirašytinai suderinta visų bendraturčių, NŽT Anykščių skyrius bylą patikrins, tačiau dėl pakeistų kadastro duomenų pagal pateiktą bylą patvirtinimo, bylą suderinusiems bendraturčiams siūlys kreiptis į teismą. Atsakovai, atsižvelgdami į tai, kad NŽT Anykščių skyrius patikrinimo metu nenustatė teisės aktų, susijusių su žemės sklypo ženklinimu, pažeidimų bei siekdami išvengti teisminio ginčo su ieškovu, parašais patvirtino žemės sklypo ribas, bet ne sutikimą dėl sutarties sudarymo, kadastrinių matavimų atlikimo bei patirtų išlaidų paskirstymo tarp bendraturčių.
Dar prieš Žemės sklypo ribų suderinimą atsakovas V.K. K., atsakydamas į matininko kvietimą, inter alia nurodė, kad atsisako mokėti pinigus, t. y. mokėti bet kokias pinigų sumas pagal Ieškovo vienašališkai sudarytą Sutartį.
18. Sutartis sudaryta tik išimtinai ieškovo interesais vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl ieškovo atliktų neteisėtų kirtimų greta Žemės sklypo esančiame S. P. priklausančiame miške. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iki Sutarties sudarymo Žemės sklypu negalima naudotis dėl neaiškių ribų. Miško patikrinimo 2016-03-30 VMT Miško kontrolės skyriaus parengtu aktu konstatuota, kad kadastrinės sklypo ribinės linijos yra aiškios. Šis aktas yra – tai oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.). 2016-05-30 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte konstatuota, kad „kiti riboženkliai rasti seni išlikę arba sutaroma su natūraliais objektais.
19. Sprendimas patenkinti ieškovo pareikštą ieškinį, priimtas pažeidžiant materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe bei ją išlaikant (CK 4.75 str. 1 d. , 4.76 str.).
20. Ieškovas tinkamais įrodymais neįrodė, kad sumokėjo pinigus matininkui. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr.lK-040 patvirtintas Buhalterinės apskaitos taisykles gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, naudoja tokius apskaitos dokumentus: sąskaitą faktūrą; PVM sąskaitą faktūrą; kasos aparato kvitą; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.). Ieškovo nurodomas „pakvitavimas", t. y. 2017-02-21,2017-03-02 SF ranka įrašytas tekstas „pinigus 350 eur gavau grynaisiais <...> 2017-06-15" ir „250 <..> eur gavau grynaisiais pinigais 2017-06-15 negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, neva patvirtinančiu, kad Ieškovas Matininkui yra sumokėjęs 600 Eur. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas „pakvitavimas" buvo atliktas būtent matininko. Sprendime neatliktas joks ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu įrodinėjama Atsakovų 905,63 Eur skola, įvertinimas.
Šalies argumentai
21. Ieškovas qatsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad užsakydamas sklypo kadastrinius matavimus veikė visų bendraturčių interesais, nes tik tiksliai žinant sklypo ribas, įmanomas tinkams bendro turto naudojimas palaikant jo naudingasias ir vertingasias sąvybes. Tik atlikus kadastrinius matavimus, suformavus kadastrinių matavimų bylą ir užregistravus duomenis Registrų centre - galimas turto perleidimas, padalijimas, atsidalijimas, miškotvarkos projektų rengimas ir k.t. Iki ieškovo užsakytų kadastrinių matavimų, egzistavo tik premiliarūs (pirminiai, netikslūs) sklypo matavimai. Atlikus tikslius kadastrinius matavimus buvo nustatytas esminis nesutapimas tarp premiliariųjų ir kadastrinių matavimų duomenų, ir šis nesutapimas siekė beveik vieną hektarą.
22. Atsakovai, pirmosios instancijos teisme, neginčijo parašų ant pakvitavimų autentiškumo, be to patys atsakovai prašė teismo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka nekviečiant nei šalių, nei liudytojų. Atsakovų minimos Buhalterinės apskaitos taisyklės (redakcija nuo 2015-01-01) nenumato (šiuo konkrečiu atveju) prievolės išrašyti ir išduoti nustatytos formos buhalterinius dokumentus asmenims užsiimantiems individuolia veikla - dokumentas gali būti laisvos formos (Taisyklių 8 str. 8.5.p. kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
23. Atsakovės G. M. teisių peremėjas A. M. pateikė prašymą mirusią atsakovę G. M. pakeisti jos teisų perėmėju, nes A. M. pagal 2019-01-15 Nr.217 paveldėjimo liudijimą paveldėjo visą G. M. turtą įskaitant Žemės sklypą. Duomenų, kad turtas paveldėtas pagal turto apyrašą nėra (CK 5.53 str.). Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Ieškinio daslykas yra skolinis įsipareigojimas, kuris gali būti paveldimas, todėl teismas apeliantę G. M. pakeičia teisių peremėju A. M.. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išsaugoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-71-701/2017). Vertinant kadastrinių matavimų išlaidas būtinumo aspektu turi būti nustatyta, ar žemės sklypo ribos yra aiškios, nes apeliantai teigia, kad sklypo ribos buvo aiškios.
27. Žemės sklypo ribų aiškumas yra vertinamoji kategorija. Vertinant žemės sklypo ribas aiškumo aspektu, būtina taikyti specialųjį įstatymą - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, pagal kurio nuosatas nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą 2 str. 4 d.).
28. Byloje nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantai kadastriniai matavimai buvo atliekami pirmą kartą, nes iki kadastrinių matavimų buvo atlikti tik preliminarūs matavimai. Kaip patvirtina atsakovų pateiktas NŽT Anykščių rajono skyriaus 2016-07-15 žemės naudojimo patikrinimo aktas iki kadastrinių matavimų atlikimo nebuvo riboženklių, t.y. iki kadastrinių matavimų atlikimo buvo nežinomos tikslios žemės sklypo ribos. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypo plotas didesnis 0,9132 ha. Ši aplinkybė patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantai tikslios žemės sklypo ribos nebuvo žinomos.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas užsakydamas sklypo kadastrinius matavimus veikė visų bendraturčių interesais, nes tik tiksliai žinant sklypo ribas, įmanomas tinkams bendro turto naudojimas palaikant jo naudingasias ir vertingasias sąvybes. Tik atlikus kadastrinius matavimus, suformavus kadastrinių matavimų bylą ir užregistravus duomenis Nekilnojamojo turto registre - galimas turto perleidimas, padalijimas, atsidalijimas, miškotvarkos projektų rengimas. Akivaizdu, kad vertingo miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė po kadastirnių matavimų atlikimo padidėja.
30. Esant nepagrįstam bendraturčių nesutikimui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nepagrįstai varžomos tiek ieškovo, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo ir likusių žemės sklypo bendraturčių santykiai yra konfliktiški. Ieškovo sutuoktinei priklauso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis, valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškovu. 2015-07-16 atsakovai Kauno apygardos teisme ieškovo, sutuoktinės ir LR valstybės atžvilgiu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos neteisėtai iškirtus miško, esančio Žemės sklype, priteisimo. 2016-11-22 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-893-480/2016 ir jį iš dalies pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-498-381/2017 iš ieškovo ir jo sutuoktinės solidariai buvo priteistas žalos atlyginimas, kuris apskaičiuotas pagal nukirstos ir parduotos medienos kainą proporcingai atsakovų turimoms nuosavybės Žemės sklype dalims. Atsižvelgiant į tai, konkrečių nuosavybės bendrame žemės dalių nustatymas yra svarbus.
32. Apeliacinės insancijos teismo vertinimu, esant konkrečioms byloje nustatytoms aplinkybėms kadastiniu matavimų išlaidos priskirtinos prie būtinų išlaidų.
33. Žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, o vidutinė rinkos vertė 156883 eur, todėl kadastrinių matavimų kaina nėra akivaizdžiai neprotinga. Be to, apeliantai neginčijo kadastrinių matavimų išlaidų protingumo aspektu.
34. Atsakovų pozicija prieštaringa, nes atsakovai siuntė matininkui nesutikimus dėl kadastrinių matavimų atlikimo, tačiau vėliau sutiko su atliktais kadastriniais matavimais ir tai patvirtino savo parašais 2016-05-30 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte.
35. Apeliantai teigia, kad ieškovas neįrodė leistinais įrodymais 600 Eur kadastrinių matavimų išlaisdų sumos, nes ieškovo nurodomas „pakvitavimas", t. y. 2017-02-21,2017-03-02 SF ranka įrašytas tekstas „pinigus 350 eur gavau grynaisiais <...>2017-06-15" ir „250 <..>eur gavau grynaisiais pinigais 2017-06-15” negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes neatitinka buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatytos dokumentų formos.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakvitavimai vertinami tik civilinių teisinių santykių aspektu. Pakvitavimuose nurodytų duomenų visiškai pakanka konstatuoti aplinkybę, kad ieškovas pagal Sutartį matininkui sumokėjo 600 Eur atlyginimą.
37. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantę G. M. pakeisti teisių peremėju A. M..
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.