- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2KT-87-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00409-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti civilinės bylos Nr. e2-1251-921/2023 pagal ieškovų D. S., D. P. T. ir E. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, Kauno apygardos teismui, Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai, Vilniaus apygardos prokuratūrai, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavimo kitam apygardos teismui klausimas.
2. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovai siekia atsakovų, taip pat ir Kauno apygardos teismo atsakomybės už, jų teigimu, patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai teigia, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą antrą kartą, be jokio teisinio pagrindo atmetė visus išteisintojo D. S. prašymus ir reikalavimus, jo gynėjo prašymus, atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimą ir kt. Teisėjų kolegija, kuri nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. V. V., A. P. ir D. Š., visai nenagrinėjo D. S. 2019 m. gegužės 30 d. apeliacinio skundo ir tą pripažino 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-383/2019. Taigi, nagrinėjant šią bylą, vertintini Kauno apygardos teismo esamų ir buvusių teisėjų, nagrinėjusių baudžiamąją bylą, veiksmai.
Šalies argumentai
3. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme, gali sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Be to, ieškovai ieškinyje prašo perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo viename iš likusių trijų bendrosios kompetencijos apygardos teismų, išskyrus Kauno apygardos teismą ir Vilniaus apygardos teismą, kurie yra solidarūs atsakovai byloje.
Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
5. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad ieškovai D. S., D. P. T. ir E. B. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atsiradimą ieškovai inter alia (be kita ko) kildina iš Kauno apygardos teisme priimtų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-383/2019, teigdami, kad teisėjų kolegija nurodytoje byloje dangstydamasi visiškai teisiškai nepagrįsta ir išsigalvota priežastimi, kad tam tikros aplinkybės išeina už išteisintojo apeliacinio skundo ribų, neišnagrinėjo D. S. apeliacinio skundo ir tokiu būdu padarė didelę žalą bei atliko neteisėtus veiksmus.
6. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).
7. Kadangi ieškovai D. S., D. P. T. ir E. B. ieškinio reikalavimus grindžia Kauno apygardos teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais, atliktais nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-25-383/2019, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1251-921/2023, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. e2-1251-921/2023 perduodama nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Perduoti civilinę bylą Nr. e2-1251-921/2023 iš Kauno apygardos teismo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.