Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. U. (V. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo, kuriuo V. U. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² str. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 22 (dvidešimt dviejų) parų administraciniu areštu su automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nubaustas už tai, kad jis būdamas 2009 m. gegužės 29 d. baustas pagal ATPK 126 str. 1 d., pakartotinai 2012 m. birželio 24 d., 11 val., Vilniaus rajone, kelio Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai 13 km., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis 1,75 promilių girtumo laipsnis, vairavo E. U. priklausantį automobilį ,,Audi A6“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 (aktuali redakcija), 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

V. U. manymu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti jai jis galės atlikti naudingą darbą valstybei, o ne veltui gyventi jos sąskaita. Apeliantas nurodo, kad nuo šių metų pradžios jis yra įkūręs ir vadovauja transporto paslaugomis besiverčiančiai bendrovei, kurioje dirba 5 asmenys, todėl jo izoliavimas nuo visuomenės vienam mėnesiui faktiškai juos paliktų be darbo.

t.y. padarė pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė ATPK 183 str. 1 d. Šioje byloje surašytas administracinis nurodymas ir pažeidėjui paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

V. U. apeliaciniame skunde administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neginčija. Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ankščiau paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teisme vadovaujantis ATPK 338¹ str. nuostatomis buvo pagrindas jam taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. pirmosios instancijos teisme siekė anksčiau paskirtos nuobaudos, t.y. administracinio arešto pakeitimo į viešuosius darbus, kuriuos jam atlikus būtų užskaitytas skirtas administracinis areštas. Tokią galimybę įtvirtina ATPK 338¹ str., reglamentuojantis sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo tvarką, ir kurio 1 ir 2 dalys numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008), jog paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, dėl kurių arešto taikymas sukeltų itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes, nebuvo nustatyta. Sutiktina su Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime išdėstytais motyvais ir papildomai pabrėžtina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir aiškiai rodančios, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą.

Įvertinus V. U. padaryto pažeidimo pobūdį – tai itin šiurkštus pažeidimas, pažeidėjas vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės jį vairuoti. Atsižvelgtina ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje kelis kartus baustas administracine tvarka be to, padarė pažeidimą turėdamas neišnykusią nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, kas rodo, jog jis teigiamų išvadų nedaro, yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Byloje yra duomenys apie tai, jog už administracinio teisės pažeidimo padarytą 2012 m. gegužės 29 d., vairavimą esant neblaiviam, V. U. jam paskirtą administracinę baudą sumokėjo tik 2012 m. rugpjūčio 20 d., t.y. jau po 2012 m. birželio 24 d. pakartotinio pažeidimo padarymo (b.l.38).

Įvertinus nubaustojo V. U. nurodytą aplinkybę, kad jo darbinės pareigos tiesiogiai susijusios su jo paties įkurta ir vadovaujama transporto paslaugomis besiverčiančia bendrove, kurioje dirba 5 asmenys, todėl jo izoliavimas nuo visuomenės vienam mėnesiui faktiškai juos paliktų be darbo, pažymėtina, kad nubaustojo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinomis. Š. V. U. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, į jas atsižvelgtina tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančios 2012 m. liepos 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos, V. U. draudžiamosios pajamos sudaro 100 Lt per mėnesį, jo

sutuoktinės gaunama motinystės pašalpa – 679,68 Lt per mėnesį, todėl atmestinas argumentas, jog arešto paskyrimas esminiai įtakos šeimos gaunamas pajamas. Taip pat negalima laikyti išskirtine aplinkybe ir tai, jog V. U. augina nepilnametį vaiką, kadangi vaiku rūpinasi jo sutuoktinė E. U., kuriai suteiktos motinystės atostogos (b.l.23-24).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis tiesioginį pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t.y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Įvertinus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu V. U. skirto administracinio arešto trukmę, pagrindo teigti, kad parinktoji administracinė nuobauda turės neproporcingai sunkių neigiamų padarinių V. U. darbinei veiklai, šeimyniniams ar turtiniams interesams, nėra.

Vilniaus rajono apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad ATPK 130² str. numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, į jo padarymo aplinkybes (pažeidėjas vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui), į V. U. asmenybę, kuris dirba, tačiau keletą kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, nors šiuo metu turi tik vieną galiojančią nuobaudą už 2009 m. gegužės 29 d. vairavimą esant neblaiviam, tačiau ir vėl padarė analogišką pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl pažeidėjui paskyrė minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą, t.y. administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta teisinga nuobauda ir buvo tinkamai individualizuota. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir nubaustojo V. U. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

V. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.