- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-244-399/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02797-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys paliktas nenagrinėtas.
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė (pirm.)
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- G. T.
- Advokatai
- Kristina Udrienė, Renas Bradūnuiir
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, sprendė civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei atsakovei G. T. teismingumo ir kitus klausimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškovo pareikštas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, o šalių santuokos nutraukimo byla turėtų būti nagrinėjama Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau - ir Vokietijoje), nes ieškovas ir atsakovė ne vienerius metus gyvena Vokietijoje, kur ir susipažino. Šalys gyveno kartu iki santuokos, įgijo bendrą butą. Abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji ir darbo vietos yra Vokietijoje. Ieškovas dirba gamykloje AG, adresu U. W., Vokietijoje. Atsakovė dirba -A. G., adresu, Vokietijoje. Ieškovas gyvena adresu V. L. str..Šalys santuoką sudarė 2020-07-31 Vokietijos Federacinėje respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne, santuokos sudarymo įrašo Nr. 22. Iš pradžių šalių santykiai klostėsi gerai, vėliau ieškovo elgesys pasikeitė, galimai dėl jo gyvenime atsiradusios naujos draugės, pas kurią vėliau jis persikėlė gyventi. 2021-09-21 atsakovė namie pasigedo savo asmeninių daiktų: auksinių papuošalų, 8900 Eur vertės Rolex firmos laikrodžio, nepilnamečio (jos) sūnaus taupyklėje buvusių 1000 Eur. Dėl šių daiktų tarp šalių kilo konfliktas, atsakovė buvo priversta kviesti policiją dėl ieškovo smurto protrūkio, kurio metu jis suniokojo šalims bendrai priklausančiame bute esantį turtą: sulaužė baldus, išspyrė miegamojo kambario duris. Visa tai matė ir atsakovės 12 m. amžiaus sūnus. Ieškovas policijos buvo įpareigotas išsikraustyti iš šalių bendro buto ir 10 dienų gyventi skyrium nuo atsakovės. Šiuo metu Vokietijos policija atlieka tyrimą dėl minėtų ieškovo veiksmų. Po minėto įvykio ieškovas daugiau į bendrą šalių butą gyventi negrįžo. Atsakovė dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į advokatą Vokietijoje, kuris su ieškovu ir jo advokatu Vokietijoje derino sąlygas dėl santuokos nutraukimo. Atsakovės manymu, ieškovas kreipdamasis į Lietuvos Respublikos teismą mėgina išvengti jam nepalankesnės Vokietijos teisės, pagal kurią galimai jam tektų mokėti 12 mėn. išlaikymą atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2021-12-17 nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams šalinti, tai yra pateikti įrodymus kur faktiškai gyvena ieškovas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitur Lietuvoje ar atsakovės nurodytu adresu Vokietijoje bei pateikti įrodymus ar dirba Vokietijoje atsakovės nurodytoje darbovietėje – gamykloje W. U. AG Vokietijoje bei pateikti duomenis ar yra įgiję bendro turto kartu su atsakove ir konkrečiai ar gyvendami Vokietijoje įgijo butą. Teismas nurodė, kad šie duomenys reikalingi galutinai išsprendžiant bylos teismingumo klausimą bei nurodė, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu ieškovui nepateikus duomenų reikalingų galutinai išspręsti teismingumo klausimą.
Nutartis ieškovui įteikta 2021-12-20 (CPK 118 str. 1 d., 175-1 str. 10 d.). Terminas trūkumams šalinti pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 dieną. Ieškovas teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nešalino ir reikalingų duomenų sprendžiant bylos teismingumo klausimą nepateikė, termino trūkumams šalinti pratęsti neprašė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 782 str. reglamentuoja, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Yra suformuota Teismų praktika, kad bylose su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimas dėl kiekvieno reikalavimo sprendžiamas atskirai.
Šalies argumentai
Ieškiniu reiškiamas vienas reikalavimas ir prašoma nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodoma, kad nepilnamečių vaikų neturi, nėra įgiję kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi, yra darbingi ir išlaikymas nereikalingas.
Atsiliepimas
Ieškinyje nurodyta jog atsakovė gyvena Vokietijoje (nurodomas konkretus adresas), kuriuo jai buvo įteikti procesiniai dokumentai ir atsakovė tokį adresą nurodo atsiliepime, tai reiškia jog byla tyra su tarptautiniu elementu ir teismas po atsiliepimo teikimo dar kartą sprendžia bylos teismingumo klausimą.
CPK 784 str. 1 d. reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teismams teismingos šeimos bylos jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Ieškinys teismui pateiktas 2021-10-20, tuo metu Gyventojų registre buvo duomenys jog ieškovas deklaravęs išvykimą į Vokietiją, teismas 2021-10-25 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, kuriuos šalindamas ieškovas pateikė duomenis, kad deklaravo gyvenamąją vietą 2021-11-11 Lietuvoje, Marijampolė, -, ir teismas ieškinį priėmė.
Nustatydamas terminą trūkumams šalinti 2021-12-17 nutartimi teismas pasisakė ir dėl to, kad ieškovas pateiktų pilną ir įskaitomą dokumentą dėl jo pilietybės, tokio dokumento ieškovas neteikė.
Ieškinys paliekamas nenagrinėtu dviem pagrindais, o būtent ieškovui nepašalinus trūkumų nustatytų 2021-12-17 teismo nutartimi, tai yra bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 dalis) bei nustačius po ieškinio priėmimo, tai yra bylos nagrinėjimo metu, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir tuo pačiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (CPK 782 str.).
Dėl bylos teismingumo teismas pasisako detaliau: pagal suformuotą Teismų praktiką tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas). Jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - „Briuselis II bis“). Šio Reglamento 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 straipsnio a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta, t. y. jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje: i) yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba ii) buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba iii) yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba iv) yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba v) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba vi) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis.
Teismas jau yra pasisakęs nutartyje jog pagal CPK 784 str. 1 d. Lietuvos Respublikos teismams teismingos tos bylos dėl santuokos nutraukimo jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Ieškinio teikimo teismui metu, tai yra 2021 m. spalio 20 d. ieškovas buvo deklaravęs išvykimą į Vokietiją pagal Gyventojų registro duomenis ir gyvenamąją vietą Lietuvoje jis deklaravo tik 2021 m. lapkričio 11 d. Teismas pasisako, kad vien gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje nereiškia, kad tai yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.12 str. 1 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 2.17 str. 1 d. ir teismas vadovaudamasis šia nuostata pasisako, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nedirba, Lietuvoje turto neturi (prie ieškinio pateikti VĮ Regitra“ ir VĮ Registrų centras duomenys) jis nešalino trūkumų ir neteikė duomenų, nors teismas nurodė jog duomenys reikalingi sprendžiant teismingumo klausimą, kad atsakovė atsiliepime neteisingai nurodo duomenis, kad ieškovas dirba Vokietijoje - gamykloje A. W. AG ir gyvena Vokietijoje adresu str. bei turi Vokietijoje nekilnojamojo turto – butą, kuriame gyveno iki konfliktų kartu su atsakove.
Įvertinęs visus duomenis, teismas daro išvadą jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šalių santuokos nutraukimo bylos, kadangi faktinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta ieškinio padavimo teismui dieną buvo Vokietijoje, kurioje nuolat ir šiuo metu gyvena ieškovas ir atsakovė, (atsakovės gyvenamoji vieta yra Deutscland, ieškovo –, Deutschland) bendro sutuoktinių pareiškimo nėra pateikto, ieškovas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo jau po ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra ieškinys pateiktas 2021-10-20, gyvenamoji vieta deklaruota-2021-11-11.
Be to pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punkte numatyta, kad jurisdikciją dėl santuokos nutraukimo turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Ieškovas nešalino trūkumų pagal 2021-12-17 nutartį ir nepateikė įskaitomo ir tinkamo įrodymo jog jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir teismas vertina visų motyvų išdėstytų pagrindu, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal pateiktą ieškinį ir jį palieka nenagrinėtu (CPK 782 str., 296 str. 1 d. 12 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė 2022-01-05 pateikė prašymą ir įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsiliepimo 3 p. suformulavusi prašymą visas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. 2022-01-05 prašymo priedai patvirtina jog atsakovė yra sumokėjusi savo atstovei advokato padėjėjai K. Udrienei 2021-12-06, 200 EUR avansą ir 2021-12-23, 280 EUR pagal išrašytas sąskaitas dėl susipažinimo su civiline byla ir atsiliepimo į ieškinį surašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo elgesio byloje ir priteisia atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas kartu jas mažindamas, atsižvelgiant į bylos apimtį – vienas reikalavimas, pateikta su ieškiniu ir vėliau, šalinant trūkumus pagal 2021-10-25 nutartį keli, viso ne daugiau kaip 10 priedų, byloje teiktas tik atsiliepimas ir teismas vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d. priteisia iš ieškovo atsakovei 280 EUR jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str., 94 str. 1
d.). Ieškovas teikdamas ieškinį yra sumokėjęs 75 EUR žyminio mokesčio, ieškinys paliekamas nenagrinėtu ir ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. ).
Išaiškinama, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu, asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi, 782 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktais bei 2 dalimi,. 290-292 straipsniais teismas
Nutaria:
Ieškovo. M. T. ieškinį atsakovei G. T. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (CBP 5737,2021-10-20) palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovei G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 EUR sumokėto žyminio mokesčio, pagal 2021-10-20 mokėjimo nurodymą, mokėtojas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pagal įsiteisėjusią teismo nutartį.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovo atstovui advokatui Renui Bradūnui ir atsakovės atstovei advokato padėjėjai Kristina Udrienei (CPK 118 str.).
Nutartis skundžiama gali būti atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.