Klaipėdos apygardos teismo nutartis, B2-1196-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-17
Bylos Nr.: B2-1196-513/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00312-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Pareiškėjas: UAB „Agrolira“

Civilinė byla Nr. B2-1196-513/2019Proceso Nr. 2-57-3-00312-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.4.1; 3.4.4.2; 3.4.4.9.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 17 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo teisėja Irma Čuchraj

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Agrolira“ direktoriaus A. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei UAB „Agrolira“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. prašo iškelti jo vadovaujamai UAB „Agrolira“ restruktūrizavimo bylą, nes yra laikinų sunkumų, nustatytų įvertinus 2018 metų ir 2019 metų pirmųjų 4 mėnesių veiklos rezultatus. Nurodo, kad pagal 2019-04-30 duomenis įmonei priklauso 183 726 Eur vertės turtas, iš jo 20 774 Eur – mašinos ir įranga, 43 472 Eur – transporto priemonės, 6 703 Eur – kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, 84 Eur – atsargos, 108 975 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 3 726 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, yra 8 Eur lėšų trūkumas. Įmonė turi 321 612 Eur skolų kreditoriams, iš jų 234 259,95 Eur pradelstos skolos.

Įmonės akcininkė yra UAB „Rembuta“. Įmonė įsteigta 2012-10-25, jai suteikta teisė būti ypatingojo statinio rangovu, taip pat atlikti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susiekimo komunikacijų (gatvių), inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų šalinimo) statybą bei tiesimą. Bendrovė gali atlikti statinių šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo darbus, turi kvalifikaciją vykdyti melioracijos statinių statybos darbus bei atlikti melioracijos statinių techninę priežiūrą. Bendrovė turi kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2008, integruotą su ISO 14001:2004/2005 ir BS OHSAS 18001:2007/2008, turi teisę vykdyti bendruosius statybos darbus, rekonstrukcijos ir remonto darbus, statant hidrotechnikos statinius, tiesiant inžinerinius tinklus, vykdant vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo darbus, atliekant remonto ir priežiūros darbus, vykdant melioracijos darbus.

Nurodo, kad įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų, nes nėra apyvartinių lėšų, dėl skolų negauna finansavimo. Bendrovės veikla nuo 2017 metų nestabili: per 2017 metus patyrė 134 073 Eur nuostolį, per 2018 m. gavo 31 960 Eur pelno, per 2019 m. pirmuosius keturis mėnesius patyrė 208 419 Eur nuostolį.

Nurodo, kad finansinių sunkumų atsirado dėl vykdomos veiklos ypatumų ir rizikų, taip pat dėl darbuotojų neteisėtais veikslais padarytos žalos. Pirma, teko iš naujo 2019 metų pavasarį už 60 000 Eur atlikti darbų dalį, kurių neužbaigė dėl 2018 metų lietingo rudens ir šalnų. Antra, dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir nepalankių veiklai oro sąlygų bendrovė stabdė veiklą dviem mėnesiams, teko darbuotojams išmokėti apie 60 000 Eur atostoginių. Trečia, 2019-02-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-380/2019 iš bendrovės priteista mokėti 95 000 Eur, į šią sumą neįskaičiuota mokėtina suma dviem nepilnamečiams nukentėjusiesiems po 227,76 Eur per mėnesį, iš šios sumos atskaičius gaunamą „Sodros“ našlaičių pensiją, nuo 2017-07-17 iki jų pilnametystės, atitinkamai iki 2031-04-12 ir iki 2035-07-30.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, visi sunkumai gali būti įveikti taikant restruktūrizavimo procesą, kad bendrovė veiklos nenutraukė, šį faktą įrodinėja 2018 metų pardavimų žiniaraščiu ir 2019-06-12 informacija apie 34 darbuotojus. Taip pat nurodo, kad vykdo šešias rangos sutartis su Pagėgių savivaldybės administracija, UAB „Uliksas“ ir UAB „Ginota“, iš jų keturios galioja iki 2019-07-01, 2019-09-12, 2019-09-15, 2019-11-01, sutarčių kaina be PVM –558 960 Eur. Nurodo, kad 2019–2020 m. ketina sudaryti tris 650 000 Eur vertės sutartis su UAB „S.V.S.“, UAB „Jurmelsta“ ir UAB „Uliksas“. Taip tikisi gauti restruktūrizavimo procesui reikalingas lėšas, teigia, kad realiai vykdo veiklą, yra užsitikrinusi veiklos tęstinumui būtinas pajamas. Mano, kad preliminarus veiklos planas leidžia daryti išvadą apie galimybę padengti kreditorių reikalavimus, išsaugoti darbo vietas ir veiklos partnerius, be to, restruktūrizavimas yra prioritetinis, nes bus pasiektas skolininko ir kreditorių interesų balansas.

Teigia, kad UAB „Agrolira“ atitinka sąlygas restruktūrizavimo bylai iškelti, nurodo, kad 2019-06-14 bendrovės akcininkė patvirtino restruktūrizavimo metmenis ir apie tai buvo informuoti visi kreditoriai. Pažymi, kad metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, todėl negali būti labai išsamios. Taip pat nurodo, kad net esant nemokumo požymiams, jeigu veikla nenutraukta ir kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimui, įmonei negali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, išskyrus tuos atvejus, kai akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

Remiasi pažyma apie einamuosius mokėjimus ir nurodo, kad restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu bendra pagrindinių sąnaudų suma per mėnesį sudarys 101 500 Eur su galimu 10 proc. nuokrypiu nuo išlaidų sumos, bendra didžiausia einamųjų išlaidų per mėnesį suma restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu sudarys 111 650 Eur ir ši suma būtina sklandžiam veiklos vykdymo užtikrinimui.

Siūlo restruktūrizavimo administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, ši bendrovė sutinka administruoti bendrovę, prašo patvirtinti atlyginimą paskirtam restruktūrizavimo administratoriui restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu 500 Eur per mėnesį plius PVM.

Prašo nustatyti, kad bendrovė turi teisę naudoti 111 650 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą einamosioms įmokoms mokėti, kad iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ar jai taikomi kiti disponavimo apribojimai.

2019-06-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškimas su trūkumais, kurie nesudarė esminių kliūčių proceso eigai, buvo priimtas ir įmonės vadovas A. K. buvo įpareigotas iki 2019-07-10 pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius finansinių sunkumų laikinumą, debetinių skolų išieškojimo realumą ir paaiškinimus apie konkrečius veiksmus, kurie yra daromi ir (ar) planuojami daryti siekiant restruktūrizavimo proceso ir apskritai bendrų veiklos tikslų, nurodytų įstatuose ir metmenyse, kreditinių skolų ir darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų biudžetams mokėjimus; duomenis apie konkrečias priežastis, kurios lėmė, kad įmonė turi finansinių sunkumų nuo 2017 metų, kad atsirado apyvartinių lėšų trūkumas (buvusios konkrečios nuostolingos sutartys; konkrečių debitorių neatsiskaitymas ir pan.); išsamų ir tikslų kreditorių sąrašą, nurodant, kada yra pasibaigęs skolinių įsipareigojimų įvykdymo terminas, be kita ko, tiksliai nurodant įsiskolinimo darbuotojams sumas, iš jų ir priteistas darbuotojams sumas, priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą, susikaupusią restruktūrizavimo plano metmenų parengimo dienos duomenimis; įmonės galiojančias ir vykdomas sutartis, pagal kiekvieną sutartį atskirai nurodant, kokiais terminais kokie darbai realiai yra ir bus atliekami, kokios sutarčių vykdymo sąnaudos ir kokios sutarčių vykdymo pajamos, kada ir kokio dydžio bus gaunamas atsiskaitymas pagal kiekvieną sutartį; tolesnę įmonės veiklos perspektyvą, pasibaigus jau sudarytų sutarčių galiojimui, kokią veiklą ir pagal kokias sutartis įmonė toliau ketina vykdyti ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad iš UAB „Agrolira“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti apribojimai, didžiausia preliminari lėšų suma – 50 000 Eur. Teismas įpareigojo įmonės vadovą A. K. per 3 darbo dienas dokumentais pagrįsti prašomos 101 500 Eur sumos būtinumą įmonės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra registruota įmonės buveinė. Teismas nustatė, kad įmonė yra EPP sistemos vartotoja, todėl procesinius dokumentus siuntė elektroninio ryšio priemonėmis ir įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai įteikti 2019-06-27. Pašto siuntos įmonė neatsiėmė pašte, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal CPK 123 str. 4 d. 2019-07-06. Taigi apie priimtą procesinį sprendimą įmonei ir jos vadovui buvo pranešta tinkamai (CK 1.5 str., 7–8 str., 117–121 str., 122 str. 2 d., 123 str. 2 ir 4 d., 175¹ str. 9 ir 10 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatytu terminu įmonė nepateikė papildomų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, – teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, pirmiausia patikrina, ar egzistuoja atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai, todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar atsakovė UAB „Agrolira“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „Agrolira“ restruktūrizavimo bylą.

Dėl atsakovės mokumo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas)

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – įmonės nemokumas – yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos Teismų praktikoje nustatyta, kad teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, nes tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas klausimą, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Įrodyti, kad įmonė moki, privalo įmonė ir jos vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1299-553/2018).

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra nemoki. Ieškinyje ieškovas, pagrįsdamas savo reikalavimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė, kad pagal 2019-04-30 duomenis įmonei priklauso 183 726 Eur vertės turtas, o pradelstų įsipareigojimų yra už 234 259,95 Eur, yra 46 410,02 Eur darbo užmokesčio skolų, 27 325 Eur skola Sodrai ir 12 180,50 Eur skola valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio skola gali būti pripažinta savarankišku pagrindu pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 str. 1 p.).

Restruktūrizavimo metmenyse (b. l. 41) nurodyta, kad atsakovė 2019-01-31 yra sudariusi su AB „Šiaulių bankas“ kredito sutartį, pagal ją įmonei paskolinta 97 000 Eur suma iki 2019-12-31, kredito likutis 2019-04-30 buvo 88 856 Eur. Grynų pinigų bendrovė neturi, įrodymų, kad su bendrovė įvykdė rangos darbų sutartis A3-217, A3-437 ir A3-406 su Pagėgių savivaldybės administraciją ir jos pradelstos skolos sumažėjo, byloje nepateikta. Taip pat byloje nepateikti duomenys apie tai, kad po kas ketvirtį vykdomos avansų sudengimo ir atliktų faktinių mokėtinų inventorizacijos metu mokėtinų ir gautinų skolų balansas pasikeitė.

Pažymėtina, kad teisinę reikšmę mokumui nustatyti turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Nagrinėjamu atveju įmonei priklausiančio ilgalaikio turto vertė yra 70 949 Eur ir šį turtą sudaro naudojamos transporto priemonės, mašinos, įranga ir prietaisai, taigi jų likutinė ir, tikėtina, rinkos vertė nuolat mažėja, 64 845 Eur debetinių skolų mokėjimo terminas nenurodytas, iš 44 130 kitų gautinų debetinių skolų 26 994,53 Eur įmonės A. K. skola turėtų būti grąžinta 2024-12-31. Galimybė realiai išieškoti debetines skolas neįrodyta, išskyrus 9 330 Eur UAB „Rembuta“ skolą, 6 917,33 Eur UAB „Statybų valdymo sprendimai“ skolą, 1 356,82 Eur UAB „Stiemo“ skolą, 3 638,77 Eur UAB „Uliksas“ skolą, 635,25 Eur UAB „A. Ž. ir Ko“ skolą ir 27 761,64 Eur Pagėgių savivaldybės administracijos skolą, su sąlyga, jeigu įmonė laiku ir tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartis. UAB „Gileta“ išregistruota iš registro, o UAB „Ginota“ turi teisminių ginčų su savo debitoriais (Liteko duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pati įmonė turi 5 768,91 Eur skolą UAB „Ginota“, taip pat 7 352,64 Eur skolą UAB „Rembuta“, 375 Eur skolą UAB „A. Ž. ir Ko“. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).

Dėl ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (t. y. visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus, restruktūrizuojama įmonė anksčiau negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog atsakovė įsteigta 2012-10-25, tai yra ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog atsakovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, atsakovei taip nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos. Nagrinėjamu atveju įmonė, įrodinėdama savo vykdomą veiklą, pateikė tik 2018 metų pardavimų suvestinę ir duomenis apie sudarytas sutartis. Tačiau įrodymų, kad šios sutartys realiai vykdomos, nepateikta, be to, vienos iš jų terminas jau suėjo. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas teismui 2019-06-17, tačiau visi su įmonės veikla susiję duomenys pateikti neaktualūs. Tokiomis sąlygomis bendrovės planai 2019-2020 metais sudaryti tris naujas sutartis neįrodo įmonės būsenos esamuoju metu (ar įmonė neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonė deda pastangas išsaugoti veiklą, ar šios pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai. Neturint apyvartinių lėšų, daugiau tikėtina, įmonė savo veiklos nevykdo ir neturės galimybių vykdyti jos restruktūrizavimo metu. Šį faktą netiesiogiai patvirtina aplinkybė, kad įmonės buveinės adresu teismo siųstos siuntos įmonė neatsiėmė pašte (CPK 185 str.).

Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi finansinių sunkumų. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva.

Teismo vertinimu, pagal šiuo metu esančius duomenis, įmonė yra nemoki. Atsakovės vykdoma veikla nuo 2017 metų yra nestabili ir nuostolinga, tai patvirtina byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017, 2018 metus ir 2019-04-30 balansas. Įmonė 2017 metais patyrė 134 073 Eur nuostolį, 2018 metais gavo 31 960 Eur pelno, o 2019 metais per pirmuosius keturis mėnesius patyrė 208 419 Eur nuostolį. Įmonė nepateikė duomenų, nuo kada skaičiuojamos pradelstos skolos, tik paskutinės pradelstos sąskaitos mokėjimo datą ir nurodo, kad 234 259,95 Eur skolos 2019-04-30 buvo pradelstos. Atsakovė turi 85 916,28 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, iš jų 46 410 Eur darbo užmokesčio skola.

Įmonė finansinius sunkumus sieja su 2018 metų lietingo rudens oro sąlygomis, šalnomis ir faktu, kad dalį darbų reikėjo atlikti iš naujo 2019 m. pavasarį, patirta 60 000 Eur sąnaudų; įmonė nedirbo du mėnesius, teko išmokėti 60 000 Eur atostoginių, nes beveik visi darbuotojai buvo sukaupę po du mėnesius nepanaudotų atostogų; 2017 m. prasidėjo teismo procesai dėl įmonės darbuotojo kaltais veiksmais sukelto autoįvykio, dėl jo pasekmių 2019-02-21 iš įmonės priteista 95 000 Eur žalai atlyginti, taip pat po 227,76 Eur kiekvienam iš nepilnamečių nukentėjusių asmenų kas mėnesį, atskaičius jų gaunamą našlaičių pensiją, pradedant nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės, atitinkamai iki 2031-04-12 ir 2035-07-30.

Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjamas neįtakojo įmonės mokumo, o debetinė skola atsirado nuo 2019-02-21 teismui priėmus procesinį sprendimą priteisti žalos atlyginimą. Kaip matyti iš Liteko duomenų nuo 2018 metų įmonės kreditoriai inicijavo bylas dėl skolų priteisimo ir tai rodo, kad finansinių sunkumų atsirado 2017 metais ir dar anksčiau.

Pažymėtina, kad 95 000 Eur skolos ir kitų iš įmonės priteistų skolų, iš jų ir 18 156,55 Eur skolos draudimo bendrovei įmonė neįrašė į mokėtinų pradelstų skolų sąrašą, apskritai neapskaičiavo, kokia yra pradelsta priteistų mokėti periodinių išmokų suma nepilnamečiams nukentėjusiesiems nuo 2017-07-17 iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ar vykdo įmonė nurodytą teismo procesinį sprendimą. Įmonė tik metmenyse nurodė, kad ši skola yra nebalansinis įsipareigojimas. Teismo vertinimu, tai yra pradelsta skola ir ji viena viršija pusę viso į balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės veikla specifinė ir darbų planavimas ir atlikimas tam tikru metu lauko sąlygomis neišvengiamai susijęs su tam tikromis rizikomis, todėl lietingas ruduo ar šalnos nėra ir negali būti vertinamos kaip neįprastos oro sąlygos, be to, byloje nepateikta įrodymų, kad 2018 metų rudens oro sąlygos buvo išskirtinai nepalankios ir to negalima buvo numatyti organizuojant įmonės veiklą ir numačius darbuotojų darbo laiko racionalų panaudojimą. Faktas, kad įmonės darbuotojai buvo „sukaupę“ po du mėnesius nepanaudotų kasmetinių atostogų negalėjo būti įmonei nenumatyta aplinkybė, nes paprastai įmonė vykdo darbo laiko apskaitą, kontroliuoja darbo ir poilsio režimą ir planuoja lėšas atostoginiams išmokėti.

Įmonė nepateikė duomenų, kad šiuo metu moka darbo užmokestį ir einamuosius mokesčius, įrodymais nepagrindė 111 650 Eur reikiamos sumos einamiesiems mokėjimams atlikti. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina įmonės nemokumą ir nuostolingą veiklą, metmenyse keisti įmonės veiklos neplanuoja, o tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog užsitęsusių finansinių sunkumų įveikimas restruktūrizavimo procese neturi perspektyvų.

Dėl ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kreditorių nuomonės.

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pažeidimas. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalį įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodoma: 1) esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas (veiklos pobūdis, turimas turtas ir darbuotojų skaičius); 2) priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; 3) kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; 4) laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims (nurodomi tretieji asmenys ir asmenys, suteikę kreditus tretiesiems asmenims: fizinio asmens – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; kreditų, suteiktų tretiesiems asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos); 5) informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; 6) savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas) įsiteisėjimo dienos; 7) preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; 8) administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Metmenyse taip pat gali būti nurodoma kita informacija, galinti būti svarbi keliant įmonės restruktūrizavimo bylą, susijusi su esama įmonės būkle ir priežastimis, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalis).

ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).

ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės.

Iš restruktūrizavimo metmenyse nurodyto veiklos plano matyti, jog atsakovė restruktūrizavimo tikslus tikisi pasiekti planuodama išsaugoti ir toliau tęsti bei plėsti savo veiklą ir taip įgyvendinti savo planus. Konkrečių planų nenurodo, išskyrus siekį 2019-2020 metais sudaryti 650 000 Eur statybos rangos sutartis su UAB „S. V. S“, UAB „Jurmelsta“ ir UAB „Uliksas“, tačiau nurodo, kad reikalingas tikrumas dėl veiklos ir mokėjimų tiekėjams planavimo, kad būtų tinkamai vykdomi prisiimti įsipareigojimai užsakovams nurodytų projektų (sutarčių) įgyvendinimui. Įrodymų apie vykdomas derybas ar kitų įrodymų šiems būsimiems sandoriams užtikrinti byloje nėra. Kaip matyti, įmonė nėra numačiusi jokių papildomų nuostolingos veiklos finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, kreditų, paskolų ir/ar investicijų gavimas, įstatinio kapitalo didinimas ir kita.

Kaip jau buvo paminėta anksčiau, įmonė yra sudariusi šešias rangos sutartis: su Pagėgių savivaldybės administracija, UAB „Uliksas“ ir UAB „Ginota“, iš jų keturios galioja atitinkamai iki 2019-07-01, 2019-09-12, 2019-09-15, 2019-11-01, sutarčių kaina be PVM – 558 960 Eur. Nurodo, kad 2019–2020 m. ketina sudaryti tris 650 000 Eur vertės sutartis su UAB „S.V.S.“, UAB „Jurmelsta“ ir UAB „Uliksas“. Pažymėtina, kad vienos sutarties įvykdymo terminas suėjo, kitų trijų sueis per artimiausius keturis mėnesius, o įrodymų apie kitas konkrečias numatomas sudaryti sutartis, iš kurių būtų gaunamos pajamos, apie derybas, vykdytinus projektus, ketinimą dalyvauti darbuose kartu su kitais ūkio subjektais ar pan. byloje nėra. 2019-06-25 nutartimi teismas buvo pasiūlęs pateikti papildomai nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, papildomi įrodymai pateikti nebuvo. Be to, metmenyse įmonė nurodė, jog savanoriškai mokės palūkanas už banko suteiktus kreditus, tačiau nenurodyta, iš kokių šaltinių ir kokio dydžio. Nurodo, kad ketina tęsti griežtą veiklos ir darbuotojų atsakomybės kontrolę, kad žemės darbai būtų atliekami tik esant tinkamoms darbui oro sąlygoms, darbui bus atrenkami specifiniai ir didesnio pelningumo objektai, taip pat nurodo, kad įmonė nuolat kontroliuoja faktines išlaidas ir ieško būdų atskirų išlaidų sumažinimui, tačiau šios priemonės yra tik elementarus paprastai naudotinas būdas organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir nėra restruktūrizavimo priemonės, teiginiai bendro pobūdžio, nepateikta nei faktų, nei konkrečių įrodymų ir duomenų deklaruojamiems teiginiams pagrįsti. Taip pat įmonė nurodo, kad bus peržiūrimos visos įmonės sudarytos sutartys ir, esant teisiniam pagrindui, nenaudingos sutartys nutraukiamos. Pažymėtina, kad iš sudarytų sutarčių su nenurodytu terminu yra tik dvi, tačiau įmonė nenurodė, kuri iš jų nuostolinga ir kodėl. Įmonė nurodė, kad turi daug įrankių ir įrangos, kurie yra pilnai nudėvėti, mažavertis inventorius nurašytas į sąnaudas, tačiau yra toliau naudojamas ekonominėje veikloje, todėl ekonominio naudingumo aspektu nepagrįstas siekis tokį turtą ar jo dalį parduoti ir nurašyti, nes tuomet nebebus įrankių ir įrangos dirbti. Pažymėtina ir tai, kad įmonė neplanuoja savo kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, kaip reikalauja ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas, todėl konstatuotina, kad yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas.

Restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios galimybės išsaugoti įmonės veiklą, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad savo kreditorių sąskaita kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei įvertinus įmonės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės planuoja tęsti įprastinę savo veiklą siekdama įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, tačiau nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – atsakovės restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų.

Byloje nėra įrodymų, kad kreditoriai prieštarauja restruktūrizavimui, tačiau vien šio fakto nepakanka iškelti restruktūrizavimo bylą, be to, kreditoriai jau kreipėsi į teismus su reikalavimais priteisti skolas, siekia priverstinio išieškojimo – yra užvesta dešimt vykdomųjų bylų, taigi, daugiau tikėtina, kreditoriai nesuinteresuoti daryti nuolaidas įmonei ir bendradarbiauti, byloje nepateikta įrodymų, kad įmonės dalyviai ir kreditoriai susitaria dėl įmonės veiklos perspektyvų, dalyvauja derybose ar pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės užsitęsusių finansinių sunkumų įveikimas restruktūrizavimo procese neturi perspektyvų, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Agrolira“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Agrolira“ direktoriaus A. K. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „Agrolira“ netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto akto registrui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, AB Šiaulių bankui, antstoliams S. S., A. P., K. K..

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos tesimą.

Teisėja Irma Čuchraj