Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-65-380/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-21
Bylos Nr.: 1A-65-380/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Dalius Jocys
Nuteistasis: R. B.
Nukentėjusysis: I. Š., B. Š., S. K.
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinis ieškovas: I. Š., B. Š., S. K., E. Š.
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Laimonas Judickas, Audronis Mažeika

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-380/2019 Teisminio proceso Nr.1-01-1-36094-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.5.3;1.2.25.4.2.5; 2.1.7; 2.1.15; (S) 2.4.6.1;2.4.6.4.4;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

nukentėjusiems I. Š., B. Š., S. K., jų atstovams advokatams Laimonui Judickui, Vidmantui Martyšiui, Mariui Tamošiūnui,

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B., civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. T., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. Š., B. Š., S. K., E. Š., K. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo bausme septyneriems metams, pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-07-18 iki 2017-07-19 (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nepilnamečiams vaikams E. Š., gim. 2013-04-12, ir K. V. Š., gim. 2017-07-30, žalos atlyginimas po 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės E. 2031-04-12 (18 metų) ir K. V. 2035-07-30 (18 metų) indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų E. Š. ir K. V. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. K..

Iš nuteistojo R. B. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista: I. Š. 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti; B. Š. 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti; S. K. 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti; E. Š. 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti; K. V. Š. 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 17 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 137,93 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeidė KET 127 punkto reikalavimus bei nesilaikydamas saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji stabdytų, tuo pažeisdamas KET 126 punkto reikalavimus, atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo B. Š., galą, po smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešais važiuojančiu motociklu KTM 690 ENDURO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š.. Po eismo įvykio R. B., būdamas eismo dalyviu ir turėdamas pareigas, numatytas KET 219.4 ir 219.5 punktuose, nepranešė policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, ir, palikęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu išvengė neblaivumo patikrinimo (BK 281 straipsnio 9 dalis) bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju V. Š., kai grėsė realus pavojus jo gyvybei, jam nepagelbėjo. Šie R. B. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginė avarijos, pasibaigusios V. Š. mirtimi, priežastis.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

2. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. B. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, prašo: 1) skundžiamą nuosprendį pakeisti / panaikinti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismui; 2) atlikti įrodymų tyrimą.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad Tauragės apylinkės teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.248 straipsnius ir nešališkumo principą, skundžiamoje byloje nepagrįstai konstatavo civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę.

2.1.1. Pirmosios instancijos teismas neskyrė eismo įvykio ekspertizės, tokiu būdu nepašalino abejonių dėl nuteistojo R. B. vairuojamo automobilio ir žuvusiojo V. Š. vairuojamo motociklo susidūrimo vietos, t. y. nenustatė šio eismo įvykio mechanizmo, o tai būtų leidę įvertinti visų eismo įvykio dalyvių veiksmus ir jų padarinius.

2.1.2. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo bandoma nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo V. Š., apžiūrint eismo įvykio vietą neišmatuotas kelio matomumas nuo eismo įvykio vietos transporto priemonių judėjimo kryptimis. Kyla pagrįstų abejonių, ar motociklininkas V. Š. prieš eismo įvykį važiavo leistinu greičiu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar V. Š. susidariusioje situacijoje buvo pakankamai atsargus ir rūpestingas.

2.1.3. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinių ieškovų ieškinio ir konstatuodamas civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę, netyrė baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, o tik pažodžiui perrašė civilinių ieškovų 2017-09-21 civilinio ieškinio pareiškimą.

2.1.4. Civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio padarymo metu nebuvo transporto priemonės valdytoja, nes tuo metu transporto priemonę valdė nuteistasis R. B.. Dėl šios priežasties vertinant galimybę jai atsakyti už žalą turi būti nustatytas jos atsakomybės teisinis pagrindas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų reikalavimams patenkinti turėjo būti nustatytos civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, nes nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda.

2.1.5. Baudžiamojoje byloje yra tarpusavyje prieštaringi liudytojų A. K., R. V., G. D., J. A. bei nuteistojo R. B. parodymai dėl faktinių aplinkybių, kuriomis nuteistasis paėmė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos.

2.1.6. Skunde teigiama, kad nuteistasis valdė bendrovei priklausantį automobilį neteisėtai, jį savavališkai pasisavindamas iš bendrovės teritorijos dėl aplaidaus sargo R. V. veiksmų. Kai R. B. neteisėtai valdė bendrovei priklausantį automobilį, jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie darbiniai santykiai, nuteistasis tuo metu nevykdė jokių darbdavio įpareigojimų.

2.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neteisingai, ne pagal galiojančius teisės aktus priteisė iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ žuvusiojo V. Š. nepilnamečiams vaikams turtinės žalos atlyginimą, kuris turėtų būti ne 237 Eur, o 87 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2017-07-17 iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.2.1. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija), 11 punkte įtvirtinta, kad „<...> mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama minėtų Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo“. Šių taisyklių 9 punkte nustatyta, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, „<...> negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

2.2.2. V. Š. iki žūties 2017-07-17 gavo tokias su darbu susietas pajamas: 2017 m. balandžio mėnesį, išskaičius mokesčius, – 734 Eur, iš kurių 34 Eur buvo komandiruotės dienpinigiai, kurie neįskaičiuojami į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, o 700 Eur – sulygtas su darbdaviu darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje; 2017 m. gegužės mėnesį – 700 Eur darbo užmokestį; 2017 birželio mėnesį 1700 Eur, iš jų 700 Eur buvo darbo užmokestis, o 1000 Eur buvo premija už pusmečio darbo rezultatus. Premijos įskaičiuojamos į vidutinį darbo užmokestį tik tada, kai jos nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, tačiau tokių duomenų civiliniai ieškovai nepateikė, todėl 1000 Eur premija neįskaičiuotina į V. Š. vidutinį darbo užmokestį.

2.2.3. Pagal 2017-07-17 galiojusį teisinį reglamentavimą V. Š. gautas vidutinis darbo užmokestis buvo 700 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Ši suma laikytina mirusiojo pajamų dalimi, kurią žuvusiojo mažamečiai vaikai gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam. Tokiu atveju pajamų dalis, tenkanti vienam vaikui, yra 175 Eur per mėnesį (700 Eur padalijus 4 asmenims). Iš šios sumos reikia atimti našlaičių pensiją, kurios dydis 87 Eur, todėl galutinė priteistina žalos atlyginimo periodinė mėnesinė suma būtų 87 Eur kiekvienam vaikui.

2.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareikštų byloje civilinių ieškinių klausimą. Civiliniams ieškovams nepagrįstai, nemotyvuotai, pažeidžiant teismų praktiką, priteisti pernelyg dideli neturtinės žalos atlyginimai.

2.3.1. Kasacinio teismo praktikoje susiformavusi nuostata, kad baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties su KET pažeidimais susijusių eismo įvykių metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896 iki 26 065 Eur (tėvui / motinai). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykių su nukentėjusiuoju.

2.3.2. Skundžiamame nuosprendyje neanalizuota, kodėl kiekvienam civiliniam ieškovui priteista būtent tokia suma. Teismas apsiribojo bendrojo pobūdžio argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo tėvams ir mažamečiams vaikams, visiškai neargumentuodamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo žuvusiojo sugyventinei S. K..

2.3.3. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat nurodomi tik bendrojo pobūdžio argumentai, nekonkretizuojant, kokius būtent dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus ir kt. patyrė civiliniai ieškovai dėl žuvusiojo V. Š. mirties.

2.3.4. Kadangi žuvusiojo tėvas I. Š. ir mama B. Š. išsituokė, kai žuvusysis dar buvo nepilnametis, tėvas kartu su juo nebegyveno, žuvusiojo emocinis ir dvasinis ryšys su motina buvo artimesnis nei su tėvu, todėl I. Š. neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad žuvusiojo tėvai turėjo 2 sūnus.

2.3.5. Civiliniai ieškovai I. Š., B. Š. ir S. K. teisiamojo posėdžio metu nepateikė įrodymų, kurie padėtų įvertinti, kokio intensyvumo buvo jų ryšys ir bendravimas su žuvusiuoju, apsiribojo tik žodine informacija, o minėtos aplinkybės liko nenustatytos.

2.3.6. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą žuvusiojo V. Š. vaikams turėtų būti atsižvelgta į tai, kad mažamečio vaiko E. Š. ir jo tėvo V. Š. emocinis, dvasinis ryšys buvo susiformavęs, o K. V. Š. gimė po tėvo mirties ir toks ryšys nebuvo spėjęs susiformuoti, todėl teismas neturtinei žalai atlyginti nepagrįstai priteisė 40 000 Eur sumas, kurios žymiai viršija teismų praktiką.

2.3.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civiliniams ieškovams bendrą 100 000 Eur žalos atlyginimą solidariai iš R. B. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgė į jos finansinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2017 metų balansą, kurių duomenys rodo, kad bendrovės nuostolis 2017-12-31 buvo 143 814 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 330 903 Eur. Tai įrodo, jog civilinės atsakovės finansinė padėtis yra kritinė ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas bendrovei taps nepakeliama finansine našta, dėl kurios bendrovė gali tapti nemoki, tokiu būdu pasunkės realus neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Be to, turėtų būti įvertinta ir nuteistojo R. B. turtinė padėtis, nes tiek civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nustačius jos civilinę atsakomybę), tiek civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ iš kalto asmens įgytų regreso teisę.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliaciniu skundu AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. T. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo ir šią dalį išdėstyti taip: 1) priteisti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečiams vaikams E. Š. ir K. V. Š. žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo po 478 Eur už laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2018-02-28; 2) priteisti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškovui E. Š. žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo kas mėnesį mokamas sumas, mokėtinas nuo 2018-03-01 iki E. Š. pilnametystės (2031-04-12), jos kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –„Sodros“) išmokomis sudarytų 227 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškovui K. V. Š. žalos atlyginimo kas mėnesį mokamas sumas, mokėtinas nuo 2018-03-01 iki K. V. Š. pilnametystės (2035-07-30), jos kartu su „Sodros“ išmokomis sudarytų 227 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nepilnamečių vaikų E. Š. ir K. V. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. K. ir ją įpareigoti atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ kas ketvirtį pateikti informaciją apie „Sodros“ išmokas, tenkančias E. Š. ir K. V. Š..

3.1. Skunde teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. Š. ir K. V. Š. civilinio ieškinio reikalavimų išsprendimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas ir nukrypus nuo teismų praktikos.

3.2. Apskaičiuojant žuvusiojo vidutines pajamas, reikia vadovautis faktinėmis žuvusiojo pajamomis, kurios gaunamos jau išskaičiavus visus mokesčius, nes žalos atlyginimas netekus maitintojo neapmokestinamas jokiais mokesčiais. Be to, remiantis CK 6.284 straipsniu, apskaičiuojant žuvusiojo pajamas, yra labai svarbus šių pajamų tęstinumas ir tikėtinumas. Ginčo įvykis įvyko 2017-07-17, todėl vertintinas 12 mėnesių laikotarpis turėjo prasidėti 2016-07-01 ir trukti iki 2017-07-01. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo per minėtą 12 mėnesių laikotarpį žuvusiojo gautas pajamas, nes nuosprendyje nurodė 11 699 Eur sumą, kai iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad žuvusysis laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-01 gavo 10 932 Eur nuolatinių pajamų, vidutiniškai 911 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Remiantis CK 6.284 straipsniu ir kasacinio teismo praktika apskaičiuojant netekus maitintojo vieno išlaikytinio prarastas pajamas, taikoma formulė, kurią naudojant mirusiojo gautos pajamos dalijamos iš skaičiaus, kuris gaunamas prie išlaikytinių skaičiaus pridėjus vieną (t. y. patį mirusįjį). Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo V. Š. pajamas dalijo tik į 3 dalis, remdamasis tuo, kad faktinė jo sutuoktinė S. K. išlaikymo sau neprašė. Tačiau vadovaujantis CK 6.284 straipsniu ir teismų praktika, žuvusiojo pajamas reikėtų dalyti į 4 dalis (jo paties, faktinės sutuoktinės ir dviejų vaikų). Tokiu atveju kiekvienam išlaikytiniui tenkanti dalis sudarytų 227 Eur per mėnesį.

3.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino V. Š. vaikų gaunamas išmokas iš „Sodros“. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad abu vaikai kartu gauna 175 Eur per mėnesį (kiekvienas po 87 Eur), tačiau tai neatitinka byloje esančių duomenų. Iš byloje esančių „Sodros“ Vilniaus skyriaus 2018-01-19 sprendimų matyti, kad kiekvienam iš žuvusiojo vaikų paskirta po 173 Eur išmoka per mėnesį (t. y. abiem 347 Eur per mėnesį). Todėl teismas kiekvienam iš vaikų turėjo priteisti po 53 Eur per mėnesį (ši suma gaunama iš vienam išlaikytiniui tenkančių 227 Eur atėmus 173 Eur „Sodros“ išmokų), jeigu „Sodros“ išmokos nekis. Atsižvelgiant į tai, kad „Sodros“ išmokos beveik visada didėja, teisingiausia būtų priteisti žalos atlyginimą nuo maitintojo netekimo už laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2018-02-28, nes yra žinomi duomenys apie „Sodros“ išmokas, o vėlesniam terminui nustatyti žalos atlyginimo principą, kad bendra „Sodros“ išmokų ir žalos atlyginimo suma turi sudaryti 227 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Už minėtą laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2018-02-28 žalos atlyginimas dėl maitintojo netekimo sudaro po 478 Eur kiekvienam vaikui.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų I. Š., B. Š., S. K., E. Š., K. V. K. atstovas advokatas Laimonas Judickas nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, prašo 1) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečių vaikų E. Š. ir K. V. Š. naudai priteistas žalos atlyginimas po 237 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės – E. 2031-04-12 (18 metų) ir K. V. 2035-07-30 (18 metų) indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaikinti, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį– priteisti iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečiams vaikams E. Š. ir K. V. Š. žalos atlyginimą po 265 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės E. 2031-04-12 (18 metų) ir K. V. 2035-07-30 (18 metų) indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti civilinį ieškinį visiškai ir priteisti nukentėjusiosios B. Š., mirusio sūnaus V. Š. finansinių įsipareigojimų pagal kreditų su AB (duomenys neskelbtini) banku ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bendraskolei, kreditų sutartims prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui užtikrinti 19 112 Eur atsižvelgiant ir pritaikant kiekvieno einamojo, tarpinio mokėjimo ir galutinio atsiskaitymo metu būsimą nustatytą infliacijos indekso koeficientą bei banko mokėjimo indeksų dydžių perskaičiavimų rezultatus, taip pat kintamosios palūkanų dalies VILIBOR ir bet kokius kitus reikšmingus pokyčius, įskaitant delspinigius ir baudas, jei tokių būtų dėl nustatyto dydžio atsiskaitymų ir / arba privalomųjų mokėjimų vėlavimų; 3) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai iš nuteistojo R. B. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Š. 5000 Eur, B. Š. 5000 Eur, S. K. 5000 Eur, E. Š. 40 000 Eur ir K. V. Š. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui panaikinti ir priimti naują nuosprendį – priteisti solidariai iš nuteistojo R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ I. Š. 99 000 Eur, B. Š. 99 000 Eur, S. K. 99 000 Eur, E. Š. 99 000 Eur ir K. V. Š. 99 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 4) priteisti iš nuteistojo R. B. I. Š., B. Š. ir S. K. proceso išlaidas.

4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo bei nepasisakė dėl žuvusiojo V. Š. prisiimtų 19 112 Eur turtinių prievolių atlyginimo ir nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, todėl civilinis ieškinys turėtų būti visiškai tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

4.1.1. Tenkinus civilinio ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo mirusiojo vaikams netekus maitintojo, teismas nusprendė, jog to pakaks vykdyti mirusio jų tėvo finansinius įsipareigojimus. Teismui nusprendus, kad nepilnamečiams vaikams priteisto žalos atlyginimo pakaks vykdyti V. Š. finansinius įsipareigojimus, buvo nepagrįstai sumažinta žalos atlyginimo suma, skirta užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą.

4.1.2. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas V. Š. vaikams tenkantį turtinės žalos atlyginimą atsižvelgė tik į V. Š. darbo pajamas už paskutinius 12 mėnesių iki jo mirties, nors pagal civiliniame ieškinyje, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, pateiktus duomenis vidutinis V. Š. darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1335 Eur.

4.2. Skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje apskaičiuojant V. Š. darbo pajamas už 12 mėnesių iki jo mirties padaryta aritmetinė klaida ir į 12 mėnesių laikotarpį liko neįskaičiuotos 14 dienų, nes V. Š. žuvo 2017-07-17, todėl gautinas darbo užmokestis už 12 mėnesių turi būti skaičiuojamas nuo 2016-07-17 iki 2017-07-17.

4.3. Nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad iš pirmosios instancijos teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie V. Š. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog skundžiamame nuosprendyje nurodoma per paskutinius 12 mėnesių velionio gauta 11 669 Eur suma yra neteisinga.

4.3.1. Padaryta klaida apskaičiuojant darbo užmokestį už 2016 m. liepos mėnesį. Skundžiamame nuosprendyje už 10 darbo dienų 2016 m. liepos mėnesį paskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 699 Eur, tačiau įvertinus tai, (i) jog skaičiuojant 12 mėnesių terminą nuo 2016-07-17 iki kito mėnesio pradžios yra 10 darbo dienų, (ii) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodyta, jog už 2016 m. liepos mėnesį apskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 3440 Eur, (iii) 2016 m. liepos mėnesį buvo 20 darbo dienų, užmokestis už 10 darbo dienų sudaro 1720 Eur.

4.3.2. Skundžiamame nuosprendyje netiksliai apskaičiavus V. Š. gautiną darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių, buvo netiksliai apskaičiuotas ir nepilnamečiams priteistinos žalos dydis. Gautinas darbo užmokestis už paskutinius 12 mėnesių sudaro 12 720 Eur. Mėnesio pajamos sudaro 1060 Eur. Pajamų dalis vienam išlaikytiniui – 353 Eur.

4.4. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turėjo visiškai tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusieji ir taip sumažino pareikštų reikalavimų dydį dėl neturtinės žalos, tačiau jiems bendrai buvo atlyginta tik tiek, kiek buvo prašoma priteisti kiekvienam iš nukentėjusiųjų atskirai. Todėl įvertinęs į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes ir kilusius padarinius, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir priteisti daug didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus nukentėjusiųjų atstovas advokatas Laimonas Judickas nesutinka su apeliacinių skundų motyvais ir prašo: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti; 2) priteisti iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis civilinių ieškovų turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusysis ir nukentėjusiųjų atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, civilinių atsakovių atstovų apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

7. Apeliaciniai skundai civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. Š., B. Š., S. K., E. Š., K. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko atmestini atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkintinas

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniai skundai paduoti civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B., dėl nuteistojo R. B. kaltės ir civilinio ieškinio priteisimo, civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. T., dėl civilinio ieškinio dydžio, nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. Š., B. Š., S. K., E. Š., K. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko, dėl neteisingai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Kadangi pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytoją J. A., kuris parodė, kad nuteistąjį pažįsta. yra (duomenys neskelbtini) esančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas. Eismo įvykio dieną dirbo prie jėgainių. Automobiliui pradūrė padangą, todėl jis parvažiavo į biurą, sulaukė parvažiuojant R. B. ir trijų kitų darbuotojų. Reikėjo nuvežti padangą. Jau buvo po 17 val., padangos jam niekas nesutvarkė, J. A. buvo vežamas namo. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, kurį vairavo R. B.. Automobilis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas pamatė baltą automobilį, perspėdamas suriko, kad R. B. stabdytų. Jis stabdė, truputį lietė minėtą baltą automobilį. Iš priekio atvažiavo motociklininkas, rėžėsi į vairuotojo pusę. J. A. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Iš priekio paskui motociklą važiavo tamsios spalvos automobilis, jis pristabdė ir nuvažiavo. Baltas automobilis suko į kiemą, R. B. nespėjo sustabdyti, lenkė, bet vairuotojo puse kliudė balto automobilio galinį kairės pusės posūkio žibintą. R. B. išvažiavus į priešpriešinę kelio juostą, paskui persirikiavus, atlėkė motociklas ir trenkėsi. Automobilis, kuriuo važiavo, atsitrenkė į baltą automobilį „Volkswagen Passat“, kuris tuo metu suko į dešinėje pusėje esantį kiemą. J. A., priekyje pamatęs automobilį, suriko R. B., kad šis stabdytų. Nepamena, ar priekyje važiavęs automobilis rodė posūkį. Tada R. B. stabdė, metėsi, kad aplenktų baltą automobilį, bet nespėjo aplenkti, kliudė, smūgis nebuvo stiprus. Po kliudymo R. B. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, tada metėsi atgal į savo juostą. Priešais važiavęs automobilis truputį pasuko į kiemą ir liko stovėti. Po kliudymo R. B. vairuojamas automobilis aplenkė baltą automobilį ir išvažiavo į kitą juostą, po to grįžo į savo juostą. Kai motociklininkas trenkėsi į R. B. vairuojamą automobilį, jie dar nebuvo grįžę į savo eismo juostą. Viskas įvyko staiga. Motociklininkas atvažiavo iš priekio, liudytojas negali pasakyti, kurioje eismo juostoje buvo, kai jis trenkėsi. Motociklininkas užsimušė. Liudytojas išlipo iš automobilio, paskambino numeriu „112“. Vairuotojas išlipo, kita kelio puse nuėjo į kiemą, paskui J. A. jo nepastebėjo. Iki įvykio su R. B. važiavo tvarkyti padangos. Paskui buvo sustoję prie parduotuvės, kur vienoje pusėje tvarko padangas, o kitoje pusėje yra parduotuvė. J. A. nusipirko alaus. Buvo blaivus, nespėjo išgerti. Neįtarė, kad R. B. galėjo būti gėręs. J. A. nevairavo, nes neturi teisių. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad jeigu R. B. dirbtų jo objekte, būtų pavaldus J. A.. Įvykis įvyko po darbo, jis paprašė, o R. B. jį parvežė. Automobilis „Volkswagen Passat“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra priskirti vairuotojai, tačiau R. B. turbūt nebuvo priskirtas. R. B. minėtu automobiliu parvažiavo iš (duomenys neskelbtini), jį vairavo. Kai tik R. B. parvažiavo, liudytojas paprašė jo nuvežti sutvarkyti padangą ir parvežti J. A. namo. Jie važiavo sutvarkyti minėtos padangos, tačiau nerado, kas ją sutvarkytų, o paskui R. B. žadėjo parvežti liudytoją namo. J. A. nežino, kokiu pagrindu R. B. vairavo tą transporto priemonę, vadovo skambučio nebuvo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo R. B. vairuojamas automobilis važiuojant link (duomenys neskelbtini). Leistinas greitis yra 90 km/val., važiavo iki 100 km/val. greičiu. Ten tiesus kelias, matomumas geras. Automobilį, važiavusį priekyje, iki kliudymo pastebėjo iš labai arti. Po to, kai kliudė priekyje važiavusį automobilį, kalbėjo su šio automobilio vairuotoja, ji pretenzijų jiems nepareiškė. Vairuotojo pažymėjimo J. A. neteko, nes vairavo išgėręs. Važiavo tvarkyti kito įmonės automobilio padangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu, nes kitiems įmonės darbuotojams reikėjo parvažiuoti namo iš objekto, esančio tarp jėgainių. Po to, kai nepavyko sutvarkyti padangos, kitas vadovas juos parvežė savo automobiliu, o tą mašiną paliko. Priekyje važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“ liudytojas pamatė iš labai arti, maždaug 15 metrų. Neatsimena, kodėl anksčiau nepamatė to automobilio, galbūt kalbėjo su automobilio gale sėdinčiaisiais. Nežino, kodėl vairuotojas R. B. to automobilio nepastebėjo. Visi važiuojantys automobiliu bendravo. Nematė, kad kiti ekipažo nariai vartotų alkoholį. Po įvykio liudytojui buvo nustatyta 0,001 promilės alkoholio koncentracija, nes jis nespėjo išgerti. Kai motociklas trenkėsi, jie jau buvo beveik sustoję. Negali tiksliai pasakyti, ar jau buvo grįžę į savo eismo juostą ar tik pradėjo grįžti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas apie šį įvykį kalbėjo su jais kitą dieną. Klausė, kas ir kodėl važiavo, prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį klausė, ką liudytojas prisimena. J. A. taip pat parodė, kad yra žmonės, kurie įmonės automobiliu vyksta namo. Kai R. B. ir R. V. grįžo į bendrovės teritoriją, buvo jau po 17 val. Liudytojas juos pamatė lauke prieš vartus. Iš bendrovės teritorijos jie išvažiavo po to, kai surado padangas, buvo po 17 val., bet prieš 17.30 val. Buvo tikimybė, kad padangų montavimo dirbtuvės (duomenys neskelbtini) tebedirbs, nes yra privačios. Buvo planuota sumontuoti padangą ir nuvežti tam automobiliui. (duomenys neskelbtini) liudytojui buvo pasakyta, kad jį parveš į namus. Kai pirmą kartą pastebėjo atvažiuojantį motociklą prieš jam susiduriant su R. B. vairuojamu automobiliu, iki jo buvo likę gal apie 100 metrų. Kai pastebėjo motociklą, R. B. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į kitą kelio pusę. Paskui motociklą važiavo tamsus automobilis. Apie paskui motociklą važiavusį automobilį pareigūnams nesakė, nes jie neklausė. Susidūrimo metu motociklas atsitrenkė tiesiai į R. B. vairuojamą automobilį be jokio stabdymo kelio. Motociklininko greitis turėjo būti didelis. Neatsimena, ar motociklininkas važiavo su šalmu. Po eismo įvykio nebuvo prie jo priėjęs. Paskui motociklą važiavo tamsios spalvos lengvasis automobilis, kuris prieš eismo įvykį pristabdė, paskui iš lėto pravažiavo. Negali pasakyti, kokiu atstumu nuo motociklo tas automobilis galėjo būti. Jis pro eismo įvykio vietą laisvai pravažiavo savo juosta, tai buvo po kelių sekundžių. Eismo įvykio dieną J. A. su R. B. dirbo ne viename objekte, R. B. pasitiko prie vartų. Apie paskui motociklą važiavusį tamsų automobilį policininkams galbūt nepasakė dėl streso, arba jie to neužfiksavo. Liudytojas motociklininką pamatė jau po to, kai buvo kliudytas baltas automobilis. Kai liudytojas jį pastebėjo, motociklininkas važiavo savo eismo juostos viduriu. Gal jis pradėjo manevruoti, tačiau liudytojas nematė, kad motociklas būtų manevravęs. Liudytojas neužfiksavo, kurioje kelio dalyje susidūrė su motociklu. Prieš pasitikdamas grįžtantį R. B. buvo lauke prie vartų, nes jų biuras yra prieš teritoriją, prie vartų. Automobilis su prakiurusia padanga stovėjo prie jėgainių esančiame objekte, (duomenys neskelbtini) kaime. Važiavo keturiese, liudytojas į teritoriją būtų negrįžęs, nes gyvena už savo objekto. Neklausė, kodėl važiavo kiti du ekipažo nariai. Apie tai, kad objekte yra automobilis su prakiurusia padanga, įmonės vadovą A. K. informavo kitą dieną. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 72–73).

10. Liudytojas R. V. parodė, kad nuteistąjį pažįsta, jie buvo bendradarbiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio dieną su G. automobiliu „Volkswagen Passat“ važiavo pas Č., ten remontavo traktorių, paskui važiavo pas R. B., kuris traktoriumi lygino kelius. Ten nuvažiavęs liudytojas išgėrė alaus ir sėdo prie vairo, tada parvažiavo į dirbtuves. Po to R. B. vežė namo J. A.. Automobilis buvo priskirtas liudytojui. Parvažiavęs į dirbtuves liudytojas nuėjo į persirengimo kambarį, išgėrė ir nuėjo prie automobilio, prie kurio buvo R. B., J. A. ir G. D.. Jie pasišnekėjo, po to vežė J. A. namo. R. B. vairavo, o liudytojas sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Liudytojas važiavo kartu, nes norėjo palaikyti kompaniją. G. D. taip pat sėdėjo automobilio gale. R. B. sėdėjo prie vairo, o J. A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, vežė J. A. namo. Apie automobilio padangą liudytojas nežino. Apie avariją nieko negali pasakyti, išskyrus tai, kad girdėjo trenksmą, nes buvo per daug išgėręs. Išlipęs iš automobilio pamatė motociklą ir automobilį „Volkswagen Passat“, į kurį jie atsitrenkė, daugiau automobilių nematė. Neprisimena, kiek smūgių pajuto. Priekyje buvęs automobilis buvo truputį apgadintas. Atsitrenkus į minėtą automobilį buvo smūgis. Po eismo įvykio apklausiamas liudytojas buvo kaip pritrenktas. Po įvykio jų automobilis buvo dešiniajame kelkraštyje. Negali pasakyti, ar automobilis stovėjo tiesiai, nes buvo apsvaigęs. Liudytojui buvo nustatytas 2 su trupučiu promilių girtumas. Prieš grįžtant į bendrovės teritoriją automobilį „Volkswagen Passat“ vairavo liudytojas. R. B. grįžo kartu, tačiau tuo metu nevairavo. Grįžęs į bendrovės teritoriją R. V. kelias minutes vaikščiojo. Grįžęs darbų vadovo nematė. Teritorija aptverta, vartai stumdomi. Girdėjo, kad R. B. pasiūlė parvežti namo J. A.. Liudytojas buvo priskirtas vairuoti automobilį, yra pasirašytas įsakymas. Liudytojui atrodė, kad R. B. buvo blaivus, todėl davė jam vairuoti automobilį, tačiau dėl to gailisi. Kiti darbuotojai neturi teisės vairuoti automobilio po darbo. Liudytojas po darbo turėjo grįžti į bendrovę ir palikti automobilį nakčiai sargams. Nežino, ar buvo sargas, vartai dar buvo atrakinti. Negali pasakyti, ar sargai veda apskaitą. R. V. yra dienos sargas, o nuo 17 val. pradeda dirbti naktinis sargas. Eismo įvykio dieną važiavo remontuoti traktoriaus. Jam buvo priskirtas automobilis, tačiau negali pasakyti, kuriam laikui. Prireikus automobilio, skambina direktoriui ir šis duoda leidimą juo naudotis. Kad reikės remontuoti traktorių, liudytojui telefonu pranešė Č., nes liudytojas yra atsakingas ir vairavo automobilį, o šaltkalvis G. D. važiavo kartu. Direktoriui apie tai nepasakė, nes R. V. gali savarankiškai važiuoti į parduotuvę nupirkti dalių, remontuoti traktorių ir panašiai tvarkyti bendrovės reikalus, tokiais atvejais kiekvieną kartą pasakyti apie tai direktoriui nereikia. Kadangi automobilis yra priskirtas, prireikus jį perduoti kitam asmeniui, reikia paskambinti direktoriui. Automobilio rakteliai būdavo pas sargus. Tą dieną rakteliai buvo automobilyje. Dažniausiai liudytojas iš darbo pareidavo pėsčiomis, nes gyvena 50 metrų nuo bendrovės. Turi ir nuosavą automobilį. Nežino, ar eismo įvykio dieną buvo važiuojama dėl padangų, nes liudytojas važiavo išgerti. Automobilyje nesikalbėjo, gurkšnojo alų. Kai pirmą kartą davė parodymus, buvo apsvaigęs, neblaivus. Eismo įvykio dieną nematė, kad R. B. vartotų alkoholinius gėrimus. Liudytojas alkoholį vartojo vienas, grįžęs į bendrovės teritoriją. Po eismo įvykio žuvusiojo nematė. Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį su direktoriumi apie įvykį nekalbėjo. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 87–88).

11. Liudytoja B. Š. parodė, kad eismo įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini) važiavo pas uošvius ir ties (duomenys neskelbtini) keliu pamatė paskui dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Ji iš anksto parodė posūkį ir sukdama pajuto smūgį į galą, po sekundės pamatė skriejantį žmogų. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad vairuotojas ėjo. Išlipusi ieškojo to žmogaus, tačiau jo nematė, bėgo pas uošvius pagalbos. Nematė, kaip motociklas atvažiavo, nes tuo metu suko dešinėn. Automobilis, kuris atsitrenkė į liudytojos automobilį, į savo eismo juostą negrįžo, nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su motociklininku. Po įvykio liudytoja matė, kad automobilis buvo savo eismo juostoje, tačiau tiksliai nematė, kur įvyko susidūrimas. Nuo to momento, kai po smūgio į jos automobilį liudytoja pamatė skrendantį motociklininką, praėjo nedaug laiko. Kai į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, B. Š. atsisukusi šį automobilį pamatė kitoje eismo juostoje. Negali pasakyti, ar tas automobilis važiavo kitoje eismo juostoje, nes patyrė stresą, nežiūrėjo. Sukdama buvo beveik sustojusi. Po smūgio iš karto išlipo iš automobilio. Kai tas automobilis susidūrė su motociklininku, ji dar nebuvo spėjusi išlipti iš automobilio, o po susidūrimo iškart išlipo ieškoti, kur nukrito žmogus. Nuo smūgio į liudytojos automobilio užpakalinę dalį iki momento, kai ji pamatė skrendantį žmogų, galėjo praeiti mažiau nei 2 minutės. B. Š. išlipus, kitas automobilis jau stovėjo prieš liudytoją savo eismo juostoje. Galėjo būti pavažiavęs 10–20 metrų. Liudytojos automobiliui buvo apgadintas užpakalinis buferis ir užpakalinė lempa, esanti vairuotojo pusėje. Po įvykio bėgo pas uošvius pagalbos. Nematė, ar po to pravažiavo koks nors automobilis. Kai pajuto smūgį, jau buvo pradėjusi sukti į kiemą, ratais šiek tiek lietė kelkraštį. Po eismo įvykio motociklas nuskriejo į dešinę pusę. B. Š. su šešuru apžiūrinėjo įvykio vietą, susidūrimo vietoje nuolaužos buvo dešinėje pusėje, viskas buvo išsidėstę dešinėje pusėje. Ji liko įvykio vietoje iki pat policijos atvykimo. Šukių niekas nenešiojo, neardė. Savo automobilio iš įvykio vietos nepatraukė. Pravažiuojantiems automobiliams po eismo įvykio jos automobilis kliūties nesudarė, jie galėjo pravažiuoti. Visas automobilis buvo įvažiavęs į kelkraštį. Kai suko į dešinę ir pajuto smūgį, asfaltą lietė tik automobilio galiniai rantai. Liudytojos automobilis niekam nekliudė, nes nebuvo išsikišęs į plentą. Kelio ruožas buvo tiesus. Kai pamatė paskui dideliu greičiu važiuojantį automobilį, atstumas iki jos automobilio buvo apie 300 metrų, tuo metu B. Š. važiavo 90 km/val. greičiu. Mano, kad kito automobilio greitis galėjo būti virš 100 km/val. Likus 100 metrų iki posūkio pradėjo rodyti posūkio signalą norėdama juos įspėti, kad stabdys, nuosekliai lėtino greitį, į kiemą suko įjungusi antrą pavarą. Sukdama pajuto smūgį, skriejantį motociklininką pamatė jau sustojusi. Šis kaktomuša trenkėsi į automobilį, tai įvyko dešinėje eismo juostoje. Nematė, kaip jie susidūrė, tačiau matė, kad jie susidūrė kaktomuša, ir pamatė žmogų ore. Girdėjo garsą ir matė, kaip motociklininkas po smūgio pakilo nuo automobilio. Negali pasakyti, ar automobilis po smūgio grįžo į savo eismo juostą. Kai liudytoja matė skriejantį motociklininką, minėtas automobilis stovėjo jos eismo juostoje, o šalia, priešais, gulėjo motociklas. Motociklas buvo ties bagažine, toje pačioje eismo juostoje kaip ir automobilis, su kuriuo jis susidūrė. Liudytoja mano, kad motociklas greičiausiai perskrido automobilį, tačiau ji to nematė. Žmogus skriejo virš jos automobilio ir kai liudytoja išlipo, buvo už jos automobilio. Automobilis „Volkswagen Passat“ atsitrenkė į jos automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po to įvažiavo į griovį, iš jo išvažiavo ir tada susidūrė su motociklininku. Žymes, kad minėtas automobilis buvo įvažiavęs į griovį, B. Š. matė po eismo įvykio. Po to, kai „Volkswagen Passat“ atsitrenkė į jos automobilį, ji pasisuko ir matė, kaip minėtas automobilis važiavo į tą pusę. Po eismo įvykio liudytojos uošviai ėjo ieškoti žmogaus daiktų ir rado tą žymę. Pati liudytoja išlipusi motociklininko nematė, jį rado šešuras ir jai parodė. Motociklininkas dėvėjo šalmą. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 82–83).

12. Liudytojas A. K. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2017-07-17 ryte lijo, R. B. buvo išvažiavęs lyginti kelių, nes įmonė vykdo seniūnijos užsakymą. Per pietus nuteistasis buvo parvežtas į vietą, tada apie 13.30 val. liudytojas R. B. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį ir ten paliko lyginti kelių. 17.45 val. paskambino darbų vadovas J. A. ir pasakė, kad netoli (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimė. Liudytojas sėdo į automobilį ir atvažiavo į įvykio vietą. Ten pamatė įmonės automobilį, dar vieną automobilį priekyje, o dar arčiau motociklininką ir motociklą. Šalia automobilio stovėjo trys įmonės darbuotojai: J. A., R. V. ir G. D.. A. K. paklausė, kas nutiko, jam buvo atsakyta, kad J. A. buvo vežamas namo, vairavo R. B.. Liudytojui paklausus, kur R. B., jam buvo parodyta į greta esantį namą, neva R. B. ten slepiasi išsigandęs žmonių reakcijos. Atvažiavusi policija apžiūrėjo eismo įvykio vietą, taip pat atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Liudytojas išgirdo, kad nuėjusi ieškoti R. B. policija jo neberado. Kitą dieną liudytojas vyko į policiją paklausti, ar nieko nereikia, ten jam buvo pasakyta, kad neranda R. B.. Po to A. K. susikvietė visus važiavusius kartu su R. B. ir įmonėje pradėjo tyrimą nustatyti, kodėl po darbo valandų automobilis buvo ne ten, kur turėtų. Minėtas automobilis buvo priskirtas V. B., kuris buvo atsakingas už visą įmonės autotransportą, tačiau tuo metu atostogavo, todėl atsakingi buvo kiti darbuotojai. Liudytojas išsiaiškino, kad automobilis buvo paimtas padangai nuvežti, tačiau šalia jų įmonės yra kita įmonė, su kuria yra sudaryta sutartis padangoms tvarkyti. R. V. ir G. D. buvo neblaivūs. J. A. neturėjo kaip grįžti namo, todėl, nors jo namai yra kitoje pusėje, paprašė nuvežti padangą taisymui, tačiau taisykloje nieko neradus, jam buvo pasiūlyta arba jis pats paprašė būti nuvežtas namo. Automobilis buvo įsakymu priskirtas inžinieriui, juo naudotis niekas kitas negalėjo. J. A. yra priskirtas mikroautobusas, 2017 m. liepos mėnesį jis juo naudojosi. Po darbo įmonė nieko neveža namo, liudytojas niekam nedavė nurodymo keisti padangas. Kai kurie iš įmonės teritorijos išvažiuojantys automobiliai nežymimi, nes darbuotojai jais išvažiuoja į namus, o jei automobilis jiems priskirtas, grąžinti jo į teritoriją neprivalo. Kadangi V. B. nebuvo darbe, automobilio „Volkswagen Passat“ rakteliai paprastai būdavo automobilyje, o raktai – sargų namelyje. Tą dieną sargavo R. V., jis taip pat atlieka remonto darbus, gali išvykti su nurodymu. Eismo įvykio dieną R. B. vykdė žodinį nurodymą, jis pavaldus liudytojui. R. V. atlikdavo remonto darbus įmonės dirbtuvėse. Jam arba G. D. galėjo būti nurodyta išvykti už įmonės teritorijos ribų, nes buvo sugedęs vienas traktorius. R. V. transporto priemonė nėra priskirta, o R. B. turbūt buvo priskirtas greideris. Tai, kad automobilis „Volkswagen Passat“ atsidūrė ten po darbo, buvo darbo drausmės pažeidimas, nes įmonė neveža darbuotojų namo, po darbo reikia važiuoti tiesiai namo. Įmonė leidžia atvykti, jei žmogus neturi savo mašinos. J. A. minėtu „Volkswagen Passat“ neturėjo teisės naudotis, jam buvo priskirta kita transporto priemonė, vairuotojas jam nebuvo priskirtas, jis pats pasirinkdavo, su kuriuo vairuotoju važiuoti, nes pats vairuoti negalėjo, neturi vairuotojo pažymėjimo. Dėl įvykio liudytojui paskambino J. A.. Žaliu „Volkswagen Passat“ automobiliu naudodavosi G. D. arba R. V.. Kai reikėdavo kokios nors detalės, vienas iš jų asmeniškai arba telefonu paklausdavo liudytojo, ar gali važiuoti. Nebuvo taip, kad automobiliu naudotųsi, kas nori. Tuo metu, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, A. K. nežinojo apie sprogusią padangą. Apie prakiurusią padangą J. A. jį informavo daug vėliau. Liudytojo atlikto vidinio įmonės tyrimo rezultatai yra įforminti, jis gali juos pateikti. R. V. buvo patrauktas žodinėn drausminėn atsakomybėn. Įmonėje yra alkotesteris, jis buvo nupirktas iki įvykio, tai galėtų paliudyti ne vienas darbuotojas. Eismo įvykio dieną liudytojas važiavo automobilyje su R. B. ir neįtarė, kad šis būtų apsvaigęs. Tą dieną nuteistojo daugiau nesutiko. Eismo įvykio dieną 17 val. į darbą atėjo kitas sargas, kuris išleido automobilį su R. B., nes matė, kad automobilyje važiuoja R. V..

13. Liudytojas G. D. parodė, kad tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o eismo įvykio dieną su R. V. ir Č. važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten susitvarkė ir važiavo paimti R. B.. Neprisimena kaimo, kuriame R. B. lygino kelią, pavadinimo. Liudytojas su R. V. važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“. Automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo R. V., o po to R. B.. Jie grįžo į dirbtuves, paskui važiavo į (duomenys neskelbtini) paimti J. A. ir tvarkyti automobilio rato. (duomenys neskelbtini) rato nesutvarkė, tada važiavo tvarkyti kitur, tačiau nepasiekus kelionės tikslo įvyko eismo įvykis. Liudytojas sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, atsimena, kad pajuto smūgį, į kelią nežiūrėjo. Atsipeikėjo išlipęs iš mašinos, nebuvo sužeistas, bet buvo išgėręs. Važiuodami girtavo su R. V., kuris sėdėjo gale, dešinėje pusėje, o priekyje sėdėjo J. A.. Neatsimena smulkmenų, tačiau tikrai buvo vienas smūgis, nematė, kaip buvo atsitrenkta į motociklininką. Išvažiuojant iš dirbtuvių R. B. buvo prie vairo, negėrė, liudytojas negali pasakyti, ar R. B. prieš tai buvo išgėręs. Liudytojas tiksliai nežino, bet mano, kad ratą vežė J. A. nurodymu. (duomenys neskelbtini) ratų montuotojai nedirbo, nuo eismo įvykio vietos iki montavimo dirbtuvių buvo likę apie 100–200 metrų, tačiau tiksliai negali pasakyti, nes ne G. D. vairavo automobilį. Jie buvo pravažiavę vietą prie jėgainių, kurioje stovėjo automobilis ir būtų parvežę J. A. namo, apie tai liudytojas girdėjo automobilyje. Turėjo dirbti iki 17 val. Pradėjo girtauti po 17 val. Važiavo keturiese. R. V. nupirko du butelius, vieną sau, vieną liudytojui. Kelyje buvo nustatinėjamas girtumas, buvo praėję nedaug laiko, apie 15 minučių. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 76–77).

14. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018-10-24 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, jog tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. B. veiksmai, – paskui ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Volkswagen Pasast“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo atstumu, kurio pakaktų pastarojo stabdymo atveju jo vairuojamo automobilio greičio sumažinimui, sukdamas į kairę atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į kairiąją kelio pusę, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusio V. Š. vairuojamo motociklo „KTM 690 Enduro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimui ir su juo susidūrė (t. 5, b. l. 3–11)

15. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir reikalaudamas skirti eismo įvykio ekspertizę, ginčija ne tik civilinio ieškinio išsprendimą, kaip tai numatyta BPK 110 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnyje ir 312 straipsnyje, bet ir nuteistojo kaltės klausimus. Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigia, jog pirmosios instancijos teismui nepaskyrus eismo įvykio ekspertizės nebuvo nustatytas šio įvykio mechanizmas, o tai esą būtų leidę įvertinti visų eismo įvykio dalyvių veiksmus ir jų padarinius. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios ir abejonių dėl eismo įvykio nekilo. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuoj pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamos bylos atveju nuteistasis jam pareikštus kaltinimus visiškai pripažino ir pirmosios instancijos teismo prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, dėl to sutiko visi bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Todėl apklausus kaltinamąjį, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam skirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė.

16. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, paskyrė eismo įvykio ekspertizę, kurios rezultatai užfiksuoti anksčiau paminėtame ekspertizės akte, pateiktame eksperto V. P.. Šiame akte ekspertas nustatė, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po kontakto automobilis, sukdamas į kairę, priartėjo prie kairiojo kelkraščio ir buvo sukamas į dešinę, prarado judėjimo stabilumą, judėjimo kryptimi pasisuko įstrižai iš dalies kairiuoju šonu. Slystantis automobilis „Volkswagen Passat“, vairuojamas R. B., judėdamas lanku į dešinę, slydo įstrižai iš kairės kelio pusės į dešinę ir, tikėtina, jo kairiajam priekiniam kampui esant dešinėje eismo juostoje arčiau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir, tikėtina, į kairę pasukusiu motociklu „KTM 690 Enduro“. Ekspertas nustatė, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. B. veiksmai – atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, išvažiavo į kairiąją kelio pusę, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė (t. 5, b. l. 3–11).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, motociklininko V. Š. veiksmai buvo nulemti vairuotojo R. B. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Akivaizdu, kad automobilio išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, kuria atvažiuoja motociklas, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui. Šioje susidariusioje avarinėje situacijoje V. Š. turėjo priimti sprendimą, kaip išvengti susidūrimo su po kelią besiblaškančiu automobiliu, akimirksniu ir jo sprendimas buvo nusukti nuo kliūties į kairę, t. y. laisvą eismo juostą, kaip būdas išvengti eismo įvykio, į ją galiausiai grįžo R. B. vairuojamas automobilis. Tokį V. Š. sprendimą sąlygojo būtent vairuotojo R. B. veiksmai ir nebuvo aišku, kaip toliau judės automobilis „Volkswagen Passat“. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu motociklininkas V. Š. būtų galėjęs išvengti transporto priemonių susidūrimo, jeigu jis būtų nenusukęs nuo kliūties į kairę, siekdamas apvažiuoti šią kliūtį kelyje, o atlikęs kitus manevravimo veiksmus, kuriuos nurodo civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, V. Š. negali būti laikomas atsakingu už eismo įvykį, kai jo momentinis (ar akimirkos) sprendimas kelyje buvo sąlygotas būtent R. B. neteisėtų kelyje veiksmų. V. Š. neturėjo pareigos apskaičiuoti ir numatyti R. B. tolimesnių veiksmų ir jo transporto priemonės judėjimo trajektorijos susiejant su savo transporto priemone, kai viskas vyko labai greitai, ir, atitinkamai, numatyti savo vairuojamo motociklo važiavimo trajektorijos jį staiga stabdant, lygiai taip pat jis negalėjo numatyti ir nenumatė, kad R. B. vairuojamas automobilis staiga gali grįžti į savo eismo juostą, sukeldamas eismo įvykį. Jeigu V. Š. būtų žinojęs, kad automobilis „Volkswagen Passat“ staiga gali sugrįžti į savo eismo juostą, jo sprendimas, R. B. sudarius kliūtį kelyje ir sukėlus pavojų V. Š. saugumui, būtų buvęs kitoks. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvusioje kelio eismo situacijoje V. Š. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su R. B. vairuojamu automobiliu.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. B. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp R. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir davė išsamius parodymus. Jo kaltę neabejotinai patvirtino byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų parodymai, 2017-07-17 eismo įvykio planas ir schema (t. 1, b. l. 27), 2017-07-18 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 18-25), specialisto išvada (t. 1, b. l. 117). Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės visiškai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys bei vieni kitus papildantys liudytojų J. A., G. D., R. V. ir B. Š. parodymai, taip pat apeliacinės instancijos teismo skirtos eismo įvykio ekspertizės išvados, esančios jau aptartame Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018-10-24 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo R. B. veiksmai, nes jis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14, 126, 127 bei 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą, dėl to žuvo V. Š., todėl pagrįstai pripažino, kad R. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 144 straipsnyje bei 281 straipsnio 6 dalyje.

20. Nesutiktina su civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokių įrodymų pagrindu šioje baudžiamojoje byloje konstatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę ir netyrė byloje esančių duomenų, o bendrovei neva nekyla civilinė atsakomybė nei kaip darbdaviui CK 6.264 straipsnio prasme, nei kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai pagal CK 6.270 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantės atstovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti civilinę atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už nuteistojo R. B. padarytą žalą. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, bendrovei priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. B. paėmė be raštiško administracijos leidimo, neteisėtai jį pasisavino ir naudojo ne darbdavio interesams, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės šį argumentą paneigia. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. B. parodė, kad 2017-07-17 dirbo savo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jo kolegai J. A. paskambino kitas kolega ir pasakė, kad jam yra nuleista bendrovės automobilio rato padanga ir kad reikia atvežti atsarginį ratą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tuo metu bendrovėje buvo ir G. D.. Kadangi J. A. neturi vairuotojo pažymėjimo, jie visi nutarė, kad automobilį vairuos R. B., nes jis nesijautė smarkiai girtas ir manė galintis vairuoti automobilį. R. B. nurodė, kad būtent direktorius liepė jam nuvežti padangą. Tada jie į „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsidėjo automobilio ratą ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Bendrovės automobiliu, esant būtinybei, gali naudotis visi darbuotojai, ir tai žodžiu buvo leidęs bendrovės direktorius. Automobilis visada stovi bendrovės kieme ir užvedimo rakteliai yra automobilio spynelėje (t. 4, b. l. 30). Šiuos R. B. parodymus patvirtina liudytojų J. A., R. V., G. D. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, šie liudytojai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Šie parodymai jau buvo atskleisti anksčiau, todėl teismas jų papildomai nekartoja. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir 2017-07-18 eismo įvykio vietos apžiūros protokole nuotraukoje užfiksuotas automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salono vaizdas, kur matyti atsarginė padanga ir įrankiai, skirti pakeisti padangą (t. 1, b. l. 25 ).

21. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje yra tarpusavyje prieštaringi liudytojų A. K., R. V., G. D., J. A. bei nuteistojo R. B. parodymai dėl faktinių aplinkybių, kuriomis nuteistasis paėmė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje duomenų, sudarančių pagrindą abejoti nuteistojo R. B. ir liudytojų J. A., R. V., G. D. parodymais nėra pagrindo. Visi jie yra nuoseklūs ir liudytojų patvirtinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Vieninteliai nenuoseklūs ir kitiems prieštaraujantys parodymai yra duoti A. K., kuris pats eismo įvykyje nedalyvavo, apie jį iš savo darbuotojų sužinojo vėliau, todėl neturi galimybės paliudyti apie tiesiogiai su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Be to, A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl neabejotinai yra suinteresuotas, kad jo vadovaujamai įmonei nebūtų taikoma civilinė atsakomybė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi apeliantės atstovas, nereiškia, jog nuteistojo R. B. ir liudytojų J. A., R. V., G. D. parodymai yra tarpusavyje prieštaringi, o teismas buvo šališkas nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę.

22. Iš aptartų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį faktiškai galėjo paimti bet kuris įmonės darbuotojas. Be to, R. B., G. D., R. V. ir J. A. parodymai sutampa su jau minėto 2017-07-18 eismo įvykio protokole užfiksuotais duomenimis, jog automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvo atsarginė padanga ir įrankiai pakeisti padangai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. B. automobilio valdymas buvo perduotas teisėtas ir jis automobilį vairavo vykdydamas darbdavio nurodymus, todėl apeliantės atstovo argumentas, kad nuteistasis valdė bendrovei priklausantį automobilį neteisėtai, jį savavališkai pasisavindamas iš bendrovės teritorijos dėl aplaidaus sargo R. V. veiksmų bei kad tuo metu jo su bendrove nesiejo darbiniai santykiai, yra nepagrįstas, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, todėl yra atmestinas.

23. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik šališkai pažodžiui perrašė civilinių ieškovų ieškinį ir netyrė baudžiamojoje byloje esančių duomenų, tačiau su tokiu apeliantės atstovo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama R. B. darbdavė ir įmonės veikloje naudojamo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė, pagrįstai pripažinta solidariai atsakinga dėl eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimo. Be to, nors apeliantės atstovas skunde vis pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu civilinė atsakovė nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teismui BPK 58 straipsnyje numatytais pagrindais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinės atsakovės atstovo subjektyviu požiūriu priėmė bendrovei nepalankų procesinį sprendimą, nėra pagrindas pripažinti teismo šališkumo.

24. Nesutiktina su apeliantės atstovo skundo teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, nes nesant bent vienos iš šių sąlygų kaltė neatsiranda. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė (prievolė atlyginti žalą) atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Analogiška teisės norma įtvirtinta ir KET 14 punkte. Nustačius, kad transporto priemonė buvo duota valdyti neblaiviam asmeniui, toks valdymo perdavimas laikomas neteisėtu dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, o tokie veiksmai vertintini kaip civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė tik tada, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko atsakomybė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pabrėžtina, kad įstatyme nenumatyta CK 6.248 straipsnio 1 dalies išimčių neteisėto transporto priemonės perdavimo vairuoti atvejais, kai pažeidžiami SEAKĮ 13 straipsnio, KET 14 punkto reikalavimai. Dėl asmens, perdavusio vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, kaltės yra preziumuojama. Civilinės atsakomybės požiūriu asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės valdytojas, leidęs vairuoti neturinčiam teisės (neblaiviam) asmeniui, civilinės atsakomybės požiūriu laikomas kaltu ne tik tais atvejais, kai jis žinojo, bet ir tada, kai nežinojo, tačiau galėjo apie tai (šiuo atveju, neblaivumą) žinoti.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisėtas valdymas nepaisant imperatyvių teisės aktų reikalavimų buvo perduotas apsvaigusiam nuo alkoholio R. B., kuris negalėjo vairuoti šios transporto priemonės. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir teisiškai pagrįstas išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės, o civilinė atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų, objektyvių ir teisiškai pagrįstų argumentų, kurie šią aplinkybę paneigtų ir dėl kurių atsirastų teisinis pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

26. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog asmeniui visais atvejais yra atlyginama neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. Š., B. Š. ir S. K. prašė iš civilinių atsakovų priteisti neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam iš jų, o būtent – žuvusiojo mažamečiams vaikams: E. Š. ir K. V. K. po 100 000 Eur, sugyventinei S. K. 100 000 Eur, tėvams – I. Š. ir B. Š. po 100 000 Eur (t. 3, b. l. 166–172).

27. BPK 115 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš dalies patenkino nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jį sumažindamas iki 100 000 Eur. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas mano, jog priteista bendra 100 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, civilinė atsakovė neturi realių galimybių nukentėjusiesiems atlyginti pirmosios instancijos teismo solidariai su R. B. priteistą 100 000 Eur neturtinę žalą, nes, jo teigimu, bendrovės finansinė padėtis yra kritinė ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas bendrovei taps nepakeliama finansine našta, dėl kurios įmonė gali tapti nemoki. Teisėjų kolegija šiuos skundo teiginius laiko nepagrįstais.

28. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra jos pasekmės.

29. Šiuo atveju iš nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais R. B. veiksmais, kuriais buvo mirtinai sužalotas V. Š.. Pabrėžtina ir tai, kad R. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, suvokdamas, jog gali sukelti pavojingą eismo įvykį. Be to, nors po eismo įvykio nuteistasis turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiuoju V. Š., jam nepagelbėjo nepaisant to, kad jo gyvybei grėsė realus pavojus – neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepranešė policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis nesilaikė ne tik įstatymų numatytų elgesio taisyklių, tačiau ir visuotinai pripažįstamų moralės normų. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad žuvusiojo tėvai patyrė dvasinį sukrėtimą, vidinius išgyvenimus, emocinę depresiją, liūdesį dėl eismo įvykyje žuvusio sūnaus, o jo vaikams E. Š. ir K. V. Š. dėl tėvo netekties sukeltas skausmas nekelia jokių abejonių, taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria stipresnius neigiamus dvasinius išgyvenimus, vyresnysis žuvusiojo sūnus patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Jaunesnysis sūnus, nors ir gimė praėjus beveik porai savaičių po tėvo mirties, tačiau jam augant, vystantis jo asmenybei bei formuojantis tapatumui, jis neturės galimybės pažinti tėvo, o tai neabejotinai paveiks tiek jo, tiek vyresniojo brolio emocinę ir socialinę raidą. Todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tėvo ir vaiko ryšio svarbą vaiko raidai ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tėvo netektis E. Š. ir K. V. Š. turės įtakos ir ateityje. Todėl nors nuteistojo materialinė būklė šiuo metu nėra gera, jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, o žalos atlyginimas tam tikrą laiką gali pasunkėti, tačiau nuteistasis R. B. yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus. Šios aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę visiškai atlyginti jam tenkančią solidariai priteistos neturtinės žalos dalį.

30. Transporto priemonės valdytojo (nagrinėjamos bylos atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“) civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis, kurio 2 dalyje yra nustatyta, jog atsakovė pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog tokiais atvejais už padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys). Byloje nuteistasis R. B. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas civilinei atsakovei priklausančią transporto priemonę ir atlikdamas darbo funkcijas, todėl padarytą žalą atlyginti pirmosios instancijos teismas solidariai priteisė ir iš civilinės atsakovės. Nors civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinė atsakovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – finansiniu požiūriu yra kritinės būklės, jos galimybės atlyginti nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo priteistą 100 000 Eur neturtinę žalą, kadangi tiek įmonė, tiek fizinis asmuo R. B. patiria finansinius sunkumus, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu įstatyme nustatytų tokios žalos nustatymo kriterijų.

31. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteista bendra 100 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma, kuri nežymiai viršija priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jau aptartos nagrinėjamo kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo aplinkybės suteikia pagrindą teismui jas šiek tiek viršyti. Vis dėlto, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas dėl konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių konteksto, o ne daugiau nei penkis kartus viršijantis įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir padidinti šią sumą iki 495 000 Eur, todėl nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nekeistinas.

32. Tauragės apylinkės teismo Tauragės teismo rūmai skundžiamu nuosprendžiu priteisė E. Š. ir K. V. Š. po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės E. 2031-04-12 (18 metų) ir K. V. 2035-07-30 (18 metų), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas žuvusiojo vidutines pajamas 12 mėnesių laikotarpiu iki jo mirties nuosprendyje neteisingai nurodė 11 699 Eur sumą, nes iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-31 gavo 10 932 Eur nuolatinių pajamų, vidutiniškai 911 eurų per mėnesį (t. 1, b. l. 172). Nukentėjusiųjų skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje apskaičiuojant V. Š. darbo pajamas už 12 mėnesių iki jo mirties padaryta aritmetinė klaida ir į 12 mėnesių laikotarpį liko neįskaičiuotos 14 dienų, nes V. Š. žuvo 2017-07-17, todėl gautinas darbo užmokestis už 12 mėnesių turi būti skaičiuojamas nuo 2016-07-17 iki 2017-07-17. Šis nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas už pilnus darbo mėnesius.

33. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad žalos atlyginimas netekus maitintojo atlygintinas žuvusiojo faktinėmis pajamomis, kurios gaunamos jau išskaičiavus visus mokesčius (socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, gyventojo pajamų). Atsižvelgiant į byloje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą bei 2018-04-05 ekspertės R. M. išvadą, mirusiojo vidutinės kas mėnesį gaunamos pajamos buvo 911 eurų (t. 4, b. l. 80). Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą apskaičiuodamas vienam išlaikytiniui netekus maitintojo tenkančias prarastas pajamas, nes nesilaikė CK 6.284 straipsnyje bei kasacinės instancijos teismo praktikoje įtvirtintos formulės, pagal kurią mirusiojo gautos pajamos dalijamos iš skaičiaus, kuris gaunamas prie išlaikytinių skaičiaus pridėjus vieną (t. y. patį mirusįjį). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė V. Š. per mėnesį gaunamų pajamų dydį bei šias pajamas dalijo tik į 3 dalis, remdamasis vien tuo, kad faktinė jo sutuoktinė S. K. išlaikymo sau neprašė. Tačiau vadovaujantis CK bei kasacinio teismo praktika, nepaisant to, kad kuris nors išlaikytinis išlaikymo sau neprašo, žuvusiojo gautas pajamas reikia dalyti į 4 dalis, kitaip tariant, nagrinėjamos bylos atveju iš visų iš mirusiojo išlaikymą turėjusių teisę gauti asmenų skaičiaus. Šiuo atveju formulė turėtų atrodyti taip: 911 Eur (faktinės per mėnesį gautos mirusiojo pajamos atskaičiavus mokesčius) padalytos iš 4 (V. Š., S. K., E. Š., K. V. Š. dalių). Tokiu būdu vienam išlaikytiniui tenkanti pajamų dalis sudarytų 227 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad būtent šia formule pagrįstai remtasi ir jau minėtoje 2018-04-05 ekspertės išvadoje.

34. Pritartina apeliantės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino V. Š. vaikų gaunamas išmokas iš „Sodros“. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad abu vaikai kartu gauna 175 Eur našlaičių pensiją per mėnesį, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad tai neatitinka byloje esančių duomenų. Iš „Sodros“ Vilniaus skyriaus 2018-01-19 sprendimų dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo E. Š. ir K. V. Š. matyti, kad kiekvienam iš žuvusiojo vaikų paskirta po 173,98 Eur pensijos išmoka per mėnesį, todėl abiem vaikams ši suma sudarytų 347 Eur per mėnesį (t. 4, b. l. 81–82). Todėl pritartina civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš žuvusiojo vaikų turėjo priteisti po 53,78 Eur per mėnesį, nes iš vienam išlaikytiniui tenkančios 227,76 Eur sumos reikia atimti 173,98 Eur „Sodros“ našlaičių pensiją.

35. Sutiktina su civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo argumentu, kad už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-02-28 žalos atlyginimas dėl maitintojo netekimo sudaro po 478 Eur kiekvienam vaikui, nes tai patvirtina „Sodros“ duomenys bei jau minėta 2018-04-05 ekspertės išvada. Įvertinus tai, kad „Sodros“ socialinio draudimo išmokos yra linkusios didėti, vėlesniam terminui nustatytinas žalos atlyginimo principas, kad bendra „Sodros“ išmokų bei žalos atlyginimo suma kiekvienam vaikui turi sudaryti 227,76 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

36. Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymo įpareigoti nepilnamečių vaikų E. Š. ir K. V. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtą S. K. civilinei atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“ kas ketvirtį pateikti informaciją apie „Sodros“ išmokas, tenkančias E. Š. ir K. V. Š., ir rekomenduoja civilinei atsakovei tokią informaciją susižinoti pačiai.

37. Tad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas), sumažinant priteistą iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepilnamečiams vaikams E. Š., gim. 2013-04-12, ir K. V. Š., gim. 2017-07-30, žalos atlyginimą iki 227,76 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 76 ct), iš šios sumos atskaičius gaunamą „Sodros“ našlaičių pensiją, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės E. 2031-04-12 (18 metų) ir K. V. 2035-07-30 ( 18 metų), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

38. Nors nukentėjusiųjų skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo bei nepasisakė dėl žuvusiojo V. Š. kartu su jo motina B. Š. prisiimtų 19 112 Eur turtinių prievolių atlyginimo ir nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, o civilinis ieškinys šiuo klausimu turėtų būti visiškai tenkinamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė šią nukentėjusiųjų civilinio skundo dalį. Atsižvelgiant į CK 5.12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei įvertinus bylos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. Š. turto bei jo turtinių įsipareigojimų (prievolių) pirmosios eilės (vertikaliąja linija) paveldėtojai pagal įstatymą yra jo mažamečiai vaikai – tai akivaizdžiai patvirtina paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (t. 4, b. l. 23–26). Be to, būtent jie turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo ir jiems atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo mirusiajam esant gyvam ir jiems buvo priteistas kas mėnesį mokamas žalos atlyginimas, iki kol jie sulauks pilnametystės. Kaip matyti iš kredito grąžinimo ir / ar palūkanų mokėjimo grafiko būstui (V. Š. priklaususią ½ būsto dalį E. Š. bei K. V. Š. paveldėjo lygiomis dalimis) kas mėnesį mokėtina kredito suma galėtų būti padengiama iš vaikams priteisto žalos atlyginimo periodinių išmokų (t. 1, b. l. 141–149), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad priteisto turtinės žalos atlyginimo pakaks vykdyti jų mirusio tėvo finansinius įsipareigojimus.

39. Nukentėjusieji savo apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus prašo priteisti iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis civilinių ieškovų turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Prie atsiliepimo pridėta advokato A. Marcinkevičiaus 2000 Eur sąskaita faktūra už teisinę pagalbą, taip pat pinigų priėmimo kvitai, kurių bendra suma sudaro 3600 Eur už advokato V. Martyšiaus teisines paslaugas bei 600 Eur sąskaita faktūra už specialisto išvadą ir prašymas atlyginti 1965,59 Eur išlaidas už advokato L. Judicko teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, taigi iš viso prašoma priteisti 8165,59 Eur sumą.

40. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to, teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

41. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas, jų patirtos išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

42. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas, nagrinėdamas proceso dalyvio, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, prašymą, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, atsižvelgia į proceso dalyvio turtinę padėtį, jo iniciatyvą, gautų įrodymų reikšmę bylai, taip pat asmens, iš kurio galėtų būti išieškotos tokios išlaidos, galimybę jas padengti. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme jau buvo gautas 2018-10-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės aktas, tačiau nukentėjusieji to nepaisydami savo iniciatyva kreipėsi dėl specialisto išvados, kuri buvo surašyta 2018-12-10, o ši specialisto išvada neturėjo įtakos sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui, todėl nėra pagrindo nukentėjusiesiems priteisti dėl minėtos specialisto išvados patirtų 600 Eur išlaidų atlyginimo.

43. Iš bylos duomenų matyti, kad prašant priteisti 1965,59 Eur išlaidas už advokato L. Judicko teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, taigi kartu ir už atsiliepimo į civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus surašymą, įvertinus tai, kad tenkinamas tik AB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, o advokato L. Judicko atsikirtimo argumentai susiję būtent su AB „Lietuvos draudimo“ skundu nėra didelės apimties, bylinėjimosi išlaidos atskirai už atsiliepimą neišskirtos, jas prašoma priteisti kartu su išlaidomis už apeliacinio skundo surašymą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiesiems už advokato L. Judicko teisinę pagalbą priteistinos mažesnės proceso išlaidos. Priteistinos proceso išlaidos iš nuteistojo R. B. nukentėjusiesiems I. Š., B. Š., S. K. po 200 Eur kiekvienam.

44. Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susiję su priteistu iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio netinkamu išsprendimu, todėl atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas šia apimtimi yra tenkinamas, kiti civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. Š., B. Š., S. K., E. Š., K. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti ir kita skundžiamo teismo nuosprendžio dalis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B., nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. Š., B. Š., S. K., E. Š., K. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį:

priteistą iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečiams vaikams E. Š., gim. 2013-04-12, ir K. V. Š., gim. 2017-07-30, žalos atlyginimą sumažinti, mokant po 227,76 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 76 ct), iš šios sumos atskaičius gaunamą „Sodros“ našlaičių pensiją, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2017-07-17 iki vaikų pilnametystės E. 2031-04-12 (18 metų) ir K. V. 2035-07-30 (18 metų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo R. B. nukentėjusiesiems I. Š., B. Š., S. K. po 200 Eur proceso išlaidų.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė