- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- e2-709-633/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
1. Ieškovas, patikslinęs parengiamajame posėdyje, šioje byloje prašo teismą : 1) jo su atsakove Vilkaviškio r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo metrikacijos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis), kartu prašantis teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų (aplinkybių), suponuojančių abiejų sutuoktinių kaltę bei lėmusių jų šeimos iširimą (CK 3.63 straipsnis); 2) nutraukus santuoką jam ir atsakovei palikti turimas šiuo metu santuokoje pavardes; 3) nustatyti, kad teismo sprendimas nutraukti santuoką sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios 2013 m. liepos 1 d. (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Kompensuoti kokią tai dalį patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms ir žyminiam mokesčiui byloje apmokėti neprašantis.
2. Atsakovė priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Bylos šalių paaiškinimai.
3. Ieškovas D. V. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jų su atsakove santuoka yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau beveik 11 m. laiką, kuomet bendru sutarimu nutraukė santuokinius ryšius, šių atkurti nebėra galimybės, nes gyventi toliau šeimoje nebenori nei jis pats, nei atsakovė – santuokos nutraukimas yra jų abiejų sutartas ir gerai apgalvotas sprendimas. Jie gyveno šeimos gyvenimą ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) nuo santuokos sudarymo dienos iki 2013 m. liepos mėnesio, kuomet abiejų bendru sutarimu ir noru bendrą gyvenimą nutraukė, atsakovė išsikėlė ir emigravo į Jungtinę Karalystę, kur tebegyvena iki šiol, visi socialiniai ryšiai tarp jų yra seniai nutrūkę, per jos giminaičius atsakovei pranešus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ši atsakė, kad elgtųsi kaip pats nori, jai tas pats. Dalintino nutraukiant santuoką nekilnojamo turto, transporto priemonių ir kt. registruojamo turo jis su atsakove neužgyveno, o kilnojamus buities ir kt. namų apyvokos bei asmeninio naudojimo daiktus yra pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi, taigi, dalintino teismo sprendimu turto nėra. Jis su atsakove taip pat neturintys ir nebaigtų vykdyti prievolių – nei bendrų (solidarių), nei kiekvienas asmeninių, todėl poreikio nustatyti tokių prievolių tolimesnio vykdymo tvarką nutraukiant santuoką irgi nėra. Tarpusavio santykiai šeimoje pradžioje buvę gerais arba patenkinamais, paskutiniuosius metus pašlijo, jo vertinimu, dėl asmenybių nesuderinamumo, - jie netinkantys vienas kitam, išsiskyrė jų požiūris į pareigų vykdymą šeimai, bendro gyvenimo perspektyvas ir tikslus ateičiai, krizė ir konfliktai santykiuose vis gilėjo ir baigėsi tuo, jog abu pripažino vienas kitam, jog nebegalintys ir nebenorintys toliau būti ir gyventi kartu. Kadangi atkurti šeimos ryšius nebeįmanoma, jis, ieškovas, prašantis santuoką nutraukti iš karto, nesiimant papildomų priemonių jų taikinimui, kadangi tai pažeistų tiek jo paties, tiek ir atsakovės interesus, nes jis yra sukūręs naujus šeimos santykius su kita moterimi ir planuoja sudaryti naują santuoką. Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių prašantis jo su atsakove santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės, nenurodant konkrečių faktų, suponuojančių jų kiekvieno kaltę bei sąlygojusių jų šeimos iširimą. Nutraukiant santuoką, jis prašantis tiek jam pačiam, tiek atsakovei, šiai neišreiškus kitokio pageidavimo (valios), palikti santuokoje šiuo metu turimas pavardes.
4. Atsakovė R. V. atsiliepimo į nagrinėjamą ieškinį nei per teismo tam nustatytą procesinį terminą, nei vėliau iki pat teismo posėdžio nepateikė, jokių prieštaravimų ieškovo reikalavimams byloje jokia forma nepareiškė, taip pat neužginčijo ir ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, tame tarpe ir abiejų jų, sutuoktinių, kaltės dėl jų šeimos iširimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.
5. Iš ieškovo pareiškimo (ieškinio) ir jo žodinių paaiškinimų teisme, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais dokumentais), atsakovei šių duomenų niekaip neginčijant, teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau beveik 11 metų nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito (atsakovė – užsienyje), yra visiškai nutraukę ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, abiem šalims (sutuoktiniams) tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir niekam dėl to nereiškiant jokių argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek ieškovo, tiek ir atsakovės teisėtus interesus, dėl jų, kaip formaliai vis dar sutuoktinių, padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau santykinai ženklų beveik 11 m. laiką, o taip pat dėl to, kad ieškovas jo pareiškimu yra sukūręs naujus šeimos santykius su kita moterimi ir ketina (nori), šią nutraukus, sudaryti naują santuoką (CK 3.64 straipsnio 3 dalis).
6. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas be kitų yra nustatęs ir prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis palieka šeima ir ja visiškai nesirūpina daugiau nei 1 m. laiką, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Pagal ieškovo paaiškinimus, kurių nepaneigia jokie kt. bylos duomenys (atsakovė jų neginčija), tiek jo paties, tiek ir atsakovės veiksmai aptariamą prezumpciją atitinka, nė vienas iš jų, sutuoktinių, pastarosios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja teismui pagrindą pripažinti, kad jie abu sutuoktiniai, tai yra, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, kiekvienas yra kalti dėl jų šeimos iširimo. Bylos ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tam tikra dalis kaltės dėl to, kad bylos šalims iš esmes nepavyko sukurti visaverčių šeimos santykių, juos puoselėti ir svarbiausiai išlaikyti, tenka tiek atsakovei, tiek ir jam pačiam, to byloje neginčija ir atsakovė (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių, bylos šalių, kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o santuokos nutraukimo priežastys ir faktai, patvirtinantys vieno ar kito sutuoktinio kaltę toliau šiame teismo sprendime atsakovės neginčijamu ieškovo prašymu, neprieštaraujančiu įstatymams ar kt. viešajam interesui bei gerai moralei, nenurodomi (CK 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, jau sudarant santuoką, kuri jiems kiekvienam buvo nebe pirmoji, abu sutuoktiniai (bylos šalys) nepakankamai atsakingai įvertino jų kaip asmenybių tinkamumą vienas kitam, savo pasirengimą sukurti šeimos santykius, juos puoselėti ir stiprinti, todėl abu šioje situacijoje turi prisiimti ir atsakomybę už kilusias pasekmes – visišką šeimos ryšių iširimą, kas suponuoja sprendimą šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad šios bylos kontekste kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo gali būti, jog nėra vienodas, neturi įtakos padarytai išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).
7. Byloje šalys reikalavimų spręsti tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, nepasibaigusių solidarių prievolių tolimesnio vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymo klausimus nereiškia, pagrindo tam nenustatė ir pats teismas (CK 3.59, 3.72, 3.109, 3.116 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, jog sutuoktiniai skyriumi gyvena jau santykinai tikrai ilgą beveik 11 m. laiką, tikėtina per šį gyvenimo skyriumi laiką yra (gali būti) įgiję turtinių teisių, tam, kad ateityje, įsiteisėjus teismui sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir bendros nuosavybės pabaigos, nekiltų ginčų dėl tokių turtinių teisių asmeninio ar solidaraus (bendro) pobūdžio ir būtų vienodai proporcingai apsaugoti abiejų sutuoktinių turtiniai interesai, atsakovei nereiškiant tam prieštaravimų ar kitokių reikalavimų, nėra pagrindo nepatenkinti ir trečiojo ieškovo materialaus reikalavimo nustatyti, kad pastarasis teismo sprendimas abiejų sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios 2013 m. liepos 1 d. (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
8. Nei ieškovas, nei atsakovė byloje neprašo priteisti iš priešingos šalies kokių tai galimų bylinėjimosi išlaidų pastarosios bylos procese atlyginimą, tokių galimų išlaidų (be žyminio mokesčio) leistinais įrodymais nepagrindė ir neįrodinėjo, ieškovas jam kompensuoti kokią tai dalį patirtų išlaidų už procesinio dokumento ir jo priedų parengimą advokatui bei sumokėto valstybei už ieškinį žyminio mokesčio nereikalauja, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių šioje byloje nepaskirstomos (CPK 13 ir 93 straipsniai). Priteistinų atlyginti bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje taip pat nėra (procesinių dokumentų siuntimo išlaidas padalinus perpus tarp šalių, kiekvienai tenkanti dalis nesiekia 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis), be to, nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės jiems kyla tokios pačios teisinės pasekmės, tame tarpe ir dėl prievolės kompensuoti valstybei bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ypatingąja teisena (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), o tokiose bylose pareiškėjai yra įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio ir kt. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei prievolės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl joks valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš bylos šalių nepriteistinas ir neišieškotinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą bei kartu ir prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovei - santuokoje turėtą pavardę (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad šis teismo sprendimas buvusių sutuoktinių D. V. ir R. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios 2013 m. liepos 1 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.