Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, tautybės nenurodė, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius, teistas: 2020-01-21 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 str. 1 d. 118 MGL bauda; 2020-06-11 Vilniaus apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent nuo 2014-07-01 iki 2020-05-18 apie 22.00 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos .35-o (9 mm) kalibro dujinį revolverį „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti .35-o (9 mm) kalibro dujiniais, garsiniais ir su pasklindančiu šratų užtaisu šoviniais, su 15 vnt. .35-o (9 mm) kalibro revolverinių šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu, priskiriamų A kategorijos šaudmenims, ir 6 vnt. 9 mm kalibro garsinių revolverinių šovinių, priskiriamų C kategorijos šaudmenims.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad revolverį jis pirko prieš 11 metų, tada buvo laisvai galima pirkti. Jis turi firmą ir nuo 2007 m. užsiima serviso paslaugomis. Kai firma buvo kitose patalpose, mašinų daug nelaikė, o prieš vienuolika metų atvažiavo į kitas patalpas, didelė teritorija, buvo sudaužytos mašinos. Būdavo taip, kad ateina vagys. Buvo pas jį pultas ir per 10 minučių atvažiuoja patikrinti. Tuo metu, kai jis atidarė teritoriją, pagalvojo, kad galėtų panaudoti dujinį revolverį, reikalui esant iššauti, kad vagys išsigąstų ir pabėgtų. Revolverį paliko sargui, dėžutėje sudėjo, bet visą laiką ten buvo mygtukas ir policija atvažinėdavo. Kai jam paskambino policija, pamatė, iš ko sargas šaudė, prisiminė, kad yra tas pistoletas. Iki tol jis neprisiminė, kad pas jį yra iš viso tas pistoletas. Nežinojo ir apie tą tvarką, negalvojo, kad yra toks įsakymas. Pamiršo visai, kad turi ginklą. Kai atvažiavo policija, pasakė, kad reikia ginklą registruoti. Nuo 2009 m. arba 2010 m. tas šautuvas pas jį guli. Jį nupirkęs prieš vienuolika metų, o policija pasakė, kad jį 2014 m. turėjo įregistruoti. Su faktinėmis kaltinimo aplinkybėmis sutinka. Neturėjo leidimo ginklui laikyti. Šovinius pirko su dėžute ir viską atidavė sargui, jam kaip pardavė, taip ir davė sargui, toje plastmasinėje dėžutėje. Per tą laikotarpį nebuvo pažiūrėti ginklo. Prieš 11 metų jį tik atvežė, jie ginklo nei karto nenaudojo iki šio įvykio. Nupirko, sargui sakė, kad jeigu reikia, šauk į orą. Bet paskui padarė signalizacijas ir jo neprireikė. Pamiršo tiesiog šautuvą, nes jis niekada nebuvo naudotas. Šitas ginklas nepavojingas. Turbūt yra žmogus atsakingas už savo daiktą, bet jis pamiršo, tai kaip galėjo pasikeisti dokumentus, jeigu jo neprisiminė. Jaučia savo kaltę, kai reikėjo užregistruoti. Užregistruotų, bet tarkim, kai mašinas remontuoja, tai visą laiką skambina ir primena, o dabar parduotuvė jam pardavė ginklą ir tas ginklas yra užregistruotas jo vardu, tai parduotuvė gali paskambinti ir pasakyti, kad pas jį yra šaunamas ginklas ir turi užregistruoti. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priiminėja mašinas, žiūri, kokios detalės, užsakinėja, ieško detalių, sargo funkcijų nevykdė.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas 2020-05-25 spec. liudytoju A. K. parodė, kad jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Bendrovė užsiima automobilių dažymu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Prie įvažiavimo į bendrovės teritoriją yra pastatyta sargo būdelė, kurioje dirba S. V. S. V. dirba bendrovėje virš 10 metų. Kai tik S. V. įsidarbino sargu, jis S. V. perdavė ginklą, kurį pareigūnai rado 2020-05-18 S. V. darbo vietoje. Ginklo pavadinimo jis nežino, tai garsinis ginklas. Jis davė ginklą S. V. saugumo tikslais. Kartais į teritoriją ateidavo vagys. Paleidus šūvį į orą, jie išsigąsdavo ir pabėgdavo. Ginklą jis pirko prieš 10 metų kažkokioje parduotuvėje, galimai netoli Kalvarijų turgaus. Pirkimo dokumentai turėjo būti kartu su ginklu. Tuo metu tokį ginklą galima buvo nusipirkti laisvai, leidimo turėti nebuvo būtina. Šoviniai buvo pirkti kartu. Kiek buvo šovinių, jis nepamena. Ginklą jis pirko savigynai. Kiek laiko turėjo ginklą pas save, kol perdavė S. V., jis pasakyti negali, galimai apie porą mėnesių. Vėliau ginklas su šoviniais buvo padėtas į stalčių sargo būdelėje ir jis visai apie jį pamiršo. Jei būtų prisiminęs apie ginklą, seniai būtų jį iš S. V. pasiėmęs. Toks įvykis jų bendrovėje pirmas, prieš tai įvykių, susijusių su šiuo ginklu, nebuvo. S. V. jis gali charakterizuoti kaip atsakingą, normalų darbuotoją (b. l. 45-47).

Apklaustas įtariamuoju A. K. pirmos apklausos metu parodė, kad parodymus duos dalyvaujant gynėjui (b. l.101).

Apklaustas įtariamuoju galutinės apklausos metu A. K. parodė, kad visiškai pripažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pats surašė savo parodymus ir juos pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 103-104).

Rašytiniuose parodymuose A. K. paaiškino, kad įtarime nurodytus dujinį revolverį ir šovinius jis įsigijo kaip fizinis asmuo prieš 10 metų kažkokioje ginklų parduotuvėje prie Kalvarijų turgaus. Ginklą ir šovinius jam parinko pardavėjas. Iki pranešimo apie įtarimą jis nežinojo, kad šoviniai skirtingi. Netrukus po ginklo ir šovinių įsigijimo jis juos perdavė jo vadovaujamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sargui S. V., kad šis galėtų, iššovęs į viršų, nubaidyti į bendrovės teritoriją įsibrovusius vagis. Bendrovės teritorijoje saugomų automobilių dalys nuolat vilioja vagis, todėl bendrovė priversta taip saugotis. Ginklo ir šovinių įsigijimo momentu jokio leidimo ar registracijos nereikėjo. Ginklas bendrovės apskaitoje nebuvo. Per 10 metų ginklas nė karto nebuvo panaudotas, todėl jis apie jį užmiršo iki 2020-05-18 įvykio. Jeigu nebūtų užmiršęs, jis tikrai būtų pasirūpinęs ginklo ir šaudmenų registracija. Jis nuoširdžiai gailisi, kad viskas taip įvyko (b.l.105-106).

Liudytojas S. V. (apklaustas kaip spec. liudytojas) 2020-06-04 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dirba nuo 2011 m. Jo pareigos - vadybininkas. Jo darbo vieta - sargo būdelė, esanti (duomenys neskelbtini). UAB ,,(duomenys neskelbtini)” teritorija yra aptverta ir stebima nuotolinės apsaugos. Jo darbo pobūdis - priimti a/m arba juos išduoti, taip pat jis yra atsakingas už teritorijoje stovinčių automobilių saugumą. 2020-05-18 jis buvo savo darbo vietoje. Jis turėjo šeimoje problemų su dukra ir anūke. Vakare jis norėjo paskambinti dukrai, tačiau pastaroji ragelio nekėlė. Tada jis paėmė iš spintelės dujinį ginklą. Tą ginklą jis turėjo nuo pat darbo bendrovėje pradžios. Šį ginklą jam atnešė ir padėjo į spintelę bendrovės direktorius A. K. Tai buvo maždaug prieš 10 metų. Ginklą A. K. atnešė įpakuotą, kartu su šoviniais, jų skaičiaus nepamena. Tuo metu tokį ginklą galima buvo laikyti. Ginklas buvo skirtas savigynai, kadangi tuo metu teritorija buvo neaptverta. Ginklas buvo duotas kaip apsaugos priemonė vagims gąsdinti. Ginklas nebuvo perduotas jam ar kitam asmeniui į rankas, o A. K. padėtas į stalčių. Tai ne jo nuosavybė, o A. K. Dėl to jis galėjo ginklu tik pasinaudoti, bet ne pasiimti sau. Apie ginklą tiek jis, tiek A. K. buvo pamiršę. Iki 2020-05-18 jis nė karto ginklo nebuvo išsitraukęs. Tik tą dieną jis prisiminė apie ginklą ir sugalvojo dukrą pagąsdinti. Tokiu ginklu nusišauti neįmanoma. Paėmęs ginklą, jis paskambino dukrai ir pasakė apie ginklą. Jis iššovė 1 kartą į orą ir pasakė, kad jei neatveš jam anūkės, jis nusišaus. Dukra išsigando ir iškvietė pareigūnus. Nusišauti jis neplanavo, norėjo tik pagąsdinti. Leidimo jokiam ginklui jis neturi. Jis supranta, kad jo veiksmai netinkami. Jis pasikarščiavo dėl susiklosčiusių aplinkybių (b. l. 39-40).

Liudytoja R. K. 2020-05-19 apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvas S. V., jos žiniomis, apie 10 metų gyvena savo darbovietėje - sargų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos ir tėvo santykiai yra normalūs, jis keletą per savaitę atvažiuoja aplankyti anūkų. 2020-05-18 vakare apie 21.30 val., būnant namuose, jai paskambino tėvas ir pasakė, kad jeigu nematys savo anūkės, tai nusižudys. Jis pridūrė, kad pirmą šūvį paleido į orą, o kitą paleis sau į pakaušį. Ji žino, tėvas darbovietėje turėjo pistoletą. Prieš 5 ar 6 metus ji buvo pas jį darbovietėje ir jis jai rodė šį ginklą. Pistoletas buvo juodos spalvos su rudos spalvos rankena ir 6 šovinių būgnu. Tėvas minėjo, kad šį pistoletą jam arba atidavė, arba patikėjo, nes kai jis sakė, jam dažnai reikia budėti naktimis. Kas tėvui atidavė pistoletą, ji nežino. Kiek pamena, tėvas laikė pistoletą stalo, kuris yra dešinėje pusėje nuo įėjimo į pastatą, stalčiuje. Ar tėvas turėjo leidimą šiam ginklui, ji nežino (b. l. 30-32).

Policijos pareigūno A. G. (ekipažas V1723) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-05-18 patruliavo su kolege G. B. kaip ekipažas V1723. Apie 21.41 val. jie gavo iš Vilniaus aps. VPK OVS pranešimą, kad autoservise prie (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas S. V. turi šautuvą ir nusižudys. Pranešėja teigė, kad tėvas reikalauja, kad pas jį atvažiuotų anūkai. Tėvas sakė, kad kartą jau iššovė, o kitą kartą šaus į save. Apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) jie pamatė už metalinių vartų apsaugos būdelę, iš kurios išėjo senyvo amžiaus vyras, kaip paaiškėjo vėliau - tas pats S. V. Iš pradžių S. V. atsisakė atidaryti vartus, tačiau po to pasakė, kad žino, ko jie atvažiavo, ir atidarė vartus. Jie užėjo į teritoriją su ekipažu V6024. Apžiūros metu draudžiamų daiktų pas S. V. nerasta. Paklausus, ar turi ginklą, S. V. pasakė, kad ginklas apsaugos būdelėje stalo apatiniame stalčiuje. Jis ir pareigūnas iš ekipažo V6024 užėjo į būdelę. Kolega atidarė stalo apatinį stalčių. Ten gulėjo revolveris. Kolega išėmė iš revolverio būgno 3 šratus, 5 vnt. šovinių ir 1 tūtelę. S. V. nurodė, kad ginklo dokumentų ir leidimo ginklui neturi. S. V. teigė, kad ginklą jam davė jo saugomos teritorijos savininkas A. K., kad apgintų saugomą turtą. Į įvykio vietą atvykęs A. K. paaiškino, kad ginklą įsigijo maždaug prieš 10 metų ginklų parduotuvėje, o prieš keletą metų davė jį sargui S. V. A. K. nežinojo, kad tokiam ginklui reikalingas leidimas ir kad jo negalima perduoti kitam asmeniui. Dar įvykio vietoje buvo GMP 0873 ir ekipažai V1942 bei V1911. Visa su įvykiu susijusi medžiaga vėliau perduota ekipažui V1001. Įvykio vietoje filmuota su tarnybine kamera (b.l. 25).

Policijos pareigūno M. B. (ekipažas V6024) tarnybiniame pranešime iš esmės nurodyta ta pati informacija, kaip ir A. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 27).

Policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-05-18 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudojamose sargo patalpose, pas darbuotoją S. V. rastas dujinis revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 20 vnt. šovinių. S. V. nurodė, kad prieš 10-11 m. šį revolverį jam nupirko ir atidavė nuolat naudotis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius A. K. A. K. paaiškino, kad šį revolverį jis nupirko prieš 10 metų parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Linkmenų g. (netoli Valstybinio ginklų fondo), ir atidavė S. V. nuolat naudotis, nes pastarasis dirbo naktimis, saugodamas bendrovės teritoriją ir turtą (b.l. 26).

Vilniaus aps. VPK vyr. specialisto S. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus aps. VPK VTV Licencijavimo skyriaus duomenimis nei S. V., nei A. K. leidimas laikyti (nešioti) ginklą nėra išduotas. Apie dujinio revolverio „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą ir registravimą duomenų nėra (b. l. 60).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas pastatas, skirtas sargui, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas yra aptvertoje teritorijoje. Užėjus į pastatą, dešinėje pusėje stovi stalas, ant kurio guli revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia ginklo ant stalo guli 5 vnt. šovinių su užrašu ,,UNIS 9x17”, 1 vnt. šovinių su užrašu ,,G.F.L. .35 GREN” ir 3 juodos sp. guminiai šratai. Po stalu dešinėje pusėje yra stalčiai, kuriuose guli įvairūs mechaniniai darbo įrankiai. Paskutiniame stalčiuje yra plastmasinė juodos sp. dėžutė ant kurios užrašas „Umarex“. Atidarius dėžutę, jos viduje rasta 14 vnt. šovinių su užrašu ,,G.F.L. .35 GREN” ir 1 juodos sp. guminis šratas. Taip pat dėžutėje yra šepetys ginklui valyti. Prie durų į sanitarinį mazgą yra šiukšliadėžė, kurios viduje tarp nuorūkų rastas panaudotas šovinys su užrašu ,,UNIS 9x17”. Visi nurodyti rasti objektai supakuoti ir paimti (b. l. 11-24).

Policijos pareigūnų įvykio vietoje daryta vaizdo įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad įraše, pažymėtame ,,VLN _PR_619368 2020/05/18 22:39:02”, užfiksuotas vaizdas sargo vagonėlio išorėje. Jame matyti, kaip pareigūnai prieina prie sargo vagonėlio lango. Viduje 2 pareigūnai apžiūrinėja ir fotografuoja ginklą. Šalia ginklo matyti 6 vnt. šovinių. Vėliau iš vagonėlio išeina S. V. ir atsistoja lauke šalia pareigūnų. Po to S. V. kartu su pareigūnu grįžta į vagonėlį, atsidaro spintą ir kažką paima. Įraše, pažymėtame ,,2020-05-18_220416_016”, užfiksuotas vagonėlio viduje. S. V. sėdi ant lovos, šalia stovi GMP darbuotoja. Pareigūnas klausia S. V., ar jis norėjo nusižudyti. S. V. atsako, kad nueis ir pasikars, jeigu reikės. GMP darbuotoja klausia, ar jis pykstasi su dukra. Vyksta dialogas. S. V. aiškina, kad čia yra jo darbo vieta, jis dirba sargu ir kiekvieną naktį čia nakvoja. S. V. taip pat aiškina, kad ginklas yra vadovo. Kai jis atėjo į darbą, ginklas jau gulėjo darbo vietoje. Dar jis aiškina, kad vadovo, kuriam priklauso ginklas, vardas ir pavardė - A. K. S. V. bendrauja su aplinkiniais, pasakoja apie gyvenimą, prisipažįsta, kad pagąsdino dukrą, kadangi su ja nenusitvarko (b.l. 33-34).

Balistinio tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos .35-o (9 mm) kalibro dujinis revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35-o (9 mm) kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šio revolverio konstrukcija taip pat leidžia iš jo šaudyti ir .35-o kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 15 vnt. 1-os rūšies šovinių yra .35-o (9 mm) kalibro revolveriniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Šiais šoviniais galima šaudyti ir iš tirti pateikto dujinio revolverio. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2011-03-24 Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šie šoviniai priskiriami A kategorijos šaudmenims. Tirti pateikti 5 vnt. 2-os rūšies šovinių yra 9 mm kalibro garsiniai revolveriniai šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro dujiniams revolveriams, tarp jų ir tirti pateiktam revolveriui. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Tirti pateikta tūtelė yra iššauto 9 mm kalibro garsinio revolverinio šovinio, analogiško tirti pateiktiems 5 vnt. šovinių, dalis (b. l. 53-56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Teismas vertina, jog byloje ištyrus surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad A. K. nuo 2014-07-01 iki 2020-05-18 apie 22.00 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos .35-o (9 mm) kalibro dujinį revolverį „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti .35-o (9 mm) kalibro dujiniais, garsiniais ir su pasklindančiu šratų užtaisu šoviniais, su 15 vnt. .35-o (9 mm) kalibro revolverinių šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu, priskiriamų A kategorijos šaudmenims, ir 6 vnt. 9 mm kalibro garsinių revolverinių šovinių, priskiriamų C kategorijos šaudmenims.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. prisipažino dėl faktinių kaltinime nurodytų aplinkybių, t.y., kad prieš 11 metų nusipirko dujinį revolverį su šoviniais parduotuvėje. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuri užsiima serviso paslaugomis, įmonė turi teritoriją, kurią saugo sargas, todėl pagalvojo, kad galėtų panaudoti dujinį revolverį apsaugai nuo vagių. Revolverį paliko sargui (nuo 2009 ar 2010 m. tas ginklas pas jį paliktas), dėžutėje sudėjo, bet visą laiką ten buvo ir mygtukas policijai atvažinėti. Kai jam paskambino policija, pamatė, iš ko sargas šaudė, ir prisiminė, kad yra tas pistoletas. Bet jis neprisiminė, kad jis tą revolverį iš viso turėjo. Nežinojo ir apie tą tvarką, negalvojo, kad reikia ginklą registruoti. Per tą laikotarpį nebuvo pažiūrėti ginklo. Šitas ginklas nepavojingas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju, vėliau pateikdamas rašytinius paaiškinimus įtariamojo apklausos metu A. K. iš esmės analogiškai aiškino aplinkybes, susijusias su ginklo ir šovinių laikymu. Esminėse aplinkybėse kaltinamojo A. K. parodymus patvirtino ir spec. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas vadybininku UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbantis S. V. Pastarasis parodė, kad jis yra atsakingas už teritorijoje stovinčių automobilių saugumą. 2020-05-18 jis buvo savo darbo vietoje. Jis turėjo šeimoje problemų su dukra ir anūke. Vakare jis norėjo paskambinti dukrai, tačiau pastaroji ragelio nekėlė. Tada jis paėmė iš spintelės dujinį ginklą. Tą ginklą jis turėjo nuo pat darbo bendrovėje pradžios. Šį ginklą jam atnešė ir padėjo į spintelę bendrovės direktorius A. K. Tai buvo maždaug prieš 10 metų. Ginklą A. K. atnešė įpakuotą, kartu su šoviniais, jų skaičiaus nepamena. Tuo metu tokį ginklą galima buvo laikyti. Ginklas buvo skirtas savigynai, kadangi tuo metu teritorija buvo neaptverta. Ginklas buvo duotas kaip apsaugos priemonė vagims gąsdinti. Apie ginklą tiek jis, tiek A. K. buvo pamiršę. Iki 2020-05-18 jis nė karto ginklo nebuvo išsitraukęs. Tik tą dieną jis prisiminė apie ginklą ir sugalvojo dukrą pagąsdinti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K., S. V. dukra, parodė šiek tiek kitokias aplinkybes dėl aktualaus ginklo laikymo. Pastaroji paaiškino, kad ji žino, jog tėvas darbovietėje turėjo pistoletą, prieš 5 ar 6 metus ji buvo pas jį darbovietėje ir jis jai rodė šį ginklą. Tėvas minėjo, kad šį pistoletą jam arba atidavė, arba patikėjo, nes kaip jis sakė, jam dažnai reikia budėti naktimis. Kiek pamena, tėvas laikė pistoletą stalo, kuris yra dešinėje pusėje nuo įėjimo į pastatą, stalčiuje. Byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iš karto po įvykio, užfiksuoti A. K. ir S. V. paaiškinimai. Juose nenurodoma, kad A. K. būtų ne vienerius metus užmiršęs apie ginklo egzistavimą, A. K. paaiškino, jog ginklą įsigijo maždaug prieš 10 metų ginklų parduotuvėje, o prieš keletą metų davė jį sargui S. V. A. K. nežinojo, kad tokiam ginklui reikalingas leidimas ir kad jo negalima perduoti kitam asmeniui. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas pastatas, skirtas sargui, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ant stalo rastas revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia ginklo ant stalo guli 5 vnt. šovinių su užrašu ,,UNIS 9x17”, 1 vnt. šovinių su užrašu ,,G.F.L. .35 GREN” ir 3 juodos sp. guminiai šratai. Stalčiuje rasta plastmasinė juodos sp. dėžutė ant kurios užrašas „Umarex“. Atidarius dėžutę, jos viduje rasta 14 vnt. šovinių su užrašu ,,G.F.L. .35 GREN” ir 1 juodos sp. guminis šratas. Prie durų į sanitarinį mazgą yra šiukšliadėžė, kurios viduje tarp nuorūkų rastas panaudotas šovinys su užrašu ,,UNIS 9x17”. Policijos pareigūnų įvykio vietoje daryta vaizdo įrašų apžiūra. Juose užfiksuotas vaizdas sargo vagonėlio išorėje bei vagonėlio viduje. Balistinio tyrimo specialisto išvadoje nustatyta, jog pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos .35-o (9 mm) kalibro dujinis revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35-o (9 mm) kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šio revolverio konstrukcija taip pat leidžia iš jo šaudyti ir .35-o kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 15 vnt. 1-os rūšies šovinių yra .35-o (9 mm) kalibro revolveriniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Šiais šoviniais galima šaudyti ir iš tirti pateikto dujinio revolverio. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2011-03-24 Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šie šoviniai priskiriami A kategorijos šaudmenims. Tirti pateikti 5 vnt. 2-os rūšies šovinių yra 9 mm kalibro garsiniai revolveriniai šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro dujiniams revolveriams, tame tarpe ir tirti pateiktam revolveriui. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Tirti pateikta tūtelė yra iššauto 9 mm kalibro garsinio revolverinio šovinio, analogiško tirti pateiktiems 5 vnt. šovinių, dalis.

Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje yra visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. nusikaltimo dalykas – revolveris ir šoviniai, ginklas, vadovaujantis specialisto išvada, yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, šovinių nurodyta dalis priskiriama A kategorijos šaudmenims, kita nurodyta dalis- C kategorijos ginklams skirti šaudmenys; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas.

Kaltinamasis A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie rastą įmonės patalpose ginklą jis buvo tiesiog pamiršęs, maždaug prieš dešimt metų ginklą paliko sargui saugoti teritoriją ir apie ginklo egzistavimą užmiršo, todėl nežinojo ir negalvojo apie ginklo registravimą. Teismas kaltinamojo poziciją, kad jis visą laikotarpį nuo ginklo palikimo sargui, t. y. apie dešimt metų, buvo užmiršęs apie jo egzistavimą, vertina kaip nepagrįstą jau vien dėl to, kad ji nėra logiška ir įtikinama. Nėra įtikinama, jog įmonės vadovas pamiršo, kokiais būdais saugoma teritorija nuo, kaip nurodoma A. K. parodymuose, dažnai užklystančių vagių. Tiek kaltinamojo parodymuose, tiek liudytojo S. V. parodymuose nurodoma apie tai, kad ginklas pirktas turint konkretų tikslą - saugoti teritoriją nuo vagių (apklaustas spec. liudytoju A. K. net aiškino, kad kartais į teritoriją ateidavo vagys, paleidus šūvį į orą, jie išsigąsdavo ir pabėgdavo), vėliau buvo įdiegta nuotolinė apsauga. Pirminiuose paaiškinimuose policijos pareigūnams A. K. neužsiminė, kad apie ginklo egzistavimą jis būtų užmiršęs, tačiau aiškino, kad nežinojo, jog tokiam ginklui reikalingas leidimas. Nors S. V. parodė, kad apie ginklą tiek jis, tiek A. K. buvo pamiršę ir iki 2020-05-18 jis nė karto ginklo nebuvo išsitraukęs. Tik tą dieną jis prisiminė apie ginklą ir sugalvojo dukrą pagąsdinti. Kreiptinas dėmesys į liudytojo S. V. dukters parodymus, kad net ji žinojo, jog tėvas darbovietėje turėjo pistoletą, prieš 5 ar 6 metus ji buvo pas jį darbovietėje ir jis jai rodė šį ginklą. Tėvas minėjo, kad šį pistoletą jam arba atidavė, arba patikėjo, nes kai jis sakė jam dažnai reikia budėti naktimis. Išdėstytos aplinkybės suponuoja teismui pagrindą manyti, kad A. K. pateikta versija, jog aktualų ginklą ir šovinius jis apie 10 metų laikė apie tai užmiršęs, nepagrįsta. Be to, kaip jau ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, apie pasikeitusias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas dėl dujinių, pneumatinių, ir graižtvinių mažos galios šaunamųjų ginklų įregistravimo ir būtinumo gauti leidimus jais disponuoti buvo skelbiama per visuomenės informavimo priemones pakankamai ilgą laiką, įspėjant, kad to nepadarę ginklus turintys asmenys bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Dėl to šaunamųjų ginklų savininkai privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir tinkamai legalizuoti turimus ginklus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. 2013 m. gruodžio 23 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu terminas leidimui laikyti (nešiotis) nurodytus ginklus gauti buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 1 d. Taigi, A. K. dar 2011 m. kovo 1 d. (laiku, kai pastarasis ginklą buvo sąlyginai neseniai įsigijęs) ir net iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, turėjo pareigą pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokį ginklą, o pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo turėti tokį ginklą, jo laikymas tapo neteisėtas, t.y. net nuo 2014 m. liepos 1 d. iki įvykio, įvykusio 2020-05-15, A. K. tiek ginklą, tiek šovinius laikė neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teismas vertina, kad A. K. šio ginklo ir šaudmenų laikymo neteisėtumas ir pavojingumas buvo suvokiamas, tačiau minėta pareiga buvo tiesiog ignoruojama. Atsižvelgiant į išdėstytą A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamojo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu be kita ko prašė jo ginamojo A. K. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą dėl mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju teismas, įvertinęs tiek patį nusikaltimo dalyką bei kitus sudėties požymių ypatumus (nustatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumus), konkrečias veikos padarymo aplinkybes, žalos atsiradimo galimybę, sprendžia, kad A. K. padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo atitinka konstitucinius teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo principus.

Taigi vertinant A. K. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytą laikotarpį, kurį pastarasis neteisėtai laikė ginklą ir šovinius, šaunamojo ginklo ir šovinių kalibrą ir tai ar jie tinkami šaudyti, žalos atsiradimo galimybę.

Kaip teisme parodė kaltinamasis A. K., aktualų ginklą bei kartu sukomplektuotus šovinius jis pirko oficialiai parduotuvėje. Išties pagal tuo metu galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 6 str. 1 d. 4 p. ginklas .35-o (9 mm) kalibro dujinis revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas D kategorijos ginklams, kurių laikymui ir įsigijimui iki 2014-07-01 nebuvo reikalingas leidimas. 15 vnt. 1-os rūšies šovinių yra .35-o (9 mm) kalibro revolveriniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir 2011-03-24 Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, priskiriami A kategorijos šaudmenims. Tirti pateikti 5 vnt. 2-os rūšies šovinių yra 9 mm kalibro garsiniai revolveriniai šoviniai, vadovaujantis minėti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu taip pat yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Taigi dujiniai pistoletai, šoviniai kurį laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas, ir laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje. Visgi A. K. dar 2011 m. kovo 1 d. ir net iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, turėjęs pareigą pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokį ginklą, pareigą ignoravo, o laikymui tapus neteisėtu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki įvykio, įvykusio 2020-05-15 (beveik šešerius metus) laikė neteisėtai tiek ginklą, tiek šovinius. Be to, kaip minėta, rasti 15 vnt. 1-os rūšies minėtų šovinių pasižymėjo didesniu pavojingumu, nors jie ir buvo tinkami šaudyti iš rasto dujinio revolverio. Didelis dėmesys šiuo atveju kreiptinas ir į tai, kad ginklas su minėtais šoviniais iki jo suradimo buvo laikomas sargo patalpoje ir buvo skirtas saugoti teritoriją nuo galimų vagysčių. Šiuo ginklu ir šaudmenimis laisvai galėjo disponuoti patalpoje budintis S. V. Be to, ginklas šiuo atveju ir buvo kilusio įvykio priemonė, dėl kurio panaudojimo buvo iškviesti policijos pareigūnai ir taip užkardytas tolimesnis disponavimas ginklu bei šoviniais. Teismo vertinimu, aptartos ginklo laikymo aplinkybės sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos aukščiau nustatytos, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo, todėl BK 37 straipsnio normos netaikytinos.

Kaip minėta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dviejų – griežčiausių bausmių – arešto ir laisvės atėmimo paskyrimo galimybės. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tuo tarpu BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (įvykdytas vienas, baigtas, tyčinis, apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu ginklu ir šoviniais), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (jau aptartos aukščiau). Taip pat teismas įvertina kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Kaltinamasis pripažino faktines pareikšto kaltinimo aplinkybes, gailėjosi dėl veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas įvertina ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nuolat dirbantis vadovaujančias pareigas įmonėje, išsiskyręs, iki šios veikos padarymo neteistas, baustas administracine tvarka keletą kartų tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu vieną kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Kaip minėta, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau teismo vertinimu, šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika pagal savo pobūdį yra mažiau pavojinga nei kiti apysunkiai nusikaltimai, tokie kaip smurtiniai nusikaltimai arba nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. A. K. iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turintis nuolatinę gyvenamąją veiklą, nuolat dirbantis, išsiskyręs. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino padaręs nusikaltimą. Visgi mažesnį veikos pavojingumą rodo ta aplinkybė, jog kaltinamasis iki 2014 m. liepos 1 d. revolverį laikė teisėtai, nes dujiniams ginklams ilgą laiką buvo nereikalingas leidimas ir jie laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje. Pagal ginklų klasifikavimą dujiniai ginklai ir dalis šovinių šiai dienai priskiriami prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 5 straipsnio 2 punktas). Nusikaltimu pažeistas ginklų apyvartos reglamentavimas, tačiau realių pavojingų padarinių žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui nekilo, nenustatyta, kad ginklas ir šaudmenys būtų laikomi nusikalstamiems tikslams.

Nors šiuo atveju galima būtų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galimos arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau esant tokiam nusikaltimo pavojingumui bei kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, tai būtų neproporcinga.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nutaria taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, be kita ko, siekiant paveikti jį, kad daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei nubausti kaltininką, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos vykdymo metu nustatant įpareigojimą dirbti. Bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam A. K. paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1-2 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 3 d. 12.50 val. iki 2018 m. spalio 4 d. 12.50 val. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio sumai. Minėtu nuosprendžiu A. K. nustatytas šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas sumokėti baudą. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 11 d. 2020-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos 118 MGL dydžio (5 900 eurų) baudos sumokėjimo terminas nustatytas 10 mėnesių nuo šios nutarties priėmimo dienos, t.y., iki 2021 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 3, 9 d., BK 65 str. 2 d., paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-01-21 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausme.

6Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

7Įpareigoti A. K. 2020-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti 2020-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytu terminu ir tvarka.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę – baudą įskaitytina pagal 2020-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį A. K. sumokėta baudos dalis.

Daiktiniai įrodymai – šaunamasis ginklas revolveris „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini), guminiai šratai 4 vnt., tūtelė 1 vnt., iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo – konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui sunaikinti (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant A. K. dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (ketveriems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant A. K. dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3, 9 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausme – bauda, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės apribojimą 4 (ketveriems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ir 118 MGL (5900 eurų) dydžio baudą.

Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL, tai yra 300 Eur, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įpareigoti A. K. 2020-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti 2020-12-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytu terminu ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę – baudą įskaityti pagal 2020-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį A. K. sumokėtą baudos dalį.

Daiktinius įrodymus – šaunamąjį ginklą revolverį „Umarex RECK Combat“ Nr. (duomenys neskelbtini), guminius šratus 4 vnt., tūtelę 1 vnt., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui sunaikinti (BPK 94 str.).

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (ar teismo baudžiamojo įsakymo, ar nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.