Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. prašymą dėl termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2024 m. balandžio 3 d. pareiškėja vėl gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kuriuo prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas pareiškimui paduoti. Atsakyme nurodyta, kad prašymas bus svarstomas iš esmės, jei teismas atstatys praleistą terminą pareiškimui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti procesinį terminą jos 2024 m. kovo 5 d. prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio F. L. nuosavybės teise valdytą 16,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad pareiškėjos brolis A. L. (šiuo metu miręs) dar 1991 m. spalio 22 d., taigi įstatymo nustatytu terminu, pateikė tuometinei Simno apylinkės agrarinei tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio F. L. turėtą 16,8 ha žemės sklypą. Pareiškėja tik po brolio mirties sužinojo, kad pateiktas prašymas nebuvo patenkintas, nes trūko jį pagrindžiančių dokumentų, nors terminas pateikti tuos dokumentus nustatytas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui nurodydamas, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, o šie klausimai turi būti sprendžiami administracine tvarka.

11. Su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka pareiškėja, kuri atskirąjį skundą grindžia iš esmės trimis argumentais: 1) pateiktas pareiškimas atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl negali būti nepriimtas; 2) teismas, priėmęs pareiškimą ir civilinei bylai suteikęs numerį, neturėjo teisės pakartotinai išspręsti pareiškimo priėmimo klausimo ir atsisakyti jį priimti; 3) teismų praktika, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, nėra paskelbta internete. Nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

12. Nurodytina, kad teisė kreiptis į teismą yra fundamentali asmens teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.

13. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas neteismingas tam teismui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, pareiškėja į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi su prašymu atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio F. L. nuosavybės teise valdytą 16,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1, 4 dalys (2004 m. spalio 12 d. Įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms: dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus – savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

15. Taigi, Atkūrimo įstatyme numatyta, kad praleidus įstatyme numatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas teismine tvarka. Įstatyme nenumatyta, kokio konkrečiai teismo kompetencijai priskiriami nurodyti prašymai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 yra išaiškinusi, kad <...> 1997 m. liepos 1 d. [Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo] [į]staymo10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Tai, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ne kartą konstatavo specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta byloje V. C. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Z. T. S. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje I. Č. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta byloje A. K. v. V. C., Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. nutartis, priimta byloje I. M. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti; 2007 m. birželio 14 d. nutartis priimta byloje K. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti). <...> Taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

16. Nurodyta teismine praktika vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas pažymėdamas Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį Nr. T-76-2013, kuri, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, yra viešai paskelbta ir prieinama visuomenei susipažinti (žr. adresu internete: liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=10804a42-f234-499a-b55e-71d0e88abbcf), ir kurioje taip pat laikomasi nuoseklaus vertinimo dėl bylų teismingumo, kuris aptartas šios teismo nutarties 15 punkte.

17. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, atitinkančią tiek teisinį reguliavimą, tiek teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą dėl konkrečių pareiškimų teismingumo. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjos prašymas neatitiko CPK 111 ar 137 straipsnyje nustatytų reikalavimų, skundžiamoje nutartyje apskritai nėra pasisakyta. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškimą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu (ieškinys neteismingas tam teismui), o ne dėl procesinių pareiškimo turinio ar formos trūkumų.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą, kuriam automatiškai suteikiamas bylos numeris, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. Nr. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių patvirtinimo Nr. 13P-136-(7.1.2) (Suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.), patvirtintomis taisyklėmis, kas reiškia, kad bylos numerio suteikimu procesinio dokumento priėmimas nėra sprendžiamas, turėjo teisę ir pareigą spręsti pareiškimo priėmimo klausimą, atlikdamas jam priskirtus procesinius veiksmus vadovaujantis CPK nuostatomis, kas šiuo atveju skundžiama nutartimi ir buvo padaryta.

19. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantei taip pat išaiškinama, kad pagal reiškiamą reikalavimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjos reikalavimas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), į kurį pareiškėja su prašymu ir turi kreiptis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.