Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. atsakovė (buvusi pavardė – B. M.) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas sudarė studijų sutartį Nr. 092228, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamas studijas minėto universiteto Statybos fakultete (e. b. l. 6-7). 2012 m. kovo 7 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto raštas Dėl VGTU studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš VGTŲ per 2011-2012 m. m. rudens semestrą, sąrašo Nr. 12-10.3-4309 ir prie jo pridėtas nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašas (e. b. l. 8-10) patvirtina, kad atsakovė nuo 2011m. rugsėjo 28 d. pašalinta iš universiteto, pašalinimo priežastis – negintas baigiamasis darbas. Bylos duomenimis, ieškovas su 2012 m. balandžio 4 d. įspėjimu dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. IS586 kreipėsi į atsakovę dėl 5 025 Lt (1 455,34 Eur) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo (e. b. l. 11-13). Grąžinimo terminas – 2015 m. balandžio 4 d.

5. Byloje pateikta 2018 m. liepos 25 d. A. S. universiteto (2018 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1026 A. S. universitetas reorganizuotas į V. D. universitetą) ir studento, pradedančio studijas nuo 2018-2019 studijų metų valstybės finansuojamoje studijų vietoje, sutartis Nr. 254-PA (e. b. l. 14-15) patvirtina, kad atsakovė buvo priimta studijuoti valstybės finansuojamose studijose, tačiau 2020 m. birželio 22 d. rektoriaus įsakymu Nr. AM-20-230 atsakovė buvo išbraukta iš Žemės ūkio inžinerijos fakulteto biomasės inžinerijos programos antrosios pakopos nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamų studijų antro kurso studentų sąrašų, nes nepateikė gynimui magistro baigiamojo darbo (e. b. l. 23, 25-26). Iš byloje pateikto ieškovo 2020 m. lapkričio 5 d. įspėjimo dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. SG2-2241 nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas iki 2023 m. lapkričio 5 d. grąžinti 1 545,60 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (e. b. l. 19-20).

6. Ieškovo teigimu, atsakovė nurodytais terminais įsipareigojimų neįvykdė ir lėšų negrąžino Atsakovei negrąžinus valstybės biudžeto lėšų, susidarė įsiskolinimas, kurį, ieškovo skaičiavimu, sudaro 3 000,94 Eur (1 455,34 Eur + 1 545,60 Eur). Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ieškovė su skola sutiko (e. b. l. 32).

7. Vadovaujantis ginčui aktualia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujosios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 77 straipsnio 14 dalimi, valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

8. Pagal Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.2 punktą, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Šio aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, bet ne daugiau nei nurodyta aprašo 5 punkte. Už laiku negrąžintą kainą ar likusią negrąžintą jos dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną (aprašo 11 punktas, redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 30 d.).

9. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą atvejų bei tvarkos aprašo 5 punktą asmenys, studijavę valstybės finansuojamoje studijų vietoje, šio Aprašo nustatyta tvarka į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų metinės studijų kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau nei nurodyta šiame punkte. Už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną (aprašo 17 punktas).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės pasirinktų studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete metinę kainą (studijų sutarties 15 punktas) sudarė 10 050 Lt (2 910,68 Eur). Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė, pašalinus ją iš aukštosios mokyklos, turėjo grąžinti 1 455,34 Eur (2 910,68 Eur / 2) sumą. Bylos duomenimis, atsakovės pasirinktų studijų A. S. universitete (V. D. universitete) metinė studijų kaina 3 091,20 Eur (e. b. l. 17). Vadovaujantis galiojusiu teisiniu reguliavimu, atsakovė, pašalinus ją iš aukštosios mokyklos, turėjo grąžinti 1 545,60 Eur (3 091,20 Eur / 2) sumą.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 3 000,94 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, yra pagrįstas.

12. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Aprašuose (atitinkamai 11 ir 17 punktuose) nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Nagrinėjamu atveju atsakovė lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu turėjo grąžinti iki 2015 m. balandžio 4 d., o pagal sutartį su A. S. universitetu – iki 2023 m. lapkričio 5 d. Atsakovei šių prievolių neįvykdžius, ieškovui iš atsakovės priteistina 79,28 Eur (52,39 Eur + 26,89 Eur) delspinigių, paskaičiuotų už ieškinyje nurodytus laikotarpius (atitinkamai - už 180 dienų ir 87 dienų laikotarpius), taikant 0,02 proc. delspinigių dydį.

13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 080,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 69 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,32 Eur), iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

16. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo leisti skolą sumokėti dalimis iki 2024 m. lapkričio 5 d., tačiau prašymo nepagrindė jokiais motyvais, argumentais, nepridėjo jokių jos turtinę padėtį ar negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą egzistuojant išimtines ar svarbias aplinkybes, suponuojančias būtinybę išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

18. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų bei, nagrinėjamu atveju, nebūtų išlaikyta išieškotojo (ieškovo) ir skolininkės (atsakovės) teisėtų interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (juridinio asmens kodas 191722967) iš atsakovės B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000,94 Eur (tris tūkstančius eurų ir 94 ct) skola, 79,28 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 28 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 080,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 Eur (šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.