Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovams S. C. ir R. C., trečiasis asmuo – bankrutuojanti UAB „Mangustas“ dėl skolos pagal lizingo ir laidavimo sutartis priteisimo bei pagal ieškovų S. C. ir R. C. ieškinį atsakovui AB DNB lizingas dėl 2008 m. sausio 3 d. laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė.

Ieškovo nurodomi faktiniai ir teisiniai ieškinio argumentai.

Atsakovo atsiliepimo į ieškinį faktiniai ir teisiniai argumentai.

Atsiliepimu į S. C. ir R. C. ieškinį dėl laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis, AB DNB lizingas pareiškė nesutinkąs su ieškovų reikalavimu, nes šiuo atveju lizingo bendrovė jokio ekonominio spaudimo ieškovams nenaudojo. Laidavimas, kaip ir įkeitimas, hipoteka ar garantija yra įprasta finansinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė finansavimo veikloje, kuria ir buvo pasinaudota šalims sutinkant ir atitinkamai pasirašant laidavimo sutartis. Kita vertus ieškovų argumentas, kad laidavimo sutarčių sudarymas ir solidariosios atsakomybės jiems nustatymas buvo nenaudingas ir jie iš to negavo jokios naudos, atsakovo manymu neturi jokios teisinės reikšmės, nes laidavimo sutarties esmė apsaugoti kreditoriaus interesus, bet ne sukurti kokią nors naudą laiduotojams. Nors šiuo atveju ieškovai, pasirašydami laidavimo sutartis siekė ekonominės naudos trečiajam asmeniui – UAB „Mangustas“, su kuriuo jie tiesiogiai yra susiję, būdami trečiojo asmens akcininkais, taigi iš esmės gaudami netiesioginės ekonominės naudos. Be to, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, atsakovas savo siekį laidavimu užtikrinti prievolės įvykdymą, nelaiko ekonominio spaudimo bet kokia išraiška, nes jų elgesys nebuvo neteisėtas, ieškovai turėjo galimybę rinktis protingumo kriterijais paremtą kitą, jų interesus atitinkančią alternatyvą. Taigi ieškovai, būdami verslininkais, UAB „Mangustas“ akcininkais, galėjo laisvai apsispręsti sudaryti aptariamas sutartis ar jų nesudaryti. Todėl prašė ieškovų ieškinį netenkinti.

Teismo argumentai ir motyvai, kuriais ieškovo AB DNB lizingas ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovų (atsakovų pagal pirmąjį ieškinį) S. C. ir R. C. ieškinys netenkinamas.

V.(1) Dėl sandorių (laidavimo sutarčių Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sampratos ir ieškinio reikalavimo pripažinti šias sutartis negaliojančiomis.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Kartu tai skatina ir patį skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 str. nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, tarp jų ir laidavimas, o civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti vieną ar keletą prievolių užtikrinimo būdų, netgi nenumatytų įstatyme. Natūralu, kad lizingas, naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisinę gynybą, pasirenka tokį teisių gynimo būdą kad skolininko prievolių įvykdymas būtų maksimaliai apsaugotos. Laidavimas, kaip ir įkeitimas, hipoteka ar garantija yra įprasta finansinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė finansavimo veikloje. Tokios nuoseklios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje teisminėje praktikoje finansinių sandorių bylose. Lizingas (finansinė nuoma) pagal savo pobūdį yra finansavimo sandoriai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigdami, jog AB DNB lizingas pasinaudojo savo dominuojančia, patyrusio finansų rinkos dalyvio padėtimi privertė ieškovus sudaryti ekonomiškai jiems nenaudingą sandorį, savo teiginių niekuo nepagrindė. Byloje nėra nustatyta, to neteigia ir ieškovai, kad aptariamu atveju AB DNB lizingas sudarydamas su ieškovais laidavimo sutartis siekė kitokių tikslų, nei apspręsta CK 6.76 – 6.77 straipsniuose. T. y. nenustatinėjo jokių neįprastų ir neprotingų finansavimo veikloje retai taikomų prievolių pagal lizingo sutartis užtikrinimo priemonių, todėl nėra pagrindo AB DNB lizingas veiksmus, siekiant prievolių pagal 2008-01-03 Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymą užtikrinti ir lizingo gavėjo UAB „Mangustas" akcininkų laidavimais, vertinti kaip lizingo davėjo ekonominį spaudimą ieškovams.

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, taigi dėl šio asmeninio pobūdžio laidavimas kreditorių sieja su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu turtu. Todėl kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Įstatyme (CK 6.81 str. 1 d.) įtvirtinta solidarioji skolininko ir laiduotojo atsakomybė, todėl jeigu šalys nesusitaria kitaip, laiduotojas už skolininko prievoles visais atvejais atsako būtent solidariai. Įstatymas šiuo atveju nesieja sandorio galiojimo ar negaliojimo su sandorio šalių gaunama nauda iš sandorio. Iš esmės pagal aptariamos teisės normos reguliavimo dalyką, laidavimo sutartis laiduotojui nesukuria tiesioginės ekonominės naudos, nes laidavimas yra prievolių kreditoriui įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Visgi reikia pripažinti, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovai, sudarydami su AB DNB lizingas ginčijamas laidavimo sutartis veikė ne kaip visai pašaliniai (atsitiktiniai) asmenys, bet kaip su trečiuoju asmeniu UAB „Mangustas“ susiję asmenys, t. y. pelno siekiančio juridinio asmens pagrindiniai akcininkai. Vystyti įmonės veiklą yra akcininkų pareiga, todėl 2008-01-03 Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu ir lizinguojamo turto gavimu jį valdyti ir naudotis ieškovai buvo suinteresuoti kaip verslininkai, o pasirašant laidavimo sutartis, riziką prisisėmė ir sau asmeniškai. Sudarius 2008-01-03 Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo gavėjui UAB „Mangustas“ buvo suteikta teisė lizingo termino metu valdyti ir naudoti autovežį Mercedes-Benz Actros 1841 EURO 3 su antstatu (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) ir priekabą Silver Car Transeuropa (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), kurie buvo skirti įmonės veiklai, kurios rezultatai (pelnas, nuostoliai) galiausiai atitenka būtent akcininkams. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad laidavimo sutartys su ieškovais sudarytos jiems nenaudingomis sąlygomis, esant lizingo davėjo ekonominiam spaudimui. Laidavimo sutarčių su ieškovais sudarymas buvo viena iš 2008-01-03 Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo sąlygų. Akivaizdu, kad ieškovai buvo suinteresuoti, kad 2008-01-03 Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų sudaryta. Priešingu atveju laidavimo sutarčių ieškovai nebūtų sudarę.

Teisės teorija ekonominį spaudimą vertina kaip vieną realaus grasinimo būdų, kai asmuo reikalauja sudaryti sandorį, grasina ekonominiais padariniais, o ekonominiu spaudimu sudaryti sandorį gali būti pripažįstamas tik toks neteisėtas asmens elgesys, sukuriantis situaciją, kai asmeniui nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Šioje byloje ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad AB DNB lizingas ieškovų atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, privertusius juos sudaryti laidavimo sutartis. Ieškovų laidavimo sutarčių sudarymas buvo viena iš sąlygų 2008-01-03 Lizingo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti, tačiau tokios sąlygos nustatymas nereiškia ekonominio spaudimo ieškovams sudaryti laidavimo sutartis.

Todėl visumos šių argumentų pagrindu konstatuojama, kad laidavimo sutartys tarp ginčo šalių atitinka įstatymų keliamus turinio ir formos reikalavimus, sudarytos šalių laisva valia. Kartu nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nesuprato kokią sutartį sudaro, t. y. kad sąmoningai buvo suklaidinti. Tokių argumentų ieškovai visiškai nepagrindė. Todėl esant visumai šių argumentų ieškovų reikalavimas pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis netenkinamas.

V.(2) Dėl ieškovo AB DNB lizingas ieškinio reikalavimo

Dėl laiduotojų prievolės apimties ir pabaigos (akcesoriškumo samprata).

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Vadinasi laiduotojo prievolės akcesoriškumo sampratos pobūdis turi du aspektus: viena, ji negali viršyti skolininko, už kurį laiduojama, prievolės dydžio. O tai reiškia, kad šis laidavimo požymis garantuoja laiduotojo teisių apsaugą; ir antra, pasibaigus pagrindinei prievolei, arba pripažinus ją negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Vadinasi laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, taip pat už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, o laidavimo pabaiga siejama su pagrindinės prievolės pabaiga.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo AB DNB lizingo ir UAB „Mangustas“ 2008-01-03 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 8.1 punkte šalys susitarė, kad sutartis galioja iki bus sumokėti lizingo davėjui visi mokėjimai pagal lizingo sutartį. Be to, sutarties 8.5 punkte numatyta, kad sutartis gali pasibaigti lizingo bendrovei vienašališkai nutraukus sutartį nesikreipiant į teismą, kai Klientas iš esmės pažeidžia sutartį. Kadangi pagrindinis skolininkas UAB „Mangustas“ esmingai pažeidė lizingo sutartį bei papildomus susitarimus dėl įsiskolinimų mokėjimo, ieškovas AB DNB lizingas 2012-01-12 pranešimu UAB „Mangustas“ ir laiduotojams S. C. ir R. C. pranešė, jog lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius susitarimus dėl įsiskolinimų mokėjimo vienašališkai nutraukia. Ieškovas į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovų kreipėsi 2012-03-05. Todėl konstatuotina, kad ieškovų reikalavimas laiduotojams pareikštas nepraėjus trims mėnesiams nuo lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, vadinasi ir nepasibaigus laiduotojų prievolei CK 6.88 str. pagrindu. Atsakovų argumentai dėl laidavimo pabaigos pagal CK 6.88 str. 1 d. laikytini nepagrįstais, nes prievolės pobūdis ir apimtis po lizingo sutarties, laidavimo sutarčių ir papildomų susitarimų dėl įsiskolinimų mokėjimo sudarymo nepasikeitė, pagrindinis skolininkas – lizingo gavėjas prievolės neįvykdė, todėl ji pagal sutartį nesibaigė. Tokiu būdu nepasibaigė ir laidavimo sutartys. Ta aplinkybė, kad skolininkas UAB „Mangustas“ nustatytais terminais ir mokėjimų grafikais nemokėjo įmokų, o vėliau, jau po šios bylos iškėlimo teisme tapo nemoki, kad nuvertėjo lizinguojamas turtas yra laiduotojų rizika, kurią laiduotojai turėjo įvertinti sudarydami laidavimo sutartis.

Laidavimo paskirtis iš esmės yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, viena iš galimų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Laiduotojo atsakomybė ir laidavimo apimtis numatyta laidavimo sutarčių 3.1; 3.2; ir 3.3 punktuose (b. l. 49-50, t. 1), be to laidavimo sutarčių 3.3 p. buvo numatyta, kad laiduotojų atsakomybė yra solidarioji kartu su pagrindiniu skolininku. Vadinasi šioje byloje laiduotojai S. C. ir R. C. laidavimu užtikrindami pagrindinio skolininko prievolės įvykdymą, kartu prisiėmė ir atsakomybę už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės ir skolininkas, ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šis teisės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos prievolės su laiduotojais - nagrinėjamoje byloje su tos pačios uždarosios akcinės bendrovės akcininkais S. C. ir R. C.. Tačiau solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausiai išieškojimą nukreiptų į pagrindinį skolininką arba tik į pagrindinį. Šioje byloje ieškovas – kreditorius AB DNB lizingas pareiškė tokį pat reikalavimą ir pagrindiniam skolininkui ir laiduotojams. Tačiau vienam iš atsakovų – UAB „Mangustas“ teismo 2012-05-10 nutartimi iškėlus bankroto bylą ir 2012-08-13 nutartimi bankroto byloje patvirtinus AB DNB lizingas kreditorinį reikalavimą 323083,87 Lt sumoje dėl to paties reikalavimo, ieškovo atstovės prašymu byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo iš atsakovo UAB „Mangustas“ Šiaulių apygardos teismo 2012-09-12 nutartimi šioje byloje buvo nutraukta, kadangi ieškovo reikalavimas buvo patenkintas kitoje byloje, išliko ieškovo reikalavimas tik laiduotojams, kurio apimtis iš esmės tokia pati, kaip ir pagrindiniam skolininkui, atmetus reikalavimą dėl kitos sutarties ir jos vykdymo.

Dėl netesybų dydžio ir jų reikalavimo pagrįstumo

Atsakovai atsiliepimu į ieškovo reikalavimą dėl sutartinių netesybų, nurodo, kad jos yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti mažinamos iki ieškovo pagrįstų nuostolių dydžio. Be to, atsakovai kelia klausimą ar ieškovas tokiu būdu nepiktnaudžiauja savo teise ir ar nesiekia nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kartu akcentuoja, kad sutarties šalys šiuo konkrečiu atveju nesusitarė dėl išimtinių netesybų.

Bylos duomenimis ieškovas, remdamasis Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.9 punktu iš atsakovų prašo priteisti 30 % neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą, kuri ieškovo paskaičiavimu sudaro 32701,07 Lt. Atsakovai iš esmės neginčija nei susitarimo dėl netesybų, nei jų paskaičiavimo dydžio, tačiau teigia, kad bauda negali būti didesnė nei šalies patirti dėl prievolės neįvykdymo pagrįsti nuostoliai, o jų ieškovas neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Iš tiesų, netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, kartu jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Tačiau netesybos pagal savo teisinę prigimtį negali būti baudinėmis, taigi negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektais, atsižvelgia į faktiškai ieškovo realiai patirtų dėl sutarties netinkamo vykdymo nuostolių dydį. Ieškovas į bylą pateikė nuostolių paskaičiavimo pardavus lizinguotą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turtą – autovežį Mercedes-Benz Actros ir priekabą Silver Cas Transeuropa lentelę, kurioje paskaičiuoti realiai ieškovo patirti nuostoliai dėl lizingo sutarties netinkamo vykdymo. Nuostolių suma sudaro 49466,17 Lt, kai tuo tarpu ieškovo prašomų priteisti netesybų suma yra 32701,07 Lt. Šiame kontekste, teismas, vertindamas turto pardavimo kainą, neturi teisinio pagrindo abejoti nepriklausomo turto vertintojo ataskaita. Taigi konstatuotina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl netesybų yra pagrįstas, nepažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nėra didesnis nei ieškovo realiai patirti nuostoliai dėl sutarties netinkamo vykdymo, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui delspinigius.

Ieškovas ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovų delspinigius po 0,1 % nuo visų pradelstų mokėjimų, kurių bendra suma pagal ieškinį yra 175091,03 Lt, o delspinigių bendra suma – 34444,31 Lt. Delspinigiai ieškovo paskaičiuoti pagal pridedamą lentelę (b. l. 33, t. 2) už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2012-03-05. Taigi ieškovas nepraleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo (CK 1.125 str. 5 d.). Laidavimo sutarčių 4.2 punktas liudija apie tai, kad šalys susitarė jog atsakovai įsipareigoja mokėti ieškovui 0,1 % dydžio delspinigius nuo reikalaujamos nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi iš esmės ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovai teigia, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai (netesybos) yra aiškiai per dideli, neprotingi ir neproporcingi. Jie sudaro 36,5 % metinių palūkanų. Teismas, vertindamas prašomų priteisti delspinigių sumą atkreipia dėmesį į tai, kad šalys laisva valia gali susitarti ir dėl baudos ir dėl delspinigių dydžio, tačiau visais atvejais delspinigiai turi būti protingo dydžio ir proporcingi neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės dydžiui. Tačiau jeigu šalys sutartyje susitarė (kas šiuo atveju ir buvo padaryta) dėl tam tikro dydžio delspinigių (netesybų), skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti šių netesybų ir jų dydžio nes toks susitarimas yra iš anksto nustatyti kreditoriaus nuostoliai dėl netinkamo prievolės vykdymo. Tokia nuostata tiesiogiai išplaukia iš netesybų instituto sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme.

Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų (delspinigių) dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (delspinigius) (CK 6.73 str. 2 d.). Tačiau, pagal aukščiau minėtą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas (delspinigius) pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio delspinigius mažinti kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, ir dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai ir faktinės aplinkybės liudija, kad prievolė pagrindinio skolininko buvo iš dalies įvykdyta, jos neįvykdymą galutinai nulėmė objektyvios priežastys – ekonominė krizė, atsakovai yra fiziniai asmenys, laidavę už pagrindinį skolininką, be to sutartimi nustatyta, kad už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą atsakovai privalo sumokėti ieškovui 30 % dydžio baudą nuo nesumokėtos lizingo sumos, o nustatyti šalių susitarimu delspinigiai sudaro 36,5 % metinių palūkanų. Šios aplinkybės sudaro sąlygas teismui ieškovo prašomus priteisti iš atsakovų sutartimi sulygtus delspinigius mažinti per pusę, t. y. iki 0,05 % už kiekvieną pradelstą dieną.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų laiduotojų S. C. ir R. C. 8,06 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki 2012-05-22, t. y. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mangustas“ įsiteisėjimo dienos ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo 2012-05-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Savo reikalavimą remia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

Nagrinėjamos bylos atveju pagrindas reikalauti procesinių palūkanų yra asmeninė atsakovų (laiduotojų) atsakomybė už tai, kad jie prievolės neįvykdė geruoju ir dėl to ieškovas (kreditorius) kreipėsi į teismą. Ieškovo prašomos procesinės palūkanos apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis gali būti taikomos tik tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams. Šiuo atveju ieškovas neįrodė ir tokių įrodymų apskritai neteikė, kad atsakovų, kaip fizinių asmenų sudarytos su ieškovu laidavimo sutartys buvo komerciniai sandoriai, kuriems ir gali būti taikomos nurodomo įstatymo nuostatos. Todėl tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimo poziciją dėl procesinių palūkanų, iš atsakovų priteistinos 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovo AB DNB lizingas ieškinį iš esmės tenkinant, iš atsakovų ieškovui solidariai priteistina 3500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 str., 93 str. 1 d., b. l. 79, t. 1; b. l. 128, 137, t. 2).

Taip pat iš atsakovų valstybei solidariai priteistina 106,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Dėl ieškovo AB DNB Lizingas patikslinto ieškinio reikalavimo UAB „Mangustas“ atžvilgiu.

Ieškovas patikslintu ieškinio reikalavimu (b. l. 68-71, t. 2), bei teismo proceso metu šioje nagrinėjamoje byloje atsisakė savo reikalavimo UAB „Mangustas“ tuo pagrindu, kad AB DNB lizingas tie patys reikalavimai BUAB „Mangustas“ atžvilgiu yra patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2012-08-13 nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. B2-770-210/2012, todėl šioje byloje, esant jau priimtam teismo sprendimui (nutarčiai patvirtinti finansinį reikalavimą) dėl to paties dalyko jie nenagrinėtini. Be to, šioje byloje atsakovo UAB „Mangustas“ atžvilgiu byla nutraukta 2012-09-12 teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 1 d., 263 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškovų S. C. ir R. C. ieškinį atsakovui AB DNB lizingas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis netenkinti.

Ieškovo AB DNB ieškinį atsakovams S. C. ir R. C. dėl skolos priteisimo patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. C. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir R. C. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB DNB lizingas (į. k. 124385737, buveinės adresas Žalgirio g. 92 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini)):

pagal 2008-01-03 lizingo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 79319,17 Lt (septyniasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus devyniolika litų 17 centų), skolos, 32701,07 Lt (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus vieną litą septynis centus) baudos ir 6472,99 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du litus 99 centus) delspinigių;

pagal 2010-08-19 įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 38020,38 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius dvidešimt litų 38 centus) skolos ir 3459,85 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 85 centus) delspinigių;

pagal 2010-08-19 įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 57751,48 Lt (penkiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą 48 centus) skolos ir 5255,38 Lt (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis litus 38 centus) delspinigių.

Viso priteisti 222980,32 Lt (du šimtus dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 32 centus), taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 222980,32 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. C. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir R. C. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB DNB lizingas (į. k. 124385737, buveinės adresas Žalgirio g. 92 Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini)) 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei solidariai iš atsakovų S. C. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir R. C. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) 106,11 Lt (viena šimtą šešis litus 11 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Likusioje dalyje ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atmesti.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą bylą išnagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.