Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-919/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-306-919/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
A. H.
Nukentėjusysis
S. N., V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-919/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28311-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.13; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Mizarui,kaltinamajam A. H. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,nukentėjusiesiems S. N., V. N. ir jų atstovui advokatui Kąstyčiui Paspirgėliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sav., Lietuva, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), praeityje teistas 2005-02-08 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., teistumas išnykęs (2 t. 48 b.l.), 2017-06-09 vadovaujantis BK 38 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. N.,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. H., (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val., viešosios įstaigos "R.K.M.Ž.“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo sugyventine D. N. metu, tyčia, tai yra pargriovęs ant suolo ir suduodamas kietais bukais daiktais daugybę kartų – ne mažiau kaip 25 smūgius nukentėjusiajai D. N. į veidą ir kitas kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą, padarė poodinės kraujosruvas akių viršutiniuose vokuose, kairiame skruoste, smakre, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus smakre, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje krūtyje, pogleivio kraujosruvas lūpose, minkštųjų audinių kraujosruvas veide, smilkininiuose raumenyse, taip pat, spausdamas nukentėjusiosios kaklą ranka ir virve, padarė D. N. stranguliacinę asfikciją– kaklo suspaudimą, pasireiškusį stranguliacine vaga kakle, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kakle, odos nubrozdinimais sprande, petechijomis veide, kraujosruvomis po akių obuolių ir vokų junginėmis, taškinėmis kraujosruvomis lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklio gleivinėje, po širdiplėve, po plaučių krūtinplėvėmis, kraujosruvomis liežuvio šaknyje, kraujosruvomis kaklo minkštuosiuose audiniuose ir kairiame galvos sukamajame raumenyje, kraujosruvomis gerklų minkštuosiuose audiniuose, poliežuvinio kaulo dešinio rago lūžiu, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė savo šeimos narį– sugyventinę D. N..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. H. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas paaiškino, kad viso konflikto esmė buvo sms žinutės, jis buvo „davestas“ iki to. Tose žinutėse nebuvo grasinimų tik raginimai susitaikyti, o nužudytosios buvo priešingos, grubiai atsakydavo, jį provokavo. Įvykdė žmogžudystę (duomenys neskelbtini) d. D. N. (toliau – D. N.) atėjo vakare apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) pasiimti, viskas buvo gerai, dar po (duomenys neskelbtini) pavaikščiojo ir atsisėdo kalbėtis, ji kaltinamąjį pradėjo žeminti, tyčiotis iš laiško, kai jis bandė nusinuodyti. Tą dieną nebuvo išgėręs. Įvyko konfliktas, išsirėkavo abu, vėliau nieko neatsimena, D. N. suglebo, bandė gaivinti, aplinkybes atsimena, bet proceso ne. Pirmi veiksmai po išsirėkavimo, tai atsimena tik, kaip šniūrą pagriebė, po to jau atsimena tik, kai suglebo ji ir pradėjo gavinti, o pačio veiksmo neatsimena. Ar atliko kažkokius smūgius neatsimena, suprato, kad nužudė, kai D. N. suglebo. Vėliau iš nervų išgėrė, nes turėjo degtinės, tada įdėjo D. N. į karutį ir nuvežė toliau, į tokį (duomenys neskelbtini), kad mažiau matytų aplinkiniai, nes vaikai ateina į (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) nuvežė, išstūmė iš (duomenys neskelbtini) ir paliko ten, po to gėrė, vėliau prabudęs (duomenys neskelbtini)ir pas draugą važiavo, nekvietė greitosios, nes jau vėlu buvo, kūną paslėpė. D. N. atvažiavo pas jį (duomenys neskelbtini) pasiimti, su (duomenys neskelbtini) savaitę laiko buvo, jie dalinosi tą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jo irgi ilgėjosi, tikėjosi kartu gyventi, susitaikyti. Bandė skambinti, žinutes rašyti, eilėraščius, žudytis bandė, o D. N. pradėjo iš jo laiško tyčiotis. Kartu su D. N. bendravo apie 8 metus, pradžioj viskas labai gerai buvo, vėliau prasidėjo konfliktai, kai statybos prasidėjo. Nužudė D. N. tarpusavio konflikto metu iš pavydo, dėl įžeidinėjimų, prasidėjo agresija ir negalėjo susilaikyti. Vertina savo poelgį labai blogai, labai sunku, kai nužudai žmogų, kurį mylėjai. Gailisi padaręs nusikaltimą. Su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Sutinka pilnai atlyginti turtinę žalą, o neturtinę prašo mažinti.

3. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityta dalis A. H. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 76-80). A. H. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos visiškai patvirtino.

4. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. N. paaiškino, kad jis yra nužudytosios tėvas, pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinys susideda iš 50 tūkstančių eurų, bet čia tokie dalykai neįvertinami, nepamatuojami, neteko dukros, skaudu, ieškinys nematuojamas. Santykiai su dukra, prieš pradedant bendravimą su kaltinamuoju, buvo normalūs, bet po metų kažkas ne taip, parvažiuoja namo ir ribotas bendravimas. Prieš 3 metus negalėjo su ja susišnekėti ir kai sužinojo apie santykius su kaltinamuoju, ji jam pasipasakojo, ką mamai sakydavo, sutarė, pasveikindavo su gimtadieniu, tėvo diena. Sakė atvažiuos savaitę prieš nužudymą, sakė pašnekėsim, bet nesulaukė. Kaltinamąjį žinojo, atvažiuodavo į namus per metus kartą ir bendravimas dėl dukros buvo su juo, pas jį tokia arogancija, pasipūtimas, vengė su juo bendrauti. Pradžioje nežinojo, kad kaltinamasis smurtavo prieš dukrą, tai sužinojo vėliau. Dukra kartu negyveno, susitikdavo per šventes.

5. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. L. paaiškino, kad reiškia civilinį ieškinį. Jos santykiai su sese buvo labai geri, buvo tuo pačiu ir labai geros draugės pasipasakodavo slapčiausius dalykus. Tarp jos ir kaltinamojo viskas pradžioj buvo gražu, o po to buvo smurtas, bet ji pradžioj tai slėpė, tik vėliau pasakė, kad į galvą gavo, į pilvą trenkė, vėliau jau kotedže apipylė čiužinį benzinu, grasino. Bendravo, kai kaltinamasis išėjo kitur gyventi, tai jos elgesys labai pasikeitė, nebuvo užguita, darbą naują rado, džiaugėsi. Sesers žūtis labai stipriai paveikė emociškai.

6. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. N. parodė, jog jos civilinis ieškinys susideda iš neturtinės ir turtinės žalos už laidojimo išlaidas, prašo priteisti. Santykiai su dukra buvo geri, viską žinojo viena apie kitą, smurtavo kaltinamasis dažnai, smaugė, jeigu kažkas ne pagal jį, tai jau negerai, ji nedirbo tik 9 mėnesius ir dar jį išlaikė. Kai kaltinamasis namuose būdavo, ji nekalbėdavo, nes bijojo kalbėti, kalbėdavo, kai jo nebūdavo. Po išsiskyrimo, jis ją smaugęs yra, sakė, kad kreiptųsi į policiją, bet ji kaltinamajam nenorėjo gyvenimo žlugdyti. Apie savo daiktus, kaltinamasis sakė, kad jam jų nereik. Mano, kad žmogžudystė buvo suplanuota, nes kaltinamasis sakė, kad jeigu ne jam, tai niekam, nes D. ir draugėms yra taip sakiusi.

7. Liudytojas A. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra bendradarbiai. Iš (duomenys neskelbtini) d. jis nedirbo, A. H. dirbo visą parą. (duomenys neskelbtini) ryte A. jam paskambino apie (duomenys neskelbtini) val., nes neturėjo kur gyventi, klausė ar galėtų atvažiuoti. Jam sutikus, apie (duomenys neskelbtini) val. A. H. atvažiavo, atsivežė (duomenys neskelbtini). Išgėrė, išsimaudė, atsigulė ir jis visą laiką miegojo. Apie (duomenys neskelbtini) val. buvo parduotuvėje ir daugiau niekur nėjo, vakare paskambino direktorius ir klausė, ar yra A., pasakė, kad yra įvykis, sakė sakyti adresą, tada jau pareigūnai greit atvažiavo. Klausė A., ką jis padaręs, jis sakė tik truputį jai stuktelėjo. Visų aplinkybių neaiškino. Negali pasakyti kokia buvo kaltinamojo savijauta, kai jis atvyko, normaliai atrodė. Kai buvo sulaikomas, tai jis pasidavė, nesipriešino. Kaltinamasis yra anksčiau sakęs, kad konfliktai buvę tarp jų, bet A. labai ją mylėjo.

8. Liudytoja A. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju yra bendradarbiai. Paaiškino, kad tą ketvirtadienį nieko nežinojo, bet penktadienį pradėjo visi klausinėti, važinėti. Kokie žmonės važinėjo, tai nežino, moteris pradžioj, vėliau jau moteris ir vyras, o vakare mama ir visa kompanija didelė. Ji visą dieną nieko nežinojo, diskusijos buvo, kad kažką matė, kažkas buvo, kad kaltinamasis išvažiavo ryte apsibrozdinęs. Pats A. jai atrodė keistas, nes, kai vedžiodavo (duomenys neskelbtini), tai pasiskųsdavo apie pinigus, draugę, bet daug kontakto neturėjo su juo. Nuo jo būdavo alkoholio kvapas ganėtinai dažnai. Kai atvažiavo ieškoti kūno, nuėjo į priešmaniežį, ten buvo daug dulkių ir matėsi žymės rankų, kažkas lyg atremta, kamera ten nefiksuoja, tai buvo nuėję pažiūrėti, ten dar buvo kambariukas, bet jis visada užrakintas, o ten buvo rasta kraujo žymių ir plaukų, o (duomenys neskelbtini), tai jau žinoma visiems.

9. Liudytoja J. J. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Apie kaltinamąjį nieko gero pasakyti negalėtų, skolinosi pinigų, kad atiduotų prašyti reikėdavo, paskutinės skolos pusę metų neatidavęs. Girdėjusi, kad jis yra smurtavęs prieš D. Šiaip atrodė ramūs kaimynai, netriukšmavo, bet tik dažnai klausdavo ar nieko negirdim, kad smurtavo, tai tik iš nuogirdų žino.

10. Liudytojas A. P. parodė, kad su kaltinamuoju yra buvę kaimynai. Kaimynai buvo uždari, mažai bendravo, vieną kartą svečiuose buvo, bet matydavo terasoje, matė, kad išeina į darbą ir grįžta. Matė, kad kaltinamasis dažnai išgerdavo. Jis dirbo statybos įmonėje, o vėliau (duomenys neskelbtini), sakė gerai uždirba, geros pareigos, kad smaugęs buvo, tai ikiteisminio tyrimo metu iš kaimynų sužinojo, o prieš tai nežinojo. Kai jie kartu gyveno, barnių nematė, tas (duomenys neskelbtini), tai buvo bendras ir jeigu išeidavo ji kur, tai jam perleisdavo. Paskutiniu metu jie gyveno atskirai, apie mėnesį laiko, sakė, jog greičiausiai nebebus, o kokie ten santykiai, tai nežinojo, tiesiog konfliktas.

11. Liudytoja M. U. parodė, kad buvo ikiteisminio tyrimo metu apklausta, ji juos 7 metus pažįsta, pradžioje viskas gražu, bet po to ji sakė, kad pavargo jį traukti, pavargo, kad gaudavo skambučių iš antstolių dėl jo. Paskutiniai keli metai sunkūs buvo, sekmadienį prieš jos žmogžudystę buvo susitikę, ilgai kalbėjo. D. buvo labai sulysusi nuo streso. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. skolinosi iš kitų, dar žino, kad neištikimas buvo. D. nežinojo. D. su kaltinamuoju virš 7 m. draugavo. D. sakė apie grasinimus, kad negali miegoti, nes pastoviai skambučiai, elektroniniai laiškai, nesakė koks jų turinys. Ji minėjo, kad kaltinamasis jai sakė, jog nebusi su manim – nebūsi su niekuo.

12. Liudytoja D. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Paaiškino, kad prieš 8 metus jie pradėjo bendrauti, 8 metus bendravo, po 3 m. kartu pradėjo gyventi. Ji su savo buvusia marčia prašė, kad D. paliktų jį, bet sakė, kad pati kalbėk, lenda trečias žmogus, ji marčią su anūke priėmė pas save, jo buvusią žmoną, nes neturėjo, kur gyventi, tada butą nusipirko ir išėjo iš jos. A. įsimylėjo D., buvo meilės euforijoje, sakė, kad ją myli. Ji pradžioj dirbo pagal specialybę, jis važinėjo ją pasiimti iš darbo, lyg viskas tvarkinga, o vėliau ji pradėjo valgyti žolę, nedaryti namie valgyti ir tik draugių gimtadieniai rūpėjo, vėlai grįždavo. Jis sugadino sau gyvenimą, apie mergas negalvojo, ją labai mylėjo, jie nusprendė imti paskolą, pasitvirtino, kad ima ir galės išmokėti, po to kažkas įvyko darbe, kad ją išmetė ir ji pora metų nedirbo, A. ją išlaikė ir mokėjo paskolą, leido jai į grožio kursus eiti, kai jis ten viską dirbo, tinkavo, klojo plyteles, viską padarė, pinigų sukišo, skolinosi. Jis sukosi, o ji nieko, kai ant galo butą susitvarkė, ji save prisirašė, o jo nerašė ir jam sakė išeik, nes tu nereikalingas. Viskas prasidėjo pavasarį ankstyvą - šių metų, kai registre užsiregistravo, tada skandalai prasidėjo, jis norėjo taikytis, sakė myli, nori taikytis, jeigu jos mama nesikištų būtų susitaikę, o kad jis alkoholikas, tai nesąmonė, A. alaus išgerdavo, nebuvo taip, kaip nupieštas žurnalistų, nes taip nėra, jis išgėrė, nes stresas buvo, sakė nesuprato. Per (duomenys neskelbtini) jai skambino jos mama ir sakė, kad pasiimtų A. Su A. dažnai bendravo, išalkęs buvo visada, augino ir bendravo, nebendravo, kai su D. bendravo, o vėliau susitaikė, šunį atsivesdavo pas ją. Jie buvo butą išsinuomoję šį pavasarį, bet vėliau A. gyveno pas draugą, sakė nori taikytis, myli ją, pas kokį draugą gyveno, tai nežino. Jis išėjo per (duomenys neskelbtini) iš D. Dabar pasimatymuose matosi su A., jis sako, kad nesuvokia, ką padarė, verkia, gailisi labai.

13. Liudytoja R. P. parodė, kad tai buvo jos pirma darbo diena, (duomenys neskelbtini) val., atvažiavo žmogų pakeisti ir pamatė išsigandusį žmogų – H., gal išgėręs buvo, neatliko savo darbo ir nuėjo juos daryti, žmogus norėjo pasidaryti, ką reikia, sutrikęs buvo, vėliau darbus nuėjo dirbti. Karutis buvo, ji kitą paėmė ir su juo dirbo. A. H. negalėtų, nes nepažinojo, tik tą rytą jis atrodė išsigandęs.

14. Įtariamasis A. H., apklaustas (duomenys neskelbtini), parodė, kad supranta esąs įtariamas D. N. nužudymu, patvirtino, kad padarė šią nusikalstamą veiką. Nesinaudojo savo teise tylėti ir davė parodymus apie inkriminuojamą nusikaltimą. Teigė, kad įtarime teisingai nurodyta nusikaltimo padarymo diena, valanda ir vieta, taip pat neginčija padarytų sužalojimų. Neneigia, kad galėjo suduoti D. smūgius į veidą, tačiau to neprisimena. Parodė, kad D. N. yra buvusi sugyventinė. Kartu pragyveno 8 metus. Išsiskyrė 2019 metais, prieš pat (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) dieną. Tą dieną į namus atvažiavo jos mama V. N., kuri išvijo jį iš namų, sakydama, kad "tavo kojos čia daugiau nebūtų". Po to ji pakeitė spyną, o drabužius atvežė į darbą. Kai išsiskyrė su D., klajojo, gyveno visur, tai pas draugą, tai (duomenys neskelbtini). Jokio buto nesinuomojo, nes tikėjosi susitaikyti su D. ir gyventi toliau. (duomenys neskelbtini) val., paskambino D. ir pasakė, kad laukia autobuso, kuriuo atvažiuos į (duomenys neskelbtini) pasiimti savo (duomenys neskelbtini). Teigė, kad judviejų (duomenys neskelbtini), kurį D. buvo davusi tiesiog pasidžiaugti, buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra abiejų, tačiau teigė, kad labiau jį myli ir labiau pripažįsta. D. atsakė, kad viskas gerai, gali atvažiuoti pasiimti (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. D. atėjo į (duomenys neskelbtini). Po to vaikščiojo kartu po (duomenys neskelbtini), kalbėjosi bendromis gyvenimo temomis, kalbėjosi apie (duomenys neskelbtini). Pačioje pradžioje viskas buvo gerai, jokios konfliktinės situacijos nebuvo. Bevaikščiodami po (duomenys neskelbtini) ir besikalbėdami nuėjo į pavėsinę ir kalbėjosi toliau. Bekalbant D. užsiminė apie jo asmeninių daiktų išsivežimą iš namų, kuriuose kartu gyveno, pasisakė, kad susirado kitą vaikiną ir mylį jį, bet tas vaikinas negali ateiti gyventi, kol namuose yra kitų daiktai. Papriekaištavo D., kad ji tik 1 mėnesį laiko pažįsta tą vaikiną ir jau velkasi pas save į namus. Patarinėjo D. neskubėti ir nedaryti kvailysčių. Tada D. pradėjo jį žeminti, vadino "durniumi, debilu, sakė, kam jai toks reikalingas", ir vis kartojo, kad myli kitą. Žodis po žodžio gavosi konfliktas su riksmais, vienas ant kito priekaištingai barėsi, šaukė. Tikrai atsimena, kaip D. sakė: "tu debilas, jis už tave geresnis, protingesnis, mes kartu dabar gyvensime, tu savo daiktus pasiimk". Visas konfliktas truko ne ilgiau 5- 10 minučių. Detaliai nefiksavo laiko. Dėl visų D. pasakytų žodžių užėjo pykčio priepuolis, nes statė namus, kūrė ateitį, o ji taip elgėsi. Parodė, kad tuo metu jam po ranka pasitaikė (duomenys neskelbtini), kuriuo apvyniojęs 2 kartus aplink D. kaklą, stovėdamas priešais D., jai tuo metu sėdint ant suoliuko, traukė pavadžio kraštus į save arba į šonus, tokiu būdu ją smaugė. D. priešinosi, neprisimena kaip, buvo kaip per rūką, jautėsi kaip nesavas. D. mosikavosi rankomis, spardėsi, bandė ištrūkti, išsilaisvinti. Tačiau nebekontroliavo savęs, teigė, kad buvo kaip išprotėjęs. Po to D. jau nebešaukė, neprašė paleisti, bandė kažką kalbėti, bandė atsiprašinėti, sakė "aš kalta". D. priešinimosi metu, rankų pirštų nagais apdraskė nosį, daugiau nieko nepadarė. Neprisimena ar sudavė D. smūgius. D. kažkiek laiko dar spurdėjo, mano, kad nelabai ilgai. Parodė, kad toliau smaugiant D. pavadžiu, ji nustojo spurdėti. D. suglebo ant to suoliuko ant nugaros. Tada suvokė, ką padarė ir pradėjo D. gaivinti darydamas jai dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą. Jei gerai prisimena, tai 2 kartus spaudė krūtinės ląstą ir 3 kartus pūtė orą jai į burną. Nežino kiek laiko ją gaivino, tačiau D. jokių gyvybės ženklų nerodė, jos kūnas nejudėjo. Supratęs, kad D. mirusi, kad pasmaugė, pasodino, nugarą atrėmė į kampą, ir taip paliko ją pavėsinėje. Nežino kodėl D. pasodino. Po to grįžo į sargų būdelę, čia gėrė degtinę su obuolių sultimis. Iki viso įvykio irgi buvo išgėręs 2 litrus alaus "T.". Nusikaltimo metu alkoholis buvo paveikęs, lengvai apsinešęs, bet ne girtas, aplinkoje orientavosi, suvokė kas vyksta, bet nesuvokė ką daro. Apie tai pasakytų, kad jei žmogus taip padaro, kaip pats padarė, tai sakytų, kad jis nesuvokia ką daro. Tvirtino, kad buvo paveiktas tiek alkoholio, tiek piktumo. Jeigu būtų suplanavęs iš anksto ką nors D. padaryti, nebūtų daręs nusikaltimo ten, kur yra vaizdo filmavimo kameros. Nežino kokio stiprumo darė kokteilius. Stiklinė, į kurią darėsi buvo 0.3 l. talpos, sulčių pildavo daugiau nei degtinės. Kokteiliams sunaudojo apie 250 gramų degtinės, prisimena, kad sunaudojo apie pusę butelio 0,5 litro talpos degtinės. Nežino kiek laiko gėrė kokteilius, tačiau gėrė greitai, kažką valgė. Po to sugrįžo į pavėsinę, pakėlė D., stovėdamas jai iš už nugaros pusės, apglėbė ir, laikydamas už pažastų, atitempė į sargų būdelę, ir numetė ant lovos. Tada nuėjo pasiimti (duomenys neskelbtini). Karutis buvo reikalingas tam, kad galėtų D. kūną nuvežti į mišką ir įmesti į (duomenys neskelbtini). Žinojo tą vietą, nusprendė, jog ten reikia paslėpti D. kūną dėl to, kad ryte atėję žmonės ir vaikai į (duomenys neskelbtini) būtų pavėsinėje pamatę ją negyvą. (duomenys neskelbtini) pasiėmė iš naujo (duomenys neskelbtini), ėmė pirmą pasitaikiusi. Po to grįžo atgal prie sargų būdelės. Pristūmė karutį prie pat durų. D. kūną pakėlė nuo lovos ir nuvilko į karutį. Po to nuėjo iki pavėsinės ir paėmė D. daiktus, kurie buvo sudėti į medžiaginį šviesios spalvos maišelį. Nežiūrėjo kokie tai buvo daiktai. Paėmęs tą maišelį grįžo iki sargų būdelės, įdėjo tą maišelį į karutį šalia D. kūno. Tuomet uždengė D. kūną šienu ir stūmė karutį į mišką. (duomenys neskelbtini) yra apie 100 metrų atstumu nuo sargų būdelės. (duomenys neskelbtini) stūmė keliuku, pro mėšlo krūvą, keliukas kiek vingiuotas, tačiau jis vienas, kitų keliukų miške nėra. Prie bunkerio, palenkęs karutį į priekį, išvertė D. kūną su visais daiktais. Papildomai šieno ant D. kūno neužmetė. Nematė kokia kūno padėtimi nukrito D. kūnas į tą angą, kai išvertė iš karučio. Buvo tamsu. Po to grįžo atgal, karutį paliko prie sargų būdelės durų. Tada pamatė, kad pavėsinėje kažkas baltuoja, tai buvo D. baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas "S.", telefoną išjungė tam, kad niekas neskambintų, ir įsidėjo į savo į tašę. Nežino kodėl telefono neįmetė į tą angą, kur buvo D. kūnas ir kiti jos daiktai. Buvo girtas, todėl visko taip smulkiai nepagalvojo. Paskui vėl gėrė degtinę, užmigo. (duomenys neskelbtini) val. šėrė (duomenys neskelbtini). Kai baigė, iš kito savo telefono "i.", nes tame, kuris nurodytas pažymoje, pasibaigusi sąskaita, paskambino bendradarbiui A. (A. K.) ir pasakė, kad atvažiuoja pas jį. Turėjo 0,5 litro talpos 1 butelį degtinės, pavadinimu "M.". Išsikvietė taksi "B." ir nuvažiavo pas A. į namus. Čia gėrė atsineštą degtinę. A. nepasakojo ką padarė, tačiau pasakė, kad labai smarkiai prisidirbo. Vėliau ėjo dar pirkti alkoholio į parduotuvę "I.", esančią kitoje gatvės pusėje. Pirkau vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės pavadinimu "K.", 2 butelius po 1 litro talpos alaus pavadinimu "T.". Kai važiavo pas A. kartu su savimi vežė judviejų (duomenys neskelbtini) maistą, kuprinę, su savo asmeniniais daiktais. Be to, į maišelį su (duomenys neskelbtini) maistu buvo įdėtas ir (duomenys neskelbtini) pavadėlis, su kuriuo pasmaugė D. Nežino kodėl įsidėjo tą (duomenys neskelbtini) pavadėlį į maišelį. Galimai būtų ir pats sau pasidaręs tą patį, ką padarė D. A. nieko neklausinėjo, ką jis prisidirbo. Bet A. turbūt kažką žinojo, nes jo namuose buvo rastas policijos pareigūnų. Jam kažkas skambinėjo iš darbo. Mano, kad A. pranešė policijai. Tvirtina, kad pas A. nesislėpė, tiesiog po darbo nuvažiavo girtauti toliau. Jeigu policija nebūtų sulaikiusi, tai pats būtų atėjęs į policiją. Tai būtų priklausę ir nuo išgerto alkoholio kiekio, tačiau mano, kad su tuo (duomenys neskelbtini) pavadžiu būtų ką nors sau pasidaręs. Bet nelabai galvojo apie tai. Teigė, kad apie nusikaltimą, kurį padarė papasakojo viską. Su D. išsiskyrė dėl to, kad nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo smarkiai konfliktuoti. D. beveik visus metus nedirbo, pastoviai sėdėdavo F., tvirtino, kad pats visą laiką dirbo, išlaikė ją ir namus, mokėjo bankui paskolą, o ji tik prie kompiuterio sėdėjo ir nieko neveikė. Nervinosi, priekaištavo dėl to, kad nedirba, neturi darbo. O ji atsakydavo, kad tai ne jo reikalas. Iš esmės pykosi dėl buitinių priežasčių, kol (duomenys neskelbtini) mėn. buvo išvarytas iš namų D. ir jos motinos. Tačiau stengėsi su D. bendrauti, rašydavo jai meilės laiškus, norėjo susitaikyti. D. neatrašydavo, nebendraudavo, neskaitydavo žinučių, vieną kartą buvo užblokavusi. Bet po išsiskyrimo praėjus maždaug 2 mėnesiams, pradėjo su D. po truputį bendrauti. Nuolat prašė jos susitaikyti, tačiau ji nesutiko ir toliau vadino durniumi ir debilu, o vėliau pasakė, kad turi kitą. Ji turėjo daug patarėjų. Bendravimas vėl su D. prasidėjo, kai ji savaitgaliais, kuomet nėra žmonių, į (duomenys neskelbtini) atveždavo (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra du kartus smurtavęs prieš D. Vienas kartas buvo gal 2(duomenys neskelbtini) m. mėn., prieš pat išsiskyrimą. Pirmas smurtas yra užfiksuotas policijoje. Davė truputį D. į kuprą, mušė ją, bet nieko ypatingo nebuvo. Ji paskambino į policiją, ir buvo sulaikytas dviem paroms. Tada nuomojosi butą P. gatvėje. O antrą kartą kai smurtavo prieš D., tai purtė ją už sprando. Tuomet jau gyveno kotedže. Antrą kartą policija kviesta nebuvo, buvo atvažiavusi tik D. mama ir sesuo. Po to karto ir buvo išmestas iš bendrų namų, buvo pakeistos durų spynos. Teigė, kad dėl antrojo smurtavimo D. jokių pasekmių nekilo. Prieš D. smurtavo abu kartus dėl to, kad ji buvo pati kalta, nes sunervindavo, išsidirbinėjo, visko smulkiai neprisimena. Pirmą kartą kai smurtavo, tai žino, kad D. pasakė policijai visko daugiau nei buvo iš tikrųjų. D. išsidirbinėjimas buvo tai, kad tarkim, ji sėdi prie kompiuterio, paklausia jos su kuo susirašinėja, į tai ji atsakydavo, kad ne jo reikalas ir kas jis toks jai yra. Nors kartu gyveno, dirbo, išlaikė ją. Negalėjo D. nepalikti, nes per daug ją mylėjo, tikėjosi, kad viskas susitvarkys ir viskas bus gerai. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, jaučiasi prastai, graužia sąžinė ir kaltės jausmas, tai liks visam gyvenimui (2 t. 76-80 b. l.).

15. Papildomai apklaustas (duomenys neskelbtini) įtariamasis A. H. patvirtino ankstesnius parodymus dėl D. N. nužudymo aplinkybių, teigė, kad jo duoti parodymai yra išsamūs. Papildomai paaiškino, kad D. N. ant suolo nepargriovė, jokių bukų daiktų neturėjo. Neprisimena ar mušė D. N. kumščiais per veidą, bet taip galėjo būti. Mano, kad įtarime nurodyti sužalojimai krūtinėje galėjo atsirasti bandant gaivinti, nubrozdinimai- tempiant iš pavėsinės į sargų būdelę ar dedant į karutį, vežant į mišką. Taip pat tvirtino, kad nuo 2019 m. balandžio su D. N. nebegyveno. Tai gali patvirtinti kaimynai ir telefoninių skambučių išklotinės, kuriose matytųsi, kad ji nebenorėjo kartu gyventi ir negyveno, o jis pats bandė su ją tęsti bendrą gyvenimą ir prašė, kad gyventų kartu ir toliau (2 t. 83-84 b. l.).

16. (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamojo A. H. nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kitiems ikiteisminio tyrimo duomenims (2 t. 87-89 b. l.).

17. (duomenys neskelbtini) Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pareiškėja V. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) val., telefonu jai paskambino dukra D. N., kalbėjosi apie 20 minučių. Dukra sakė, kad vyksta iš savo darbo į (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ji turėjo susitikti su savo sugyventiniu A. H. ir iš jo atsiimti savo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Ž. A. dirba (duomenys neskelbtini). Parodė, kad su A. kartu gyveno šešis metus. Pokalbį dukra nutraukė apie (duomenys neskelbtini) val. kuomet pasakė, kad atvyko į minėtą (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu dukra buvo rami, kalbėjo, kad siūlys A. jo daiktus perkelti laikinai saugoti į sandėlį, jei jis neturi kur išsikraustyti iš jos namų. D. sakė, kad paskambins kuomet išeis iš (duomenys neskelbtini). Nesulaukusi skambučio, apie (duomenys neskelbtini) val., ėmė dukrai skambinti, bet jos telefonas buvo išjungtas. Naktį dar kelis kartus jai skambino, bet telefonas buvo išjungtas, tada rašė žinutes, bet dukra neatsakė. Taip pat rašė ir bandė skambinti A. H., bet jo telefonas (duomenys neskelbtini) buvo taip pat išjungtas. Su D. nepavyko susisiekti, žino, kad jos nebuvo ir darbe, o D. yra labai pareiginga ir niekada anksčiau nėra dingusi ir apie save nepranešusi. Žino, kad A. yra smurtavęs prieš D.. (duomenys neskelbtini) metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. A. (duomenys neskelbtini) mėnesį netgi buvo benzinu apliejęs lovą D. kotedže (duomenys neskelbtini) ir grasino, kad viską padegs. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) val., nuvyko į minėtą (duomenys neskelbtini) ir bendravo su darbuotoju B., kuris paaiškino, kad A. ryte kartu su (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu kažkur išvyko. Ji buvo nuvykusi į dukros kotedžą, kadangi turi jos raktus. Aplinka namuose tvarkinga. Kalbėjo su kaimynu vardu A., kuris paaiškino, kad vakar telefonu kalbėjo su D., nes buvo atvykęs kažkoks vyriškis su baltu autobusiuku, A. pamanė, kad pas D.ę, bet ji pokalbio metu tai paneigė (1 t. 12-18 b. l.).

18. Nukentėjusioji V. N. parodė, kad dukra D. N. pastaruoju metu gyveno (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis yra A. H., jie kartu gyveno apie 7 metus. Dėl to nebuvo patenkinta, nes A. H. buvo daug metų vyresnis už D., be to, jo elgesys buvo atgrasus tiek su D., tiek su ja bei kitais šeimos nariais. Dažnai pastebėdavo ir suprasdavo, kad A. H. meluoja, nesąžiningas, dėl to nepatiko ir jo vengė. Apie tokius savo pastebėjimus buvo pasakiusi ir dukrai D., tačiau suprato, kad ji tą žmogų mylį, todėl susitaikė su tokiu jos sprendimu. Jie kartu gyveno D. įsigytame bute (duomenys neskelbtini), už paskolą. D. ir A. H. kartu pas juos į šeimą atvažiuodavo retai, per didžiąsias šventes. Po gal penkių bendro gyvenimo metu D. ir pati pastebėjo, kad A. H. netinkamas jai asmuo, įsitikino, kad jis nėra sąžiningas ir doras, todėl jų santykiai pašlijo ir galiausiai D. nusprendė su juo visiškai išsiskirti ir paprašė A. H. išeiti iš jos įsigyto kotedžo. D. nebuvo labai atvira, mažai kalbėjo apie savo bendrą gyvenimą su A. H., netgi pastebėdavo, kad D. bijodavo kalbėti telefonu šalia esant A. H.. Apie (duomenys neskelbtini) apsisprendė su A. H. negyventi. Tuomet ji pradėjo atvirauti, kad jis smurtavo prieš ją, minėjo, kad vieną kartą kvietėsi policijos pagalbos ir A. H. buvo išvežtas. D. minėjo, kad A. H. kelis kartus ją smaugė. Tiksliai žino, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį A. H., sakė, kad išeis. Minėjo, kad atsakys nuomininkams butą ir eis pats ten gyventi, tačiau savo žodžio nesilaikė, vis tempė laiką, atidėdamas savo išėjimą, prisidengdamas, tuo, kad dar neišėjo nuomininkai. (duomenys neskelbtini) mėnesį A. H. išėjo iš D. buto ir kartu jie nebegyveno, tačiau žino, kad A. H. vis tiek persekiojo ją. Žino, kad A. H. rašydavo D. grasinančias žinutes, tokio pobūdžio "jei ne mano, tai ir niekieno kito". Taip pat D. buvo sakiusi, kad A. H. atvažiavęs prie namų ją stebi, rytais gaudavo žinutes "naktį užsidaryk langą, nes gali kas nors atsitikti". (duomenys neskelbtini) mėnesį atvažiavo pas D. pagyventi, nes A. H. išeidamas panaudojo smurtą prieš D., grasino, niokojo daiktus, ir tik sužinojęs, kad atvažiavo D. motina, t. y. ji pati, negrįžo ir nuo to D. su juo negyveno. Kai atvažiavo gyventi pas D. mano, kad bute rado sekimo įrangą, tai yra kažkokiu būdu buvo pajungtas telefonas ir A. H. galėjo klausytis kas vyksta bute. Tvirtina, kad A. H. neprognozuojamą elgesį įrodo ir tai, kad jis dar prieš galutinai išeinant iš D. buto buvo suliejęs lovos čiužinį benzinu, apie tai paskambino ir ciniškai D. pasakė, kad lova pripilta benzino, o kai atsuks dujas, tai viskas pakils į orą. D. apie tai jai pasisakė, todėl atvažiavo pas ją pagyventi, kad ir jai būtų saugiau ir ramiau, nes jau tada galutinai įsitikino, koks neprognozuojamas yra A. H.. Išėjęs A. H. nepaliko D. ramybėje, skambučiais, žinutėmis ir kitaip persekiodamas. D. ir A. H. turėjo bendrą (duomenys neskelbtini) ir žino, kad A. H. vis prašydavo D. leisti su juo pabūti, pasidžiaugti. Žino, kad D. buvo davusi A. H. (duomenys neskelbtini) dienai ar kelioms. (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio metu apie tai pasisakė pati D. Minėtą dieną, apie (duomenys neskelbtini)val., telefonu paskambino D., kalbėjosi apie 20 minučių. D. sakė, kad vyksta iš savo darbo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ten A. dirba (duomenys neskelbtini prižiūrėtoju. Dukra vyko ketindama susitikti su A. H. ir pasiimti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Pokalbį dukra nutraukė apie (duomenys neskelbtini) val., kuomet pasakė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini). Dukra buvo rami, kalbėjo, kad siūlys A. jo daiktus perkelti laikinai saugoti į sandėlį, jei jis neturi kur išsikraustyti iš jos namų. Kaip suprato, ji vyko iš K. viešuoju transportu. D. sakė, kad paskambins kuomet išeis iš (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val., nesulaukusi skambučio pradėjo skambinti, bet dukros telefonas buvo išjungtas. Naktį dar kelis kartus skambino, bet telefonas buvo išjungtas, rašė žinutes, bet dukra neatsakė. Taip pat rašė ir bandė skambinti ir A. H.,, bet jo telefonas (duomenys neskelbtini) buvo taip pat išjungtas. Kitą dieną sužinojo, kad D. nėra ir darbe, o dukra buvo labai pareiginga ir niekada anksčiau nėra dingusi ir apie save nepranešusi. Tada dar susisiekė su D. bendradarbe K., kuri paaiškino, jog D. tikrai neatėjo į darbą ir jos ieško klientes. Visa tai leido manyti, kad D. kažkur pradingusi. Tada žentas paskambino į policiją, pranešti apie D. dingimą, o ji su vyru važiavo į K., aiškintis aplinkybių. Bevažiuojant į telefoną paskambino tyrėjas, kuris paprašė nuvažiuoti į D.. Kadangi turi raktus nuo jos, tai atvyko, bute aplinka buvo tvarkinga, D. nerado. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad po paskutinio pokalbio ji buvo ten. (duomenys neskelbtini) sutiko vyriškį B., jo paklausė ar yra A. H., atsakė, kad jam išeiginė. Tada važiavo į policiją. Policijoje paaiškino, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), kad bus ir kinologas su (duomenys neskelbtini), todėl iš namų reikėjo atvežti D. kokį nors rūbą, kad galėtų šuo užuosti kvapą. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jau dirbo ten vietoje, stebėjo kameras, ieškojo D.. Vaikštant po (duomenys neskelbtini) teritoriją, kažkokiuose bunkeriuose buvo rastas moters kūnas. Tada iš džinsų, striukės, batų, plaukų atpažino ir suprato, kad tai D. Parodė, kad dėl D. nužudymo padaryta neįkainojama moralinė žala, nes neteko dukters. Labai dėl šios netekties susijaudinusi. D. buvo vyresnė dukra, šeimoje yra dar viena jaunesnė dukra. Ši dukters netektis yra didelis sukrėtimas ir skausmas. D. buvo labai drovi, paslaugi, gera, be galo sąžininga. Visada buvo savarankiška, daug dirbo, norėjo susikurti sau šviesų, gražų gyvenimą, kaip ji pati sakė, norėjo baltų, kvepiančių namų, kokius beveik ir buvo susikūrusi. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, apie tai informuos papildomai (1 t. 62-64, 65 b. l.).

19. Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis, D. N. tėvas, S. N. (1 t. 73-76 b. l.) ir nukentėjusioji, D. N. sesuo, E. L. (1 t. 84-85 b. l.).

20. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba VšĮ "R.K.M.Ž." (duomenys neskelbtini) pareigose. Bendradarbį A. H. pažįsta 4 mėnesius. Jokie asmeniniai ryšiai jų nesieja, perduoda vienas kitam pamainas, pakalba apie (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir tiek. Apie A. H. asmeninį gyvenimą nieko ypatingo nežino, žino iš jo pasakojimo, kad turi draugę ir tiek. Tos draugės vardo nežino, tačiau gal prieš dvi savaites yra matęs ją (duomenys neskelbtini). Ji buvo atvažiavusi pasiimti savo (duomenys neskelbtini). Parodė, kad (duomenys neskelbtini) val., paskambino A. ir pasakė, kad atvažiuos. Apie (duomenys neskelbtini) val. atvažiavo taksi automobiliu. A. minėjo, kad taksi kainavo 4,80 euro, tačiau sumokėjo 5 eurus. Atvažiavęs iš karto pasakė: "slėpk mane, niekam nesakyk, kad aš čia esu" Nekreipė dėmesio į tokias kalbas, pagalvojo gal susiginčijo su kažkuo darbe. A. su savimi turėjo 1 butelį degtinės rusišku pavadinimu ir 2 butelius alaus. A. nusiprausė, abu išgėrė atsineštą degtinės butelį, tada A. nuėjo miegoti. Ar. gėrė daugiau. Kai gėrė degtinę su A.beveik nieko nesikalbėjo, tačiau pastebėjo, kad A. yra kažkoks pasimetęs. Klausė kas jam yra. A. atsakė, kad vėliau papasakos. Kadangi pasitiki žmonėmis, todėl nieko blogo nepagalvojo, nieko neįtarė. Su A. gėrė degtinę visą dieną, maždaug iki (duomenys neskelbtini) val. Kai negėrė, tuomet ėjo miegoti, paskui buvo atsikėlęs, vėl gėrė. Apie (duomenys neskelbtini) val. A. išėjo į parduotuvę ir parsinešė dar du butelius 0.5 l. talpos degtinės "S." ir 2 bambalius alaus "U.". Kai A. išėjo pirkti alkoholio, paskambino direktorius B. P. ir paklausė ar yra A. Kadangi A. prašė nieko nesakyti kur jis yra, todėl pamelavo ir pasakė, kad nėra. Nepagalvojo, kad yra koks baisus įvykis. Po kelių minučių vėl paskambino direktorius ir klausė ar tikrai nėra A., prašė nemeluoti, neslėpti A. Sakė, kad policija ieško A. dėl sugyventinės nužudymo. Tada pasakė direktoriui, kad A. yra pas jį. Kai grįžo A. iš krautuvės jo paklausė, ką jis prisidirbo, kodėl jo visi ieško. Į tai A. pasakė, kad yra prisidirbęs, stuktelėjo sugyventinei, o ji nuėjo į mišką, nes turi 24 metų draugą. Tada pasakė A., kad vieną kartą ją smaugei, ar moterų daugiau nėra. Matėsi, kad A. pergyveno, jis sakė: "žinau, žinau, labai gailiuosi". Tada atvažiavo policija, A. pakėlė rankas, policininkai uždėjo jam antrankius ir išsivedė iš namų. A. nesakė, jog nužudė sugyventinę, bet matėsi, kad jis pergyvena. Iš paties A. pasakojimo žino, kad prieš kokius 2 mėnesius yra smaugęs sugyventinę. Žino, kad tuo metu jie gyveno kotedže kažkur prie (duomenys neskelbtini). A. sakė, kad sugyventinė niekur nedirbo, ištisai sėdėjo prie interneto, "feisbuke", išnervavo A., tai jis truputį smaugė, bet nieko labai blogo nepadarė. A. sakė, kad tarnavo A., tai jam ir sukilo nervai. Be to, atėjęs pas jį, A. atsinešė krepšį, bet jos nelietė, nežiūrėjo kas joje yra (1 t. 93-95 b. l.).

21. Liudytoja A. Ž. parodė, kad dirba UAB "R.C.", (duomenys neskelbtini)trenere. (duomenys neskelbtini) dirba darbo grafiku nuo (duomenys neskelbtini) val. Apie (duomenys neskelbtini) val. į (duomenys neskelbtini) teritoriją atvyko moteris, kuri ieškojo dingusios merginos, moteris teiravosi ar darbuotojai nematė šios merginos. Už (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakinga darbuotoja G. S. peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, kuriose buvo matoma kaip į (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini) vakare atvyksta moteris. Vėliau, (duomenys neskelbtini) val., pamatė kaip į (duomenys neskelbtini) teritoriją atvyko policijos ekipažai. Suprato, kad šioje teritorija galėjo dingti minėta mergina. Iš smalsumo su artimaisiais apžiūrinėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) maniežą, priešmaniežį. Dingusios merginos artimieji užsiminė, kad darbuotojas (duomenys neskelbtini)- naktinis sargas A. yra tos merginos draugas. Asmeniškai yra bendravusi su A., jis dažnai skųsdavosi darbo sąlygomis, nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas. Į darbą A. dažnai atvažiuodavo su (duomenys neskelbtini). Jis yra sakęs, kad turi merginą, tačiau su ja nesutaria, kartu negyvena ir kad (duomenys neskelbtini) yra jo merginos, tačiau jis prižiūri (1 t. 97-98 b. l.).

22. Liudytoja R. P. parodė, kad dirba UAB"R.C.", (duomenys neskelbtini). Dirbo darbo grafiku nuo (duomenys neskelbtini) buvo pirmoji darbo diena. Atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) teritoriją pasistatė automobilį netoli apsaugos posto. Apsaugos poste kiek žinoma dirba vyras apie 50 metų, kurio vardo ir pavardės nežino (A. H.). Apie (duomenys neskelbtini) val. iš apsaugos posto pamatė išeinantį minimą vyrą, kuris užsiėmė sau už galvos ir pasakė, kad vakar gėrė alkoholį, kaip jis išsireiškė "užgėrė" ir pramiegojo rytinį (duomenys neskelbtini) šėrimą. Darbuotojas pasirodė sunerimęs, suglumęs. Išėjęs iš apsaugos posto, jis išbėgo šerti (duomenys neskelbtini). Nematė kaip jis išvažiavo iš darbo. Išvažiavus vyriškiui, apie (duomenys neskelbtini) val., pamatė, kad prie šio darbuotojo apsaugos posto yra tvarkingai pastatytas žalios spalvos karutis. Atkreipė dėmesį, nes karutis stovėjo ne vietoje. Karutis buvo šlapias, nes ryte lijo, todėl nuvežusi jį į šalia esančią mėšlo krūvą, vandenį išpylė, po to karutį pastatė į vietą, t. y į (duomenys neskelbtini) esantį tuščią (duomenys neskelbtini) gardą, šalia kitų dviejų karučių. Be jos žinios šio karučio iš gardo niekas neturėjo judinti (1 t. 102-103 b. l.).

23. Liudytoja M. U. parodė, kad D. N. buvo jos draugė. Susipažino per A. H. prieš maždaug 7 metus. Pačioje pradžioje susipažino su A. H. per skelbimą, kaip su kompiuterių meistru, o vėliau per jį susipažino ir su D. Pradėjo draugauti šeimomis, tapo artimi. Jos draugas su A. nebuvo labai artimi draugai, o pati su D. labai susidraugavo, tapo artimos draugės, kurios kalbasi apie viską. Su D. kasdien nebendravo, bet kai susitikdavo, tai kalbėdavosi beveik apie viską. Žino, kad D. ir A. santykiai buvo ir geri, ir blogi. Kiek žino pagrindinis dalykas dėl ko jie pykosi, tai dėl A. melo D. A. skolindavosi iš kitų žmonių pinigus, vengdavo juos atiduoti, dėl to tarp jų kildavo barniai, dar žino, kad A. D. buvo neištikimas, nuolat turėdavo kitų moterų, tai pat jie pykdavosi dėl buitinių priežasčių, t. y. dėl neatliktų namo, kuriame jie gyveno įrengimo darbų. Pati su A. nustojo bendrauti prieš maždaug 2 metus po to, kai jis pasiskolino virš 100 eurų, o vėliau su D. pagalba per 2 mėnesius savo pinigus iš A. atgavo. Iš D. pasakojimo žinojo, kad A. ir iš kitų žmonių skolinasi pinigus, o vėliau tie žmonės per D. bando pinigus atgauti. Nežino kokiam tikslui jis skolindavosi pinigus iš žmonių. Apie tai, kad D. nužudyta sužinojo iš viešos erdvės. Pačioje pradžioje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) rado žinutę, kurioje buvo parašyta, kad (duomenys neskelbtini) ne savo noru iš gyvenimo pasitraukė D. Jai pačiai buvo aišku, kad D. nužudyta ir tai padarė A. H.. Taip suprato ir dėl to, kokie santykiai buvo A. ir D. Nežino kaip D. nužudyta, tačiau žinodama A., įtarė, kad jis pasmaugė, nes yra ir anksčiau smaugęs. Paskutinį kartą su D. bendravo (duomenys neskelbtini), kalbėjosi apie bendrą laisvalaikį. D. sakė, kad būtų gerai savaitgalį susitikti. Žino, kad D. su A. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) mėn. D. pasakojo, kad turi naują draugą, bet jo nematė. Tačiau D. ir A. santykiai nesibaigė iš karto, A. palaipsniui išsikraustė iš D. namų, o kurį laiką jie pykosi, A. smurtavo prieš D., ji pasikeitė spyną ir A. nebeįsileido į savo namus. Kai A. išėjo iš D. namų, jų bendravimas nenutrūko. D. sakydavo, kad A. nuolat jai skambinėja, naktimis taip pat, nepalieka jos ramybėje, kasdien po 40 elektroninių laiškų parašo. Mano, kad bendravimas nenutrūko dėl A. veiksmų, o ne dėl to, kad D. pati norėjo to bendravimo. Nesigilino labai, ką A. sako ir rašo D., bet kiek iš D. suprato, tai A. norėjo su D. susitaikyti, tačiau D. atsisakydavo. D. bijojo A., buvo užsiminusi, jog A. ne kartą grasino ir sakė: "nebūsi su manimi, nebūsi su niekuo". D. yra sakiusi, kad A. grasino ją nužudyti, o paskui ir pats nusižudyti. Tačiau nesupranta, kodėl D. po darbo ėjo pas A. į žirgyną, kodėl davė jam šunį. Patarė D. nebendrauti su A., išvežti iš savo namų jo daiktus, neduoti jam šuns, tačiau ji nepaklausė. Siūlė D. surinkti visus A. daiktus, nuvežti į sandėlius ir palikti, o A. parašyti žinutę, kur yra jo daiktai. Tačiau D. nepaklausė, tikėjo, kad A. gražiuoju iš jos namų daiktus išsiveš. Žino, kad (duomenys neskelbtini) mėn. A. smaugė D., kadangi pati D. pasakojo, jog A. buvo atvažiavęs pas ją, jie buvo kambaryje ir kalbėjosi; D. pasakė A. pasiimti savo daiktus, tada A. supyko ir pradėjo ją smaugti. D. sakė, kad jai pavyko išsivaduoti ir kažkaip nuraminti A., todėl daugiau jis nieko blogo jai nepadarė. D. sakė, kad po šio įvykio kitą dieną jos mama pakeitė namų durų spyną ir po to karto A. į D. namus atvažiavęs nebuvo. Tačiau D. bijojo, kad gali jis padegti namus, išdaužyti langus. D. pasakojo, kad kartą rado benzino pripilto į jos lovą. Dar D. sakė, kad po to, kai A. išsikėlė, tai spintose tarp rūbų rado daug prikištų alkoholio butelių. Be to, galimai dar tuo metu, kai D. su A. gyveno P. gatvėje, A. buvo ją stipriai pastūmęs ar kažkas panašaus, tačiau tiksliau nežino nieko. D. guosdavosi, kad A. ją išnaudodavo seksualiai, pavyzdžiui reikėdavo namuose perdegusią lemputę pakeisti ar atlikti kitokius ūkio darbus, tai A. sakydavo, kad iš pradžių ji turi su juo lytiškai santykiauti, po to jis atliks kokį nors darbą. A. sakydavo D., kad nebus sekso, nebus ir darbų, priekaištaudavo dėl lytinių santykių. Tokie A. žodžiai labai skaudino D. Be to, ji sakė, kad A. nuolat iš jos reikalaudavo atiduoti jam pinigus už kotedžo įrenginėjimą (1 t. 107-109 b. l.).

24. Liudytoja J. J. parodė, kad gyvena N. kotedžo tipo bute. Šalia gyveno kaimynai D. N. ir A. H.. Savo bute jie darė remontą. Su jais labai daug nebendravo, svečiai pas juos nesilankydavo, yra kelis kartus mačiusi atvažiavusi A. sūnų, o pavasarį pas D. kurį laiką gyveno mama. Šiaip buvo ramus kaimynai, bent triukšmo pas juos negirdėjo. Tik kažkodėl dažnokai A. paklausdavo ar nesigirdi iš jų buto triukšmo. (duomenys neskelbtini) m. pavasarį sužinojo, kad A. galimai prieš D. smurtauja, nes dėl smurto, tai yra, kad buvo smaugiama atbėgo pas ją, kad pasislėpti, taip pat, kad A. grasino D. sudeginti su visu namu. Po to kai sužinojo, kad D. mirė ir prieš ją pakėlė ranką A., prisiminė kelis atvejus, kad per išeigines D. neišeidavo į kiemą, išeidavo tik A., o paklausus kur D., numodavo ranka, neva jai depresija. Su D. mažai bendravo, tačiau kai šalia jos nebūdavo A., ji jausdavosi laisviau. D. buvo uždara, dėl ko nežino, bet sunkiai ėjo į bendravimą. A. mėgo skolintis, vieną kartą net ir negražino skolos, dažnai dėl gražinimo reikėdavo ilgai prašyti. A. H. pasakodavo jos vyrui įvairias istorijas apie savo buvusias moteris ir vis girdavosi pažintimis, kad gali sutvarkyti neva visus reikalus. Nuo balandžio mėnesio A. nematė, bet ir anksčiau buvo, kad jis tai būdavo, tai nebūdavo, žinojo, kad jis dirba pamainomis. Kai sužinojo, kad A. smurtauja prieš D., tai siūlė jai savo pagalbą, jei reiktų (1 t. 114-115 b. l.).

25. Liudytojas A. P. parodė, kad gyvena N. kotedžo tipo bute. Šalia gyveno kaimynai D. N. ir A. H., kurie įsikėlė vėliau ir visą laiką, galima sakyti, gyveno statybose, nes įsirenginėjo savo butą. Remonto darbus darė ir A., ir D. Žino, kad remontas liko nebaigtas. Apie jų santykius labai nieko daug pasakyti negali, bet jie atrodė šeimyniška pora. Jokio triukšmo iš jų buto nesigirdėjo. Gali paaiškinti, kad A. mėgo išgerti, jam žinoma, kad jis vos ne kas dieną po porą butelių alaus išgerdavo kol pareidavo iki namų, nes D. tokie išgėrinėjimai nepatiko. A. ateidavo kartais pasiskolinti pinigų, suprasdavo alui. Žino, kad (duomenys neskelbtini) metais mėn. prieš V. kažkas tarp D. ir A. matomai atsitiko, nes atvažiavo D. mama ir pradėjo krauti A. daiktus. D. yra minėjusi, kad jos ir A. keliai skiriasi, nes ji bijo jo, užsiminė, kad nežinanti kaip čia viskas baigsis, nes A. grasina jai. Minėjo, kad A. vis bando su ja susitaikyti, nori kartu gyventi, tačiau ji pati nenorinti. (duomenys neskelbtini) d. su D. susirašė, nes buvo atvažiavęs kažkoks žmogus, ji atrašė, kad nieko nelaukė, o po to išėjęs į kiemą pamatė, kad tai kurjeris. D. buvo minėjusi, kad eis pas A. paskutinį kartą pasiimti (duomenys neskelbtini). Kitą dieną iš D. mamos sužinojo, kad D. dingo, todėl žinodamas, kad ji žadėjo eiti pas A. į (duomenys neskelbtini), pasakė, jog eitų ieškoti ten. Daugiau apie D. ir A. bendrą gyvenimą ir skyrybas nieko paaiškinti negali, bet suprato, kad jie nebuvo galutinai išsiskyrę, nes bendravo, D. eidavo pas jį į darbą, dalindavosi (duomenys neskelbtini) priežiūra. Po D. nužudymo iš kaimynų sužinojo, kad A. D. yra anksčiau smaugęs (1 t. 111-112 b. l.).

26. Specialistė teismo medicinos gydytoja M. K. paaiškino, kad atliko D. N. lavono tyrimą. Mirties priežastis – asfikcija suspaudus kaklą – pasmaugimas. Vertinant autopsijos metu rastus D. N. sužalojimus kakle (išorinius ir vidinius) labiausiai tikėtinas mechanizmas – pasmaugimas ranka ir kažkokiu siauru galimai lanksčiu daiktu, kuo galėjo būti virvė. Kuris veiksmas buvo daromas pirmesnis smaugimas virve ar smaugimas ranka pasakyti negalima. D. N. lavonui rasti daugybiniai išoriniai sužalojimai: veide, krūtinėje, rankose, kojose – tai yra poodinės karujosruvos ir odos nubrozdinimai. Taip pat rastas lūžęs poliežuvinio kaulo dešinysis ragas bei masyvios infiltruojančios kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose abipus, kraujosruvos kaklo ir gerklų minkštuosiuose audiniuose– šie sužalojimai padaryti D. N. esant gyvai. Kiek laiko prieš mirtį pasakyti negali. Minkštųjų audinių kraujosruvos veide padarytos kietais, bukais daiktais kuo galėjo būti rankų kumščiai. Pagal rastų sužalojimų apimtį galima teigti, kad į veidą buvo smūgiuota daug kartų. Vertinant priekiniame ir nugariniame paviršiuje išsidėsčiusias lavondėmes, galima teigti, kad keleto valandų po mirties bėgyje lavono poza buvo keista (2 t. 27-28 b. l.).

27. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnų pranešimuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK gautas V. N. pareiškimas, jog nuo (duomenys neskelbtini) val., negali susisiekti su dukterimi D. N., kuri atvyko adresu (duomenys neskelbtini), susitikti su savo buvusiu sugyventiniu A. H.. Prašo policijos pradėti tyrimą ir surasti dukterį. Taip pat pranešime nurodoma, kad vykdant pirminius paieškos veiksmus nustatyta, kad A. H. dirba viešojoje įstaigoje "R.K.M.Ž.", esančiame (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) teritoriją stebinčių vaizdo kamerų įrašus matyti, jog 2(duomenys neskelbtini) val., į (duomenys neskelbtini) teritoriją pas A. H. ateina D. N.. Jie abu nueina iki (duomenys neskelbtini) esančio tualeto ir netrukus apie (duomenys neskelbtini) val. nueina link pavėsinės esančios kieme, kurios vaizdo kameros nefiksuoja. Tą pačią dieną, apie (duomenys neskelbtini) val., A. H. į patalpas grįžta jau vienas, pasiima žalios spalvos karutį ir su juo nueina į tą pačią pusę, link pavėsinės ir vienas grįžta atgal maždaug už 13 minučių. Informuojama, kad pasitelkus Kauno apskrities VPK kinologę bei tarnybinį šunį (duomenys neskelbtini) val., pagal pristatytus D. N. rūbus atlikti paieškos veiksmai, ir apie 300 metrų nuo M. Ž., miškingoje vietovėje esančiame mūriniame statinyje rastas jaunos moters lavonas. Atliekant lavono apžiūrą, akių vokuose, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, smakre, pasmakrėje pastebėtos kraujosrūvos, patinimai, akių obuoliuose kraujo išsiliejimas, kakle, apimant visą apskritimą, kaklo suspaudimo žymė, čiuopiant galvą jaučiama nosies kremzlių krepitacija (traškesys). Šalia lavono rastas baltas krepšys ir D. N. piniginė, asmens dokumentai bei kiti daiktai. Telefonas įvykio vietoje nerastas (1 t. 1- 11 b. l.).

28. (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), įtariant nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 3 p., laikinai sulaikytas A. H., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmens kratos metu pas A. H. rasti trys mobilaus ryšio telefonai "S.", "L." ir "i.". A. H. žodžiu nurodė, jog pas jį rastas telefonas "S." priklauso D. N. (2 t. 91- 94 b. l.).

29. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teritorija stebima vaizdo kameromis. Iš aikštelės prie (duomenys neskelbtini) dešiniau matomas miško takelis gilyn į mišką. Takelis apie 1.5 metro pločio. Šonuose žalia augmenija ir medžiai. Einat taku į dešinę pusę apie 100 metrų paėjus į įkalnę jos dešinėje pusėje, matomi šlaite esantys įmūryti apleisti, atviromis angomis, statiniai. Apžiūrint trečią statinį, jo viduje rastas moteriškos lyties lavonas. kūnas, kuris užmestas šiaudais. Stebimi sužalojimai akių vokuose, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, smakre, pasmakrėje, kraujosruvos, patinimas; akių obuoliuose kraujo išsiliejimas; kakle apimant visą apskritimą kaklo suspaudimo žymė (kraujosruvos, nubrozdinimai). Kūno dešinėje pusėje prie sienos užmestas šiaudais yra baltas medžiaginis maišas, kuriame rasta raudona piniginė, D. N. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, S. banko kortelė ir kt. daiktai. (duomenys neskelbtini) teritorijos sargo postas neužrakintas. Prie (duomenys neskelbtini) esančiuose garduose, vienam iš jų, matyti keturi žalios spalvos karučiai. Apžiūros metu paimti daiktai (1 t. 39-52 b. l.).

30. (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros protokolu apžiūrėta pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pavėsinės šonuose yra mediniai suolai, ant sienos matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t. 53-59 b. l.).

31. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje teigiama, kad D. N. mirties priežastis- stranguliacinė asfiksija- kaklo suspaudimas. Į tai nurodo stranguliacinė vaga kakle, ryški veido odos cianozė, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kakle, odos nubrozdinimai sprande, petechijos veide, kraujosruvos po akių obuolių ir vokų junginėmis, taškinės kraujosruvos lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklio gleivinėje. po širdiplėve, po plaučių krūtinplėvėmis. kraujosruvos liežuvio šaknyje, kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose ir kairiame galvos sukamajame raumenyje, kraujosruvos gerklų minkštuosiuose audiniuose, poliežuvinio kaulo dešinio rago lūžis; vidaus organų pilnakraujystė. Vertinant įvykio vietoje užfiksuotus lavoninius reiškinius, D. N. mirė ne mažiau 24 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. D. N. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. D. N. konstatuota stranguliacinė asfiksija- kaklo suspaudimas, pasireiškęs stranguliacinė vaga kakle, poodinėmis kraujosruvomis ir kitais sužalojimais, radiniai kakle leidžia teigti, kad kaklas buvo suspaustas tiek smaugvirve, galimai dviguba, tiek ir plaštakų pirštais. Kaklo suspaudimo veiksmai galėjo trukti keletą minučių iki mirties. Kuris veiksmas buvo atliktas pirmas- kaklo suspaudimas smaugvirve ar kaklo suspaudimas rankomis- atsakyti nėra galimybės. Kaklo suspaudimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdyma, o šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Poodinės kraujosruvos akių viršutiniuose vokuose, kariame skruoste, smakre, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai smakre, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, poodinė kraujosruva tr odos nubrozdinimas kairėje krūtyje, pogleivio kraujosruvos lūpose, minkštųjų audinių kraujosruvos veide, smilkininiuose raumenyse, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvidešimt penkiais trauminiais poveikiais. galimai artimu kaklo suspaudimui laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kaireje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti D. N. besiginant. Sužalojimų jai padarymo metu D. N. galėjo būti įvairiose padėtyse: kaklo suspaudimo smaugvirve metu tai atlikęs asmuo galėjo būti D. N. už nugaros; kako suspaudimas ranka galėjo būti padarytas ir D. N. būnant veidu į ja žalojusį asmenį. Vertinant kitų sužalojimų lokalizacijas- jie galėjo būti padaryti D. N. būnant veidu į ją žalojusį asmenį. Vertinant tai, kad lavondėmės išsidėsčiusios priekiniame ir nugariniame kūno paviršiuose, galima teigti, kad keleto - keliolikos valandų laikotarpyje po mirties D. N. lavono poza galėjo būti pakeista (2 t. 16-22 b. l.).

32. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje teigiama, kad A. H. konstatuoti nubrozdinimai dešiniame skruoste pereinant į nosies galiuką, sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) (2 t. 32-33 b. l.).

33. (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu A. K. pateikė virvę ir kt. daiktus (1 t. 118-117 b. l.).

34. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėtas Paketo Nr. 5 turinys, paimtas (duomenys neskelbtini) iš A. K.: medžiaginė pinta virvė, margos spalvos (mėlynos, violetinės, baltos spalvos gijos), vienas virvės galas lygus, kitas virvės galas su kilpa ir viengubu mazgu, per viengubą mazgą perkištas metalinis sagtis, bendras virvės ir sagties ilgis 226 cm., sagties ilgis 7 cm., virvės skersmuo 10 mm. Nuo virvės ant lipnios skaidrios juostos paimtas mikroplaušelių pavyzdys (1 t. 118-126 b. l.).

35. (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) darbuotoja pateikė apžiūrai karutį (1 t. 128-129 b. l.).

36. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėtas šviesiai žalios spalvos, su vienu ratu karutis- vežimėlis, vidus nešvarus, matosi šiukšlės, šiaudų liekanos, vežimėlio- karučio vidinėje pusėje matomos rusvos spalvos dėmės ir šakės (1 t. 131-136 b. l.).

37. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėti iš A. H. ir A. K. paimti daiktai:

37.1. -marškinėliai, vyriški šortai, pilkos spalvos vyriškas bliuzonas su gobtuvu, ant jų dėmių ir sutepimų, panašių į kraują, nesimato;

37.2. -sąsiuvinis su spalvotu viršeliu, ant kurio yra užrašas "I love you“; sąsiuvinyje yra rankraštiniai įrašai;

37.3. -mobiliojo ryšio baltos spalvos telefono aparatas ".“; telefono aparatas išjungtas;

37.4. -mobiliojo ryšio telefono aparatas "i.“ baltos spalvos; telefono aparatas išjungtas;

37.5. -mobiliojo ryšio telefono aparatas "L.“ juodos spalvos, telefono aparatas išjungtas (1 t. 147-159 b. l.).

38. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėti iš VTMT Kauno skyriaus darbuotojos paimti D. N. drabužiai, baltos spalvos dešinės kojos moteriškas laisvalaikio batelis; vizualiai apžiūrėjus dėmių ir sutepimų nesimato; ant pilkos spalvos džinsinių moteriškų kelnių matyti mechaniniai pažeidimai (1 t. 160-165 b. l.).

39. (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikti (duomenys neskelbtini) teritorijos vaizdo įrašai (1 t. 166-170 b. l.).

40. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėta kompiuterinė laikmena DVD–R diskas Nr. 20-7-330, jame yra 16- os vaizdo kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai (1 t. 173-176 b. l.).

41. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėta kompiuterinė laikmena DVD–R diskas Nr. 20-7-331, jame yra 7- os vaizdo kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai sutalpinti į 118 failų (1 t. 177-180 b. l.).

42. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrimas kompaktinis diskas DVD-R Nr. 20-7-338, jame yra 3- ios kameros (duomenys neskelbtini) vakaro vaizdo įrašai:

42.1. -faile pavadinimu "ch03_20190704210421.mp4“, matyti praėjimas, įrašo pradžia 21:04:21 val., įraše matyti asmens siluetas, kuris užeina ir išeina iš (duomenys neskelbtini) 21:04:21 val., 21:06:52 val., 21:09:15 val., 21:09:38 val. ir dingsta praėjimo gale 21:09:49 val. 21:25:54 val. praėjimo gale pasirodo vyras, moteris ir bėgantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nedidelis, (duomenys neskelbtini) be pavadžio. Vyriškis, galimai A. H., yra apsiavęs tamsios spalvos apavu, mūvi šviesios spalvos bridžais, apsivilkęs šviesios spalvos bliuzoną, ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepuraitę su snapeliu, kepuraitę vyriškis užsidėjęs snapeliu pakaušio pusėje. Moteris pagal išorės požymius panaši į D. N., apsiavusi šviesios spalvos apavą, apsimovusi tamsios spalvos aptemptas kelnes, apsivilkusi juodos spalvos striukę, ant dešinio peties nešasi šviesios spalvos tašę, plaukai surišti ties pakaušiu, surišimo vietoje matosi juodos spalvos smeigtukas. A. H. ir D. N. iš ekrano dingsta 21:26:36 val. 21:29:21 val. ekrane pasirodo A. H., D. N. ir šalia jų bėgantis (duomenys neskelbtini), jie nueina į praėjimo galą ir 21:30:11 val. iš ekrano dingsta. Įrašas baigėsi 22:21:02 val.;

42.2. -faile pavadinimu "ch03_20190704222109.mp4“ matyti tas pats praėjimas, vaizdas yra prieblandoje, įrašo pradžia 22:21:09 val., peržiūrint vaizdo įrašą 22:22:12 val. praėjimo gale pasirodo vyriškio siluetas, 22:22:27 val. vyriškis užeina į dešinėje pusėje esantį aptvarą, 22:22:34 val. iš aptvaro išrieda karutis, kurį stumia vyriškis, 22:22:44 val. vyriškis dingsta praėjimo gale, 22:30:34 val. praėjimo gale pasirodo (duomenys neskelbtini), kuris dingsta 22:31:00 val., 22:38:30 val. praėjimo gale pasimato žmogaus siluetas ir dingsta, įrašas pasibaigia 23:37:55 val. (1 t. 181-184 b. l.).

43. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrėta kompiuterinė laikmena DVD–R diskas Nr. 20-7-335, jame yra 4- os vaizdo kameros (duomenys neskelbtini) vakaro vaizdo įrašai, sutalpinti į 764 failus:

43.1. -failas pavadinimu "ch04_20190704205658mp4“, (duomenys neskelbtini) val., įrašo trukmė 51 sek. 28 įrašo sekundę užfiksuota praeinantis įtariamasis A. H., užsidėjęs akinius, vilkintis pilkos spalvos bridžus pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, užsidėjęs pilkos spalvos kepure, apsimovęs tamsios spalvos kojines ir pilkos spalvos šlepetes;

43.2. -failas pavadinimu "ch04_20190704205814mp4 (duomenys neskelbtini) val., įrašo trukmė 43 sekundės; A. H. vaizdo kameros filmuojamoje zonoje pasirodo nuo 6 sekundės;

43.3. -faile pavadinimu "ch04_20190704212633mp4“, (duomenys neskelbtini) val., trukmė 35 sekundes; nuo įrašo 15 sekundės užfiksuotas praeinantis A. H., D. N., apsirengusi juodos spalvos striuke, pilkos spalvos kelnes, apsimovusi baltos spalvos batus, ant peties nešanti baltos spalvos krepšį, plaukai surišti į kuodą, ir mažas baltas šuniukas;

43.4. -faile pavadinimu "ch04_20190704212903mp4“, (duomenys neskelbtini) val., trukmė 28 sekundės, nuo 5 įrašo sekundės užfiksuoti praeinantys A. H., D. N. ir šuniukas;

43.5. -faile pavadinimu "ch04_20190705072126mp4", (duomenys neskelbtini) val., įrašo trukmė 37 sekundės, nuo 15 sekundės pasirodo A. H., vilkintis juodos spalvos džemperį ir nedėvintis kepurės;

43.6. -faile pavadinimu "ch04_20190705072705mp4“", (duomenys neskelbtini) val., įrašo trukmė 32 sekundės, nuo 12 sekundės užfiksuotas praeinantis A. H..

43.7. Taip pat apžiūrėtas kompaktinis diskas Nr. 20-7-336, jame yra 4- os vaizdo kameros įrašai, sutalpinti į 2 failus. Peržiūrint įrašus matyti, kad tai (duomenys neskelbtini) ryto įvykių įrašai, t. y. A. H. šeriantis (duomenys neskelbtini) ir kt. (1 t. 185-187 b. l.).

43.8. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrimas kompaktinis diskas DVD-R Nr. 20-7-329, jame yra 16- os kameros (duomenys neskelbtini) nakties ir ryto vaizdo įrašai, matyti A. H. (1 t. 199-200 b. l.).

43.9. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu apžiūrimas kompaktinis diskas DVD-R Nr. 20-7-332, jame yra 7- os kameros (duomenys neskelbtini) vakaro vaizdo įrašai:

43.10. -faile pavadinimu "ch07_20190704203815.mp4“ užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val., asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H. išeina iš patalpos į lauką, rankoje nešasi įrankį (kastuvą ar šakę). Asmuo vilki šviesios spalvos bliuzoną, ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepuraitę su snapeliu. Išėjęs iš patalpos vyras nueina už kameros filmavimo zonos ir ką veikia nesimato;

43.11. -failuose pavadinimu ",ch07_20190704205856.mp4“ ir "ch07_20190704210201.mp4 užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val., iš pastato išeina vyras pagal išorės požymius panašus į A. H. ir pereina kiemą, grįžta, tada eina į kitą patalpą. Netrukus iš jos išeina;

43.12. -faile pavadinimu "ch07_20190704212528.mp4“, užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) kiemu eina asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H., kartu su juo eina moteris kuri, pagal išorės požymius panaši į D. N.. Moteris vilki juodos spalvos striukę, mūvi pilkos spalvos kelnes, avi šviesios spalvos avalynę. Moteris ant dešinio peties nešasi šviesios spalvos rankinę. Greta asmenų eina baltos spalvos nedidelis (duomenys neskelbtini) asmenys įeina į patalpą;

43.13. -faile pavadinimu "ch07_20190704213011.mp4“, užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) asmenys išeina iš patalpos, pereina kiemą ir užeina už kameros filmavimo zonos;

43.14. -faile pavadinimu "ch07_20190704222157.mp4“ užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val., asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H. pereina kiemą ir įeiną į patalpą.

43.15. -faile pavadinimu "ch07_20190704222243.mp4“ užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val., asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H. iš patalpos pasiima žalios spalvos, vieno rato karutį ir jį nusistumia už kameros filmavimo zonos;

43.16. -faile pavadinimu "ch07_20190704223332.mp4’’, užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) val., asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H. rūko ir vaikšto po kiemą, greta jo bėgioja (duomenys neskelbtini);

43.17. -faile pavadinimu "ch07_20190704223826.mp4“ užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) val., asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H. įeiną į patalpą ir netrukus, failas „ ch07_20190704223848.mp4“ iš jos išeina.

43.18. Aplanke pavadinimu 6 kamera yra 181 video failai mp4 formatu. Peržiūrėjus Windows Media player programa juose matyti kameros fiksuojančios (duomenys neskelbtini) vidų vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) val.:

43.19. -faile pavadinimu "ch06_20190704205909.mp4“ užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) val., asmuo pagal išorės požymius panašus į A. H. eina (duomenys neskelbtini) koridoriumi;

43.20. -faile pavadinimu "ch06_20190704212555.mp4“ užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) koridoriumi eina vyras, pagal išorės požymius panašus į A. H., ir moteris, pagal išorės požymius panaši į D. N.. Kartu su jais eina (duomenys neskelbtini);

43.21. -faile pavadinimu "ch06_20190704212939.mp4“ užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) val., asmenys pagal išorės požymius panašūs į A. H. ir D. N. (duomenys neskelbtini) koridoriumi grįžta, kartu su jais (duomenys neskelbtini);

43.22. -faile pavadinimu "ch06_20190704222220.mp4“ užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) val., vyras pagal išorės požymius panašus į A. H., eina (duomenys neskelbtini) koridoriumi ir pasuka į video kameros kairėje esančią vieną iš (duomenys neskelbtini). Už kelių sekundžių asmuo išsistumia vieno rato karutį.

44. Video failų kompiuteriu apžiūros metu buvo daromos nuotraukos spausdinimo klavišu (Print Screen), jos pridedamos prie apžiūros protokolo (1 t. 188-195 b. l.).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio nuosprendžio 2–44 punktuose išvardintus bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus duomenis, konstatuoja, jog jie surinkti laikantis BPK nustatytos tvarkos, taip pat ištirti teisiamajame posėdyje, dėl to pripažįsta juos įrodymais.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

46. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus kyla tam, kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai, nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesioginė tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tuo tarpu nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia.

47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011; Nr. 2K-483-976/2015; Nr. 2K-P-498-746/2015; Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.). Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

48. Kaltinamasis A. H. kaltę dėl D. N. nužudymo pripažino visiškai, teigdamas, kad sumušė ir pasmaugė nukentėjusiąją. Tačiau ir be jo pripažinimo, nuosprendžio II skyriuje išvardinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent liudytojo A. K. parodymai, kad jam pats kaltinamasis papasakojo, jog padarė kažką labai blogo, kad stuktelėjo nukentėjusiajai. Netiesioginiai liudytojų A. Ž., R. P. parodymai, jog matė A. H. įvykio vietoje ryte. Specialistės teismo medicinos gydytojos M. K. paaiškinimu, kad atliko D. N. lavono tyrimą. Mirties priežastis– asfikcija suspaudus kaklą– pasmaugimas. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūnų pranešimuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gautas V. N. pareiškimas, jog nuo (duomenys neskelbtini) val. negali susisiekti su dukterimi D. N., kuri atvyko adresu (duomenys neskelbtini), susitikti su savo buvusiu sugyventiniu A. H.; kitame pranešime nurodoma, kad peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) teritoriją stebinčių vaizdo kamerų įrašus matyti, kad (duomenys neskelbtini) val. į (duomenys neskelbtini) teritoriją pas A. H. ateina D. N.. Jie abu nueina iki (duomenys neskelbtini) esančio tualeto ir netrukus apie 21.30 val. nueina link pavėsinės esančios kieme, kurios vaizdo kameros nefiksuoja. Tą pačią dieną, apie (duomenys neskelbtini) val., A. H. į patalpas grįžta jau vienas, pasiima žalios spalvos karutį ir su juo nueina į tą pačią pusę, link pavėsinės ir vienas grįžta atgal maždaug už 13 minučių. Informuojama, kad pasitelkus Kauno apskrities VPK kinologę bei tarnybinį šunį (duomenys neskelbtini) val., pagal pristatytus D. N. rūbus atlikti paieškos veiksmai, ir apie 300 metrų nuo M. Ž., miškingoje vietovėje esančiame mūriniame statinyje rastas jaunos moters lavonas. Atliekant lavono apžiūrą, akių vokuose, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, smakre, pasmakrėje pastebėtos kraujosrūvos, patinimai, akių obuoliuose kraujo išsiliejimas, kakle, apimant visą apskritimą, kaklo suspaudimo žymė, čiuopiant galvą jaučiama nosies kremzlių krepitacija (traškesys). Šalia lavono rastas baltas krepšys ir D. N. piniginė, asmens dokumentai bei kiti daiktai. Telefonas įvykio vietoje nerastas. (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), įtariant nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 3 p., laikinai sulaikytas A. H., gim. (duomenys neskelbtini) m. Asmens kratos metu pas A. H. rasti trys mobilaus ryšio telefonai "S.", "L." ir "i.". A. H. žodžiu nurodė, jog pas jį rastas telefonas "S." priklauso D. N.. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teritorija stebima vaizdo kameromis. Iš aikštelės prie (duomenys neskelbtini) dešiniau matomas miško takelis gilyn į mišką. Takelis apie 1.5 metro pločio. Šonuose žalia augmenija ir medžiai. Einat taku į dešinę pusę apie 100 metrų paėjus į įkalnę jos dešinėje pusėje, matomi šlaite esantys įmūryti apleisti, atviromis angomis, statiniai. Apžiūrint trečią statinį, jo viduje rastas moteriškos lyties lavonas. kūnas, kuris užmestas šiaudais. Kūno dešinėje pusėje prie sienos užmestas šiaudais yra baltas medžiaginis maišas, kuriame rasta raudona piniginė, D. N. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, S. banko kortelė ir kt. daiktai. (duomenys neskelbtini) papildomos apžiūros protokolu apžiūrėta pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pavėsinės šonuose yra mediniai suolai, ant sienos matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad D. N. mirties priežastis- stranguliacinė asfiksija- kaklo suspaudimas. Į tai nurodo stranguliacinė vaga kakle, ryški veido odos cianozė, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kakle, odos nubrozdinimai sprande, petechijos veide, kraujosruvos po akių obuolių ir vokų junginėmis, taškinės kraujosruvos lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklio gleivinėje. po širdiplėve, po plaučių krūtinplėvėmis. kraujosruvos liežuvio šaknyje, kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose ir kairiame galvos sukamajame raumenyje, kraujosruvos gerklų minkštuosiuose audiniuose, poliežuvinio kaulo dešinio rago lūžis; vidaus organų pilnakraujystė. Vertinant įvykio vietoje užfiksuotus lavoninius reiškinius, D. N. mirė ne mažiau 24 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. D. N. konstatuota stranguliacinė asfiksija- kaklo suspaudimas, pasireiškęs stranguliacinė vaga kakle, poodinėmis kraujosruvomis ir kitais sužalojimais, radiniai kakle leidžia teigti, kad kaklas buvo suspaustas tiek smaugvirve, galimai dviguba, tiek ir plaštakų pirštais. Kaklo suspaudimo veiksmai galėjo trukti keletą minučių iki mirties. Kuris veiksmas buvo atliktas pirmas- kaklo suspaudimas smaugvirve ar kaklo suspaudimas rankomis- atsakyti nėra galimybės. Kaklo suspaudimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdyma, o šiuo atveju tapo mirties priežastimi. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje teigiama, kad A. H. konstatuoti nubrozdinimai dešiniame skruoste pereinant į nosies galiuką, sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu A. K. pateikė virvę ir kt. daiktus. (duomenys neskelbtini) reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateikti žirgyno teritorijos vaizdo įrašai, iš kurių matyti A. H. ir D. N. judėjimo (duomenys neskelbtini) maršrutai, data ir laikas.

49. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. H., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia nužudė savo šeimos narį. (duomenys neskelbtini) val., viešosios įstaigos "R.K.M.Ž.“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo sugyventine D. N. metu, tyčia, tai yra pargriovęs ant suolo ir suduodamas kietais bukais daiktais daugybę kartų – ne mažiau kaip 25 smūgius nukentėjusiajai D. N. į veidą ir kitas kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą, padarė poodinės kraujosruvas akių viršutiniuose vokuose, kairiame skruoste, smakre, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus smakre, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje krūtyje, pogleivio kraujosruvas lūpose, minkštųjų audinių kraujosruvas veide, smilkininiuose raumenyse, taip pat, spausdamas nukentėjusiosios kaklą ranka ir virve, padarė D. N. stranguliacinę asfikciją– kaklo suspaudimą, pasireiškusį stranguliacine vaga kakle, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kakle, odos nubrozdinimais sprande, petechijomis veide, kraujosruvomis po akių obuolių ir vokų junginėmis, taškinėmis kraujosruvomis lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklio gleivinėje, po širdiplėve, po plaučių krūtinplėvėmis, kraujosruvomis liežuvio šaknyje, kraujosruvomis kaklo minkštuosiuose audiniuose ir kairiame galvos sukamajame raumenyje, kraujosruvomis gerklų minkštuosiuose audiniuose, poliežuvinio kaulo dešinio rago lūžiu, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę D. N..

50. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad toks daugybinių smūgių nukentėjusiajai sudavimas, o po to pasmaugimas ranka ir virve rodo jo tiesioginę tyčią atimti D. N. gyvybę. Įvertinant teismų praktikoje nurodytas, kaip būtinas įvertinti, aplinkybes dėl kaltininkų elgesio ir po nusikalstamos veikos padarymo pažymėtina, jog kaltinamasis, pamatęs, kad D. N. suglebo ir neberodė gyvybės ženklų, vėliau ją įdėjęs į karutį nuvežė toliau nuo nusikaltimo vietos ir paslėpė kūną bunkeryje, esančiame miške. Tai, kolegijos vertinimu, taip pat įrodo, kad kaltinamasis, sumušdamas ir pasmaugdamas nukentėjusiąją ir vėliau paslėpdamas kūną bunkeryje jau tada suprato, kad savo veiksmais D. N. nužudė, kas, vertinant jo veikos subjektyviąją pusę, patvirtina, kad jis norėjo tokių padarinių (mirties) ir veikė tiesiogine tyčia.

51. Pažymėtina, ir tai, kad tarp kaltinamojo A. H. veiksmų – smūgių sudavimo ir pasmaugimo rankomis bei virve – ir padarinių – D. N. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys ir A. H. yra kaltas dėl D. N. mirties.

52. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad D. N. mirties priežastis– asfikcija suspaudus kaklą– pasmaugimas. Apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir D. N. jis galėjo suduoti smūgius jai, apimtas pavydo ir įsiūčio, taip pat nurodė, kad jam taip pat padaryti sužalojimai, kuriuos sukėlė D. N. ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. H. padaryti nubrozdinimai dešiniame skruoste. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad D. N. poodinės kraujosruvos akių viršutiniuose vokuose, kairiame skruoste, smakre, pasmakrėje, kakle, krūtinėje, žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai smakre, dešinėje plaštakoje, krūtinėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje krūtyje, pogleivio kraujosruvos lūpose, minkštųjų audinių kraujosruvos veide, smilkininiuose raumenyse, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvidešimt penkiais trauminiais poveikiais. Galimai artimu kaklo suspaudimui laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad D. N. sužalojimai nors ir padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dvidešimt penkiais trauminiais poveikiais, tačiau sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, neturėjusiu įtakos mirčiai. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad A. H. tokiais veiksmais siekė ne sukelti skausmą nukentėjusiajai ar kitaip žiauriai sužaloti, o palaužti jos pasipriešinimą. Taip pat iš nustatytų faktinių aplinkybių negalima teigti, kad A. H. suvokė, kad nužudo itin žiauriai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir šis kvalifikuojantis požymis šalintinas iš kaltinimo ir kaltinamojo veika nekvalifikuotina pagal minėtą punktą.

53. Teismų praktikoje šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ vadovaujamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. H. ir nukentėjusioji D. N. santuokos įregistravę nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta ir tai, jog jie kartu gyveno apie aštuonerius metus, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų, bendrai rūpinosi savo buitimi. Tik paskutinius kelis mėnesius gyveno atskirai. Aplinkybę, jog kaltinamasis A. H. ir nukentėjusioji D. N. aštuonerius metus gyveno kartu kaip sugyventiniai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino artimiausiais giminystės ryšiais su nukentėjusiąja susiję asmenys - nukentėjusiosios tėvai ir sesuo, taip pat apklausti liudytojai, buvę sugyventinių kaimynai. Galiausiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog bendro gyvenimo faktą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis A. H.. Taip pat nuteistojo požiūrį į santykius su nukentėjusiąja atskleidžia pati smurto motyvacija: kaltinamasis susinervino, išgirdęs, kad D. N. turi kitą draugą, palieka jį, prašo pasiimti likusius savo daiktus ir dėl to ją nužudė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad visą laiką mylėjo nukentėjusiąją ir dabar tebemyli. Tokie kaltinamojo motyvai patvirtina, kad jis nukentėjusiąją laikė šeimos nare. Vien tokios aplinkybės, kad kaltinamasis su D. N. susipyko ir kurį laiką gyveno atskirai, savaime nepaneigia jų partnerystės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog, nors kaltinamasis A. H. ir nukentėjusioji D. N. santuokos sudarę ir įregistravę nebuvo, tačiau faktinės partnerystės faktas byloje akivaizdžiai nustatytas. Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo A. H. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nustatyta, jog A. H. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę nukentėjusiąją D. N..

54. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. H., veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, suduodamas daugybinius smūgius D. N. į įvairias kūno vietas, taip pat spausdamas nukentėjusiosios kaklą ranka ir virve, nužudė savo šeimos narį sugyventinę D. N., todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

55. Skiriant A. H. bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

56. Kaltinamasis A. H. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei. Šis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiosios mirtį. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, esant vienai kvalifikuojančiai nužudymą aplinkybei – savo šeimos narį, kas rodo ypač didelį šios veikos pavojingumą.

57. Kaltinamasis A. H. nevedęs, turi nepilnametę dukrą, prieš suėmimą dirbo, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taip pat vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2017 m. birželio 09 d. teismo nutartimi patvirtintas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Kaltinamasis A. H. taip pat 2 kartus baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre nesigydė ir neregistruotas, Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. H. nėra pagrindo. A. H. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes A. H. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

58. Visos aplinkybės, nurodytos 55-57 punktuose, įvertintinos skiriant kaltinamajam bausmę. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bei tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. H. už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę artimą BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui (13 metų), ją atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bausmės, kokios prašė prokuroras, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės paskirtį. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų atstovo prašytos, didesnės už įstatyme numatytos bausmės vidurkio skyrimas, esant vienai sunkinančiai ir vienai lengvinančiai aplinkybei, beje įvertinus ir kaltinamojo asmenybę, akivaizdžiai prieštarautų baudžiamajam įstatymui ir teisingumo principui.

60. Į bausmės laiką kaltinamajam įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas:– nuo sulaikymo dienos 2019m. liepos 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. C. ieškiniai

61. Nukentėjusieji E. L., S. N. ir V. N. byloje pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašo iš kaltinamojo A. H. priteisti E. L. ir S. N. po 50 000 Eur, o V. N. 50 000 Eur neturtinei ir 2624,56 Eur turtinei žalai atlyginti.

62. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

63. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareikštus civilinius ieškinius ir teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. L., S. N. ir V. N. civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinami iš dalies. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl atitinkamai dukros ir sesers nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškiniuose nurodytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo giminaičio praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo A. H..

65. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad nukentėjusieji S. N. ir V. N. su dukra bendraudavo artimai, dažnai skambindavo telefonu, susitikdavo per šventes, jų santykiai buvo ypač artimi, neteko artimiausio žmogaus - dukters. Nukentėjusioji E. L. paaiškino, kad jos su sese buvo taip pat geriausios draugės, santykiai buvo labai gerai, dažnai bendraudavo telefonu, dalindavosi visomis paslaptimis.

66. Taigi, iš pačių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimų matyti, kad jie su D. N. nors ir kartu negyveno, bet palaikė itin artimus šeimyninius santykius, dažnai bendraudavo telefonu, lankydavosi vieni pas kitus namuose, kartu šventė šventes. Visa tai rodo, kad nukentėjusiųjų ir D. N. bendravimas nebuvo epizodinis, todėl jų ryšiai laikytini itin tampriais. Sutiktina, kad nukentėjusieji patyrė ir patiria didelių dvasinių išgyvenimų. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusieji patyrė didesnio laipsnio kančias ir išgyvenimus.

67. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. Kaltinamasis A. H. yra vidutinio amžiaus, dirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturės galimybių atlyginti visą prašomą priteisti pinigų sumą.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusiosios teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio –50 000 Eur – neatitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, visiškai priteisus prašomas pinigų sumas, bus nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies ir iš kaltinamojo A. H. nukentėjusiesiems priteistina po 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog teisėjų kolegijos nustatytas nukentėjusiems neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, broliams, seserims) iš kaltininkų priteisiama tokio dydžio neturtinė žala. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

69. Nukentėjusiosios V. N. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo A. H. grindžiamas tuo, kad Ji organizavo D. N. laidotuves ir savo lėšomis padengė visas išlaidas, susijusias su laidojimo paslaugų suteikimu. Šias išlaidas sudarė 2624,56 eurų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie civilinio ieškinio (2 t., b. l. 181-186). Mirusiojo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. (CK 6.291 straipsnis). Reikalavimas dėl laidojimo išlaidų pripažįstamas kaltinamojo, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

V. K. nuosprendžiu spręstini klausimai

70. Iš kaltinamojo A. H. (duomenys neskelbtini) d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu ir (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. K. paimti daiktai sunaikintini kaip menkaverčiai, išskyrus raktus su pakabuku ir mobilaus ryšio telefono aparatus: trys raktai su pakabukais, mobilaus ryšio telefono aparatas „i.“ ir „L.“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam A. H., mobiliojo ryšio telefono aparatas „S.“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisių į D. N. turtą perėmėjui.

71. Dėžėje supakuoti D. N. rūbai, paimti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus, įtariamojo A. H. rūbai, virvė, biologinės kilmės nuoplovos, 13 kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dvi kompaktinės plokštelės, esančios byloje (1 t., b.l. 52 ir 59), saugotini prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. H. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. liepos 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. H. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. L., S. N. ir V. N. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

- priteisti V. N. iš A. H. 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius eurų) neturtinei ir 2624,56 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 56 ct) turtinei žalai atlyginti.

- priteisti S. N. iš A. H. 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- priteisti E. L. iš A. H. 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu tris raktus su pakabukais, mobilaus ryšio telefono aparatus „i.“ ir „L.“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. H..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, esančias byloje (1 t., b.l. 52 ir 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu D. N. rūbus, paimtus iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus, įtariamojo A. H. rūbus, virvę, biologinės kilmės nuoplovas, 13 kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, kurie yra saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė