Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. D., T. D., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo brolio G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis šiuo adresu yra pastatyti 4 statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-tvartas, pastatas-malkinė, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) (toliau – statiniai). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienas iš jų – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), tačiau ir šio statinio savininkas viešame registre nėra įregistruotas. Minėti statiniai nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui K. (K.) D., vėliau minėti statiniai buvo perleisti pareiškėjo broliui G. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). G. D. mirė ištuokoje, turėjo du vaikus D. D. ir T. D.. G. D. tėvai bei seneliai mirę. Pareiškėjas yra ketvirtos eilės palikėjo G. D. įpėdinis (brolis). Kiti G. D. ir pareiškėjo broliai J. D. ir R. D. mirę. Po palikėjo G. D. mirties paveldėjimo byla dėl jo turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų. Po palikėjo G. D. mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Palikėjas G. D. savo gyvenamąją vietą nuo 1984 m. sausio 5 d. iki pat mirties buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1989 m. liepos 27 d. taipogi yra deklaravęs tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini); t. y. jie gyveno kartu tame pačiame gyvenamajame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, mirus broliui (palikėjui) pareiškėjas liko gyventi broliui (palikėjui) nuosavybės teise priklausančiame name, rūpinosi visu minėtu nekilnojamuoju turtu (statiniais) kaip savo, mokėjo su turto (statinių) išlaikymu susijusius mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys D. D., T. D. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja ir papildomai nurodė, jog duomenų apie tai, kad paveldimas turtas būtų perėjęs valstybei, neturi. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog paveldimas turtas jau būtų priimtas.

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėjas A. D. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirė būdamas ištuokoje. Turėjo du vaikus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D. motina M. D. mirusi (duomenys neskelbtini), tėvas K. (K.) D. miręs (duomenys neskelbtini). G. D. turėjo brolius: J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini); R. D., gim. (duomenys neskelbtini)., mirusį (duomenys neskelbtini) bei pareiškėją A. D..

G. D. nuo 1984 m. sausio 5 d. iki pat mirties buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. D. savo gyvenamąją vietą nuo 1989 m. liepos 27 d. taipogi yra deklaravęs tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis (duomenys neskelbtini), yra pastatyti 4 statiniai (toliau – statiniai): pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-tvartas, pastatas-malkinė, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) (toliau – statiniai). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienas iš aukščiau nurodytų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), tačiau šio statinio savininkas viešame registre nėra įregistruotas.

Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje apie turėtus pastatus, nurodyta, jog minėti statiniai nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui K. (K.) D., jam mirus buvo perrašyti sūnaus (pareiškėjo brolio) R. D., vėliau minėti statiniai buvo perleisti pareiškėjo broliui G. D..

Testamentų registro išrašo duomenimis po palikėjo G. D. mirties, paveldėjimo byla dėl jo turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi

įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro“ sąskaitos su apmokėjimą patvirtinančiais duomenimis, Perlo energijos atsiskaitymo knygelė su mokėjimą patvirtinančiais duomenimis, patvirtina, kad už paveldimo turto naudojimą visada buvo mokami mokesčiai, įsiskolinimų nėra, pareiškėjas A. D. rūpinasi ir prižiūri nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis kartu su palikėju G. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau, mirus pareiškėjo broliui (palikėjui) G. D., pareiškėjas liko gyventi (duomenys neskelbtini), rūpinosi visu nekilnojamuoju turtu (statiniais) kaip savo, mokėjo su turto (statinių) išlaikymu susijusius mokesčius t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo brolio G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,26 Eur (trylika eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.