Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Trakų rajono Rykantų universalaus daugiafunkcio centro atstovui Dariušui Nedveckiui (Dariuš Nedvecki),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovams J. K. ir Trakų rajono Rykantų universaliam daugiafunkciam centrui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. J. K. 2021 m. rugpjūčio mėn. 8 dienas, rugsėjo mėn. 2 dienas, spalio mėn. 2 dienas buvo vedamas į ugdymo Įstaigą, apie tai ieškovas informuotas nebuvo. Ieškovė vaiką į ugdymo Įstaigą vedė slapta, teigdama, kad tiesiog pasiima vaiką kartu į savo darbą. Pažymėtina, kad šalys buvo susitarusios, jog vaikas lankys ugdymo įstaigą nuo trejų metų.

4. Ieškovas, turėdamas realų pagrindą manyti, kad ugdymo įstaiga nėra pritaikyta ugdyti vaikus iki trejų metų ir elgiasi neteisėtai – nesilaiko išduoto leidimo sąlygų, kreipėsi su prašymu pateikti higienos pasą. Gautas iš atsakovo higienos pasas, išduotas atsakovui (Centrui) 2020 m. sausio 17 d. Nr. (10.25 14.2.1)(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kadangi buvo sudaryta iš esmės nesant tokios galimybės – įstaiga neturi teisės dirbti su vaikais iki trejų metų. Sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms normoms. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai““ 8 punktu, įstaiga gali vykdyti veiklą tik teisės akto nustatyta tvarka gavusi leidimą–higienos pasą. Šiuo atveju Įstaiga neturi teisės ugdyti vaikų iki trejų metų, t. y. vykdyti tokios veiklos, o taip pat ir sudaryti sutarčių dėl vaikų iki trejų metų amžiaus ugdymo.

Motyvuojamoji dalis

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju, kuomet Sutartis dėl ugdymo buvo sudaryta nesant tam leidimo, kuris yra būtinas, laikytina, kad ji prieštarauja imperatyvui, todėl yra niekinė bei negaliojanti.

6. Šiuo atveju atsakovė siekia vesti šalių sūnų į ugdymo įstaigą, nepaisydama jai žinomos aplinkybės apie leidimo Įstaigoje nebuvimą ir vaiko amžių. Tuo tarp atsakovas yra jos darbdavys, jis yra lojalus savo darbuotojai (atsakovei), nepaisant daromų aiškių norminių teisės aktų pažeidimų. Trečiasis asmuo, kaip atsakovo steigėjas, nesiima jokių priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtam elgesiui ir toleruoja savivalę, teisės aktų nesilaikymą pavaldžioje įstaigoje.

7. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad atsakovas šiuo atveju pripažįsta, jog sudarant Sutartį, jos 5 punkte, iš karto buvo numatyta, kad J. K. ((duomenys neskelbtini)), būdamas vienerių metų ir septynių mėnesių amžiaus, pradeda lankyti ugdymo įstaigą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.. Atsakovas nepateikia jokių savo argumentų dėl įstaigoje Sutarties sudarymo metu ir numatyto vaiko ugdymo pradžios laiku galiojusio higienos paso, išduoto atsakovui 2020 m. sausio 17 d. Nr. (10.25 14.2.1) (duomenys neskelbtini) kuris nenumatė galimybės ugdyti Įstaigoje vaikus iki trejų metų, ir sudarytos Sutarties teisėtumo, atitikimo jam. Atsakovas pateikia teismui jau po bylos iškėlimo Įstaigai išduotą 2022 m. sausio 4 d. higienos pasą, tačiau jis niekaip nepaneigia akivaizdžių faktinių aplinkybių – Sutartis dėl J. K. ugdymo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta Įstaigai neturint teisės ugdyti vaikus iki trejų metų. Vaikas buvo ugdomas, sudarant motinai galimybes manipuliuoti vaiku, buvo pažeistas vaiko interesas į saugią aplinką. Atsakovo teiginiai dėl to, kad Įstaiga buvo pritaikyta vaikams iki trejų metų ugdyti, kad ugdymas buvo individualizuojamas, vertintini kritiškai kaip gynybinė poziciją šio byloje. Sutartis buvo sudaryta turint vieną tikslą – įstaigos darbuotojos (atsakovės) teisių ir interesų užtikrinimas, nepaisant veiksmų teisėtumo, Įstaigoje galiojančios tvarkos ir norminių aktų.

8. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad negalioja sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Imperatyvi nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos šveitimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatančiame, kad šveitimo tiekėjas privalo sudaryti mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas, kas yra patvirtinama konkrečios apimties ir turinio higienos pasu. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas taip pat numato, kad leidimas–higienos pasas yra privalomas ugdymo veiklai: ikimokyklinio ugdymo veiklai, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veiklai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veiklai, profesinių mokyklų ugdymo veiklai, aukštųjų mokyklų ugdymo veiklai. Nėra jokių abejonių, kad Sutartis prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų ir poįstatyminių aktų, kurie detalizuoja pareigas, normoms. Šiuo atveju Įstaiga (atsakovas) neturėjo teisės pagal turimą higienos pasą ugdyti vaikus iki trejų metų.

9. 2022 m. sausio 4 d. papildymas leidime–higienos pase buvo atliktas skubos tvarka, bylos nagrinėjimo metu, siekiant pateisinti neteisėtus atsakovų veiksmus. Šių aplinkybių sudarant Sutartį nebuvo ir tai nešalina atsakovų atsakomybės.

10. Ieškovė pasinaudojo palankiai susiklosčiusia situacija, kad pati dirba ugdymo įstaigoje, pažeisdama tiek vaiko, tiek ieškovo interesus, imperatyvias normas, siekdama aiškaus tikslo – atriboti, izoliuoti tėvą nuo sūnaus, sudarė Sutartį ir vedė vaiką į įstaigą, kuri tam nepritaikyta.

11. Vaiko, kuris yra tik dvejų metų amžiaus ir kuriam tėvas gali užtikrinti stabilią, tinkamą aplinką, nėra jokio pagrindo vesti į darželį.

12. Ieškovas, jo atstovė byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.

13. Atsakovas Trakų rajono Rykantų universalus daugiafunkcis centras atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Sutarties 5 punkte numatyta, jog J. K. Centrą pradeda lankyti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Ankstesniu laikotarpiu vyko vaiko adaptacija darželyje, vaikas buvo pažindinamas su nauja aplinka ir naujais svarbiais žmonėmis, buvo stengiamasi užmegzti ryšį su auklėtoja. Centro darbuotojai dėjo visas pastangas, siekdami užtikrinti vaiko gerovę, palengvinti jo adaptacijos periodą.

14. Ieškovo išdėstyta pozicija, kad Centras nėra pritaikytas ugdyti vaikus iki trejų metų, yra visiškai nepagrįsta. Centre (t. y. vaikų darželyje) ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Siekiant pažinti vaiką, vertinama vaiko fizinė, socialinė, komunikacinė, meninė ir pažintinė branda. Apibendrinus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo rezultatus, išsiaiškinami silpniausi ir stipriausi vaikų gebėjimai. Nuolat gerinama ugdymo kokybė ir sistemingai planuojamos ugdomosios veiklos.

15. Atsakovo atstovas byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniame dokumente išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti.

16. Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jeigu jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo, o ne žemesnės galios teisės akto, normoms.

17. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 4 punktas numato, kad švietimo teikėjas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą gali vykdyti tik teisės akto nustatyta tvarka gavęs leidimą–higienos pasą. Tokį leidimą–higienos pasą Rykantų universalus daugiafunkcis centras yra gavęs. Rykantų universaliam daugiafunkciam centrui išduotas leidimas–higienos pasas ikimokyklinio ugdymo veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, ikimokyklinis ugdymas vaikui teikiamas nuo gimimo. Taigi, atsakovui leidimas–higienos pasas išduotas veiklai, kuri galima teikti nuo pat vaiko gimimo.

18. Leidimų–higienos pasų išdavimo taisyklių 8 punktas numato, kad leidimas–higienos pasas gali būti išduodamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies atitinkamame punkte nurodytoms visoms ūkinėms komercinėms veikloms arba jų daliai. Jeigu leidimas–higienos pasas išduodamas ne visoms Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies atitinkamame punkte nurodytoms veikloms, turi būti konkrečiai nurodyta, kurioms Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies atitinkamame punkte nurodytoms ūkinėms komercinėms veikloms išduodamas leidimas–higienos pasas. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad leidimas–higienos pasas yra privalomas ugdymo veiklai: ikimokyklinio ugdymo veiklai, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veiklai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veiklai, profesinių mokyklų ugdymo veiklai, aukštųjų mokyklų ugdymo veiklai. Būtent šiame punkte nurodytos ugdymo veiklos daliai – ikimokykliniam ugdymui, Rykantų universaliam daugiafunkciam centrui yra išduotas leidimas–higienos pasas.

19. Ieškovas nenurodo jokios imperatyvios įstatymo normos, kuriai jo ginčijama Sutartis galimai prieštarauja. Ieškovas remiasi Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 8 punktu, nurodančiu, kad įstaiga gali vykdyti veiklą tik teisės akto nustatyta tvarka gavusi leidimą–higienos pasą. Taigi, ieškovas Sutarties negaliojimą grindžia ne prieštaravimu imperatyviai įstatymo nuostatai, o prieštaravimu poįstatyminio teisės akto nuostatai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl Sutarties buvimo niekine ir negaliojančia.

20. Nors ieškovas teigia, kad Įstaiga nėra pritaikyta ugdyti vaikus iki trejų metų, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Įstaigos atžvilgiu nėra užfiksuota jokių pažeidimų dėl to, kad ji būtų nepritaikyta vaikų iki trejų metų ugdymui.

21. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su mažamečio vaiko interesais. J. K. lanko (duomenys neskelbtini) universalų daugiafunkcį centrą. Vaikas jau yra adaptavęsis prie savo grupės draugų, auklėtojų, darželyje taikomos dienotvarkės. Sutarties pripažinimas negaliojančia reikštų, kad vaikas būtų prievarta paimtas iš darželio ir įprastos aplinkos, turėtų būti ieškoma nauja ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) universaliam daugiafunkciam centrui išduotame papildytame leidime–higienos pase pridėtas komentaras, jog formuojama grupė nuo dvejų metų amžiaus. J. K. šiuo metu jau yra dviejų metų amžiaus.

22. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šalys buvo sutarusios, jog jų sūnus J. K. lankys ugdymo įstaigą tik nuo trijų metų. Tokio susitarimo tarp šalių nebuvo. Priešingai, tarp šalių buvo aiškus supratimas, jog šalių sūnus lankys ugdymo įstaigą, kadangi ieškovas buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų tik todėl, kad galėtų netrukdomas dirbti ūkyje, be to, vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos tik iki 2022 m. sausio 9 d., taigi, iki vaikui sueis dveji, o ne treji, metai. Kadangi atsakovė taip pat dirba, buvo aišku, jog sūnus eis į darželį. Tokius ieškovo teiginius paneigia ir jo paties veiksmai sudarant sutartį su Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla.

23. Ieškovas teigia, kad atsakovė sudarė Sutartį dėl sūnaus ikimokyklinio ugdymo jo neinformuodama, tačiau apie sūnaus užrašymą į darželį ieškovas buvo informuotas. Vaiko gyvenamojoje vietoje Rykantų universalus daugiafunkcis centras yra artimiausias darželis, turintis puikiais sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau šioje situacijoje ieškovas pirmenybę skiria ne vaiko geriausiems interesams, o savo paties interesams ir ambicijoms.

24. Atsakovė triplike papildomai nurodo, kad ieškovo cituojamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato švietimo tiekėjo pareigas mokinių atžvilgiu. Mokinys pagal įstatymą yra asmuo, kuris mokosi. Šiuo atveju ginčo Sutartis yra sudaryta dėl vaiko ikimokyklinio ugdymo, įstaiga teikia paslaugas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taigi, ieškovo cituojama įstatymo norma, kuri reglamentuoja švietimo tiekėjo įpareigojimą mokinių atžvilgiu, nėra taikoma kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą. Be to, net ir kalbant apie higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad Rykantų universalus daugiafunkcis centras neužtikrina higienos normas atitinkančių ugdymosi sąlygų.

25. Tuo tarpu, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte, Rykantų universaliam daugiafunkciam centrui yra išduotas leidimas – higienos pasas ugdymo veiklos daliai – ikimokykliniam ugdymui.

26. Kadangi tarp šalių vyksta teisminis skyrybų procesas, ieškovo vienintelis siekis šioje byloje yra ne vaiko interesai, ne vaiko ugdymas, ne Sutarties pripažinimas negaliojančia ir realus įrodinėjimas dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, o noras, kad atsakovė būtų nubausta dėl to, jog nepakluso ieškovo santuokos nutraukimo sąlygoms. Šiuo atveju ieškovas naudojasi sandorio negaliojimo institutu ne gindamas savo sąžiningus interesus, o nesąžiningai siekdamas pranašumo santuokos nutraukimo byloje ir taip bandydamas „spausti“ atsakovę. Tokie nesąžiningi ieškovo interesai negali turėti pirmumo prieš vaiko interesus, apie kurių pažeidimą ieškovas apskritai nekalba ir jo neįrodinėja.

27. Byloje esantys įrodymai ir paties ieškovo elgesys akivaizdžiai paneigia jo kaltinimus atsakovei. Ieškovas pats 2021 m. rugsėjo 22 d. sudarė ikimokyklinio ugdymo sutartį su Ignalinos Šaltinėlio mokykla, kad nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. būtų pradėtas mažamečio vaiko ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ieškovas pats faktiškai sūnaus neprižiūrėjo ir jo ugdymu neužsiėmė. Ieškovas vaiko priežiūros atostogas pasiėmė tik tam, kad galėtų dirbti ūkyje.

28. Atsakovė, jos atstovė byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti.

29. Trečiasis asmuo byloje Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Trakų rajono Rykantų universalus daugiafunkcinis centras yra Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, įtraukta į Trakų rajono švietimų įstaigų aptarnavimo teritorijų sąrašą. Paskirtis – vaikams, jaunimui ir suaugusiems asmenims teikti socialines, kultūros ir švietimo paslaugas, tame tarpe ir Centro nuostatuose numatytą ikimokyklinį ugdymą. Trakų rajono savivaldybės administracijos nuomone, minėta ugdymo Įstaiga yra pritaikyta J. K. ugdymui ir jos lankymas nepažeidžia vaiko teisės būti saugioje aplinkoje.

30. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, pažymėdamas, kad dėl ieškinio reikalavimų spręstina vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, sąžiningumo principais.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

31. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė J. K. yra J. K., (duomenys neskelbtini) , tėvai.

32. Atsakovė J. K. ir atsakovas Trakų rajono Rykantų universalus daugiafunkcis centras 2021 m. balandžio 30 d. sudarė ugdymo paslaugų sutartį Nr. U-81, kuria Trakų rajono Rykantų universalus daugiafunkcis centras įsipareigojo teikti ugdymo paslaugas pagal ikimokyklinio ugdymo programą J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). (ginčo sutartis). Sutarties 5 punktas numatė, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, o ugdytinis (J. K.) pradeda lankyti Centrą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.. Sutartis galioja iki ugdytinis lanko Centrą ir ugdytinis baigs priešmokyklinio ugdymo programą.

33. 2021 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovui, atsakovė informavo ieškovą, kad jų sūnus J. K. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. yra priimtas į Trakų rajono Rykantų universalaus daugiafunkcio centro darželį.

34. J. K. lankomumas pagal kartu su atsakovės tripliku pateiktus duomenis: 2021 m. rugsėjo mėn. – dvi dienos, spalio mėn. – dvi dienos; lapkričio mėn. – aštuonios dienos; gruodžio mėn. – dvidešimt dvi dienos; 2022 m. sausio mėn. – dvidešimt dienų.

35. Trakų rajono Rykantų universaliam daugiafunkciam centrui 2020 m. sausio 17 d. buvo išduotas leidimas–higienos pasas dėl tokios ūkinės komercinės veikos: ugdymo veikla; ikimokyklinio ugdymo veikla, detalizuojant – viena grupė iki 15 vaikų (nuo 3 metų amžiaus iki pradinio ugdymo pradžios), viena grupė iki 17 vaikų (nuo 3 metų amžiaus iki pradinio ugdymo pradžios).

36. Trakų rajono Rykantų universaliam daugiafunkciam centrui 2022 m. sausio 4 d. buvo išduotas leidimas–higienos pasas dėl tokios ūkinės komercinės veikos: ugdymo veikla; ikimokyklinio ugdymo veikla, detalizuojant – viena grupė iki 15 vaikų (nuo 2 metų amžiaus iki pradinio ugdymo pradžios), viena grupė iki 17 vaikų (nuo 3 metų amžiaus iki pradinio ugdymo pradžios).

37. 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovė ir Lentvario lopšelis–darželis „Svajonėlė“ sudarė ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį, kuria darželis įsipareigojo teikti ugdymo paslaugas J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). Remiantis minėtos sutarties 5 punktu, ši sutartis įsigalioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ir galioja iki vaikas baigs ikimokyklinio ugdymo programą.

38. Ieškovas byloje laikosi pozicijos, įrodinėja, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 3 punktui, numatančiam, kad kitas švietimo teikėjas privalo sudaryti mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas, bei Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktui, numatančiam, kad leidimas–higienos pasas būtinas ugdymo veiklai (ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla, profesinių mokyklų ugdymo veikla, aukštųjų mokyklų ugdymo veikla), pastaroji nuostata iš esmės atkartota ir ieškovo nurodomose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 75:2016, numatančiose, kad švietimo teikėjas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą gali vykdyti tik teisės akto nustatyta tvarka gavęs leidimą–higienos pasą (4 punktas).

39. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad būtų užtikrintas civilinių santykių teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; ir kt.).

40. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Pagal šio straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

41. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi ir kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą bei kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; ir kt.).

42. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

43. Teismo vertinimu, šiuo atveju abi ieškovo nurodomos įstatymų nuostatos t. y. tiek Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatantis, kad kitas švietimo teikėjas privalo sudaryti mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas, tiek Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas, numatantis kad leidimas–higienos pasas būtinas ugdymo veiklai (ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla, profesinių mokyklų ugdymo veikla, aukštųjų mokyklų ugdymo veikla), pagal savo formuluotes – „privalo“, „būtinas“, yra imperatyvios.

44. Pažymėtina, kad ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo galiojantį leidimą–higienos pasą ikimokyklinio ugdymo veiklai, taigi, iš esmės minėtas įstatymų nuostatas atsakovas atitiko. Nors minėtame leidime–higienos pase buvo nurodyta, kad abi Įstaigos grupės yra nuo trejų metų amžiaus, tuo tarpu šalių sūnus ginčo Sutarties sudarymo metu buvo jaunesnis nei trejų metų amžiaus, tačiau vien tai nesudaro pagrindo Sutarties vertinti kaip niekinės bei negaliojančios, jeigu Sutarties nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Toks įstatyme nustatytas įstaigos veiklos pažeidimas, galėtų nebent sudaryti pagrindą kitokiai (įstaigos, jos vadovo) atsakomybei taikyti, kita vertus, duomenys apie kokios nors atsakomybės taikymą Įstaigai, jos vadovui į bylą taip pat nėra pateikti.

45. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis); ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis); ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

46. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sudarius Sutartį ieškovo (ir (ar) šalių mažamečio vaiko) teisės ar teisėti interesai būtų buvę pažeisti vien dėl to, kad atsakovo turimame leidime–higienos pase, suteikiančiame teisę vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, nebuvo nurodytas jaunesnio amžiaus grupės (nei nuo trejų metų) formavimas, ir/ ar dėl to šalių vaikui nebuvo užtikrintas tinkamas ir higienos normas atitinkantis ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas. Atkreiptinas dėmesys, be kita ko, į tai, kad atsakovui jau nuo 2022 m. sausio 4 d. (praėjus keturiems mėnesiams nuo to laiko, kai šalių (ieškovo ir atsakovės) sūnus, remiantis Sutartimi, buvo priimtas į Trakų rajono Rykantų universalaus daugiafunkcio centro darželį) buvo išduotas leidimas–higienos pasas ikimokyklinio ugdymo veiklai, numatant, kad viena Įstaigos grupė – nuo dvejų metų amžiaus, tuo tarpu iki tol šalių sūnus (kuriam (duomenys neskelbtini)suėjo dveji metai), remiantis pateiktais jo lankymo Centre duomenimis, ugdymo Įstaigą (išskyrus 2021 m. gruodžio mėnesį) lankė tik epizodiškai (2021 m. rugsėjo mėn. – dvi dienos, spalio mėn. – dvi dienos, lapkričio mėn. – aštuonios dienos), kas iš esmės patvirtina ir atsakovų nurodomus argumentus, jog tuo metu buvo vaiko adaptacinis periodas Įstaigoje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai imperatyvioji teisės norma tiesiogiai nenustato pažeidimo teisinių pasekmių sutarties galiojimui, teismas neturi pagrindo pripažinti sutartį šiuo pagrindu niekine ir negaliojančia.

47. Sandorio pripažinimas negaliojančiu bei negaliojančio sandorio padarinių taikymas yra vienas iš pažeistų civilinių teisių gynimo būdų. Sandorio, kuris yra pasibaigęs, pripažinimas negaliojančiu nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių ir neatitiktų sandorių negaliojimo instituto tikslo. Kadangi šalių (ieškovo ir atsakovės) sūnus šiuo metu lanko kitą ugdymo įstaigą – atsakovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. yra sudariusi ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį su kita ugdymo įstaiga ir ginčo Sutartis šiuo metu nebegalioja, tai sudaro papildomą pagrindą ieškovo ieškinį šioje byloje atmesti kaip nepagrįstą (žr. ankstesnius šio sprendimo dalies punktus – 32, 37).

48. Atsižvelgęs į šioje sprendimo dalyje išdėstytus argumentus – nenustatęs pagrindų Sutartį vertinti kaip niekinę bei negaliojančią, teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 2 200 Eur (už atstovavimą ir dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) parengimą).

51. Prašomų priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) atsakovės J. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.