- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-26976-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20964-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ)„Turto bankas“, E. V., B. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja T. P. pareiškimu (e. b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio S. P. (S. P.), mirusio 2000 m. sausio 27 d., mirties, priėmė jo palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo ir sodo pastato kartu su inžineriniais kiemo statiniais, esančiais Kelmijos sodų 28-oji g. 4, Vilnius, pradedama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties sutuoktiniui priklausančiu turtu naudojosi kaip savu, mokėjo mokesčius, rūpinosi juo. Dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė, klaidingai manydama, kad po sutuoktinio mirties paveldima dalis savaime jai pereina.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu (e. b. l. 32-33) pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. VĮ „Turto bankas“, atstovaujantis valstybę paveldėjimo santykiuose, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. P. (S. P.) palikimo perėjimą valstybei.
3. Suinteresuoti asmenys E. V. ir B. S. atsiliepimu (e. b. l. 36-37) sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjai ir S. P. (S. P.) gyvenant santuokoje, todėl laikoma, kad šis turtas yra bendroji jų nuosavybė. Neturėdama teisinių žinių pareiškėja manė, kad po sutuoktinio S. P. (S. P.) mirties jam priklausanti dalis turto savaime pereina jai, nesikreipiant dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja turtą valdė ir iki šiol valdo kaip savo, prižiūri jį, remontuoja ir apmoka visas sąskaitas už komunalines paslaugas.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį pareiškėja ir suinteresuoti asmenys informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nustatyta, kad pareiškėja T. P. buvo S. P. (S. P.) sutuoktinė, santuoka įregistruota 1983 m. rugsėjo 9 d. (e. b. l. 14). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad S. P. mirė santuokoje (b. l. 21, 14). S. P. turėjo dvi dukras: 1984 m. rugpjūčio 8 d. gimusią E. V. ir 1991 m. lapkričio 4 d. gimusią B. S.. Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad S. P. mirė 2000 m. sausio 27 d. (e. b. l. 6).
6. 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaro Tomo P. V. ir 2019 m. birželio 27 d. Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės raštai patvirtina, kad po S. P. (S. P.) mirties įstatymu nustatytu terminu į notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 11-12).
7. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), daiktinės nuosavybės teisės įregistruotos pareiškėjos vardu (b. l. 7-8). Minėtas turtas buvo įgytas 1996 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4574 pagrindu, esant santuokoje su S. P. (S. P.).
8. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, tiek nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas, tiek S. P. mirė galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.) bei 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksui (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Remiantis nurodyto įstatymo 38 str., šioje byloje, sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs palikimo atsiradimo dieną.
9. Remiantis 1964 m. CK 587 str. 3 d., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti per šešis mėnesius. Palikimas gali būti priimtas tiek faktiškai pradėjus jį valdyti, tiek paduodant palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimo (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Kaip nustatyta iš byloje esančių notarų raštų, nei pareiškėja, nei kiti asmenys dėl po S. P. (S. P.) mirties likusio palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreipęsi.
10. Remiantis 1996 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Nesant nuginčytai įstatyminei prezumpcijai, darytina išvada, kad žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne tik pareiškėjai T. P., bet ir jos mirusiam sutuoktiniui S. P. (S. P.).
11. Iš byloje pateiktų sodininkų bendrijos „Taksi parkas“ pažymų, taip pat duomenų apie atliekamus už elektros energiją mokėjimus (b. l. 15-20) darytina išvada, kad pareiškėja, mokėdama mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas objektui, esančiam adresu K. S. 28-oji g. 4, Vilnius, rūpinosi palikimą sudarančiu turtu.
12. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu. Tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
14. Įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad mirus S. P. (S. P.) pareiškėja rūpinosi likusiu turtu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po S. P. (S. P.) mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu, t. y. mokėjo mokesčius. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą. Pirmos eilės įpėdinės E. V. ir B. S. atsiliepimu neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, neįrodinėjo, kad kiti asmenys priėmė palikimą, likusį po jų tėvo mirties.
15. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja T. P. nepadavė notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. P. (S. P.) mirties likusį turtą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą (CK 5.51 straipsnis, 1964 m. CK 587 str. 2 d.).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos T. P. paveldėjimo teisei į palikėjo S. P. (S. P.), mirusio 2000 m. sausio 27 d., paveldimą turtą įgyvendinti.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos T. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.