Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16035-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25269870991 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-16035-2025 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. paskyrė 360 eurų baudą ir 2 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, 2025 m. kovo 29 d., 08.09 val., Vilniuje, N. Vilnia (2+868), vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 168 punkto reikalavimus.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. S. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad šį pažeidimą padarė ne sąmoningai, o vedamas būtino reikalingumo, kadangi tuo metu vyko į iškvietimą pagal apsaugos signalizacijos suveikimą, kadangi dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir tą dieną skubėjo į 2025 m. kovo 29 d., 08.04 val. gautą iškvietimą į saugomą objektą. Mano, kad šiuo atveju yra ANK 15 ir 16 straipsniuose numatytos sąlygos konstatuoti profesinių pareigų atlikimą ir būtinąjį reikalingumą, kadangi žala grėsė teisės saugomiems interesams (juridinių bei fizinių asmenų nuosavybei), gresiančio pavojaus nebuvo galima pašalinti jokiais kitais būdais, t.y. delsiant, kadangi nebuvo žinoma, ar pavojus tikras, ar menamas, bei išvengiama žala gresiančio pavojaus galėjo būti kur kas didesnė, negu žala, kuri buvo padaryta nusižengimu įstatymu saugomoms vertybėms. Apie tai, kad vykstant į iškvietimą nebuvo galima delsti, įmonė patvirtina pridedamame rašte dėl iškvietimų ir suveikimų konkrečiame objekte išklotinėje.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į geležinkelio pervažą jis, vairuodamas automobilį, įvažiavo tik tuomet, kai traukinys jau buvo nuvažiavęs ir pakelti visi užtvarai, ribojantys pravažiavimą per pervažą. Pakilus užtvarams nustojo veikti ir garsinis įspėjamasis signalas, todėl tik tada jis ir pajudėjo. Tai, kad jis pradėjo važiuoti pro pakeltus užtvarus, bet dar nebaigus mirksėti šviesoforo signalui, įtakojo būtent skubėjimas nuvykti į galimai didesnį visuomenei pavojų keliantį įvykį. Tačiau nori užtikrinti, kad prieš įvažiuodamas į pervažą, jis elgėsi apdairiai ir stengėsi laikytis KET reikalavimų, apsižvalgė ir įsitikino, jog traukinys jau buvo nuvažiavęs, joks kitas traukinys neartėja, buvo užtikrintas, kad pravažiuoti galės saugiai. Taip pat pažymi, jog vairuojamas automobilis buvo su plafonu bei jame įjungtu apšvietimu. Atskiri švyturėliai plafone nebuvo įjungti, kadangi nebuvo tokio poreikio, būtinybės įspėti kitus eismo dalyvius, kadangi pervažiuojant sankryžą iš kitų eismo dalyvių buvo tik vienas automobilis, stovintis kitoje geležinkelio pusėje, todėl jo atliekamas manevras nei vienam iš jų sukelti pavojaus negalėjo.

Tai, kad vykdamas į iškvietimus visada stengiasi nepažeidinėti KET, patvirtina tai, kad jis nėra dažnai traukiamas atsakomybėn už KET pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nors jo darbas yra susijęs su beveik nepertraukiamu kasdieniu vairavimu, o vairavimo stažas yra didesnis nei 30 metų. Dėl minėtų priežasčių jis teikė prašymą institucijai, priėmusiai nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo bylą būtinojo reikalingumo pagrindu. Tačiau pareigūnė, priėmusi nutarimą byloje, aiškiai neatsižvelgė į jo paaiškinime išdėstytus argumentus, faktiškai jų nei įvertino, nei paneigė. Nutarime formaliai konstatuojama, kad „neįžvelgiami būtinojo reikalingumo požymiai“, tačiau nenurodoma, kodėl jie nėra taikytini jo situacijoje. Tai, anot Pareiškėjo, pažeidžia ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimas turi būti išsamiai ir pagrįstai motyvuotas. Pareigūnė taip pat iškraipė jo paaiškinime nurodytą motyvą, nurodydama, kad jo argumentai traktuotini kaip „siekis išvengti atsakomybės“, nors tokia išvada, anot Pareiškėjo, yra ne tik nepagrįsta, bet ir įžeidžianti jo profesinę reputaciją, kadangi jis veikė tarnybinių pareigų vykdymo pagrindu, reaguodamas į apsaugos signalizacijos suveikimą, galimai susijusį su realiu pavojumi saugomam turtui. Taip pat pareigūnė visiškai ignoravo jo asmenybės vertinimą, pateiktus aplinkybes įrodančius dokumentus. Remiantis išdėstytu, mano, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta.

Jei visgi teismas nuspręstų, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę, nei įstatymu numatyta, administracinę nuobaudą. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kriterijus Pareiškėjas mano atitinkąs dėl sekančių aplinkybių. Jis neginčija, kad nusižengimas, numatytas ANK 421 straipsnio 1 dalyje, vertinamas kai pavojingesnis KET pažeidimas, tačiau net ir tokiu atveju ne kiekvienas toks nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu. Taip pat mano, kad aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei sankcijoje numatyta poveikio priemonė – jis yra doras, dirbantis, visada siekiantis pagelbėti kitam, žmogus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o jo vairavimo stažas yra virš 30 metų. Jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat prašo atsižvelgti į asmeninio pobūdžio aplinkybes – jis kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius sūnus. Pagal darbo pobūdį jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, užimamų pareigų negalėtų eiti net jei teisės vairuoti netektų tik dviem mėnesiams. Be to, jis rūpinasi savo neįgalia motina, kuri neįgalumą gavo dėl periodiškai besikartojančių psichikos sutrikimų, jam reikia visada būti pasiruošusiam būti šalia, kviesti jąi greitąją arba pačiam vežioti į sveikatos priežiūros ar gydymo įstaigas, nuvežti jai maisto produktus bei būtinus buities reikmenis. Taigi, jam netekus teisės vairuoti, nukentėtų net ik jo darbinė veikla, bet ir jo artimieji. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju jam inkriminuojamas nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių. Jis mano, kad pats stresas dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nerimas dėl specialiosios teisės atėmimo jam turi teigiamą poveikį ir priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį, tuo pasiekiant administracinės nuobaudos keliamus tikslus. Pažymi, kad neprašo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikyti dėl paskirtos baudos, todėl net ir tenkinus į skundą šioje dalyje, neliktų nepatyręs neigiamo valstybės atsako į padarytą nusižengimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o nepanaikinus ar nepakeitus nusižengimo kvalifikacijos, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis bei paskirti švelnesnę nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į A. S. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti galioti kaip teisėtą, pagrįstą ir proporcingą. Atsiliepime pažymima, kad pagal KET 188 punktą, oranžinis (geltonas) švyturėlis yra įspėjamasis, o ne privilegijuotas signalas, jo įjungimas nesuteikia pirmenybės, neatleidžia nuo pareigos laikytis KET reikalavimų ir negali būti plečiamas iki teisės juos pažeisti. Byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad Pareiškėjas, degant raudonam šviesoforo signalui, kirsdamas geležinkelio pervažą, tai darė nepriklausomai nuo užtvaro padėties, todėl pažeidė KET 168 punktą. Ši veika objektyviai kelia grėsmę eismo saugumui ir neleidžia taikyti ANK 16 straipsnyje numatytų būtinojo reikalingumo nuostatų. Pareiškėjo argumentas dėl realaus pavojaus buvimo yra nepagrįstas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimas, susijęs su geležinkelio pervaža, savaime kelią reikšmingą pavojų eismo saugumui ir tik esant aiškioms ir išskirtinėms aplinkybėms gali būti pripažinta, kad būtinojo reikalingumo sąlygos neįvyko. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo atsiliepime pažymima, kad Pareiškėjas nepateikė tam reikalingo faktinio pagrindo. Jam yra paskirta minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą. Siūloma sankcija yra proporcinga ir atitinka ANK 22 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus. Šioje byloje, anot institucijos, nenustatyta faktinių ar teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti ją pripažinti išskirtina, o Pareiškėjo skunde minimos kitų bylų nutartys, priimtos esant skirtingoms faktinėms situacijoms, negali sudaryti pakankamo pagrindo taikyti švelnesnės, nei įstatyme numatyta, sankcijos. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į visus bylos duomenis, darytina išvada, kad Pareiškėjas pažeidė KET 168 punktą ir padarė ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o paskirta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Remiantis išdėstytais argumentais, prašo teismo palikti galioti skundžiamą nutarimą, o Pareiškėjo skundą atmesti.

Administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. teisme paaiškino, jog jis pripažįsta, kad padarė nusižengimą, jis važiavo per geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau pakeliamas užtvaras jau buvo pakeltas, traukinys jau buvo pravažiavęs. Jis pripažįsta šiuos veiksmus, kad per anksti pradėjo judėti, pervažą kirto, kai degė raudonas šviesoforo signalas. Pavojaus eismui nesukėlė, jis važiavo į iškvietimą, vykdydamas darbines funkcijas, supranta, kad negalima pažeisti taisyklių, per greitai pradėjo važiuoti tik dėl iškvietimo, jis apsižvalgė, kad nieko nėra. Jis supranta, kad tai, jog važiavo vykdydamas darbines funkcijas, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Tai jam pirmas kartas, jis savo veiksmus vertina kritiškai, nepateisina, supranta, kad suklydo. Jo vairavimo stažas yra nuo 1993 m., jis neturi KET pažeidimų. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbui, jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su vairavimu. Taip pat jam reikia vaiką vežti į mokyklą apie 18 m., mokykla yra (duomenys neskelbtini). Abu vaikai gyvena su juo ir su motina, jei paprašo, jis nuveža vaiką į mokyklą, arba prašo kaimyno tą padaryti. Taip pat serga jo mama, jau 32 metus, ji serga psichine liga ir gyvena su juo, ją riekia vežti į polikliniką. Jis sutinka su paskirta bauda, ją sumokės, tačiau prašo, kad nebūtų atimta teisė vairuoti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Šioje byloje A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus būtent ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. Bylai aktualiuose: KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; KET 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė: KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad A. S. 2025 m. kovo 29 d., 08.09 val., Vilniuje, N. Vilnia (2+868), vairuodamas automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tačiau tiek savo skunde, tiek teisme A. S. nurodė, kad jis važiavo į iškvietimą, vykdydamas darbines funkcijas, pavojaus eismui nesukėlė, traukinys jau buvo pravažiavęs, užtvaras buvo pakeltas.

Iš geležinkelio pervažą filmuojančių kamerų darytų vaizdo įrašų matyti, jog A. S. prie geležinkelio pervažos priartėjo bei sustojo prieš uždarytą kelio užtvarą jau iš anksto matydamas degantį ir eismą draudžiantį raudonos spalvos šviesoforo signalą. Taigi, akivaizdu, kad jis žinojo, jog eismas šioje vietoje reguliuojamas ne tik kelio užtvaru, bet ir šviesoforo signalu. Atitinkamai, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, pakilus kelio užtvarui, A. S., jau iš anksto žinodama apie veikiantį šviesoforą, turėjo ne tik reaguoti į užtvaro pakėlimą, bet ir įsitikinti tuo, kad užsidegė eismą leidžiantis šviesoforo signalas, tačiau to nepadarė, nors tai galėjo padaryti pagal veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad tai A. S. galėjo padaryti ir pagal asmenines savybes, kadangi yra brandaus amžiaus asmuo, įgijęs teisę vairuoti, atitinkamai turintis žinoti ir žinantis KET reikalavimus, tarp jų ir eismo per geležinkelio pervažas tvarką. Nepaisant to, jis neįsitikinęs, ar dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, įvažiavo į geležinkelio pervažą. Tokios aplinkybės rodo A. S. veikus neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu. Aukščiau aptartas reglamentavimas reiškia, kad tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama ir nėra „Stop“ linijos ar „Stop“ kelio ženklo (kaip ir šiuo atveju) vairuotojas privalo sustoti prieš šviesoforą ne bet kaip, o taip, kad galėtų matyti jo signalus ir jais vadovautis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad A. S. negalėjo sustoti prieš šviesoforą tokiu atstumu, kad galėtų matyti jo signalus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. S., galėdamas matyti du pakaitomis mirksinčius raudonus šviesoforo signalus ir kaip vairuotojas pagal Kelių eismo taisykles turėdamas jais vadovautis, suklydo atsižvelgdamas į tai, jog užtvaras pakilo, todėl važiuodama degant draudžiamam šviesoforo signalui pasielgė nerūpestingai. Tai, kad pareiškėjas vykdė darbinę užduotį, nesuteikia jam prioriteto, valdant padidinto pavojingumo priemonę. Pažymėtina, kad KET įtvirtinta nuostata, jog įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui. Taigi, tai, kad pareiškėjas vykdė darbinę užduotį, nesuteikia jam pirmenybės teisės ir apskritai teisės pažeidžiant KET kelti pavojų eismo saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį A. S. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju A. S. paskirta minimalaus, trijų šimtų šešiasdešimties eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam dviejų mėnesių terminui.

Skundu teigiama, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Institucijos paskirta bauda bei 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, todėl pareiškėjas prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba visai jos neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas A. S. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per penkerius metus yra šešis kartus baustas už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2022 m. sausio 25 d., daugiau nei du metus A. S. nėra padaręs KET pažeidimų. Kaip nurodė teismo posėdyje A. S., jis turi didelį vairavimo stažą (nuo 1993 metų), kasdien ir daug važinėja automobiliu, jis važiavo į iškvietimą, vykdydamas darbines funkcijas, darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu. A. S. niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad jis atsakingai naudojosi jam suteikta vairavimo teise. Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad A. S. dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir tą dieną važiavo į 2025 m. kovo 29 d., 08.04 val. gautą iškvietimą į saugomą objektą. Kartu su skundu pateikta UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje nurodyta, jog A. S. yra drausmingas, sąžiningas ir atsakingas apsaugos darbuotojas. Įvertinus A. S. skunde pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, yra pagrindas teigti, jog šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jos neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus, juo labiau atsižvelgus į jo ilgametį vairavimo stažą, iki tol pareiškėjas teise vairuoti transporto priemones naudojosi atsakingai, todėl šiuo aspektu jo asmenybė charakterizuojama teigiamai. Be to, pareiškėjas tiek nagrinėjant bylą, tiek savo skunde bei skundo nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad pasielgė nepakankamai rūpestingai, pažadėjo ateityje besąlygiškai laikytis visų eismo taisyklių, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, negalima neigti, jog A. S. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su eismo saugumu – pažeidė važiavimo per geležinkelio pervažas taisykles, ir tai yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galintis sukelti negrįžtamas pasekmes. Vis dėlto šiuo atveju dėl tokio pažeidimo joks eismo įvykis nebuvo padarytas, jokie padariniai nekilo, pareiškėjas šį pažeidimą padarė dėl neatsargumo, o ne tiesioginiai tyčiniais veiksmais. Teismo vertinimu, skiriant A. S. administracinio poveikio priemonę, nebuvo atsižvelgta į mažesnį A. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą nei rūšinis tokių nusižengimų pavojingumas. Formuojama teismų praktika rodo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui paprastai skiriamas, už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforui, kai nėra užtvaro, bei už kitas alternatyvias, ANK 421 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, kurios teismo vertinimu, yra kur kas pavojingesnės, nei tokio pažeidimo padarymas esant užtvarui, kaip yra nustatyta ir šioje byloje. Teismo vertinimu, A. S. už padarytą nusižengimą paskirta proporcinga bauda, kurios dydžio teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo, nurodė, kad yra pasirengęs ją sumokėti. Šie duomenys bei A. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių yra vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jos atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, į išskirtinai teigiamai charakterizuojamą pažeidėjo asmenybę, į A. S. padaryto pažeidimo mažesnį pavojingumą nei rūšinis tokių nusižengimų pavojingumas, pažeidėjui neturint polinkio elgtis piktybiškai ir nuolat grubiai pažeidinėti įstatymus, į būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinėms funkcijoms atlikti – bus pasiekti A. S., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16035-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25269870991 dalį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. S. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16035-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25269870991 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.