- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- II-1339-1127/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00097-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Advokatai
- Milda Volkovienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Č., jo atstovei advokatei Mildai Volkovienei (nuotoliniu būdu),
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotam atstovui Arūnui Pocevičiui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-1264-2024 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (toliau – ir skundžiamas nutarimas, nutarimas) A. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 80 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d. A. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnamečio vaiko A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, sūnui būnant pas jį, neatliko pareigos užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, nepilnametis, būdamas Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos priešmokyklinės klasės D grupės mokinys, praleido penkių dienų užsiėmimus mokykloje. A. Č. yra įrašytas į Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), vykdančios ikimokyklinio ugdymo programą, vaikų sąrašus, bet jos nelankė išvardytomis dienomis. Tokiu elgesiu A. Č. nevykdė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos pareigos tėvams užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties. Vaiko tėvams gyvenant skyriumi skirtingose savivaldybėse kilęs tarp jų ginčas, kuris iš tėvų turėjo sūnų parvežti ar sumokėti vienas kitam parvežimo išlaidas į vaiko mokymosi įstaigos savivaldybę, nėra pateisinama priežastis mokiniui praleisti užsiėmimus mokykloje. Priešingai, visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai, pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis). A. Č. išvardintomis dienomis pasilikus pas tėvą, A. Č. privalėjo atlikti įstatyme numatytą pareigą užtikrindamas vaiko mokyklos lankymą. A. Č. vengė leisti savo vaiką A. Č. į Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos priešmokyklinės klasės užsiėmimus. A. Č. už tai paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai ir nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla išspręsta ne pagal įstatymo nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tarp jo ir sūnaus motinos daug metų vyksta ginčai dėl 2022 m. balandžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimu (toliau – teismo sprendimas) nustatytos skyrium gyvenančio bendravimo su sūnumi tvarkos vykdymo. Vaiko motina piktybiškai nenori pripažinti bei vykdyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nuostatų dėl vaiko grįžimo į jo gyvenamąją vietą Druskininkuose išlaidų apmokėjimo jos lėšomis (po atostogų su tėvu bei po šventinių dienų). Vaiko motina tikėjosi, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką jai kils pareiga metų bėgyje apmokėti daugiausiai 4 kartus vaiko sugrąžinimo iš atostogų išlaidas, kadangi jis dažniau turi trumpas atostogas, jai tas nepatinka. Dabar nagrinėjama byla pagal ieškovės - sūnaus motinos, ieškinį bei jo, kaip atsakovo, priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, todėl ji, tikėdamasi gauti jai palankių įrodymų šioje byloje, rašo skundus už vaiko teises atsakingoms institucijoms, inicijuoja vykdomąsias bylas antstolių kontorose dėl neva netinkamo, kaip ji pati teigia, piktybiško teismo sprendimo nevykdymo iš jo pusės, nors iki šiol nė vienas antstolis nesurašė jo atžvilgiu teismo sprendimo neįvykdymo akto, nebuvo priimta nė viena teismo nutartis dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
Skunde nurodo, kad 2024 m. birželio mėnesio pradžioje sūnus atvyko pas jį į Vilnių bendrauti pagal teismo sprendimo patvirtintas bendravimo nuostatas (Tėvo dienos proga). Pagal galiojančią bendravimo tvarką vaiko grįžimo į Druskininkus išlaidas turėjo apmokėti vaiko motina, tačiau ji tai daryti atsisakė, motyvuodama, kad Pareiškėjo nurodyta suma neatitinka jos pačios pasiskaičiuotos sumos dydžio. Kadangi toks atvejis, kai J. K. nesutinka vykdyti teismo sprendimo dalyje dėl vaiko grįžimo išlaidų apmokėjimo buvo nebe pirmas, jis atsisakė vežti vaiką į Druskininkus tol, kol nebus pervesta visa už šią kelionę reikalinga suma, tačiau vaiko motiną informavo, jog yra pasiruošęs vaiką nedelsdamas perduoti jai pačiai (ar jos įgaliotam asmeniui), jeigu atvyks į Vilnių sūnaus pasiimti pati. Tai daryti ji atsisakė, motyvuodama jos paauglio sūnaus rankos trauma ar senelių (motinos tėvų) asmeniniais reikalais. Pareiškėjas sutinka, kad sūnus 2024 m. birželio 3-7 dienomis iš tikrųjų 5 dienas nenuėjo į priešmokyklinės grupės Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokykloje vykusius užsiėmimus, tačiau matydamas besiklostančią eilinę konfliktinę situaciją su vaiko motina ir tikėtina ilgiau nei planuota užtruksiančią vaiko viešnagę Vilniuje, susisiekė su vaiko auklėtoja I. B., prisijungęs prie sūnaus TAMO dienyno, išsiaiškino, kokios veiklos yra suplanuotos sūnaus grupės vaikams paskutiniąją mokslo metų savaitę, įsigijo rekomenduotą auklėtojos knygą ir ugdė sūnų pagal dienyne aprašytas veiklas.
Skunde pažymi, kad pagal ANK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinė atsakomybė taikoma už tėvų vengimą vaiką iki 16 metų leisti į mokyklą arba kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas. Jo sūnus, kaip prieš tai minėjo, yra priešmokyklinės grupės ugdytinis, kuris pagal patvirtintą 2022 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1541 programą, kaip ir visi vaikai, yra ugdomas žaidimais ir laisvu bendravimu. Pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad priešmokyklinis ugdymas yra priskiriamas neformaliajam švietimui ir jo tikslas - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą (Švietimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Taigi priešmokyklinis ugdymas negali būti sutapatintas su pradiniu ar pagrindiniu ugdymu pagal Švietimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2, 3 dalis, todėl jis savo vaikui nekliudė mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, kadangi jis jomis dar nebuvo ugdomas. Pareiškėjo nuomone, vengimas turi būti tyčinis, ilgalaikis veikimas (neveikimas), siekiant padarinių atsiradimo, o jis tyčia nesiekė, jog sūnus nelankytų mokyklos. Sūnus per 5 dienas praleido tokias veiklas, kaip ėjimą prie miesto fontano, į žaidimų aikštelę, pasibraidymą prie Vijūnėlio paplūdimio, draugų gimtadienių paminėjimą. Epizodinis nurodytų veiklų praleidimas žalos ilgalaikių vaiko socialinių įgūdžių formavimuisi bei pasirengimui mokytis pradinėje mokykloje nepadarė. Tuo metu jis palaikė ryšį su sūnaus mokytoja, ji ir kiti mokyklos darbuotojai nereiškė privalomo nurodymo atvesti jį į paskutinę mokslo metų savaitę, nesikreipė į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Žinoma, mokytoja akcentavo vaiko lankymosi mokykloje svarbą, kurios niekada neneigė ir jis, palinkėjo, kad ginčas išsispręstų kuo greičiau. TAMO dienyne nėra įrašų apie sūnaus 2024 m. birželio mėnesį praleistas nepateisintas pamokas.
Pareiškėjo nuomone, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, peržengė savo įgaliojimų ribas bei ėmėsi vertinti jau ne jo, vaiko tėvo, pareigos užtikrinti sūnui teisę į mokslą įgyvendinimą, bet savo nuožiūra interpretavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką bei pripažino jo kaltę dėl 2024 m. birželio 3 - 7 dienomis susiklosčiusios situacijos, nors šis incidentas nebūtų kilęs, jeigu vaiko motina būtų bendradarbiavusi su juo dėl sūnaus sugrąžinimo į Druskininkus arba būtų vykdžiusi teismo sprendimą. Kol vaikas buvo Vilniuje ir dar vyko priešmokyklinių grupių ugdymo procesas, jis kaip vaiko tėvas sūnų ugdė savo jėgomis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto specialistės 2024 m. birželio 6 d. su vaiku bendravo 2024 m. birželio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra užfiksuota, kaip vaikas pasipasakojo, jog su tėčiu skaitė, mokėsi anglų kalbą, darė kūno kultūrą, buvo pasivaikščioti. Taip pat, anketoje užfiksuota, kad Tarnybos specialistai telefonu bendravo su vaiko mokyklos socialine pedagoge, kuri informavo, kad vaiko tėvas bendravo su klasės auklėtoja. Pareiškėjas daro išvada, kad vaiko ugdymo specialistai pavojingumo dėl trumpalaikio vaiko fizinio neatvykimo į mokyklą, kai tėvas palaiko nuolatinį kontaktą su mokykla ir užtikrina alternatyvų ugdymą namuose, nematė.
Skunde taip pat pažymi, kad mokslo metų bėgyje tėvams yra suteikta teisė nevesti vaiko į mokyklą ne dėl ligos iš viso 6 dienas, taigi, pati ugdymo įstaiga pripažįsta, kad toks trumpalaikis užsiėmimų mokykloje nelankymas nedaro žalos vaiko mokymosi rezultatams bei kitų įgūdžių formavimuisi. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalimi, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau sūnaus motina vienašališku sprendimu mokslo metų viduryje (2023 m. spalio 5-12 d.) išnaudojo šias 6 dienas, atitraukė vaiką nuo mokslų ir vežėsi į Turkiją ne mokinių atostogų metu, kuomet mokymosi procesas yra intensyvesnis lyginant su paskutine mokslo metų savaite bei išvežimą į kurortą, kur vaikas tikrai nėra ugdomas. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo elgesyje ANK 80 straipsnio 1 dalies subjektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas tyrimas, kad nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d. A. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnamečio vaiko A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, sūnui būnant pas jį, neatliko pareigos užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, kurioje yra įrašytas. A. Č. Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos priešmokyklinėje klasėje nedalyvavo penkių dienų užsiėmimuose. Tokiu elgesiu A. Č. nevykdė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos pareigos tėvams užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties. Institucijos skyriaus specialistai ne kartą vaiko tėvui siūlė kylant ginčui tarp šalių dėl Teismo sprendimo aiškinimo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, o jeigu mano, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo. Du metus besitęsiantis ginčas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo tvarkos neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir tai nepateisina nepilnamečio mokymo įstaigos nelankymo. Pareiškėjo argumentas, kad antstolis nesurašė jo atžvilgiu teismo sprendimo nevykdymo akto, Institucijos manymu, nepateisina vaiko tėvo elgesio neleisti nepilnamečio sūnaus į mokyklą. Pareiškėjo nurodyti motyvai, kad vaiko motinai nepervedus reikiamos sumos už vaiko parvežimą ir kilus ginčui, vaiko neparvežė atgal į Druskininkus, negali būti laikomi pateisinama priežastimi, kadangi joks Lietuvos Respublikos teisės aktas to nenumato. Pabrėžia, kad nepilnametis vaikas buvo likęs Vilniaus m. sav. teritorijoje, o jo mokymo įstaiga yra Druskininkų sav., vaikui yra 6 metai, todėl dėl savo brandos jis negali savarankiškai parvažiuoti iš Vilniaus į Druskininkuose esančią mokyklą. Vaikas 2024 m. birželio 3 d. buvo likęs pas tėvą, todėl jis turėjo vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tėvas turėjo atvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir jei vežimo išlaidos būtų viršijusios vaiko motinos pervestą pinigų sumą, jis būtų galėjęs kreiptis į sūnaus motiną su prašymu apmokėti likusią išlaidų dalį, jei tokio prašymo būtų netenkinusi, tada Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka, kad būtų priteista patirtų išlaidų dalis, o ne laikant sūnų Vilniuje ir neleidžiant jo į mokyklą. Institucija vertina tėvo pastangas, kad jis susisiekė su vaiko auklėtoja, įsigijo knygą ir ugdė vaiką pagal dienyne aprašytas veiklas, tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje tėvams yra nustatyta pareiga, kad tėvai privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, tėvai turi užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties. Mokykloje įgyjami svarbūs emociniai ir socialiniai įgūdžiai, naujos žinios vaikui leidžia labiau pasitikėti savimi, priimti sprendimus, dalintis vertingomis įžvalgomis su savo bendraamžiais. Dėl to įstatymų leidėjas ir nustato tėvams pareigą užtikrinti vaikų mokyklos lankymą, priešmokyklinę grupę taip pat. Institucija mano, kad Pareiškėjas netinkamai aiškina ANK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pagal šį straipsnį jis nekliudė sūnui mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, kadangi vaikas pagal amžių išvardintose programose dar nebuvo ugdomas. Įstatymų leidėjas aprašo du tėvų elgesio būdus (teisės normos dispozicinė dalis), už kuriuos atsiranda teisinė atsakomybė, tai pirmas - dėl tėvų vengimo leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų ir antras - kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą. Vengimas leisti į mokyklą (įstatyme neapibrėžta, kurią mokymosi programą priešmokyklinę, pradinę, pagrindinę) ir kliudymas vaikui mokytis pagal įstatyme išvardytas programas yra du skirtingi pažeidimai. Nagrinėjama teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad jos turinys apibrėžiamas kitame įstatyme, tai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte. A. Č. vengė leisti sūnų į mokyklą, tuo nusižengė minėto įstatymo nustatytai pareigai ir padarė teisės pažeidimą numatytą ANK 80 straipsnio 1 dalyje. Nurodyto pažeidimo sudėtį sudaro objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Objektyvieji pažeidimo požymiai, nagrinėjamu atveju, objektyvioji pusė - nepilnamečio vaiko tėvas nevykdė pareigos, saugomos įstatymu, imtis reikiamų priemonių, kad jo mažametis sūnus lankytų išvardintomis dienomis mokyklą. Pažeidimo objektas - mažamečio vaiko teisėtas interesas, saugomas įstatymu, teisė į mokyklos lankymą. Subjektyvieji pažeidimo požymiai: pažeidimo subjektas - A. Č., nepilnamečio vaiko A. Č. tėvas. Subjektyvioji pusė - nepilnamečio vaiko tėvas suvokė, kad nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d. jo mažametis sūnus be pateisinamos priežasties nelankys mokyklos (ginčas tarp tėvų nėra objektyvi priežastis neleisti vaiko į mokyklą), suprato savo elgesį ir suprato, kad dėl tokio elgesio gali atsirasti padariniai (mažametis vaikas visą savaitę nelankys mokyklos ir jaus tarp tėvų esantį nesutarimą, įtampą) ir jiems leido įvykti. Vaiko A. Č. geriausi interesai yra pagrindinis veiksnys, kuris nagrinėjamas esamoje situacijoje. Tai apima vaiko gerovę ir jo interesus lankyti mokyklą, augti saugioje, stabilioje aplinkoje, kuri jam nekenkia. Pagrindinė, nagrinėjamu atveju, tėvų pareiga - tarpusavyje susitarti dėl palankiausio vaikui varianto. Vaiko tėvams svarbu priimant sprendimus dėl vaiko, vadovautis ne savo, bet vaiko interesais ir po tėvų skyrybų tartis dėl geriausių vaiko interesų. Svarbu abiem tėvams elgtis geranoriškai ir tarpusavyje komunikuoti, ieškoti kompromisų, mokytis valdytis ir taikiai spręsti iškilusius nesutarimus. Vaiko tėvo principingas nusistatymas neleisti vaiko į mokyklą, kai vaikas buvo pas jį, o kaltinti vaiko motiną, jog ji nevykdo Teismo sprendimo, sukuria nepasitikėjimo, nepagarbos, nesaugumo jausmą tarp tėvų, o tai neigiamai veikia mažametį vaiką, jo elgesį, savivertę, atsiranda socialinis nerimas, nepasitikėjimas tėvais ir kitais suaugusiais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. Č. skundą palaikė. Paaiškino, kad nei po nagrinėjamo atvejo (birželio 3-7 d.), nei nuo š. m. rugsėjo 1-osios dienos iš ugdymo įstaigos negavo jokios pastabos dėl vaiko – nei į „Tamo“ dienyną, nei asmeniškai. Kalbėjo ne kartą su mokytoja, domėjosi pasiekimais, sūnui sekasi puikiai, jokių pastabų iš mokyklos neturi. Vaiko motinos pareiškimas buvo netikėtas, ji Vaiko teisių apsaugos tarnybai pareiškė, kad du metus, anot jos, vykdė savo pareigą, tai yra pasiimdavo vaiką. Kitaip tariant, teismo sprendime dabar numatyta, kad vaiko grąžinimas po tam tikrų dienų, įskaitant šį atvejį, tai yra tėvo dieną, motina turi finansuoti vaiko pasiėmimą. Dėl tokių dienų finansavimo nesutardavo Pats transporto priemonės neturi, naudojasi arba nuomojamomis arba įmonei priklausančiomis, o įmonė turi didelį automobilį, kuris sunaudoja daug kuro, maždaug 100 Eur nuo Vilniaus iki Druskininkų ir atgal. Ji nesutikdavo su tokiomis išlaidomis ir parsiveždavo pati. Visada įprastai taip ir būdavo. Dėl to tikėjosi, kad ir dabar taip atsitiks, buvo labai netikėta, kad vykstant kitai bylai (šiuo metu, kovo 23 d. pradėta byla dėl bendravimo tvarkos) kur ji kaip ieškovė siekia panaikinti pareigą finansuoti vaiko grąžinimą. Tada ji netikėtai nepasiėmė vaiko, jis transporto priemonės neturėjo, nebuvo galimybės jos pasiskolinti ir tuomet su ja susirašinėjo, susiskambino, o tik pirmadienį pažiūrėjo „Tamo“ dienyne ir pamatė, kad nurodytos veiklos nelabai susijusios su ugdymu – pasivaikščiojimai parke, vaikų gimtadienio šventės, pramogos, maudynės. Susisiekė su mokytoja (turbūt trečiadienį, kai galutinai suprato, kad motina vaiko pasiimti neketina) ir pasakė, kokia situacija. Mokytoja pretenzijų nereiškė, tačiau išreiškė norą, kad vaikui paskui nebūtų sunku bendrauti su kitais vaikais. Paprašė duoti kokią nors papildomą medžiagą, kad galėtų su vaiku pasimokyti, tuo ir užsiėmė. Taip pat skaičiavo, mokėsi anglų kalbos, laiką leido parkuose, ėjo maudytis. Tuo nesididžiuoja, nors ir džiaugiausi, kad vaikas ilgiau pabuvo (vietoje vienos dienos – pabuvo dvidešimt). Visgi kol vyko ugdymo procesas, nuolat palaikė ryšį su mokykla. Ta diena, kai vaikas turėjo grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo sekmadienis, turbūt birželio 2 d. Situacija, kad sūnus liks, pasidarė aiški tik paskutinę akimirką, nes motina duodavo vis skirtingas versijas, kodėl ji šiuo metu negali atvažiuoti. Pirma nurodė, kad tėvai negali paskolinti automobilio, o jos automobilis sugedo, paskui sakė, kad vyresniam vaikui reikia paramos, nes užsigavo ranką. Kiekvieną dieną galvojo, kad šiandien jau pasiims iki pat birželio 20 d. Ikimokyklinio ugdymo laikas šiuo laikotarpiu vyko nuo birželio 3 d. iki birželio 7 d.
Liudytoja J. K. paaiškino, kad buvo priversta skundą pateikti, kadangi vaiko tėtis neparvežė jo į gyvenamąją vietą Druskininkuose ir dėl to vaikas praleido visos savaitės užsiėmimus. Tai buvo po tėčio dienos, vaiko neparvežė 20 dienų. Po tėvo dienos vaiko grįžimą į Druskininkus finansuoti turėjo ji, o vaiką parvežti turi tėtis. Nei viename teismo sprendime nėra nurodyta, kad grąžinimo pinigai turi būti pervesti iš anksto. 2024 m. birželio 2 d. jam pervedė 50 eurų už vaiko grąžinimą, kadangi atstumas yra 120 km, ir dar pervedė 10 dieną, tačiau jis vaiko negrąžino, pinigų irgi. Vaikui likus pas tėvą, ji prašė ugdymo įstaigos pranešti, jei vaikas bus atvežtas į mokyklą, vėliau kreipėsi į Vaiko teises. Priešmokyklinėje grupėje buvo rengiama šventė, buvo daug laiko leidžiama gamtoje, vyko gamtos pamokos ir atsisveikinimas. Nurodytu laiku buvo baigiamoji ugdymo savaitė, bet ugdymo procesas vyko. Ugdymo įstaigos atstovė pasakė, kad ugdymo procesas privalomas, kad vaikui nėra nustatytas ugdymas nuotoliu ir vaikas turėtų būti mokykloje. Tai buvo ne pirmas kartas, kai vaiko tėtis negrąžina vaiko. Vaiko tėtis pagal bendravimo tvarką vaiką pasiima penktadienį nuo 18 val. ir grąžina sekmadienį iki 18 d. Vaiko tėtis sakė, kad sekmadienis yra atostogų diena ir todėl negrąžina vaiko. Kai tik vaikas praleido ugdymą, buvo kreiptasi į Alytaus vaiko teisių skyrių. Šiuo atveju negalėjo laiku pasiimti vaiko, nes kitam vaikui buvo rankos lūžis. Bendravo su vaiku telefonu, jis pasakojo, kad leido laiką pramogaudamas su tėčiu. Kiek žino, vaiko tėvas nesikreipė į ugdymo įstaigą dėl vaikui paskyrimo ugdymo nuotoliu. Savo sūnų iš vaiko tėvo pasiėmė po 19 dienų, kai atsirado galimybė nuvykti, tuo metu buvo prasidėjusios vasaros atostogos. Vaikas pokalbio metu klausė, kada atvažiuos jo paimti, nurodė, kad jam tėtis sakė, jog mama turi jį pasiimti, o tuo metu tėtis liepia perduoti jai, kad jis jo niekada neparveš. Sūnus matė nuotraukas, kaip ugdymo įstaigoje vyko šventė, o jis nedalyvavo. Taip pat rugsėjo 1 d. šventės metu, po oficialios dalies, tėtis išsivedė vaiką. Vaikas pasakojo, kad vieną kartą tėtis jam pasakė, kad mama liepė atvesti vaiką į Vaiko teises Vilniuje. Prieš einant į Vaiko teisių tarnybą, tėtis liepė paskaityti vaikui ir padaryti matematikos, lietuvių užduotėlę ir kai Vaiko teisės paklausė, ką veikė, pasakė, kad mokėsi, bet tik tą dieną. Teismo sprendime nenurodyta, kad turi apmokėti tėčio grįžimą į namus Vilniuje, o turi apmokėti vaiko grąžinimą, todėl kreipėsi į teismą dėl išaiškinimo, nes A. Č. piktnaudžiauja savo teisėmis, gavo atsakymą, kad klausimas dėl sumos nebuvo nagrinėtas posėdžio metu, nurodė, kad A. Č. pasiima vaiką ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. A. Č. siūlė pačiai pasiimti vaiką. Jis parašė, kad jeigu iki penktadienio neperves 150 eurų, vaiko jis neparveš. Šiais metais dėl vaiko grąžinimo problemų nebuvo, nes yra teisme byla dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo. 2024 m. birželio mėnesį, kai vaikas nebuvo grąžintas, byla buvo teisme. Praėjusiais metais 2023 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 12 d. sūnus taip pat nelankė mokyklos dėl jų kelionės į Turkiją. Ši kelionė buvo suplanuota ir suderinta su ugdymo įstaigos direktore, ji buvo informuota. Su vaiko tėvu kelionė nebuvo derinta, nes tėvas pastoviai trukdydavo atostogauti, nes tik sužinojęs apie tai jis irgi nuspręsdavo, kad nori atostogauti su vaiku, taigi 6 dienų išnaudojimas nebuvo suderintas su tėvu, bet viskas buvo suderinta su ugdymo įstaiga.
Pareiškėjo atstovė palaikė skundą. Nurodė, kad A. Č. veiksmuose 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d. nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje būdingų objektyviųjų požymių. Skundžiamame nutarime objektyvioji pusė grindžiama vienintele aplinkybe, kad nepilnametis vaikas nurodytu laikotarpiu iš viso 5 dienas, kurios buvo ir paskutinės mokslo metų, neatvyko į priešmokyklinės grupės užsiėmimus Druskininkuose. Institucija netinkamai aiškino ANK 80 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtį, o konkrečiai vengimas leisti į mokyklą, prilygindama tai trumpalaikiam vaiko neatvykimui į priešmokyklinę ugdymo įstaigą. Lingvistiškai žodis „vengimas“ yra kilęs iš veiksmažodžio vengti, kuris pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia, stengtis išsisukti, išsisukinėjimai. Sinonimai šio žodžio yra šalintis, tolintis. Nėra duomenų, kad A. Č. būtų siekęs vaiko išbraukimo iš ugdymo sąrašų, kad būtų kėlęs kažkokias pretenzijas dėl vaiko poreikio lankyti priešmokyklinę grupę pagal Lietuvos švietimą reglamentuojančius teisės aktus. Teismo sprendime yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri galioja iki šiol. Vaikas dažnai, kas antrą savaitgalį, švenčių, atostogų proga lankydavosi Vilniuje, po šio apsilankymo jis tvarkingai buvo išvedamas į priešmokyklinę įstaigą. Nėra duomenų, kad po vaiko apsilankymo Vilniuje, institucijoms reikėtų imtis kažkokių priemonių, įkalbinėti vaiko tėvą, kitu būdu užtikrinti berniuko atvykimą į mokyklą. Tėvas grąžindavo vaiką mamai ir vaikas tvarkingai pirmadienį išeidavo į ugdymo įstaigą. Vienintelis ilgesnis nepilnamečio neatvykimas 2023/2024 m. laikotarpiu buvo nuo 2023 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 12 d., kuomet vaikas neatvyko į priešmokyklinę grupę ne dėl vaiko tėvo veiksmų, o dėl motinos J. K., su vaiko tėvu A. Č. visiškai nesuderinusi noro mokslo metų bėgyje paatostogauti Turkijoje. Šis neatvykimas Vaiko teisėms nepasirodė žalingas vaikui ar prilygintinas vengimui leisti vaiką į ugdymo įstaigą. Vaiko motina stengėsi išnaudoti 6 dienas leidžiamas atostogų, nesuderino to su vaiko tėvu, nepranešė apie tai. Iš bylos medžiagos, dienyno matyti, kad A. Č. ne dėl ligos neatvyko iš viso 15 dienų. Vaiko tėvo veiksmus galima vertinti tik dėl šių skundžiamų 5 dienų ir dėl buvusių dar dviejų dienų, iš viso - 7 dienų. Tos dvi dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d ir 2024 m. kovo 18 d. A. Č. buvo pateisintos, taigi lieka tik tai 5 dienos, kurias kažkodėl institucija prilygino vengimui vaiką leisti ugdyti. Pagal Švietimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priešmokyklinis ugdymas priskiriamas neformaliam švietimui, jo tikslas yra padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis, pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinį ugdymą Lietuvoje vaikai gali gauti ne tik mokyklose, bet ir darželiuose. Kaip būtų vertinama, jeigu A. Č. priešmokyklinę grupę būtų lankęs darželyje, ar irgi būtų kilusi administracinė atsakomybė. Mano, kad priešmokyklinis ugdymas yra pasiruošimas mokyklai, tai nėra mokykla, norint taikyti atsakomybę, pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti subjektyviosios pusės požymius, asmens tyčinius veiksmus. Vaiko tėvas turėtų sąmoningai siekti, kad jo vaikas nebūtų ugdomas. Šiuo atveju A. Č. veiksmuose negalima konstatuoti ANK 80 straipsnio 1 dalies, kilus eiliniam nesutarimui tarp tėvų, A. Č. nebegalėjo taikstytis su motinos veiksmais, jis nebenorėjo taikstytis su tokiu sprendimu, arba ji perves pinigus, arba vaiką atvažiuos paimti pati, kad užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigoje. Tėvas dėjo pastangas, kad vaikas būtų nuvestas į mokyklą, ragino vaiko motiną pervesti jam pinigus arba pasiimti vaiką pačiai. Kadangi vaiko motina neatvyko ir nepervedė pinigų sumos, nes bendravimas vyko tėvo dienos proga, tėvas susiekė su vaiko motina, vykdė rekomendacijas dėl vaiko ugdymo. 2024 m. birželio 3 – 7 dienomis vaikas turėjo jau būti su motina, todėl ji turėjo užtikrinti vaiko ugdymą. Vaiko tėvas nesudarė kliūčių, kad vaikas būtų nuvestas į ugdymo įstaigą. Jokių duomenų, kad jis būtų atsisakęs, trukdęs vaiko ugdymą neužfiksuota. Tėvas vaiką ugdė namuose, taip pat tai buvo paskutinė savaitė mokykloje, kai jokio ugdymo nevyko. Dabar jis lanko pirmą klasę, jokių spragų nėra. A. Č. veiksmuose nėra ANK 80 straipsnio 1 dalies nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių, vaikui jokia žala nepadaryta, vaikas buvo ugdomas, mokykloje jokių pretenzijų nereiškė, vaiko tėvas niekada neprieštaravo dėl vaiko ugdymo, o trumpalaikis vaiko neatvykimas į ugdymo įstaigą negali būti prilygintas vengimui vaiko leisti į mokyklą.
Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti, palikti galioti institucijos priimtą nutarimą nepakeistą. Mano, kad tėvo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinkta medžiagoje, kuri pateikta teismui ir proceso dalyviams. Galiojantys įstatymai numato tam tikras elgesio taisykles, šiuo atveju, apie nepilnametį vaiką ir jo lankymąsi priešmokyklinėje ugdymo įstaigoje. Švietimo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakyme „Dėl priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokymo bendrosios programos“ priešmokyklinis ugdymas prilyginamas ir kitoms mokymosi ugdymo programoms, nepasakant, kad yra ne toks būtinas, ar nebūtinas jo lankomumas, o priešingai, 8 punkte pasakyta, kad priešmokyklinio ugdymo tikslas padėti ugdyti vaiko asmenines savybes, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Institucija mano, kad vis dėlto įstatyme pasakyta, kad tėvų vengimas leisti į mokyklą vaiką, nėra įvardinta kaip vengimo neleisti vaiko. Tai nėra apibrėžta laike, kiek tas vengimas turi trukti, vadinasi, A. Č. nurodytu laikotarpiu neleidęs savo sūnaus į parinktą ugdymo įstaigą, nesilaikė to įstatymo. Institucija vadovaujasi tais pačiais motyvais, kaip ir nurodyta atsiliepime. ANK aptariamas pažeidimas yra blanketinis, nukreiptas į Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį. Kilęs ginčas nėra priežastis vaiko neleisti į ugdymo įstaigą. Pareiškėjo atstovė argumentuoja vieninteliu faktu, kad 5 dienas vaikas nebuvo atvestas į mokyklą, tačiau tai yra pagrindinė pažeidimo sudėtis, nes vaikas nustatytu laiku nelankė mokymo įstaigos, o lankymas yra privalomas. Apskaitos apraše, 2019 m. spalio 31 d. patvirtintame direktoriaus, kurio 5 punkte pasakyta, kad mokinių tėvai vaikų praleistas pamokas pateisina pateikdami prašymą, tokių duomenų, kad prašymas būtų pateiktas, nėra. Mokinių elgesio taisyklėse, patvirtintose 2008 m. spalio 10 d. direktoriaus įsakymu, nurodyta, kad mokiniai turi teisę į priešmokyklinį išsilavinimą, yra nustatyta tvarka, kokia turi kreiptis tėvai, kad būtų pateisinamos priežastys, jeigu vaikas nelanko mokyklos, tačiau tokio pareiškimo pateikta nebuvo, taigi nelankymas nebuvo pateisinamas. Vaiko tėvas nesikreipė į mokyklą nustatyta tvarka, nebuvo direktoriaus įsakymo leisti vaiką mokyti namuose, pagal kitą programą, nebuvo priimtas sprendimas mokytis nuotoliu, nebuvo laikomasi tvarkos. Todėl tokiais veiksmais A. Č. pasielgė netinkamai, iškeldamas pirmoje vietoje nesutarimą, ginčą su vaiko motina, nesirūpino vaiko ugdymu ir neleido vaiko į mokymosi įstaigą. Pasilikdamas vaiką savo gyvenamojoje vietoje, vaiko tėvas turėjo užtikrinti vaiko ugdymą, todėl šiuo atveju visa atsakomybė tenka vaiko tėvui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tėvas leido su vaiku visą savaitę, jis turėjo visas galimybes vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu A. Č. pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d. neatliko pareigos užtikrinti, jog jo sūnus A. Č. punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, vaikas praleido penkių dienų užsiėmimus mokykloje. Nutarimu konstatuota, kad A. Č. vengė leisti savo vaiką A. Č. į Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos priešmokyklinės klasės užsiėmimus.
Atsakomybę pagal ANK 80 straipsnio 1 dalyje užtraukia šie tėvų (globėjų, rūpintojų) veiksmai: vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 punktas įtvirtina tėvų (globėjų) pareigą užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklos administraciją ar jos įgaliotus asmenis.
Byloje nekyla ginčas dėl Institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad mažametis pareiškėjo sūnus A. Č. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. birželio 7 d., nelankė Druskininkų mieste esančios ugdymo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programą, aptariamu metu būdamas pareiškėjo namuose Vilniaus mieste. Tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodoma, kad šiuo laikotarpiu, t. y. 2024 m. birželio mėnesio pradžioje A. Č. atvyko į Vilnių Tėvo dienos proga, kaip tai yra nustatyta 2022 m. balandžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendime. Iš teismui pateiktų duomenų, pareiškėjo, jo atstovės, liudytojos J. K. paaiškinimų matyti, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų kilo konfliktas dėl jo grįžimo į nustatytą gyvenamąją vietą Druskininkuose išlaidų kompensavimo dydžio, tvarkos, todėl A. Č. sūnaus vaiko į Druskininkus nevežė.
Skunde yra cituojamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnio, 8 straipsnių atitinkamos nuostatos, numatančios, kad priešmokyklinis ugdymas yra priskiriamas neformaliajam švietimui ir jo tikslas - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą, darant išvadą, jog minimas priešmokyklinis ugdymas negali būti sutapatinamas su pradiniu ar pagrindiniu ugdymu pagal aptariamo įstatymo 9 bei 10 straipsnių nuostatas, taigi, pareiškėjas nekliudė mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas. Su šiais skunde ir posėdžio metu dėstytais argumentais teismas nesutinka. Minima ANK 80 straipsnio 1 dalis atsakomybę numato už dvi alternatyvias veikas, t. y.: 1) vengimą leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų; ir 2) kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Nagrinėjamu atveju, A. Č. nubaustas už tai, kad vengė leisti į mokyklą vaiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, A. Č. aptariamu laikotarpiu mokėsi Druskininkų (duomenys neskelbtini) mokyklos priešmokyklinėje klasėje. Taigi, šiuo atveju A. Č. nelankė užsiėmimų bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje vykdomas ir minėtas priešmokyklinis ugdymas. Taigi, A. Č. veiksmai, neužtikrinant mokyklos lankymo, formaliai atitinka aptariamo straipsnio sudėtį.
Vis dėlto, teismas, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad A. Č. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu, kuomet sūnus buvo jo namuose Vilniuje, mokykloje buvo vykdomos tokios veiklos, kaip pasivaikščiojimai parke, maudynės, vaikų gimtadienių šventės ir kitos pramogos. Iš byloje pateiktos programos Tamo kopijos matyti, kad 2024 m. birželio mėnesį nėra fiksuota praleistų pamokų, kas patvirtina paminėtus pareiškėjo paaiškinimus. A. Č. teigimu, jis kontaktavo su mokytoja, prašė nurodyti literatūrą, kurią naudojant galėtų ugdyti vaiką namuose, pastarojo teigimu, visą savaitę su mokykla buvo kontaktuojama. 2024 m. birželio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra užfiksuota, kaip A. Č. papasakojo, jog su tėčiu skaitė, mokėsi anglų kalbą, darė kūno kultūrą, buvo pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų, kad minimas laikotarpis, kuriuo A. Č. nebuvo vedamas į ugdymo įstaigą, būtų neigiamai atsiliepęs jo tolesniems ugdymo rezultatams. Pareiškėjo teigimu, jokių pastabų dėl sūnaus iš ugdymo įstaigos jis negavo, tokių duomenų nėra ir byloje. Laiko tarpas, kuriuo mažametis A. Č. nelankė ugdymo įstaigos, taip pat aptarti pareiškėjo A. Č. veiksmai šiuo laikotarpiu, pastangos savarankiškai užtikrinti vaiko ugdymą, bendradarbiavimas su mokykla, teismo vertinimu, nelaikytinas vengimu ANK 80 straipsnio prasme. Nenustatyta, kad asmuo sąmoningai, piktybiškai būtų siekęs apriboti vaiko teisę į ugdymą, pakenkti pastarojo interesams.
Teismo vertinimu, negali būti sudaromos situacijos, kuomet vaikas nevedamas į ugdymo įstaigą iš esmės dėl tarp tėvų susiklosčiusios ilgalaikės konfliktinės situacijos, negalėjimo surasti visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant ir vaiką, priimtino kompromiso, sprendžiant atitinkamus ugdymo klausimus. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus pareiškėjo A. Č. veiksmus, pastangas bendraujant su ugdymo įstaiga ir visas aukščiau aptartas aplinkybes, tokių pastarojo veiksmų nėra pagrindo laikyti užtraukiančiais administracinę atsakomybę.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Šiuo atveju, įvertinus Institucijos A. Č. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo A. Č. atstovė 2024 m. spalio 18 d. prašymu, be kita ko, prašė, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, įpareigoti atlyginti patirtas 600 eurų dydžio nagrinėjimo teisme išlaidas.
ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo A. Č. patirtos išlaidos sudaro 600 eurų už skundo dėl nutarimo parengimą, taip pat konsultacijas, pasirengimą, atstovavimą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime (b. l. 109-112). Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma advokato paslaugoms apmokėti yra proporcinga, įvertinus bylos apimtį bei sudėtingumą. Atsižvelgiant į advokatės teiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, proceso trukmę, prašymas tenkinamas ir iš valstybės priteistina 600 eurų suma pareiškėjo patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1264-2024 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Priteisti pareiškėjui A. Č. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 600 eurų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.