- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-263-544/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- B. L. Š.
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- P. K.
- Trečiasis asmuo
- D. M., V. B.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-263-544/2010
Teisėja Daina Lisaitė Procesinio sprendimo kategorija:22.4; 30.5;
124.2.2; 124.6; 122.3;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. L. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-225-812/2010, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-589/2007 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui P. K. dėl pažeistų teisių atstatymo bei atsakovo P. K. priešieškinį S. Š., B. L. Š., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims D. M., V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Panevėžio apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo, žemės sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. L. Š. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-589/2007, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą šioje civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą - ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui P. K. patenkinti, o atsakovo P. K. priešieškinį S. Š., Panevėžio AVA, B. L. Š., tretiesiems asmenims D. M., V. B. atmesti. Prašymą grindė CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į UAB „Geodezijos darbai“ dėl naujo žemės sklypo plano parengimo pagal pirminių žemės sklypo dokumentų duomenis, pateikė 1980-01-23 sklypo planą M 1:1500, 2004-03-03 UAB „Geodeziniai darbai“ parengtą planą M 1:1500. 2009-09-28 gavo atsakymą, kad 2004-03-03 UAB „Geodeziniai darbai“ parengtame plane M 1:1500 nurodytos žemės sklypo ribos iš esmės atitinka pirminių žemės sklypo Tvenkinio g. 7 Molainių k. Naujamiesčio sen. Panevėžio r. dokumentų duomenis (ribas ir plotą). 2004-03-03 UAB „Geodeziniai darbai“ parengtam planui M 1:1500 atitinkant teisės aktų nuostatas ir 2002-07-03 Panevėžio rajono savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 193v reikalavimus bei pirminių sklypo Tvenkinio g. 7, Molainių k. Panevėžio r. dokumentų duomenis (ribas ir plotą), 2007-05-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-25-589/2007, 2007-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 2A-370-30/2007 yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjos ir ieškovo S. Š. interesus. Teismas sprendimu buvo pripažinęs, kad 2004-03-03 UAB „Geodeziniai darbai“ parengtas žemės sklypo planas M 1:1500 neatitinka pirminių sklypo dokumentų, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepatvirtino joks specialių geodezijos žinių turintis ekspertas, dėl to, pareiškėjai ir ieškovui S. Š. neturint specialių žinių, nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nevertino ieškinio ir priešieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, neišsprendė šalių ginčo, nes nenustatė, kur yra S. Š. įgyta žemė. Teismas atmetė P. K. reikalavimą patikslinti žemėtvarkos projektą, todėl, esant galiojančiam žemėtvarkos projektui, kuris buvo teisinis pagrindas S. Š. sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, negalėjo būti panaikinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis. Ginčo sklypų riba buvo patikslinta žemėtvarkos projekto metu 2003-11-27 sudarius komisiją, riba įtraukta į žemėtvarkos projektą. Vadovaujantis ta riba buvo nustatytos S. Š. sklypo ribos. Nereikšmingi teisiškai argumentai, kad sklypo ribos turėjo būti derinamos su gretimo sklypo naudotoju P. K.. Nesutinka, kad, perkant valstybinę žemę, reikia žemės sklypo plano, nes jai perduotas nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypas kitų norminių teisės aktų ir dokumentų pagrindu. UAB „Geodeziniai darbai“ pažymą pareiškėja gavo 2009-09-28. Todėl nuo momento, kai jai tapo žinoma apie naujai paaiškėjusią aplinkybę, nepraėjo daugiau kaip trys mėnesiai ir terminas nepraleistas (4 t., b. l. 2-5).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos B. L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-589/2007 atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-09-06 įsiteisėjusiu 2007-05-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu atmestas ieškovo S. Š. ieškinys ir tenkintas atsakovo P. K. priešieškinys pripažinti negaliojančiais 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Panevėžio AVA ir S. Š. dėl 0,25 ha žemės sklypo Tvenkinio g. 7, Molainių k. Panevėžio r. pirkimo, 2005-09-12 Valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, panaikinti 2000-03-21 įsakymo Nr. 415ž dalis dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo 203-2 suformavimo Panevėžio rajono Molainių kadastrinėje vietovėje, 2003-12-03 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-479, 4 punktą dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, Nr. 203-2, esančio Molainių k. Naujamiesčio sen. Panevėžio r., panaikinti 2003-05-02 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1498 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimą Nr.21-90147-24343 dalyje dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo 0,29 ha, Nr. 203-2, esančio Molainių k. Naujamiesčio sen. Teismas pripažino minėtą sutartį ir aktą negaliojančiais pagal CK 1.81 str. 2 d., nes nustatė, kad S. Š. pateiktas Panevėžio AVA sklypo planas neatitiko faktiškai jo naudojamos namų valdos ribų, nesutapo su pirminiais žemės sklypo skyrimo dokumentais, Panevėžio AVA ir S. Š. buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad dėl ribos tarp žemės sklypų Tvenkinio g. 7 ir Tvenkinio g. 9. Molainių k. Panevėžio r. vyksta ginčas. Panevėžio AVA pakartotinai žemės sklypo ribų nenustatinėjo, be to, tarp namų valdų ribų įsiterpė 0,29 ha B. L. Š. asmeninio ūkio žemės plotas, kuris turėjo įtaką nustatant S. Š. namų valdos žemės sklypo ribas ir valstybinės žemės sklypo pardavimui. Teismas panaikino minėtus įsakymus ir jų dalis, nes nustatė, kad asmeninio ūkio žemė B. L. Š. buvo matuojama ir planas parengtas tik pagal S. Š. ir B. L. Š. nurodytas asmeninio ūkio ribas, dėl ko 0,29 ha B. L. Š. asmeninio ūkio žemės plotas įsiterpė tarp namų valdų ribų. 2000 m. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo numatyta, kad B. L. Š. asmeninio ūkio žemė bus įsiterpusi į namų valdos sklypų ribas. Teismas sprendė, jog perduodant neatlygintinai naudotis asmeninio ūkio žemę B. L. Š. buvo pažeistos LR Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmeninio ūkio žemės sklypų ribų nustatymą, 1993-10-29 LRV Nutarimu Nr. 816 patvirtinta žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka. Teismas nustatė eilę aplinkybių, sąlygojusių valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandorio pripažinimą negaliojančiu, norminių teisės aktų pažeidimus vykdant tiek valstybinės žemės pardavimą S. Š., tiek asmeninio ūkio žemės suteikimą B. L. Š..
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog pareiškėjai ir ieškovui S. Š. neturint specialių žinių aplinkybė, kad minėtas žemės sklypo planas atitinka pirminius žemės sklypo dokumentus, yra naujai paaiškėjusi, nebuvo ir negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą. Teismas sprendė, jog, nors byloje nėra B. L. Š. pateikto 2004-03-03 UAB „Geodeziniai darbai“ parengto plano, tačiau Panevėžio AVA atstovė V. K., liudytojas D. R. patvirtino, kad, vadovaujantis minėtu planu, buvo rengiamas preliminarus žemės sklypo planas, tapęs valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedu, kuris teismo pripažintas neatitikusiu faktiškai S. Š. naudojamos namų valdos ribų, nesutapusiu su pirminiais žemės sklypo skyrimo dokumentais. Liudytoju apklaustas D. R. patvirtino, kad 2004 m. sklypo planas parengtas vadovaujantis pirminiais sklypo skyrimo dokumentais nustatant S. Š. žemės sklypo ribą tarp Tvenkinio g. 5 ir Tvenkinio g. 7, Molainių k. Panevėžio r., ir 2003-11-27 Panevėžio apskrities viršininko sudarytos komisijos aktu - nustatant kompromisinę ribą tarp S. Š. sklypo Tvenkinio g. 7, ir P. K. sklypo Tvenkinio g. 9, Molainių k. Panevėžio r. Pareiškėjos B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp sklypų Tvenkinio g. 5 ir Tvenkinio g. 7, Molainių k. Panevėžio r. Rengdamas teismui pateiktą pažymą matininkas nevyko į vietą, o vadovavosi pateiktais dokumentais, teigdamas, jog naujų aplinkybių nėra. Kaip 2004 m. buvo matuojamas sklypas, jo pasvirimo kampai, detalizuoti negali, 30 m. sklypo plotą matavo ne pagal sklypo ribą, o statmenai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pateiktas UAB „Geodezijos darbai“ raštas ir nurodytos aplinkybės apie 2004-03-03 plano atitikimą pirminiams S. Š. žemės sklypo skyrimo dokumentams, nėra naujos ir nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Iš esmės pareiškėja prašymą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiami S. Š. ir pareiškėjos atsikirtimai į atsakovo P. K. priešieškinį, kad žemės sklypas įgytas pagal pateiktą projektą, atlikus preliminarius matavimus, žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios ir aiškios, pateiktas planas atitiko ir faktiškai S. Š. naudojamą namų valdos ribą ir sutapo su pirminiais žemės sklypo skyrimo dokumentais, tačiau kurių nagrinėjant bylą teisme šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Teismas konstatavo, kad prašant atnaujinti procesą nepakanka pateikti naują dokumentą, kurio nebuvo nagrinėjant bylą. UAB „Geodeziniai darbai“ vykdytojas D. R. raštu dar kartą išdėstė savo poziciją dėl bendrovės parengto plano, kokią buvo išdėstęs žodžiu teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Riba tarp sklypų Tvenkinio g. 7 ir Tvenkinio g. 9, dėl kurios ir kilo ginčas, nebuvo matuojama pagal pirminius sklypų suteikimo dokumentus. Panevėžio AVA atstovė dar kartą patvirtino, kad, esant ginčui dėl žemės sklypo ribų tarp gretimų sklypų savininkų ar naudotojų, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negali būti sudaroma. Pareiškėjos atstovė, kaip proceso atnaujinimo aplinkybes, nurodė eilę kitų aplinkybių, kuriomis iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas neteisingai įvertinus įrodymus, netyrus kitų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir nerinkus įrodymų, neskyrus ekspertizės, neišsprendus šalių ginčo ir nenustačius S. Š. sklypo ribų, pasisakė dėl būtinybės rinkti ir tirti naujus bylai išnagrinėti reikalingus įrodymus po to, kai bus atnaujintas procesas byloje. Bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais buvo grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas 2007-09-06 priimdamas nutartį. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovės teiginiai nesudaro nė vieno proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnyje. Nėra pagrindas atnaujinti procesą šalių siekis teikti į bylą ateityje naujus įrodymus, skirti ekspertizę, kurie galėtų lemti kitokį nei priimtas teismo sprendimą (4 t., b. l. 77-81).
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, perduoti bylą apylinkės teismui pakartotiniam nagrinėjimui. Nurodo, kad skundžiamoji nutartis turi būti panaikinta CPK 337 str., 338 str., 329 str. 1 d., 2 p. pagrindais, nes teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų pardavimo kaimo vietovėse tvarką, netinkamai taikė normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą. 2009 metais kreipėsi į UAB „Geodeziniai darbai“ tikslu parengti žemės sklypo, kuris buvo suteiktas sutuoktiniui 1980 metais ir atitiko pirminius žemės sklypo skyrimo dokumentus, planą. 2009-09-28 gavo atsakymą, jog 2004-03-03 UAB „Geodeziniai darbai“ parengtame plane nurodytos žemės sklypo ribos iš esmės atitinka pirminiams žemės sklypo skyrimo dokumentams ir Panevėžio rajono savivaldybės valdybos 2002-07-03 sprendime Nr. 193 v nurodytiems reikalavimams. Ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, nes iki tol proceso dalyviai tvirtino, jog S. Š. elgėsi nesąžiningai ir pateikė Panevėžio AVA žemės sklypo planą, kuris neatitinka faktiškai jo naudojamos namų valdos ribų ir nesutampa su pirminiais žemės sklypo jam skyrimo dokumentais. Nagrinėjant prašymą Panevėžio AVA atstovai patvirtino, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pagal Molainių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą atsižvelgiant į S. Š., P. K. bei V. B. namų valdų ribų nustatymo aktą, kuris sudarytas 2003-11-27 ir patvirtintas Panevėžio viršininko sudarytos komisijos narių. Jos pateiktas ekspertizės aktas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri paaiškėjo 2009-09-28, ir ji nebuvo bei negalėjo būti žinoma ankstesnio teismo proceso metu. Neteisinga teismo išvada, kad nepaaiškėjo naujų aplinkybių ir jos nepaneigia pirmosios ir antrosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nes 2009-09-28 dokumentas bei liudytojo D. R. parodymai kaip tik ir paneigia teismo išvadas apie žemės sklypo plano neatitikimą faktiniam S. Š. naudojamos namų valdos riboms ir nesutapimą su pirminiais žemės sklypo dokumentais. Sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nesiaiškino, kokį planą yra teikęs S. Š. ir byloje liko neatskleista bylos esmė. Skundžiamojoje nutartyje nepasisakyta dėl to, kad teismo sprendimu buvo atmestas P. K. priešieškinio reikalavimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo ir namų valdos žemės sklypų ribų ir ploto nustatymo. Jai sklypas parduotas Molainių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto pagrindu, kuris patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 415ž, o ne S. Š. teiktų planų atžvilgiu. Nurodo, kad skundą grindžią LR Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57-21008, 2009-03-16 nutartyje Nr. 3K-3-108-2009 bei kitose bylose suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu (4 t., b. l. 85-91).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo patenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nutartį ir priimti nutartį procesą byloje atnaujinti. Nurodo, kad pareiškėja proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p., o faktiniu – tai, kad 2009-09-28 gavo UAB „Geodeziniai darbai“ pažymą, kurioje nurodyta, kad 2004-03-03 tos pačios bendrovės parengtame žemės sklypo plane M 1:500 nurodytos žemės sklypo ribos iš esmės yra tapačios 1980-01-23 sklypo plane M 1:500. Todėl mano, kad po šios išvados sklypo ribos atitinka teisės aktų nuostatas ir 2002-07-03 Panevėžio rajono savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 193 v reikalavimus. Taigi paaiškėjo, kad 2007-05-24 ir 2007-09-06 procesiniai teismų sprendimai buvo pagrįsti namų valdos žemės sklypo plano ydingumu (4 t., b. l. 97-98).
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau neįrodė, kad egzistuoja naujos, esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos proceso metu. Minėtame 2009-09-28 rašte yra nurodyta, kad atlikus ekspertizę nustatyta, jog 2002-07 parengtas planas atitinka pirminius žemės sklypo suteikimo dokumentus. 2004-03-03 bendrovės parengto plano riba tarp Tvenkinio g.7 ir Tvenkinio g. 9 atitinka 2003-11-27 komisijos aktą, o riba tarp tų pačių sklypų atitinka 2002-07 parengtą planą. Rašte nurodytos aplinkybės apie 2004-03-03 plano atitikimą pirminiams S. Š. žemės sklypo skyrimo dokumentams nėra naujos. Jos buvo žinomos teismui nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas D. R. patvirtino, kad nieko naujo nepaaiškėjo, o 2009-09-28 raštas tik viską apibendrina. Be to, pareiškėja neįrodė, kodėl prašyme nurodytos aplinkybės ji negalėjo pateikti anksčiau (4 t., b. l. 99-100).
Suinteresuotas asmuo Panevėžio AVA administracija atsiliepime prašo apeliantės skundą patenkinti. Nurodo, kad 2003-11-27 Panevėžio apskrities viršininko 2003-11-26 įsakymu sudaryta komisija, vadovaudamasi Panevėžio rajono savivaldybės valdybos 2002-07-03 sprendimu Nr. 193v „Dėl S. Š. ir P. K., V. B. namų valdų žemės sklypų ribų ir ploto“ nustatė Molainių gyvenvietės Tvenkinio g. 7 ir 9 namų valdų ribą. UAB „Geodeziniai darbai“ 2004-03 mėn. šios komisijos akto pagrindu, 1980-01-23 S. Š. skirto namo statybai 1500 kv. m. ploto žemės sklypo planu, sklypo padidinimo iki 2500 kv. m. nužymėjimo schema parengė žemės sklypo Tvenkinio g. 7 2500 kv. m. ploto kadastrinių matavimų planą. 2005-04 mėn. buvo parengtas preliminaraus matavimo S. Š. namų valdos 0,25 ha ploto žemės sklypo planas. Žemės sklypo plotis - 30 m, koks nurodytas ir 1980 plane. Gretimas sklypas taip pat paliktas 30 m. pločio. Minėtų dviejų žemės sklypų riba eina bendrai naudojamo kanalizacijos šulinio viduriu. Dėl bendro riboženklio vietos tarp minėtų žemės sklypų prie Tvenkinio gatvės kaimynai sutinka (4 t., b. l. 103-104).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-589-2007, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirtų įrodymų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu teismas nutarė prašymą atmesti, todėl visų teismo nustatytų aplinkybių išsamiai nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įsiteisėjusiu 2007-05-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu 2005-09-12 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir 2005-09-12 perdavimo-priėmimo aktas pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81 str. 2 d., nes S. Š. pateiktas Panevėžio AVA sklypo planas neatitiko faktiškai jo naudojamos namų valdos ribų, nesutapo su pirminiais žemės sklypo skyrimo dokumentais ir sutartis sudaryta esant ginčui dėl ribos tarp žemės sklypų Tvenkinio g. 7 ir Tvenkinio g. 9. Molainių k. Panevėžio r. Teismas taip pat buvo nustatęs, kad tarp namų valdų ribų įsiterpė 0,29 ha B. L. Š. asmeninio ūkio žemės plotas, kuris turėjo įtaką nustatant S. Š. namų valdos žemės sklypo ribas ir valstybinės žemės sklypo pardavimui. Teismas panaikino minėtus įsakymus ir jų dalis, nes nustatė, kad asmeninio ūkio žemė B. L. Š. buvo matuojama ir planas parengtas tik pagal S. Š. ir B. L. Š. nurodytas asmeninio ūkio ribas, dėl ko 0,29 ha B. L. Š. asmeninio ūkio žemės plotas įsiterpė tarp namų valdų ribų. 2000 m. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo numatytas, kad B. L. Š. asmeninio ūkio žemė bus įsiterpusi į namų valdos sklypų ribas. Teismas sprendė, jog perduodant neatlygintinai naudotis asmeninio ūkio žemę B. L. Š. buvo pažeistos LR Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmeninio ūkio žemės sklypų ribų nustatymą, 1993-10-29 LRV Nutarimu Nr. 816 patvirtinta žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka. Teismas nustatė eilę aplinkybių, sąlygojusių valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandorio pripažinimą negaliojančiu, norminių teisės aktų pažeidimus vykdant tiek valstybinės žemės pardavimą S. Š., tiek asmeninio ūkio žemės suteikimą B. L. Š..
Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja pateikė prašymą siekdama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-589-2007, kuri užbaigta įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-24 teismo sprendimu (2 t., b. l. 170-176, 3 t., b. l. 61-71). Procesas gali būti atnaujintas ne visais suinteresuoto asmens kreipimosi šiuo klausimu atvejais, bet tik CPK 365 str. numatytiems subjektams ir esant 366 str. 1 d. numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.
Byloje surinkti įrodymai (Panevėžio AVA atstovės V. K. paaiškinimai, liudytojo D. R. parodymai) patvirtino, kad, vadovaujantis 2004-03-03 planu, buvo rengiamas preliminarus žemės sklypo planas valstybinės žemės pardavimui, kad 2004 m. sklypo planas parengtas vadovaujantis pirminiais sklypo skyrimo dokumentais nustatant S. Š. žemės sklypo ribą tarp Tvenkinio g. 5 ir Tvenkinio g. 7, Molainių k. Panevėžio r. bei vadovaujantis 2003-11-27 Panevėžio apskrities viršininko sudarytos komisijos aktu. Pareiškėjos B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp sklypų Tvenkinio g. 5 ir Tvenkinio g. 7, Molainių k. Panevėžio r. UAB „Geodeziniai darbai“ vykdytojas D. R. raštu dar kartą išdėstė savo poziciją dėl bendrovės parengto plano, kokią buvo išdėstęs žodžiu teismui nagrinėjant bylą iš esmės pirmą kartą. Taigi, pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjos pateiktas UAB „Geodezijos darbai“ raštas ir nurodytos aplinkybės apie 2004-03-03 UAB „Geodezijos darbai“ plano atitikimą pirminiams S. Š. žemės sklypo skyrimo dokumentams, nėra naujos aplinkybės, nes jomis pareiškėja grindė savo ir S. Š. atsikirtimus į atsakovo P. K. priešieškinį, kad žemės sklypas įgytas pagal pateiktą projektą atlikus preliminarius matavimus, žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios ir aiškios, pateiktas planas atitiko faktiškai S. Š. naudojamą namų valdos ribą ir sutapo su pirminiais žemės sklypo skyrimo dokumentais. Riba tarp sklypų Tvenkinio g. 7 ir Tvenkinio g. 9, dėl kurios ir kilo ginčas, nebuvo matuojama pagal pirminius sklypų suteikimo dokumentus. Panevėžio AVA atstovė dar kartą patvirtino, kad, esant ginčui dėl žemės sklypo ribų tarp gretimų sklypų savininkų ar naudotojų, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negali būti sudaroma. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos atstovės teiginiai nesudaro nė vieno proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnyje. CPK 365 str. 1 d. numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (nutartį); 2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) turi esminę reikšmę. Nauji įrodymai yra pagrindas atnaujinti bylą, jeigu įrodoma, kad iš tikrųjų ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui, kad aplinkybės, kurias nurodydamas pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nagrinėjant bylą nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos. Faktas, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Nuostata, kad naujai paaiškėję aplinkybės ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę, reiškia neabejotiną teisinę tokių faktų ar įrodymų svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo. CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindui įrodyti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Nėra pagrindas atnaujinti procesą pateikimas įrodymų, kurie išduoti vėlesne data, tačiau yra apie tas pačias faktines aplinkybes ir apie tuos pačius faktinius duomenis, apie kuriuos šalys žinojo, kuriuos teikė teismui, o teismas juos nagrinėjo ir vertino nagrinėjant bylą iš esmės pirmą kartą.
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis Vokietijos draudimo kompanija “DA – Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2007 m. vasario 20 d. nutartis UAB ,,Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“ byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis UAB ,,Baltijos žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“ byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis UAB ,,Lietgalis“ v. B. J. įmonė ,,Kruna“ byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) - kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nuo šios teismų praktikos nagrinėjamu atveju nukrypta nebuvo.
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.