Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo,

nuteistiesiems L. C. ir E. K., jų gynėjams advokatams Ramunei G. Baltrušaitienei, Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. C. ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Kęstučio Gudyno apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

- L. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalį (autobuso identifikavimo numerio pakeitimas) ir nuteistas 80 BBND bauda; pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (automobilio „BMW 735“ identifikavimo numerio pakeitimas) nuteistas 50 BBND bauda; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu) nuteistas 20 BBND bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 110 BBND (4 180 Eur) bauda.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) už 4 BBND paskiriamos baudos. Baudai savanoriškai sumokėti nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeista, o jam įsiteisėjus panaikintina.

- E. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (padėjimas pakeisti autobuso identifikavimo numerį) ir nuteistas 60 BBND (2 280 Eur) bauda.

Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) už 4 BBND paskiriamos baudos. Baudai savanoriškai sumokėti nustatytas 4 (keturių) mėnesių terminas.

Kardomoji priemonė - 500 Eur užstatas, palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina, šias pinigines lėšas pervedant į Lietuvos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą baudos bausmei vykdyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. C. nuteistas už tai, kad tyčia pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), o nuteistasis E. K. padėjo jam tai padaryti, t. y. 2016 m. liepos mėnesį Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje L. C. su nenustatytu asmeniu ir E. K. susitarė, jog nenustatytam bendrininkui organizuojant, E. K., kaip padėjėjas, pristatys iš Vokietijos (atvairuos) į jo namus autobusą „Daimler Benz AG 0405“, o jis, L. C., už piniginį atlygį pakeis jo kėbule originalų tarptautinį identifikacinį numerį (VIN) kitu, kad būtų išvengta muito mokesčio mokėjimo autobusą importuojant į Rusijos Federacijos teritoriją, vykdant šį susitarimą 2016 m. rugpjūčio pradžioje E. K. pristatė (atvairavo) iš Vokietijos Federacinės Respublikos į L. C. namų valdą (duomenys neskelbtini), autobusą „Daimler Benz AG 0405“, L. C. išpjovė kėbulo dalį su originaliu tarptautiniu identifikaciniu numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini) ir vietoje jos įvirino kito autobuso kėbulo dalį su identifikaciniu numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini), pritvirtino Rusijos Federacijoje išduotus valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 10 d. autobusą su pakeistu identifikaciniu numeriu (VIN) perdavė E. K., o šis 00.30 val. jį be apmuitinimo pristatė (nuvairavo) iš Lietuvos Respublikos į RF Kaliningrado srities teritoriją ir perdavė nusikalstamos veikos organizatoriaus žinion. Šiais veiksmais nuteistasis L. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, o nuteistasis E. K. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje.Be to, L. C. nuteistas už tai, kad tyčia pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), t. y. 2016 m. liepos mėnesį įsigijęs nuosavybėn lengvąjį automobilį „BMW 735“ su tarptautiniu identifikaciniu kėbulo numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iki 2016-08-22, 13.10 val. savo namų valdos garaže (duomenys neskelbtini), kad būtų išvengta muito mokesčio mokėjimo automobilį importuojant į Rusijos Federacijos teritoriją, išpjovė šio automobilio kėbulo dalį su originaliu tarptautiniu identifikaciniu numeriu (VIN) ir vietoje jos įvirino kito automobilio kėbulo dalį su identifikaciniu numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais L. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje.Be to, L. C. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. maždaug 2013 metais turguje Kauno m., nusipirkdamas iš nenustatyto asmens savo nuosavybėn, įsigijo ir iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., 13.10 val. atliktos kratos neteisėtai, neturėdamas tam specialaus leidimo, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 4,5 kalibro „B4-2“ modelio pneumatinį šautuvą, kurio sviedinio energija yra 10,9-11,4 J, t. y. viršija 7,5 J, ir kuris priskiriamas C ginklų kategorijai. Šiais veiksmais L. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistųjų L. C. ir E. K. veiksmai pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuoti teisingai, jų kaltė nustatyta ir paskirtos bausmės numatytos inkriminuotų nusikaltimų sankcijose.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. C. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį dalyje dėl veikos pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (autobuso „Daimler Bendz AG 0405“ identifikacinio numerio (VIN) pakeitimas) ir jį išteisinti bei skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria paskirta 4 180 eurų bauda pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę, baudą sumažinant.Skunde neigia savo kaltę dėl veikos, kur konstatuota jo kaltė dėl autobuso „Daimler Bendz AG 0405“ tarptautinio identifikacinio numerio (VIN) pakeitimo. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę patvirtino, nes to prašė E. K., tačiau teisminio nagrinėjimo metu sakė tiesą, autobuso rėmo dalies, įvarytam į jo kiemą, jis išpjauti negalėjo, kadangi autobusas ten neišsitektų, o gatvėje tokiems darbams atlikti jis neturi įrangos. E. K. teisme taip pat paneigė ankstesnius savo parodymus, jis patvirtino, kad atvairavo autobusą pas nuteistąjį L. C. ir apie numerio pakeitimą nieko nežinojo, anksčiau su juo nebuvo pažįstami. Esant prieštaravimas tarp parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teismas turi šiuos prieštaravimus išsiaiškinti. Apelianto nuomone, nuteistųjų pozicijos pasikeitimas patvirtina, jog nepakanka duomenų apelianto kaltei dėl inkriminuotos veikos pagrįsti.Taip pat skunde apeliantas kritikuoja liudytojo S. D. parodymus ir mano, kad šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai apie neviešos informacijos turėjimą, negali būti laikomi įrodymais. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo kilęs klausimas dėl šio liudytojo parodymų išsamumo ir informacijos atitikimo tikrovei, nes buvo reikalauta papildomų duomenų. Apeliantas tokią poziciją išsako ir dėl teisme apklaustos liudytojos E. J. parodymų, nurodydamas, kad ji apklausta nedalyvaujant E. K., jis neturėjo galimybės jai užduoti klausimų ir išsiaiškinti akistatoje parodymų neatitikimų, nors teismas rėmėsi būtent jos parodymais taip atmesdamas nuteistojo E. K. bei apelianto parodymus. Apelianto nuomone, byloje pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes neatspindi realios galimybės dėl galėjimo pakeisti identifikacinį numerį aptariamam autobusui. Dėl paskirtos per griežtos 4 180 eurų baudos L. C. nurodė, kad dėl kitų veikų kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, inkriminuotas veikas sudaro formalios sudėtys, automobilis BMW viešame eisme nebuvo eksploatuojamas, jis pats yra darbo biržos įskaitoje, išlaiko du nepilnamečius vaikus, jo pajamos yra atsitiktinės, verčiasi iš gaunamų užsakymų metalų apdirbimo srityje.Apelianto E. K. gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas savo apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. nuteistas dėl veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.Skunde advokatas nurodo, jog E. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties, o byla išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistos kaltinamojo procesinės teisės, nes 2017 m. kovo 27 d. vyko teisiamasis posėdis, į kurį kaltinamasis neatvyko, pranešęs apie savo negalėjimą dalyvauti teisme, kadangi susižalojo ir kreipėsi į medikus, vis tik bylos nagrinėjimas, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio nuostatomis, prieštaraujant gynybai ir valstybės kaltintojui, vyko be kaltinamojo E. K.. Nuteistasis gyvena Rusijos Federacijoje ir atvykti į teismo posėdį nevengė, prieš tai vykusiame teisminiame nagrinėjime dalyvavo, o šiuo atveju nagrinėjant bylą jam nedalyvaujant, nors ir esant svarbioms priežastims, buvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalyje jo teisės, be to, šio proceso metu buvo garsinami ir vertinami prokuroro pateikti papildomi duomenys (išslaptinta kriminalinės žvalgybos pažyma, įvykio vietos apžiūros protokolas), apklausiama liudytoja tyrėja E. J. ir nesant kaltinamajam, E. K. neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis tinkamai.Taip pat skunde nurodo, jog kaltinant bendrininkavimu, būtina įrodyti susitarimą tarp abiejų nuteistųjų, kurio pagrindas būtų E. K. žinojimas apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą. Nagrinėjant bylą teisme ir pasikeitus kaltinamojo pozicijai dėl kaltės, tapo aišku, kad įrodymų nepakanka, o teismas nemotyvuotai ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus laikė logiškais ir nuosekliais bei išsamiais. Advokato nuomone, parodymai tokie galėtų būti, jei jie būtų pagarsinti BPK 276 straipsnio pagrindu ir patvirtintų kitus byloje esančius įrodymus, tačiau tokių tiesioginių pagrįstų E. K. kaltę, nėra. Kaltinamasis turi teisę pasirinkti savo gynybos versiją, o apkaltinamasis nuosprendis grįstas vien tik ankstesne kaltinamojo pozicija yra neteisingas. Remtis ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pozicija yra teisinga tuomet, kai apklausa buvo daryta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Be to, L. C. ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, kad E. K. žinojo apie kėbulo numerio pakeitimą, jis tik nurodė, kad E. K. turėjęs žinoti apie tokį veiksmą, kas vertinama, kad L. C. parodymai tiesiogiai nepatvirtina E. K. bendrininkavimo subjektyviosios pusės,Skunde nuteistojo gynėjas kritikuoja ir liudytojo S. D. parodymus, kuriuos teismas nepagrįstai sureikšmino bei E. J., kurie anot jo, yra suinteresuoti bylos baigtimi, o kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina veiksmų subjektyviosios pusės. E. K. pakeitus poziciją nebeliko tiesioginių jo kaltę įrodančių įrodymų, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka privalo nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo nurodoma apeliaciniame skunde. Nustatęs tokius pažeidimus teismas patikrina ar tai turėjo įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nepaisydamas, ar pažeidimai padaryti skundą padavusio asmens, ar kito nuteistojo atžvilgiu. Taigi, šioje konkrečioje byloje nustačius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija pirmos instancijos teismo priimtą nuosprendį naikina, o bylą perduoda nagrinėti iš naujo, kadangi pažeidimai turėjo įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo E. K. gynėjas apeliaciniame skunde, nurodo jog byla išnagrinėta pažeidžiant procesines teisės normas, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos kaltinamojo procesinės teisės, teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir tiriant įrodymus. Jo teigimu byla viename iš teisiamojo posėdžio dienų buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti pirmos instancijos teisme 2017 m. vasario 23 d.. Teisiamajame posėdyje dalyvavo abu kaltinamieji, jų gynėjai, prokuroras, kiti proceso dalyviai. Buvo apklausti kaltinamieji, liudytojas, išvardyti rašytiniai įrodymai ir prieš baigiant teisminį įrodymų tyrimą, buvo pareikšti ir aptarti proceso dalyvių prašymai. Teismas, išklausęs visų prašymų ir dėl jų pareikštų nuomonių, teismo protokoline nutartimi nutarė po pertraukos, į 2017 m. kovo 27 d. kviesti ir apklausti liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją, o taip pat pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 287 straipsnyje numatyta teise ir Marijampolės apylinkės prokuratūrai pavedė organizuoti ir atlikti įvykio vietos apžiūrą. Po pertraukos, teismui gavus papildomą medžiagą, į 2017 m. kovo 27 d. posėdį kaltinamasis E. K. neatvyko, jo neatvykimo priežastys nebuvo žinomos, todėl proceso dalyviai, tiek prokuroras, tiek gynėjai išsakė nuomones, jog baudžiamosios bylos nagrinėjime būtina skelbti pertrauką, kadangi aplinkybių, jog asmuo būtų vengęs dalyvauti posėdžiuose nenustatyta. Teismas, vadovaudamasis BPK 248 straipsnio 3 dalimi, nutarė baigti bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje be kaltinamojo E. K., kadangi vertino, jog įstatymas numato, jei kaltinamasis jau davęs parodymus, be teisiamojo posėdžio pirmininko leidimo išeina iš salės, bylą galima nagrinėti toliau jam nedalyvaujant. Teismas, įstatyme numatytą situaciją prilygino susiklosčiusiai situacijai, t. y. kaltinamojo neatvykimui į teisiamąjį posėdį po pertraukos, ir tęsė bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant. Minėto posėdžio metu buvo apklausta liudytoja tyrėja E. J., proceso dalyviai buvo supažindinti su gauta papildoma medžiaga (išslaptinta kriminalinės žvalgybos pažyma, įvykio vietos apžiūros protokolu), taip pat buvo išsakytos baigiamosios kalbos bei išklausytas L. C. paskutinis žodis, po šios procesinės stadijos teismas išėjo priimti galutinio procesinio dokumento (T 4 , b. l. 83-88). 2017 m. balandžio 10 d. kaltinamasis E. K., kuomet buvo skelbiamas teismo nuosprendis, posėdyje dalyvavo ir nuosprendį išklausė. Tokiu būdu, teisiamojo posėdžio metu tiriant įrodymus, buvo iš esmės pažeistos kaltinamojo E. K. procesinės teisės, nes tiriant papildomai gautus rašytinius įrodymus ( t.4.b.l. 43-81), apklausiant liudytoją, jis teismo posėdyje nedalyvavo, o teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį minėtais įrodymais vadovavosi. Taip buvo pažeista jo teisė dalyvauti tiriant įrodymus, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus liudytojui, duoti paaiškinimus dėl naujų aplinkybių nustatytų papildoma bylos medžiaga, pareikšti nuomonę dėl naujai pateiktų dokumentų, teisė prašyti papildyti bylos medžiagą naujais įrodymais ir paskutiniojo žodžio teisė ( BPK 22 straipsnio 3 dalis). Iš paminėtų duomenų galima daryti išvadą, jog teismas, nuspręsdamas tęsti bylos nagrinėjimą, neatvykus kaltinamajam, nepagrįstai, neturėdamas jokių duomenų ir nesant tam jokio teisinio pagrindo sprendė, jog kaltinamasis išėjo iš teismo posėdžio salės (BPK 248 straipsnis 3 dalis), t. y. šią aplinkybę prilygino visai kitai situacijai, neatvykimui į teismo posėdį po paskelbtos pertraukos. Bylos duomenimis teismas visiškai nesiaiškino kaltinamojo neatvykimo priežasčių. Bylos nagrinėjimo tęsimui, nedalyvaujant kaltinamajam ir nenustačius pastarojo neatvykimo priežasčių, prieštaravo tiek prokuroras, tiek gynėjas. Kaip ir paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, E. K. 2017 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko dėl patirto dešinio kulkšnies sąnario raiščių patempimo (T 4 b. l. 115, 116), kaip nurodė, susisiekti su teismu jam nepavyko. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad jog E. K. atvyko į nuosprendžio paskelbimą, vykti į teismo posėdžius nevengė, prieš tai vykusiame teisminiame nagrinėjime dalyvavo ir tik dėl tam tikrų priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį po paskelbtos pertraukos. BPK 247 straipsnis nustato, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus tuos atvejus kai bylą nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant , jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi nenustačius priežasčių dėl ko į posėdį neatvyko kaltinamasis, teismas negalėjo užbaigti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam, privalėjo įgyvendinti aktyvaus teismo vaidmenį ir išsiaiškinti kaltinamojo neatvykimo į posėdį priežastis, bei gavus duomenis spręsti ar nedalyvavimo priežastys yra svarbios, ar ne. Teismas nesivadovaudamas BPK normomis užtikrinančiomis baudžiamojo proceso eigą pirmos instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, iš esmės pažeidė kaltinamojo teises, kurios numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Ta pati teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 58 straipsnyje yra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirmiausia, teismas turi būti nešališkas subjektyviai. Tai reiškia, kad nei vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Kita vertus teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).Vertinant subjektyviuosius aspektus, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje apie ją nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį tendencingumą jokių duomenų nėra. Tačiau vertinant bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumą objektyviąja prasme, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos kaltinamojo teisės. BPK 7 straipsnis numato, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui ( rungimosi principas). Siekis užbaigti bylą nedalyvaujant vienam iš kaltinamųjų, nežinant tikrųjų nedalyvavimo priežasčių ir pripažįstant neatvykimą į teisiamąjį posėdį vengimu, bei vykdant to paties kaltinamojo gynėjo prašymu iškviestos liudytojos apklausą, tiriant kitus įrodymus, nedalyvaujant kaltinamajam ir taip pažeidžiant rungimosi principą ( BPK 7 straipsnis) rodo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą be vieno iš kaltinamųjų buvo šališkas ir tai sukliudė teisingai išnagrinėti bylą, o šio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant nustatytiems BPK pažeidimams, nėra galimybės išnagrinėti nuteistųjų apeliacinius skundus iš esmės, kadangi bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Dėl to nuosprendis naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti kitam to paties pirmosios instancijos teismo teisėjui.Šioje nutartyje teisėjų kolegija neišdėsto galutinių išvadų dėl L. C. ir E. K. kaltės, jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, konkrečių bausmių, kitų nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomų sprendimų, kadangi, panaikinus nuosprendį, bylą iš naujo dar kartą nagrinės pirmosios instancijos teismas. Bylą nagrinėjant iš naujo, būtina atsižvelgti į aplinkybes ir nustatytus teisminio nagrinėjimo trūkumus, išdėstytus ir aptartus šioje nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui.