- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e1-1009-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03559-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. sausio 30 d., apie 01.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ties pastatu (duomenys neskelbtini), esančius vazonus, po ko pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiuodamas link (duomenys neskelbtini), kur apgadino gatvėje stovėjusius automobilius „PORSCHE CAYENNE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „NISSAN JUKE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pasišalino iš įvykių vietų, 2022 m. sausio 30 d., apie 01.31 val., policijos pareigūnų buvo surastas adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. sausio 30 d. 01.36 val. pirmuoju testavimu alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ (patikros sertifikato numeris 1540440) buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, 2022 m. sausio 30 d. 01.55 val. antruoju testavimu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jam nustatytas daugiau kaip 1.51 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2022 m. sausio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. parodė, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir nurodė, kad 2022 m. sausio 29 d. vakare buvo kartu su savo draugu M. D., šventė jo gimtadienį, buvo kieme prie (duomenys neskelbtini), tiksliai vietos nežino. Būdamas ten, jis vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę, visą vakarą, kiek tiksliai išgėrė, jis neprisimena, bet išgėrė ganėtinai daug. Po gimtadienio jis vienas nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 24 val. nakties, tiksliai neprisimena, buvo labai girtas ir į laikrodį nelabai žiūrėjo. Grįžus namo, jo tėvai miegojo, brolis taip pat miegojo. Jis užėjo į namus ir ieškojo žiebtuvėlio po visus namus, nes norėjo parūkyti, tada daiktadėžėje rado atsarginus raktelius nuo mamai priklausančio automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesupranta, kas jam šovė į galvą, bet jis paėmė šiuos atsarginius mamos automobilio raktelius ir nuėjo į kiemą, kur stovėjo mamos automobilis, atsisėdo už vairo, užvedė automobilio variklį ir išvažiavo pasivažinėti į (duomenys neskelbtini), o būtent: link (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ten negali pravažiuoti, nes buvo uždarytas kelias, norėjo apsisukti ir važiuoti namo, tada nesuvaldė transporto priemonės ir, kiek prisimena, atsitrenkė į tenai esančius vazonus – klombas. Jis labai išsigando dėl to, ką pridarė, nenorėjo nemalonumų, jautė labai didelį stresą, gėdą, nes suprato, ką „pridirbo“ ir kaip reikės pasižiūrėti mamai į akis, ir iš to išgąsčio ir streso jis pagalvojo, kad reikia greičiau važiuoti namo, tada prisimena, kad labai susijaudino, drebėjo kojos ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jis juto, kad dar kažką lyg kabino su automobiliu, kurį vairavo, bet ką, tiksliai paaiškinti negali, nes, kaip ir minėjo, buvo labai išsigandęs. Jis, kiek prisimena, nesustojo, važiavo toliau į namus. Atvykęs jis pastatė automobilį prie namų, kur ir anksčiau stovėjo mamos automobilis prieš jį paimant. Nuėjo namo ir iškart prisipažino mamai, kad vairavo automobilį neblaivus ir be teisių. Po kokių 2 minučių į namus atėjo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą, kiek tiksliai jis įpūtė – neprisimena, buvo girtas ir labai išgandęs. Policijos pareigūnai po to, kai patikrino jo blaivumą, davė šaukimą ir paleido į namus miegoti. Jis labai gailisi dėl savo tokio poelgio, taip pasielgė pirmą kartą, nežino, kodėl, paaiškinti negali, tiesiog labai gėda prieš visus, jis labai apgailestauja, kad taip viskas gavosi (e. b. l. 38-40).
2022 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliojoje kuopoje 4-tame būryje, užima vyriausiojo patrulio pareigas. 2022 m. sausio 30 d., apie 01.25 val., dirbdamas ekipaže Nr. V (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu R. A. ir vyriausiuoju patruliu S. S., gavo budėtojo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad iš eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), pasišalino automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kurio automobilis registruotas, adresu (duomenys neskelbtini). Nusprendus patikrinti minėto automobilio registracijos vietą, buvo nuvykta minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą, buvo rastas automobilis „SEAT Ibiza“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo akivaizdžiai matomi apgadinimai. Atvykus buvo nueita iki durų, kurios buvo pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė V. K. ir paaiškino, kad prieš keletą minučių grįžo jos neblaivus sūnus E. K.. E. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, paaiškino, kad važiavo į draugo gimtadienį, Pokalbio metu V. K. nurodė, kad jos sūnus be V. K. sutikimo ir leidimo, jai nežinant, paėmė jos automobilio „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginius raktelius. Bendraujant su E. K., jiems filmuojant asmenį, asmuo buvo įspėtas, jog daromas garso ir vaizdo įrašas, pokalbis užfiksuotas su vaizdo registratoriumi „BODY 1903“ (kūno kamera). E. K. pasakė, kad jis vairavo automobilį ir, kad apgadino kelias transporto priemones. Nustatyta, kad E. K. neturėjo teisės vairuoti automobilį. Jis prisipažino, kad dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus. Pasiteiravus E. K., ar vartojo alkoholį grįžęs namo, jis tai neigė, nurodė, kad tikrai nevartojo. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „Alkotesterį Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-01-07“, buvo nustatyta pirmo pūtimo metu (2022 m. sausio 30 d., apie 01.36 val.) E. K. iškvėptame ore 2.25% promilių girtumas. Po maždaug aštuoniolikos minučių buvo pakartotinas antras patikrinamasis pūtimas, kurio metu (2022 m. sausio 30 d., apie 01.55 val.) E. K. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,06 % promilių girtumas. Automobilis buvo perduotas savininkei V. K. (e. b. l. 28-31).
2022 m. sausio 31 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrimi 3 spalvoti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, esantys ant pareigūno uniformos. Vaizdo įrašai spalvoti, su garsu. Pirmo apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0130_013132_008“. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „2022/01/30 01:31:55“. Policijos pareigūnai atvyksta į įtariamojo namus, duris atidaro įtariamojo motina, kuri praneša, kad yra transporto priemonės „Seat“ savininkė. Ateina įtariamasis E., kuris paaiškina, kad vairavo transporto priemonę „Seat“, kad yra pilnametis, kad būdamas namuose dabar nevartojo alkoholio. Paaiškina situaciją, kad kliudė transporto priemones, kai vairavo, apgadindamas kitus automobilius išsigando ir išvažiavo į namus. Vaizdo įrašo laiku 2022.01.30 01:36 val. įtariamasis atlieka pirmą pūtimą, kuriuo metu įpučia 2.25 promiles. Antro apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0130_013633_009“. Apžiūrint vaizdo įrašą kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „2022/01/30 01:36:33“. Policijos pareigūnai praneša įtariamajam, kad šis praeitų į laikino sulaikymo kamerą. Vaizdo įrašo pabaiga. Trečio apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0130_013633_010“. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „2022/01/30 01:55:36“. Įtariamasis atlieka antrą pūtimą, kurio metu policijos pareigūnai pagarsina alkotesterio rodiklius, t. y. 2,06 promilės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (e. b. l. 32-33).
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2022 m. sausio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė – „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (e. b. l. 18-19, 20-22).
2022 m. sausio 30 d. pakvitavime užfiksuota, jog automobilis „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas jo savininkui V. K. (e. b. l. 23).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas – V. K. (e. b. l. 24).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „SEAT IBIZA“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2022 m. sausio mėnesį su PVM buvo 1 020 Eur, be PVM buvo 805,80 Eur (e. b. l. 25).
Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos 2022 m. sausio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. K. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0107 (patikros sertifikato Nr. 1540440), pirmą kartą – 2022 m. sausio 30 d., apie 01.36 val., buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, antrą kartą – 2022 m. sausio 30 d., apie 01.55 val., buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas (e. b. l. 12, 13).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. Nr. ARKB 0107 ir patikros sertifikato Nr. 1540440 duomenys patvirtina, jog E. K. pirmą kartą – 2022 m. sausio 30 d., apie 01.36 val., buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, antrą kartą – 2022 m. sausio 30 d., apie 01.55 val., buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas (e. b. l. 13, 14, 15).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. sausio 30 d., apie 01.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ties pastatu (duomenys neskelbtini), esančius vazonus, po ko pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiuodamas link (duomenys neskelbtini), kur apgadino gatvėje stovėjusius automobilius „PORSCHE CAYENNE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „NISSAN JUKE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko pasišalino iš įvykių vietų, 2022 m. sausio 30 d., apie 01.31 val., policijos pareigūnų buvo surastas adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. sausio 30 d. 01.36 val. pirmuoju testavimu alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ (patikros sertifikato numeris 1540440) buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, 2022 m. sausio 30 d. 01.55 val. antruoju testavimu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jam nustatytas daugiau kaip 1.51 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes E. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. K. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per 2 metų laikotarpį (e. b. l. 57-58, 59).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į E. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 2,06 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, jog jis vairavo automobilį po to, kai su draugu išgėrė didelį kiekį alkoholio. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. K. – labai jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 48), administracine tvarka baustas (e. b. l. 49-55), anksčiau neteistas (e. b. l. 56), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės lygų šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis E. K., sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos dydį išdėstyti 2 metų laikotarpiui, tačiau savo prašyme nenurodė dėl kokių priežasčių jis to prašo ir nepateikė duomenų, kurie pagrindžia jo sunkią materialinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį E. K. paskirtos baudos mokėjimo terminą. Įvertinus, kad E. K. yra labai jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, dirbantis UAB „V.“, (duomenys neskelbtini), spręstina, kad paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas 10 mėnesių laikotarpiui.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė E. K. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis E. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012, 2016-04-19 Nr. 2K-7-49-788/2016).
Kaltinamasis E. K., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo nemažą kiekį stipraus alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie E. K. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminą nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 30 d. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t. y. 1 020 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
E. K. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu valdytojas ir savininkas buvo ne kaltinamasis, o V. K. (e. b. l. 24). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas E. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 1 020 Eur (e. b. l. 25).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinama (e. b. l. 41).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti E. K. sumokėti paskirtą baudą per 10 (dešimties) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti E. K., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 30 d.
Paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš E. K. konfiskuotino turto (automobilio „SEAT IBIZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 020 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų).
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.