Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-373-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
2A-373-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01091-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
A. T.
Trečiasis asmuo
AB DNB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-373-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01091-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei A. T., tretieji asmenys byloje AB DNB bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir atsakovės A. T. priešieškinį ieškovui V. T., tretieji asmenys byloje AB DNB bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)) tokią tvarką: ieškovui V. T. paskirti naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „D“ – 286 kv.m. ploto, ½ dalį sklypo, plane pažymėto „E“ 12 kv.m. ploto, ½ dalį sklypo, plane pažymėto „C“ - 63 kv.m. ploto, viso 361 kv.m. ploto. Atsakovei A. T. paskirti naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „B“1-418 kv.m. ploto, žemės sklypą, plane pažymėtą „B“2-175 kv.m. ploto, ½ dalį žemės sklypo, plane pažymėto „C“1 - 56 kv.m. ploto, ½ dalį žemės sklypo, plane pažymėto „C“2 - 62 kv.m. ploto, ½ dalį žemės sklypo, plane pažymėto „E“ 12 kv.m. ploto, viso 723 kv.m. ploto. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su atsakove pasidalijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso: 10/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 1084/4608 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažeidžia jo kaip savininko teises, nes jis negali savo turto valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Pageidauja laisvai, be trukdymų naudotis jam priklausančiu žemės sklypu.

Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su V. T. pateiktu žemės sklypo padalijimo planu nesutinka. Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jai priklauso didesnioji žemės ploto dalis (A. T. - 2/3 ploto, V. T. -1/3 ploto). Atsakovės teigimu, ieškovas V. T. nuolat pažeidžia jos kaip savininkės interesus ir savavališkai užėmė teritoriją už ūkinio pastato. Atsakovė nurodė, jog ieškovas yra agresyviai nusiteikęs jos bei vaikų atžvilgiu, todėl bendro naudojimo plotas turi būti kuo mažesnis. Pagal ieškovo pateiktą planą jo sklypas „D“ būtų privilegijuotoje padėtyje, o jai ir vaikams priklausantis kiemas taptų pravažiuojama teritorija, kas neproporcingai pažeidžia jos kaip savininkės interesus. Dabartinis įvažiavimas yra paprastas žvyro kelias, kuris veda tik iki jos garažo, o toliau kelio nėra. Nurodė, jog ieškovas V. T. privalo turėti plotą prie gatvės, kad galėtų per savo teritoriją patekti prie savo pastatų bei pašalinti buitines atliekas. Atsakovė A. T. teismui pateikė priešieškinį ir du naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus:

a) Pagal variantą „a“ siūloma jai, t.y. atsakovei priklausančias 2/3 dalis, 0,0723 ha nuo 1084/1536 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13.573,00 Lt, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą atidalijimo projektą, sudarytą 2011-05-25 R. K. įmonėje „Matas“, atsakovės A. T. asmeninėje nuosavybėje palikti sklypą „D“ 250 m², plotą „E“ 363 m², ½ „B“ – 42 m², ½ „C“ – 56 m², ½ „F“ – 12 m² (viso 723 m²); ieškovui V. T. priteisti sklypą „H“ 226 m², plotą „G“ – 82 m², ½ „B“ – 41 m² ir ½ „F“ 12 m² ploto (viso 361 m²).

b) Pagal variantą „b“ siūloma atsakovei priklausančias 2/3 dalis 0,0723 ha nuo 1084/1536 d. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13.573,00 Lt, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą atidalijimo projektą, sudarytą 2012-08-08 R. K. įmonėje „Matas“, atsakovės A. T. asmeninėje nuosavybėje palikti sklypą „B₁“ - 406 m², „B₂“ – 175 m² plotų, ½ sklypo „C₁“ - 56 m² ir ½ sklypo „C₂“ – 74 m² plotų, ½ sklypo „E“ – 12 m² ploto, viso 723 m² ploto; ieškovui V. T. priteisti sklypą „D₁“ – 84 m² ir sklypą „D₂“ – 202 m² plotų, ½ sklypo „E“ – 12 m² ir ½ sklypo „C₂“ – 74 m² plotų, viso 361 m² ploto.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad iš pateiktų dviejų variantų, jos manymu, mažiausia konfliktiškas yra variantas „a“. Patenkinus šį projektą, sutinka padengti dalį išlaidų, susijusių su atskiro įvažiavimo įrengimu, jeigu ieškovas pateiks išlaidų kvitus. Variantas „b“ yra kompromisinis, nes jame yra bendras įvažiavimas, šis pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas skiriasi nuo V. T. projekto tuo, kad jos variante „b“ išlaikomas šalių lygiateisiškumas. Šiuo atveju nei vienas sklypas nebūtų privilegijuotoje išskirtinėje padėtyje, tai yra V. T. turėtų plotą „D₂“ prie gatvės, A. T. - plotą „B₂“ prie gatvės; V. T. turėtų plotą „D₁“ toliau nuo gatvės, A. T. - plotą „B₁“ toliau nuo gatvės. Be to, nurodo, kad plotas „B₁“ jai kaip savininkei yra labai svarbus, kadangi tame plote išaugintomis daržovėmis maitinasi visi trys ištisą žiemą. Žemės valda kartu su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta už 40 000 litų paskolą, atsakovės motina E. K. paskolos dengimui pagal kvitą 2002-12-19, į atsakovės sąskaitą pervedė 16 700 litų, kas sudaro net 41,75 % visos paskolos.

Ieškovas V. T. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Pateiktas atsakovės A. T. žemės sklypo padalinimo planas buvo svarstomas Ukmergės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-824-879/2011. Šį Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovė skundė apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paliko galioti 2011 m. lapkričio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą, todėl priešieškinis šioje dalyje turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta jo pateiktame ieškinyje.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2010-11-29 nutraukus A. T. ir V. T. santuoką tarp sutuoktinių buvo padalintas bankui įkeistas turtas ir įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė – hipoteka seka paskui daiktą, dėl šių aplinkybių prašė teismo ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo išnagrinėti savo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 452/1536 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį valdo patikėjimo teise. Šalių reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino; nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančio Putinų g. 17, Ukmergės m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal R. K. įmonės „Matas“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. parengtą planą:

-A. T. paskyrė naudotis šio sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „B1“ (406 kv.m. ploto), „B2“ (175 kv.m. ploto) ir ½ dalimi pažymėta raide „C1“ (56 kv.m. ploto);

-V. T. paskyrė naudotis šio sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „D1“ (84 kv.m. ploto) ir „D2“ (202 kv.m. ploto);

-Bendrai A. T. ir V. T. paskyrė naudotis šio sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „C2“ (148 kv.m. ploto) ir „E“ (24 kv.m. ploto).

Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į tai, kad šalys konfliktuoja dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, naudojimosi tvarkos. Atkreipė dėmesį į tai, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės pasiūlytus sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektus rengė R. K. įmonė „Matas“, o liudytoju apklaustas R. K. patvirtino, kad visi trys pateikti variantai yra lygiaverčiai. Pažymėjo, jog atsakovė A. T. teisme paaiškino, kad jai yra labai svarbus jos pasiūlytame projekte „b“ pažymėtas plotas „B1“, kurio dalį ieškovas prašė paskirti naudotis jam, nes būtent šį žemės plotą ji su vaikais dirba, jame stovi jų puoselėjamas šiltnamis, auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai, žemė šiame plote yra įdirbta ir jau dirbama daug metų, dėl to teismo manymu, tai yra svarus argumentas, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijai išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentus, kad šis ginčo plotas turi būti paskirtas naudotis jam, kadangi yra prie jam priklausančių pastatų, vertino kaip siekį savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, o įvertinęs atsakovės pasiūlytą projektą „a“ nurodė, jog jam nėra laikytasi teismų praktikoje suformuotų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kriterijų. Dėl to padarė išvadą, kad vienintelis ir teisingiausias ginčo išsprendimo būdas yra vadovautis atsakovės A. T. pasiūlytu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo projektu „b“, kaip tinkamesniu ir labiau atitinkančių šalių interesus. Pasirenkant atsakovės siūlomą padalijimo variantą „b“, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad bendraturčiai ir toliau galės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir gauti iš jo naudą pagal kiekvieno poreikius. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pasiūlytą projektą „b“, tiek ieškovo, tiek atsakovės kaip savininkų teisės bus įgyventinos realiai ir tinkama apimtimi, atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi bendru su ieškovu žemės sklypu tvarka atitinka įstatymų reikalavimus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, yra racionali, optimali, priimtina bei patogi, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių bei interesų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas V. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo projektas labiau atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei yra racionalus, optimalus ir nepažeidžia šalių interesų, kadangi atsakovės žemės sklypo padalijimo planas buvo svarstomas Ukmergės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-824-879/2011, kuriame buvo pasisakyta, kad jis neproporcingai apsunkina jo teises naudotis nekilnojamuoju daiktu, taip pat atimta galimybė naudotis įvažiavimu iš gatvės pusės, o šis sprendimas, apskundus jį apeliacine tvarka, buvo paliktas nepakeistas. Apeliantas pažymi, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas užprogramavo tolimesnius konfliktus tarp šalių, kadangi apeliantas prašo naudotis žeme aplink pastatą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, o žemė priskirta atsakovei. Apeliantas kreipėsi į teismą, kadangi atsakovė pažeidė jo, kaip savininko teises, nes jis negali savo turto tinkamai naudoti, valdyti ir disponuoti.

Atsiliepimas

Atsakovė A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apelianto skunde nėra jokio kritiško pasisakymo dėl R. K. įmonės „Matas“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. parengto žemės sklypu naudojimosi tvarkos projekto priešieškinyje pažymėto variantu „b“. Apeliantas pasisako tik dėl varianto „a“, kurį Ukmergės rajono apylinkės teismas atmetė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tačiau netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas keistinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. T. ir atsakovė A. T. yra bendrasavininkai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 1084/4608 dalys priklauso ieškovui, o atsakovei priklauso 2168/4608 žemės sklypo (b.l. 12, 13). Ieškovas nuosavybės teise valdo 10/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė nuosavybės teise valdo 56/100 pastato - gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66/100, kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių minėtame žemės sklype (b.l. 8-11). Nutraukiant šalių santuoką, 2009 m. gruodžio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15-759/2009 ginčo žemės sklypas buvo padalintas, priteisiant ieškovui V. T. 1/3 dalį 0,0361 ha nuo 1084/1536, o atsakovei priteisiant 2/3 dalis 0,0723 ha nuo 1084/1536 žemės sklypo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. spalio 18 d.

Ieškovas gindamas ir įgyvendindamas savo, kaip savininko teises, kreipėsi į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatyta jo turimų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka, atsakovė pateikė savo pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl būtinumo nustatyti naudojimąsi šalių bendrojoje nuosavybėje turimu sklypu, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovo ar atsakovės pasiūlytą variantą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. CK 4.81 str. numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.) sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai nurodęs, kad atsakovės pateiktas vienas iš naudojimosi tvarkos žemės sklypus variantų, kuris įvardintas ‚A“ variantu (b.l. 40) pažeidžia bendrasavininko interesus, dėl to ginčo nėra ir kolegija dėl šio projektinio pasiūlymo nepasisako, pritardama pirmos instancijos sprendimo motyvams. Kolegijos nuomone, teismas, atmesdamas ieškovo pateiktą pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neatsižvelgė į aukščiau nurodytus kriterijus. Sutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovės pasiūlymas neužtikrina patogaus ir racionalaus sklypo valdymo, tačiau paliekama niša šalims ir ateityje dėl konfliktų kilimo. Vertinant atsakovės pasiūlymą, pagal kurį teismas nustatė naudojimosi tvarką yra akivaizdūs naudojimosi trūkumai, nustačius tokią tvarką nebus teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos. Pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarką prie ieškovui priklausančių statinių – viralinės bei garažo, kuriuos nuosavybės teise valdo ir jais naudojasi vienas ieškovas, suprojektuotas atsakovei paskirta naudotis žemės sklypo dalis jos plane (b.l. 41) pažymėta indeksu „B₁“. Šalys nurodė, kad ieškovas faktiškai gyvena šiuose pastatuose, nors tai nėra aplinkybė, kurį būtų teisiškai reikšminga, nes šie pastatai nėra gyvenamosios paskirties objektai, tačiau nėra pagrindo nesutikti, kad ieškovas būtent šiuose patalpose praleidžia daug laiko ir atsakovei priskirto žemės sklypo prie šių pastatų naudojimas ateityje iššauktų konfliktus, tuo labiau, kad tarp ieškovo ir atsakovo jau buvo tokie konfliktai kilę dėl minėtų pastatų – viralinės ir garažo naudojimo daržovių laikymui ir jo rakinimo. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą planą (b.l. 6) jam skiriamas naudotis sklypas yra išimtinai prie jam priklausančių pastatų, o atsakovei skiriama naudoti sklypo dalis tik perskirta bendro naudojimo sklypo dalimi ieškovo plane pažymėta indeksu „C₂“ ir yra sklypo dalyje kuri nėra perskirta kitos šalies ieškovo naudojama dalimi. Šiuo atveju visas žemės sklypas nėra skaidomas į smulkesnes dalis, kaip padaryta atsakovės pateiktame plane, t.y. ieškovui priklausanti žemės dalis susmulkinta į dvi nedideles dalis plane pažymėtas indeksais „D₁“ ir „D₂“, o atsakovei paskirtos sklypo dalys šiuo atveju atskiriamos ne tik bendro naudojimo dalimi, tačiau ir įsiterpia ieškovui paskirta dalis plane pažymėta „D₂“. Pažymėtina tai, kad ieškovo plane mažesnis ir bendro naudojimo plotas jo plane pažymėtas „C₂“- 125 m², kai tuo tarpu atsakovės plane bendro naudojimo plotas yra 148 m². Bendro naudojimo plotas ieškovo plane yra mažesnis dėl to, jog jo nėra numatyta prie vien ieškovo valdomų pastatų bendrojo naudojimo sklypo dalies, tuo tarpu pagal atsakovės planą bendro naudojimo sklypo dalis pažymėta jos plane indeksu „E“ apie šiuos pastatus. Atsakovės pasiūlyto plano negalima laikyti abiems šalims nei racionaliu, nei patogiu žemės naudojimu. Tokiu naudojimu sudaromos sąlygos bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti. Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad žemės sklypo dalies priskirimas ieškovui naudotis prie jam priklausančių pastatų yra siekis savo interesų apsaugos kito bendraturčio sąskaitą, nes toks argumentas prieštarauja racionalumo ir patogumo naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams. Pirma, prie pastatų savininkas privalo turėti priėjimą, tiek jų aptarnavimui, tiek jų eksploatacijai. Antra, patogiausia žemės dalį turėti kuo arčiau pastatų, ieškovo siūlomu atveju tiek jam skirtina žemės sklypo dalis, tiek atsakovei skirtina žemės sklypo dalis yra prie jiems priklausančių pastatų arčiausiai, trečia, neracionalu prie bendraturčiui priklausančių pastatų kirti žemę kitam bendraturčiui, o aplink pastatus dėl to nustatyti bendro naudojimosi dalį, tuo labiau, kad atsakovei neturint toje vietoje pastatų ir vaikštant ar kitokiu būdu būnant prie ieškovui turimų pastatų gali būti iššaukti konfliktai, kuria praeityje yra tarp šalių ne kartą buvę.

Pirmos instancijos teismas sprendime akcentavo nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką ir tuo remdamasis nustatė naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą. Nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp sklypo bendraturčių yra ta aplinkybė į kurią reikia atsižvelgti ir nustatinėjant naudojimosi tvarką teismas turi ją vertinti, tačiau nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė negali būti pagrindinis kriterijus nustatant naudojimosi tvarką tarp bylos šalių. Pažymėtina tai, kad šalys santuoką nutraukė tik 2010 m. spalio 18 d. teismų procesiniais sprendimais, kuriais buvo nustatyta ir nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje. Kadangi tarp šalių po santuokos nutraukimo pastoviai buvo ginčai (tame tarpe ir teismuose) dėl jiems priklausančių dalių atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tokiu būdu vargu ar galima išvada, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi kokiai tai žemės sklypu naudojimosi tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nurodė, jog ji tą žemės dalį, kurią prašė paskirti jai (šalia ieškovui priklausančių pastatų), dirba jau 20 metų, tą patvirtino ir liudytojais byloje apklausi šalių vaikai, tačiau tokio žemės dirbimo, negalima laikyti nusistovėjusia faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių, nes gyvenant šalims santuokoje visas šalių turimas turtas buvo valdomas naudojamas ir tvarkomas bendrai, nes byloje priešingų įrodymų nepateikta.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji palikusi ieškovui tą sklypo dalį, kuri pagal jos pasiūlymą priskirtina jam, tačiau ieškovui du metus nedirbant šios žemės ji tapo nelygiavertė su dirbama žeme, nagrinėjamu atveju nėra kriterijus nukrypti nuo racionalumo ir patogumo kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad kelis metus nedirbama ariamoji žemė savo kaip ariamos žemės, kurioje auginamos žemės kultūros, nepraranda, todėl vien iš atsakovės nurodytos aplinkybės, jog žemė buvo du metus nedirbama, daryti išvados, kad jai skirtinas žemės sklypas nelygiavertis su ieškovu, negalima. Be to pagal ieškovo pateiktą planą atsakovei skirtina didelė žemės sklypo dalis (daugiau nei pusė), kuri yra nurodyta kaip skirtina jai ir jos pačios plane.

Kadangi dėl kitų sklypo dalių tiek ieškovo tiek atsakovo plane pažymėtų raidėmis „E“ bei „C₁“, ginčo nėra, abi šalys prašo paskirti bendrai naudotis šiomis dalimis, todėl kolegija tenkina tiek vieno, tiek kito reikalavimus šioje dalyje.

Vadovaujantis išdėstytu teismo sprendimas keistinas, nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą į bylą žemės sklypo planą (b.l. 6).

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teismas dalinai tenkino ieškinį ir priešieškinį, todėl šalių turėtos išlaidos yra paskirstomos lygiomis dalimis, nes kolegija tenkino ieškovo ieškinį ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir parinko jo pasiūlytą nustatymo būdą, taip pat iš dalies tenkino ir atsakovės priešieškinį, t.y. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iš dalies jos pasiūlytą būdą, t.y. dėl dviejų bendrojo naudojimo sklypo dalių („C1“, ir „E“), bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis vienai šaliai iš kitos nepriteistinos, o išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal R. K. įmonės „Matas“ 2012-07-12 parengtą planą -

ieškovui V. T. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėta raide „D₁“ – 286 kv.m. ploto;

atsakovei A. T. paskirti naudotis šio sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „B₁“ - 418 kv.m. ploto, „B₂“ 175 kv.m. ploto;

bendrai ieškovui V. T. ir atsakovei A. T. paskirti naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „C₁“ -112 kv.m. ploto, „C₂“ 125 kv.m. ploto ir „E“ -24 kv.m. ploto.

R. K. įmonės „Matas“ 2012-07-12 parengtas žemės sklypo planas yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. T. po 32 Lt (šešiasdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, išaiškinant ieškovui ir atsakovei, jog šios išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo V. T. 143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. T. naudai panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė