Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pro invest group“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., D. J. ir antstolė E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „Pro invest group“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininko D. J. sutuoktinės A. J. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui D. J., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0009/24/00966 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojai UAB „Pro invest group“. 2024 m. rugsėjo 2 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. Bn-7209 antstolė areštavo skolininkui D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius: šulinį h-5 m, lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu dėl turto arešto akto patikslinimo ir turto dalies nustatymo Nr. Sn-39974 antstolė informavo skolininką, kad jis ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2024 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sn-46584.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos sąlygos: bendro turto areštas, pasiūlymas skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir antstolio pasiūlymas kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jos sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininkės ir jo sutuoktinės nuosavybė.

CPK 667 straipsnio taikymo tikslas – nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš tos dalies pagal skolininko asmenines prievoles. Analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, matyti, kad išieškojimas (turto realizavimas) galimas tik iš to turto, kuris yra areštuotas (CPK 689 straipsnio 1 dalis, 691 straipsnio 1 dalis), todėl nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra ir pagrindo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nesant antstolio areštuoto bendro sutuoktiniams priklausančio turto, nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė E. M. 2024 m. rugsėjo 2 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. Bn-7209, areštavo skolininkui D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius: šulinį h-5 m, lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo, nustatyti, kad 50 procentų sutuoktinės pajamų priklauso skolininkui, tačiau nedetalizuoja pajamų pobūdžio, tik nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktas nustato, kad darbo užmokestis ir piniginės lėšos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje duomenų, jog antstolė areštavo skolininkui bendrai su kitais asmenimis priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje (sąskaitoje), nėra, toks turto arešto aktas priimtas nebuvo. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės sąskaitoje yra areštuotos, pripažintina, jog nėra tenkinamos CPK 667 straipsnyje įtvirtintos sąlygos tam, kad teismas galėtų nustatyti skolininko turto dalį į pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės vardu atidarytoje sąskaitoje (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad D. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis nuo 2024 m. kovo mėnesio gavo pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto ir tik nesant tokių pajamų išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2, 3 dalis), į tai, kad neegzistuoja CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidos dalyje dėl piniginių lėšų, esančių sąskaitose, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 593, 666–667, 689 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.